Gruodžio pradžioje Baltijos šalių premjerai Rygoje pasirašė regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaraciją. Ji padeda pagrindą nacionalinių dujų rinkų sujungimui ir apibrėžia dujų sektoriaus reformos veiksmus, būtinus tam, kad vieninga rinka Baltijos šalyse galėtų sėkmingai veikti.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Ši deklaracija yra antras rimtas žingsnis strateginio Lietuvos tikslo – integravimosi į re­gio­­ninę gamtinių dujų rinką – įgyvendinimui. Tačiau vieningą rinką Baltijos regionui dar rei­kia sukurti, o tai – pirmaeilis Lietuvos, Latvijos, Es­tijos, o ateityje  ir Suomijos atsakingų institucijų uždavinys.

Pirmasis reikšmingas žingsnis ta pačia kryptimi žengtas prieš dvejus metus, kai buvo susitarta dėl bendros darbo grupės, kuriai patikėta ruošti regioninės dujų rinkos vystymo veiksmų planą. Šis veiksmų planas dabar jau patvirtintas, ir perdavimo sistemos operatoriams bei valstybės institucijoms beliko imtis aiškiai sudėliotų ir konkrečiuose laiko perioduose apibrėžtų uždavinių įgyvendinimo. Šie už­daviniai apima ne tik techninius veiksmus, pa­leng­vinančius gamtinių dujų transportavimo organizavimą, bet ir kainodaros klausimus, iš esmės priklausančius nacionalinių reguliuojančių institucijų kompetencijai, bei mokestinius įstatymus, kurie privalo būti tvirtinami valstybių parlamentuose.

Tartis tenka ne vien dėl dujų srautų transportavimo ir prekybos rinkos viduje, bet ir dėl bendros perdavimo paslaugų kainodaros bei sąnaudų pa­skirstymo mechanizmo.

Pats regioninės dujų rinkos vystymo veiksmų planas nebuvo kurtas tuščioje vietoje: prieš tai visų nacionalinių sistemų operatoriai iniciatyva buvo užsakyta bendros rinkos sukūrimui skirta studija, kurią parengė tarptautinė konsultantų bendrovė „Frontier Economics“. Ji  išanalizavo regioninės rin­­kos formavimo tikslingumą, pasiūlė galimus jos formavimo proceso modelius, numatė pagrindinius regioninės rinkos veikimo principus.

„Tačiau klaidinga manyti, kad Baltijos šalims te­rei­kėjo prisitaikyti ankstesnę kitų regionų patirtį, nes tokios patirties, kaip apjungti keturių savo dy­džiu panašių šalių dujų rinkas, Europoje paprasčiausiai nė­ra. Iki šiol būdavo jungiamos nebent skirtingos kai­nų zonos stambesnių šalių viduje (pavyzdžiui, Vo­kie­tijoje), o vienintelis tarptautinio sujungimo pavyzdys – tai Belgijos ir Liuksemburgo rinkos. Tačiau jos buvo tokios nesulyginamos savo dydžiu ir dujų rinkos išsivystymo lygiu, kad Baltijos šalims jų pasirinkto metodo nukopijuoti nepavyktų“, – pasakoja Sau­lius Bilys, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Kodėl kartu geriau

Baltijos šalių institucijoms iki šiol ne visuomet pa­vykdavo pačioms susitarti – tarkim, galutinį spren­­­dimą dėl Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jung­ties projekto sąnaudų padalijimo teko priimti Eu­ropos Komisijos energetikos reguliatorių bendra­dar­bia­vimo agentūrai ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators). Ar galima ti­kėtis, kad regioninė dujų rinka bus kuriama sklan­­džiai ir koordinuotai?

„Tikimės bendro sutarimo, nes visi proceso da­lyviai jame įžvelgia naudą. Klausimas dėl dabartinės situacijos išsaugojimo apskritai nėra keliamas. Vienintelė ateities perspektyva, siekiant supaprastinti dujų įsigijimo bei transportavimo procedūras bei atpiginti pačias dujas, yra mūsų smulkių ir segmentuotų rinkų apjungimas. Tik padidinę rinkos apimtis galėsime užtikrinti veiksmingesnę konkurenciją ir tuo pačiu mažesnes dujų kainas vartotojams“, – komentuoja S.Bilys.

