abitura777

Abiturientai gali būti ramūs: staigmenų (kitokių, nei žada bet kuris žinių patikrinimas) brandos egzaminuose šįmet nenumatoma. Kaip ir praėjusiais metais, brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti mažiausiai du brandos egzaminus: vieną – lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės), antrą – laisvai pasirinktą iš valstybinių arba mokyklinių egzaminų sąrašo.
Apribojimų esama ir priešingoje pusėje: vienam kandidatui leidžiama laikyti ne daugiau kaip šešis brandos egzaminus. 302 Lietuvos jaunuoliai savanoriškai ryžosi būtent tokiam, maksimaliam savo žinių išbandymui. Vis dėlto dauguma nusprendė pataupyti nervų sistemą ir rinkosi tris (18 tūkst. kandidatų) arba keturis (13,2 tūkst. kandidatų) brandos egzaminus. Stojantieji į kolegiją privalo būti išlaikę mažiausiai du, į universitetą – tris valstybinio lygio egzaminus.
Įdomu, kad Lietuvos moksleivių ryžtas šturmuoti egzaminų viršūnes kasmet po truputį, bet nuosekliai nyksta. 2012 m. vienas kandidatas vidutiniškai rinkosi laikyti 3,17, o pernai – 3,24 egzamino. „Esminės įtakos tam turėjo priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pokyčiai, paskatinę studijas rinktis atsakingiau, tikslingiau ir labiau motyvuotai. Išnagrinėję neatvykimo į egzaminus statistiką, matome, kad silpnesni mokiniai linkę apsidrausti didesniu pasirinkimų skaičiumi, be to, žymesnis neatvykusiųjų procentas stebimas paskutiniuose sesijos egzaminuose, kai dalis rezultatų jau būna paskelbta“, – komentuoja Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas.

Chemijos ir technologijų populiarumas šauna į viršų
Bendras pageidaujančiųjų laikyti brandos egzaminus skaičius šįmet gerokai smuktelėjo: sesijoje dalyvaus 4757 kandidatais mažiau nei pernai. 2011-aisiais jų buvo 49,6 tūkst., 2012-aisiais beliko 44,8 tūkst. Pasak S.Zybarto, esminė priežastis – abiturientų skaičiaus mažėjimas dėl demografinių visuomenės pokyčių. Tokia tendencija mokyklose žada tęstis iki 2018-2019 m. Pageidaujančių egzaminus laikyti eksternų skaičius netgi didėjo (nuo 899 iki 1143), tačiau esminės įtakos bendrai statistikai šis faktorius neturi. Minėtą augimą kone atsveria mažesnis sesijoje dalyvaujančių ankstesnių laidų abiturientų skaičius – 745 (pernai tokių buvo 946).
Kadangi smarkiai sumenko bendras kandidatų skaičius, krito ir konkrečių egzaminų pasirinkimų statistika. Visuose valstybiniuose egzaminuose laikančiųjų skaičius mažėjo, išskyrus chemiją: šį egzaminą pasirinko laikyti 150 jaunuolių daugiau nei pernai (atitinkamai 3416 ir 3266).
„Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Šią tendenciją patvirtina ir tai, kad daugėja norinčių pagerinti anksčiau laikytų brandos egzaminų rezultatus. 408 eksternai planuoja laikyti biologijos, 204 – chemijos valstybinius egzaminus“, – komentuoja Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Panašiai svarsto ir S.Zybartas: „Tai rodo perspektyvių specialybių, tokių kaip medicina, biochemija ir joms giminingų specialybių populiarumą. Paprastai į jas stoja geriausi, labiausiai motyvuoti vaikai, o šių specialistų parengimas yra labai aukšto lygio.“
Tuo tarpu ženkliausiai sumenko pageidaujančiųjų laikyti geografijos egzaminą: pernai jų buvo 12,1 tūkst., šįmet beliko tik 5,2 tūkst. Priežastis – geografijos egzaminas iš mokyklinio pavirto valstybiniu, ir tai yra turbūt ryškiausias pokytis šių metų brandos egzaminų sistemoje.
„Statuso iš mokyklinio į valstybinį pakeitimas – tai visų pirma egzamino užduoties pokytis: mokyklinių egzaminų užduotys rengiamos iš bendrojo kurso, o valstybinių (išskyrus lietuvių kalbą) – iš bendrojo ir išplėstinio kursų programų. Kinta ir vertinimo sistema: mokyklinio egzamino vertinimas yra kriterinis, valstybinio – norminis. Kadangi geografijos egzamino užduotis taps sudėtingesnė tiek turinio, tiek tikrinamų gebėjimų atžvilgiu, galima daryti prielaidą, kad jis pasidarė mažiau patrauklus mokiniams, kurie neplanuoja siekti universitetinio išsilavinimo. Be to, šis egzaminas kol kas taikomas mažam specialybių skaičiui“, – komentuoja Nacionalinio egzaminų centro direktorius.
Visų valstybinių brandos egzaminų užduoties struktūra vienoda: ją sudaro užduoties sąsiuvinis ir atsakymų lapas. Pastarajame dalį atsakymų skenuodamas taiso kompiuteris: tai pagreitina egzaminų vertintojų darbą. Internete kartu su rezultatais kai kurių egzaminių dalyviai gali matyti ir savo užpildytus atsakymų lapus. Tuo tarpu užduoties sąsiuvinius po egzamino dalyviams leidžiama išsinešti. Daugiau mokyklinių egzaminų versti valstybiniais kol kas nenumatoma.
Tuo metu mokyklinių egzaminų sąraše sparčiai populiarėja technologijos – vienintelis ugdymo procese vykdomas brandos egzaminas. Jį pasirinko 2173 jaunuoliais daugiau nei pernai: iš viso 9697 kandidatai. „Tai liudija, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuoja savo karjeros kelią per profesines mokyklas, renkasi specialybes, reikalaujančias tam tikrų įgūdžių“, – komentuoja viceministras V.Bacys.
„Technologijų egzaminas moksleiviams nesukelia streso, nes projektas, produkto kūrimo procesas ir pats produktas bei jo pristatymas vertinami atskirai. Tai leidžia atsižvelgti į svarbius dalykus, kurių neįmanoma pamatuoti popieriaus ir pieštuko testu. Planuojame, kad toks projektinio darbo modelis turėtų būti plėtojamas. Jis leistų moksleiviams pademonstruoti brandą jiems priimtiniausiu būdu – taikant technologijų gebėjimus, tiriamuosius analitinius gebėjimus ar per meninę raišką“, – teigia S.Zybartas.