Šiuo metu Lietuvos metinė dujų rinka siekia šiek tiek daugiau nei  20 TWh, bendra trijų Baltijos šalių – apie 40 TWh, o Suomija savo dalyvavimu ją padidintų iki 65-70 TWh. Tris kartus didesnis nei Lie­tuvos viduje suvartojamas dujų kiekis galėtų su­dominti didesnį skaičių tiekėjų, tame tarpe ir stip­resnius rinkos žaidėjus, turinčius lankstesnius kon­traktus arba nuosavus dujų resursus ir todėl savo kainodaroje galinčius taikyti mažesnes rizikos maržas.

„Atskirai vertindami kiekvienos Baltijos šalies var­­totojų profilius, juose galime pastebėti tam tikrų nuo­krypių. Sujungus nacionalines rinkas į vieną, nuo­­krypių rizika gerokai sumažėja, profilis tampa lo­giškesnis ir komerciškai patrauklesnis. Klaipėdos SGD terminalas bei gamtinių dujų saugykla In­ču­kalnyje teikia papildomas galimybes rinkos dalyviams“, – teigia S.Bilys.

Trūkstama infrastruktūra, o būtent Estijos-Suo­mijos ir Lenkijos-Lietuvos dujų jungtys, jau su­pro­jektuotos, tačiau jų atsiradimas nebūtinai turi su­tapti su regioninės dujų rinkos veiklos pradžia, nu­ma­toma 2020 m. Jeigu jungčių įrengimo darbai už­truktų, bendra trijų Baltijos šalių dujų rinka pradėtų funkcionuoti nesulaukusi šių projektų įgyvendinimo pabaigos.

2017 m. balandžio mėn, pasibaigus trečiojo ES ener­getikos paketo išimties galiojimui, pagaliau bus liberalizuota ir Latvijos dujų rinka. S.Bilys teigia, jog tai neabejotinai palengvins regioninės rinkos vystymo žingsnius: „Latvija buvo paskutinė regiono šalis, neatvėrusi dujų rinkos konkurencijai ir neįvykdžiusi trečiojo ES energetikos paketo reikalavimų. Dabar ji žengia tuo pačiu logišku keliu, kaip Lietuva ir Estija“.

2017 m. „Amber Grid“ planuoja kartu su Lat­vijos dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“ užsakyti bendrą Lie­t­uvos-Latvijos dujotiekių jungties pajėgumų išplėtimo galimybių studiją, kuri duotų atsakymą, ar toks išplėtimas reikalingas rinkai ir  kokie jungties pajėgumai ateityje būtų optimalūs.

Naujaisiais metais Lietuvos pusėje planuojama ir Lenkijos-Lietuvos dujotiekių jungties statybų pra­džia. Lenkijos pusėje, kur reikalingas dvigubai il­­gesnis vamzdynas nei Lietuvoje,  statybos darbai bus pradėti šiek tiek vėliau, kadangi iškilus poreikiui da­li­nai pakeisti anksčiau numatytą dujotiekio trasos maršrutą reikia parengti  naują techninį pro­jektą.

„Bet kuriuo atveju šis dujotiekis sujungs ne tik Lie­tuvos ir Europos gamtinių dujų rinkas, bet ir Klaipėdos bei Svinoujusčtjės SGD terminalus. O tai reiškia, kad padidės į Baltijos jūrą atplukdytų SGD realizacijos ir lankstumo galimybės, nes jei vienas iš terminalų dėl kokių nors priežasčių negalėtų priimti dujovežio, jis galėtų būti iškrautas ki­tame. Ir ne­svarbu, kurios šalies gavėjui skirtos at­­­pluk­dytos du­jos: apsikeitimų sandorių dėka Klai­pėdoje galės būti kraunamos ir pavyzdžiui Čekijos ar Vengrijos rinkai skirtos SGD“, – akcentuoja S.Bilys.