Patikrinimų mokymo procese daugės
Daug triukšmo buvo sukelta dėl lietuvių kalbos brandos egzamino užduočių kitakalbiams. Tad ar lietuvių (valstybinės) kalbos egzamino reikalavimai smarkiai skirsis nuo lietuvių (gimtosios) kalbos reikalavimų ir kaip bus kitąmet? „Šįmet minėti egzaminai vykdomi pagal skirtingas egzaminų programas, turi skirtingas užduotis. Bet ugdymo turinio pokyčiai sąlygojo, kad pagrindiniai kalbinio raštingumo aspektai tapo pagrindinio kurso objektu, o 11-12 klasių kursas labiau orientuotas į kultūrinės kompetencijos ugdymą. Todėl atitinkami pokyčiai numatyti 2013 m. egzaminuose – tuomet jau bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu bus vertinama būtent kultūrinė kompetencija. Įvertinant tai, kad mokyklose tautinių mažumų kalba atskirų kalbinės veiklos rūšių mokymo praktika buvo skirtinga, pereinamuoju laikotarpiu numatoma jas baigusiems mokiniams taikyti iš dalies skirtingas vertinimo normas, kurių projektas šį pavasarį bus išbandytas“, – tvirtina Nacionalinio egzaminų centro vadovas.
Dar vienas pokytis susijęs su „mažaisiais abiturientais“: šįmet pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas tampa privalomas. Bus vykdomi dviejų dalykų – lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimų patikrinimai. Tautinių mažumų mokyklų bendruomenės gali nuspręsti vykdyti ir gimtosios kalbos patikrinimą – užduotys jiems parengtos. Iki šiol pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas buvo neprivalomas. „Akivaizdu, kad sistema, kai vaikas savo realius pasiekimus, taikant išorinį norminį vertinimą, sužino tik baigęs mokyklą, kai per vėlu ką nors pakeisti, reikalavo pokyčių. Ir tokių pokyčių bus daugiau. Jų esmė – sudaryti moksleiviui galimybes sužinoti realius pasiekimus (atitikimą valstybės nustatytiems kriterijams) bent kas keletą metų“, – teigia S.Zybartas.
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime šiais metais dalyvauja 38,6 tūkst. mokinių. Mokyklose jau vyksta gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimo dalys žodžiu. Gimtosios kalbos pasiekimų tikrinimas raštu ir matematikos pasiekimų patikrinimas bus vykdomi gegužės mėnesį.
Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas rengiamas gegužės 5-ąją, paskutinysis – birželio 18-ąją. Pakartotinė sesija rengiama birželio 19 – liepos 9 d. Joje dalyvaus abiturientai, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientai, besimokantieji namuose ar įkalinimo įstaigose.

Dalykas Kandidatų skaičius 2011 m. / 2012 m.
Lietuvių kalba (gimtoji)    27512    25655
Lietuvių kalba (valstybinė)    1904    1809
Užsienio kalba (rusų)    3200    3069
Užsienio kalba (anglų)    21532    19130
Užsienio kalba (prancūzų)    94    76
Užsienio kalba (vokiečių)    616    477
Matematika    20677    17806
Informacinės technologijos    2115    2080
Biologija    9976    9322
Chemija    3266    3416
Fizika    3542    3273
Istorija    21368    18672
Geografija    12076    5273
Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras

Mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimai 2011-2012 m.

Dalykas

Kandidatų skaičius

2011 m
2012 m.
Lietuvių kalba (gimtoji)
17322
14761
Lietuvių kalba (valstybinė)
1631
1369
Dailė
3293
3354
Muzika
495
529
Muzikologija
210
218
Technologijos
7524
9697
Gimtoji kalba (rusų)
905
721
Gimtoji kalba (lenkų)
1373
1272
Gimtoji kalba (baltarusių)
8
7

Šaltinis: Nacionalinis egzaminų centras

Šiemet tūkstančiai abiturientų ir vėl svajoja apie rinkoje mažai paklausias teisės, medicinos, politikos mokslų studijas, nors darbdaviai išskėstomis rankomis laukia agronomų, veterinarų, tekstilės technologų ir inžinierių.

“Žemės ūkio specialistų katastrofiškai ima trūkti. Norintiesiems studijuoti agronomiją Lietuvos žemės ūkio universitete skiriame 500 Lt stipendiją kas mėnesį, sumokame už mokslą, užtikriname mokamą praktiką, o pabaigus mokslus suteikiame darbo garantijas ir sprendžiame butų klausimus. Šiemet su tokiu pasiūlymu kreipėmės į 12 tūkst. abiturientų Šiaurės Lietuvoje, tačiau tik keturi jų susidomėjo. Tai absoliuti katastrofa”, – “Veidui” tvirtino įmonių grupės “Agrokoncernas” savininkas ir prezidentas Ramūnas Karbauskis. Nedarbo kamuojamoje Lietuvoje šis pasiūlymas buvo skirtas ne miestų, o kaimų mokyklų moksleiviams, tačiau ir šie nerodė entuziazmo dirbti žemės ūkyje – net jei pabaigus studijas darbo vieta garantuota.

Žemės ūkyje šiuo metu trūksta ne tik agronomų, bet ir zootechnikų, inžinierių, veterinarų. “Apie jauną veterinarą, kuris nori dirbti žemės ūkyje, jau galima kalbėti kaip apie dešimtą pasaulio stebuklą. Visi besimokantys veterinarijos žada gydyti šunis ir kates, o su gyvuliais nenori turėti jokių reikalų”, – apgailestauja R.Karbauskis.

Verslininko nuomone, kad žemės ūkyje nebūtų justi darbuotojų stygiaus, per metus reikėtų parengti apie šimtą specialistų. “Gal statistiškai tiek priimama, bet žemės ūkyje dirba tik dešimtadalis baigusių tokius mokslus”, – pabrėžia R.Karbauskis.

Ne tik žemės ūkio, bet ir pramonės įmonės vis stipriau jaučia atotrūkį tarp universitetų suolus paliekančių specialistų pasiūlos ir realaus darbuotojų poreikio rinkoje. “Kauno technologijos universitetas (KTU) rengia tekstilės apdailos technologus. Kad pramonės poreikiai būtų patenkinti, kasmet reikėtų mažiausiai 25 tokių absolventų, tačiau šiemet į šią specialybę įstojo tik šeši. Tokios pat tendencijos siuvimo apdailos srityje – reikėtų iki 30 specialistų kasmet, bet nors juos rengia ir kolegijos, poreikiai vis tiek nėra patenkinami”, – sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas.

O pažangios metalo apdirbimo bendrovės “Arginta” gamybos direktorius Gintautas Kvietkauskas šiuo metu paniręs į inžinierių mechanikų paieškas. “Man verkiant reikia penkių inžinierių, nes įmonių plėtra didžiulė, daug turime užsakymų”, – tvirtina G.Kvietkauskas.

Pramonė baiminasi, kad jaunų darbuotojų trūkumas jau po kelerių metų gali smogti šalies ekonomikai. L.Lasiauskas prognozuoja, kad rimta grėsmė tekstilės sektoriaus konkurencingumui iškils jau po penkerių metų, nes šio sektoriaus darbuotojų amžiaus vidurkis – 55 metai. Tokią pat problemą įžvelgia ir R.Karbauskis: “Lietuvos žemės ūkio universitetas nesurenka dviejų trečdalių galimų studentų. Dabar dar turime vyresniosios kartos specialistų, kurie už 10–20 metų pasitrauks į pensiją ir tada situacija taps kritinė.”