Pokyčiai biržos dalyviams

2017 m. gamtinių dujų rinkos operatoriaus „GET Baltic“ Lietuvoje valdoma dujų birža planuoja plėstis į Latviją ir Estiją. Šiose šalyse bus steigiamos prekybos platformos, be to, Baltijos šalių prekybos aikštelės bus  integruotos taikant netiesioginį pajėgumų paskirstymo modelį. Jį taikant vienoje šalyje pateikiami siūlymai biržoje pirkti ar parduoti dujas būtų atvaizduojami ir kitos šalies prekybos aikštelėje papildomai pridėjus transportavimo tarp valstybių narių kainą, t.y. bus siūlomas  automa­tiškas perdavimo pajėgumų priskyrimas biržoje įsigytam dujų kiekiui, o įvykus sandoriui tarp skirtin­gų prekybos aikštelių transportavimu nereikės rūpintis rinkos dalyviams, – tą už juos padarys biržos operatorius. Tai bus konkretus ir rinkos dalyvių juntamas žingsnis vieningos regioninės dujų rinkos kūrimo linkme.

Nuo 2020 m., kai bendra Baltijos šalių dujų rin­ka realiai pradės veikti, joje tarpvalstybiniai transportavi­mo mokesčiai bus apskritai panaikinti, o gamtinių du­jų kainos visose Baltijos šalyse suvienodės. Did­me­ninėje rinkoje bus vienas virtualus prekybos taškas, o sistemos balansavimas bei perdavimo pajėgumų paskirstymas bus vykdomas centralizuotai.

„Kalbant apie atviros rinkos poveikį, kaip pavyzdį galima pateikti tai, kad 2015 m. Lietuvoje transportavimui į Estiją buvo įsigyta 1 TWh gamtinių dujų, 2016 m. – tik 0,5 TWh. Galima sakyti, kad iš Lietuvos į Estiją tiekiamų dujų kiekis per metus sumažėjo dvigubai. Jeigu žiūrėtume tik į šiuos skaičius, atrodytų, kad kažkas negero nutiko Lietuvoje. Tačiau iš tiesų 2015 m., atsivėrus Lietuvos ir Estijos dujų rinkoms, Estijoje „Gazprom“ tiekiamos dujos bu­vo brangesnės nei pas mus parduodamos ir tai su­kėlė iš Lietuvos importuojamų dujų srautą. O 2016 m. „Gazprom“ sureagavo į situaciją ir sumažino dujų kainą Estijai, todėl vietos verslui nebeliko paskatos jų importuoti iš Lietuvos. Taigi realūs pokyčiai iš tiesų vyko ne Lietuvoje, o Estijoje, kur pirkėjai atviros rinkos dėka gavo galimybę įsigyti pi­gesnių dujų. Tokiu būdu estai, netgi tiesiogiai nesinaudodami SGD terminalu, pajuto jo teigiamą po­veikį“, – sako S.Bilys.

Ekspertai įspėja, kad dujų rinkoje šiuo metu ka­raliauja pirkėjai, tačiau tokia situacija nesitęs amžinai. Ar iš tiesų Europos horizonte jau ryškėja kylančių kainos kreivių kontūrai?

„Tokie ekspertai dažniausiai atstovauja gavybos įmonių interesams. Jie turi taip kalbėti, nes buksuojančios kainos mažina šio verslo pelningumą. Tačiau pasaulis pakito, ir tie fundamentalūs pokyčiai, ku­riuos patyrė į atsinaujinančius išteklius atsigręžusi pa­saulio energetika, tapo nebeatšaukiami. Jie už­programuoja žemas iškastinio kuro kainas ateičiai, nors, aišku, išlieka laikinų svyravimų tikimybė. T­ačiau kuo didesnis bus laikinas iškastinio kuro kainos šuolis, tuo ryškesnį matysime kritimą jam pasibaigus. Kalbos apie 100 JAV dolerių už naftos barelį tapo istorija, kuri dėl per didelio naftos ir dujų telkinių operatorių godumo, paskatinusio atsinaujinančios energetikos bumą, niekada nepasikartos. Tačiau tai nereiškia, kad gamtinės dujos nebeturi ateities: tiesiog šis energetikos sektorius privalės išmokti tenkintis mažesnėmis pelno maržomis“, – pabrėžia AB „Am­­ber Grid“ generalinis direktorius.