Deja, profesiją besirenkantys jaunuoliai kurti pramonės skundams ir prognozėms dėl perspektyvių darbo vietų. Šiemet ir vėl populiariausiųjų universitetinių studijų dešimtuke karaliauja teisė ir medicina. Nors Lietuvos darbo biržos duomenimis teisės ir vadybos studijas baigę absolventai sudaro gausiausią universitetą ką tik baigusių bedarbių grupę. Liepos pradžioje teritorinėse darbo biržose buvo registruota 180 teisės ir teisės pakraipos studijų absolventų (6 proc. visų absolventų) ir 370 baigusių vadybos ir vadybos pakraipos studijas (12 proc. visų absolventų). Kita vertus, kaip teigia švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, šiemet stojančiųjų į vadybą jau gerokai mažiau.

Įmonės steigia ir stipendijas, ir savo akademijas

Įmonės pasigenda ne tik aukštąjį išsilavinimą įgavusių specialistų, bet ir darbininkiškų profesijų atstovų. Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomoji direktorė Alina Rubežienė informavo, kad įmonėms trūksta aukštos kvalifikacijos suvirintojų, metalų korpusų surinkėjų, laivo vamzdininkų.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos “Linpra” direktoriaus Henriko Mykolaičio teigimu, didžiausias deficitas šiame sektoriuje – programinio valdymo staklių operatoriai. Asociacijos direktorius skaičiuoja, kad kasmet inžinerinei pramonei reikia maždaug 4 tūkst. naujų darbuotojų – tūkstančio inžinierių ir 3–3,5 tūkst. kvalifikuotų darbininkų.

Apie ateitį galvojantys darbdaviai sukasi iš padėties, kaip išmano. Suvirintojų sunkiai surandanti įmonė “Arginta” gamykloje prieš tris mėnesius įsteigė Suvirinimo akademiją – įrengė dvi praktinio mokymo vietas, o patį geriausią įmonės suvirintoją paskyrė praktikos mokytoju. “Didžiausias mūsų galvos skausmas – specialistai, – pabrėžia gamybos direktorius G.Kvietkauskas. – Dvejus metus kiekvieną dieną kabo skelbimas, kad ieškome darbuotojų, bet nepaisant didelio nedarbo, jų nėra. Todėl įkūrėme Suvirinimo akademiją, kur patys rengiame suvirintojus, nes nė viena mokymo įstaiga parengti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų nenori, nesugeba, nemoka. Žmonės, kurie norėtų tapti suvirintojais, tegu kreipiasi į mus – išmokysime ir suteiksime galimybę. Mes mokome ir nuo nulio – iš bandelių kepėjų padarome suvirintojus.”

Kitos įmonės, kaip ir minėtasis “Agrokoncernas”, darbuotojus “auginasi” nuo universiteto suolo. KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas pastebi, kad įmonių, skiriančių stipendijas tam tikros specialybės studentams, daugėja. Tarp tokių – “Malsena Plius”, “Senukų prekybos centras”, “Lesto”, daugelis bankų.

O tokią praktiką išbandę verslininkai tvirtina, kad įdėtos pastangos atsiperka. Pasak R.Karbauskio, jo įmonės bene vienintelės šiame sektoriuje neturi problemų dėl darbuotojų trūkumo, nes stipendijos studentams siūlomos jau septynerius metus. Iš viso koncernas tokiu būdu “užsiaugino” apie 50 darbuotojų.

Pramonė nori kvotų, ministerija prieštarauja

Priežasčių, kodėl pramonė nesulaukia reikiamų specialistų iš universitetų ar profesinių mokyklų, daug. Viena svarbiausių, kad darbo rinkai dabar reikalingiausios profesijos tapo neprestižinės ir studentai jų paprasčiausiai nesirenka.

“Daugelį metų matytas kaimo žeminimas – kalbos, kad kaimas prasigėrė, miršta, kad žemdirbių gyvenimas sunkus, davė rezultatų: jaunimas važiuoja skinti braškių į užsienį, bet tapti specialistais ir ūkių vadovais niekas nebenori. Kita tendencija, kad likti Lietuvoje išvis nemadinga”, – kodėl taip sunku prisivilioti jaunimą studijuoti žemė ūkį atsako R.Karbauskis. Neveikia abiturientų net tokie argumentai, kad žemės ūkio srityje gabiems specialistams pavyksta greitai padaryti karjerą, o atlyginimai kur kas aukštesni už šalies vidurkį – R.Karbauskis tvirtino, kad “Agrokoncerno” ūkių vadovų ir ūkių agronomų amžiaus vidurkis 27 metai, o ūkio vadovas gali uždirbti 4–5 tūkst. Lt.

“Bet kuriam abiturientui galiu pasakyti – pačios perspektyviausios specialybės yra žemės ūkyje, nes čia niekada netrūks darbo, nebus krizių. Ateityje tai bus ekonomikos sritis numeris vienas, nes per artimiausius 40 metų gyventojų pasaulyje turėtų padvigubėti, o maisto produktų trūks”, – šviesią ateitį žemės ūkiui piešia R.Karbauskis.

Dar vienas svarbi priežastis – pernelyg menkas bendradarbiavimas tarp verslo ir universitetų bei kolegijų, nes dažnai mokslo įstaigose parengiami specialistai verslui arba per silpni, arba visai nereikalingi.

“Šiandien labai madingas žodis “aplinkosauga”, todėl aukštosiose mokyklose masiškai rengiami aplinkosaugos vadybininkai, kurie absoliučiai niekam nereikalingi. Aplinkosaugininkai reikalingi atitinkamoms pramonės šakoms – chemijos trąšų pramonei, sąvartynams, didžiulėms kiaulių fermoms, plastiko tvarkymui ir t.t. Jie turi būti inžinieriai, biologai, mikrobiologai, o tik tada aplinkosaugininkai. Lietuvai kasmet reikėtų 50–60 aplinkosaugininkų inžinierių – jie darbą susirastų iškart”, – kritikuoja Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys.

Verslo atstovai pastebi, kad bandymai su universitetais kalbėtis dėl reikiamų specialistų rengimo neretai būna bergždi – verslininkai ir verslo asociacijos gauna atsakymus, kad mokslo įstaigoms trūksta dėstytojų ar mokymų bazės. “Universitetams kur kas paprasčiau gyventi su kosmetiniais patobulinimais. Kas kita būtų, jei universitetai ir kolegijos galėtų bankrutuoti, jei nerengia tokių specialistų, kurie reikalingi rinkai”, – pabrėžia H.Mykolaitis.

O šiuo metu universitetams ir kolegijoms iš tiesų tenka dalis kaltės dėl specialistų pertekliaus rinkoje – universitetai vis dar leidžia studentams masiškai studijuoti teisę ar vadybą mokamose vietose ir nenoriai mažina šių rinkoje menkai paklausių, tačiau universitetams pelningų vietų skaičių. “Kelerių metų tendencija, kad studijuojantieji savo lėšomis keturis kartus viršija valstybės finansuojamas vietas ir būtent jie sudaro problemų dėl specialistų pertekliaus”, – pritaria P.Žiliukas.

Kai kurie verslininkai taip pat peikia “krepšelių” sistemą ir mano, kad padėtį pataisytų valstybės finansavimas pagal nustatytas kvotas rinkai reikalingiausioms profesijoms. Tuo tarpu universitetai ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai mano, kad įmonės turėtų ir pačios dėti daugiau pastangų – propaguoti visuomenėje inžinerines specialybes, siūlyti studentams stipendijas, o darbuotojams – patrauklius atlyginimus. “Daugelis kaip panacėją mato kvotas, tačiau esmė, kad į reikiamas sritis ateitų patys gabiausi Lietuvos vaikai”, – pabrėžia P.Žiliukas.

“Užsienio investuotojai tokių problemų nekelia. Į Lietuvą atėjusio “Barclays” atstovai kreipėsi į universitetą, sutarė dėl studijų programos”, – sektiną pavyzdį pateikia N.Putinaitė.

"Moters savaotgalio" archyvas

Nemeluokime sau – lengva nebus nei mūsų vaikams, nei mums patiems. Užgriuvus įtampai panikuoti ima visa šeima.

Neturi justi nesėkmės baimės

Pirmiausia su įtampa reikia susidoroti tėvams, nes ji labai užkrečiama ir gali persiduoti svarbiausiam šiuo metu asmeniui šeimoje – vaikui. Tad suimkite save į rankas ir laikykitės nuostatos, kad mokslas – tik gyvenimo dalis, svarbi, bet ne pagrindinė. Egzaminus galų gale visada galima perlaikyti. O ir apsidairykite aplinkui – tarp savo pažįstamų tikrai rasite žmonių, kuriems nelabai sekėsi mokslai, tačiau nepaisant to, jie gyvena laimingai.

Atsakykite sau į klausimą: argi vaiką mylėsite mažiau, jei jis egzaminus išlaikys prastai? Ne. Tai turi žinoti ir jausti jūsų atžala. Tik tuomet jai išnyks nesėkmės baimė, o su ja – ir psichologinė įtampa, kuri ne tik stabdo mokymosi procesą, bet ir blokuoja galimybes geriausiai pasirodyti per egzaminą. Žinoma, visiškai streso neišvengsite. Tačiau natūralaus streso baidytis nereikia – jis vaiką mobilizuoja, padeda susitelkti.

Sunkiausia gerai besimokantiesiems

Pasak psichologų, sunkiausia egzaminus laikyti tiems vaikams, kurie… gerai mokosi. Mat jiems keliami ir didžiausi reikalavimai, tikimasi tik geriausių rezultatų. Tad neužspauskite pernelyg dideliais lūkesčiais. Atkreipkite dėmesį ir į kitų artimųjų spaudimą – prieš egzaminus ribokite senelių ar tetų įkyrų domėjimąsi vaiko mokymosi reikalais. Abejodamas savo gabumais ir sėkme per egzaminus, vaikas gali pradėti jiems ruoštis nerimtai – juk pripažinti, kad prastai išlaikei egzaminus todėl, kad jiems nesiruošei, yra lengviau, nei pripažinti savo gabumų ribas.

Nesitikėkite iš savo vaiko ir daugiau, nei jis gali. Jei jam visą laiką sunkiai sekėsi matematika, vargu ar realu tikėtis aukščiausio balo per egzaminą, nors ir kaip stropiai būtų jam ruoštasi. Nelyginkite vaiko su kitais – visų galimybės ir gabumai skiriasi. Todėl neraginkite jo per egzaminus “visiems nušluostyti nosį”, nes taip tik didinate beprasmišką konkurenciją. Kažką įveikti – visai kas kita, nei tiesiog pasirodyti geriausiai, kaip gali.

Bambėjimo laikas jau baigėsi

Suprantama, jums rūpi, kad vaikas tinkamai ruoštųsi egzaminams. Tačiau venkite pernelyg dažnai kartoti, kad jis turi mokytis iki devinto prakaito, antraip neišlaikys egzaminų. Visa tai jis žino ir pats, be to, priminti neužmiršta mokytojai. Toks burbėjimas ne tik neduoda naudos, bet neretai būna ir žalingas – augina įtampą. Nekaltinkite vaiko ir tingėjimu. Kartais už tariamos tinginystės slypi konfliktiški santykiai su bendramoksliais ar mokytojais, nepasitikėjimas savimi.

Tad pasidomėkite, kodėl mokymasis vaikui tapo toks atstumiantis, ir pamėginkite tas priežastis pašalinti. Galų gale, jei vaikas tikrai tinginys – priekaištų jis jau prisiklausė, dabar atėjo metas skatinti.

Verčiau padėkite vaikui atrasti savo mokymosi sistemą. Lai pagalvoja, kada jam geriausiai sekasi susikaupti – vienam ar mokantis su draugu; ryte, dieną ar vakare; ilgai sėdint prie vieno dalyko ar darant pertraukas. Patarkite nekeisti mokymosi stiliaus net ir išgirdus, kad yra daug geresnių būdų.

Kas tinka ir netinka mokymosi maratonui

• Pertraukai tinka: bananai, nes juose yra “linksminančios” medžiagos meskalino. Greičiausia pagalba nervų sistemai ir smegenims yra saldi arbata, sausainiai, nes juose yra gliukozės. Vertingas erškėtuogių nuoviras, sultys, morsas, gira. Labai tinka šokoladas, nes jame yra smegenų veiklą aktyvinančių medžiagų. Riešutai ir sūris, kuriuose gausu smegenų maisto –    aminorūgščių, irgi prisideda. O štai bandelės, sumuštiniai pernelyg apsunkina); mankšta; pagalba namų ruošoje; akių pratimai – ne tik pailsina, bet ir šalina įtampą.

• Netinka: kompiuteriniai žaidimai, televizorius – nepailsina smegenų, tačiau padeda atsipalaiduoti po mokslų.

• Smegenys mėgsta šviesą, nepritemdytas, gerai vėdinamas patalpas, citrusinių vaisių, laurų, spygliuočių aromatą.

• Nemėgsta: tėvų rūkymo – patalpoje, kurioje vaikas mokosi, neturi jaustis net tabako kvapo.

Susikaupti padės tonizuojamosios procedūros

• Kontrastinis dušas – karštą vandenį kaitaliokite su drungnu, bet ne per šaltu.

• Apykaklės zonos masažas – tinka trynimas masažine pirštine, stipri vandens srovė.

• 50 žingsnių šaltame vandenyje – ant vonios dugno paklokite masažinį kilimėlį, prileiskite nedaug kambario temperatūros vandens ir tegu patrepsi.

Stresą suvaldyti ir smegenis deguonimi aprūpinti padės:

Kvėpavimo pratimai: giliai įkvėpkite ir kuo daugiau kartų pasakykite kokį nors sakinį, kad ir: “Nesinervink, viskas bus gerai…” Jei visai nelinksma, tiks paprasčiausias garsas “ssss…” ar skanus pažiovavimas.

Išbandykite pratimą, kuris sudegina streso hormonus – kuo stipriau įtempkite kiekvieną raumenį ir po poros sekundžių atpalaiduokite.

Esant stipriai nervinei įtampai patariama uostyti raminančius kvapus – levandų, mėtų, eukaliptų, jazminų.

Apėmus panikai, dažniau ir giliau reikia iškvėpti, visiškai atlaisvinti plaučius. Užsičiaupkite, vieną ranką padėkite ant pilvo virš bambos. Iškvėpkite pro nosį, lėtai skaičiuokite iki trijų. Sekundei kvėpavimą sulaikykite, po to dar iškvėpkite per keturis kartus. Tai reikėtų daryti tris minutes.

“Moters savaitgalis”

BFL

Sveikindamas šalies abiturientus su paskutinio skambučio švente švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius linkėjo jiems rasti savo kelią.

“Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime (…) Nebijokite svajoti ir drąsiai įgyvendinkite savo svajones. Niekada neabejokite savo jėgomis, siekdami užsibrėžto tikslo. Būkite atkaklūs ir ryžtingi – ir Jums tikrai pasiseks. Linkiu surasti savo kelią, kuriuo eidami realizuosite save ir būsite naudingi savo šaliai”, – teigė ministras, išplatintame pranešime.

Jis linkėjo brandos egzaminus laikantiems moksleiviams pasinaudoti visomis sukauptomis žiniomis ir nenuleisti rankų, jeigu aplankys pirmoji nesėkmė.

Penktadienį Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos paskutinio skambučio švente atsisveikina su savo abiturientais. Šiemet mokyklas baigia 40 544 abiturientų.

"Veido" archyvas

Jei jaunuoliams, baigiantiems vidurines mokyklas ir gimnazijas, pavyks įgyvendinti savo planus, 7 tūkst. šiuo metu užsienyje studijuojančių lietuvių rudenį sulauks gausaus papildymo, ypač iš gabių abiturientų būrio.

“Veido” atlikta dalies vidurinių mokyklų ir gimanzijų apklausa parodė, kad 22 proc., arba 519 iš 2342, abiturientų planuoja studijuoti užsienyje. Dar apie 8 proc. kol kas nėra apsisprendę. Tų pačių mokyklų praėjusių metų statistika rodo, kad abiturientų planai nėra laužti iš piršto: beveik 18 proc. jų pernai įstojo į užsienio universitetus ar koledžus.

Apklausoje orientuotasi į gerai vertinamas ir gabius abiturientus išugdančias mokyklas: visos jos, išskyrus Visagino “Gerosios vilties” vidurinę, turi gimnazijos statusą, visos yra radusios vietą praėjusių metų “Veido” gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo pirmajame 50-uke. Iš viso Lietuvoje yra apie 500 mokyklų, kuriose mokosi per 49 tūkst. abiturientų.

Praėjusiais metais Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliko panašią apklausą, kuri parodė, kad studijuoti užsienyje planavo 16 proc. gabiausių tuometinių Lietuvos abiturientų. Panašiu laiku Vilniaus universiteto Sociologijos katedra išsiaišino, kad jei turėtų vienodas sąlygas, į užsienį studijuoti išvažiuotų net 41 proc. abiturientų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ramina, kad pernai ne Lietuvoje studijavo viso labo 7085 šalies piliečiai ir jie tesudarė 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių jaunuolių skaičiaus. Negana to, ministerijos duomenimis, nuo 2007 m. užsienyje studijuojančiųjų dalis, palyginti su studijuoti likusiais Lietuvoje, padidėjo vos 0,1 procentinio punkto. ŠMM taip pat pabrėžia, kad gabiausi abiturientai lieka šalyje – 81 proc. aukščiausią brandos egzamino balą gavusių šimtukininkų pernai įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Kita vertus, šis skaičius patvirtina, kad penktadalis, maždaug tiek, kiek sako planuojantys išvažiuoti šiemet, savo vietą randa užsienio universitetuose.

Remiantis tokia prieštaringa statistika vis dėlto galima daryti prielaidą, kad apskritai Lietuvos abiturientai masiškai į užsienį netraukia, tačiau tarp gabiausiųjų ši tendencija pakankamai ryški. Čia kyla du svarbūs klausimai: kodėl abiturientai renkasi užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar dėl tokių dalies jų planų reikėtų sunerimti?

Į užsienį – dėl kokybiškesnių studijų ir noro pažinti

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientas Andrius Burba gali jaustis beveik ramus: jis jau yra gavęs patvirtinimą, kad įstojo į Velse esantį Niuporto universitetą, mados ir reklamos fotografijos specialybę. Planus galėtų sugriauti nebent prastas pasirodymas per egzaminų sesiją, tačiau reikalavimai nėra dideli: Lietuvoje reikia išlaikyti tris bet kokius egzaminus ir gauti bent patenkinamą tarptautinio anglų kalbos testo IELTS įvertinimą.

Pagrindinė vaikino apsisprendimo studijuoti užsienyje priežastis paprasta: Lietuvoje analogiškų fotografijos studijų nėra. Svarbūs ir kiti niuansai – palanki Didžiosios Britanijos studijų paskolų sistema, didesnės galimybės įsitvirtinti fotografijos srityje, galų gale noras pažinti pasaulį. “Močiutė nesupranta, ko aš ten važiuoju. Rado, kad miesto kolegijoje galima studijuoti dailę, tad ragina likti čia, juk yra kur mokytis”, – šypsosi abiturientas, prisipažindamas, kad vis dėlto bus liūdna skirtis su draugais ir palikti miestą, kuriame yra fotografavęs daugybę renginių, įsteigęs fotografijos būrelį.
Kita vertus, bent jau šiuo metu vaikinas neplanuoja likti Velse visam laikui. “Dabar atrodo, kad grįšiu baigęs studijas, po trejų metų. Bet nieko negaliu prižadėti – jeigu ten seksis, grįžti tiesiog neapsimokės”, – lūkesčiais dalijasi A.Burba, kurio klasėje iš 24 mokinių užsienyje studijuoti planuoja dar keturi.

Vilnietės Gintarės Smagurauskaitės studijų planai taip pat susiję su Didžiąja Britanija – šią šalį dėl mažesnio kalbos barjero renkasi maždaug kas trečias užsienyje studijuojantis lietuvis. Būsimos sostinės Naujininkų vidurinės mokyklos absolventės tikslas – biochemijos studijos Lesterio universitete. Kol kas mergina neturi jokių garantijų, kad bus priimta, viskas priklausys nuo to, ar sėkmingai pavyks išlaikyti egzaminus.

“Šią specialybę ir universitetą rinkausi apgalvotai, būtų juokinga stoti vien dėl įstojimo. Aišku, jei nepavyktų, nematau problemos – studijuočiau Lietuvoje, – tikina G.Smagurauskaitė, jaunimo norą studijuoti užsienyje vertinanti kaip natūralų kartos bruožą, kurio jokiu būdu nereikėtų smerkti. – Dauguma emigruojančiųjų nori gauti kuo geresnį išsilavinimą, tad tikrai nereikėtų teisti žmonių, kurie išvyksta skatinami žinių, pasiekimų troškulio. Aš pati, kol esu jauna, noriu pamatyti kitas kultūras, pasižvalgyti ir už Lietuvos ribų. Juk nėra įdomu sėdėti užsisklendus ir nematyti nieko aplink. Pasaulis platus.”

Direktoriai nepanikuoja

Mokyklų direktoriai nelinkę dramatizuoti fakto, kad dalies jų vadovaujamos mokyklos išaugintų abiturientų Lietuvoje, bent jau kuriam laikui, nelieka. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis, priešingai, didžiuojasi, jei mokyklos abiturientai išvyksta į aukščiausio lygio universitetus. “Paskaitykite prieškario Lietuvos rašytojų, menininkų biografijas: studijavo Leipcige, studijavo Romoje, studijavo Peterburge… Mes dėl to džiaugiamės, tiesa? Tai kodėl dabar kažkas graudenasi, kad mūsų vaikai studijuoja Kembridže, Jeilyje, Sorbonoje? Taigi studijuoja, savo išmintimi Lietuvą garsina! Bet, Lietuva, ar tu pasirengusi priimti baigusius Kembridžo universitetą?” – retoriškai klausia praėjusių metų reitinge pirmą vietą užėmusios mokyklos vadovas.

Iš KTU gimnazijos į užsienio aukštąsias mokyklas kasmet išvažiuoja apie trečdalį abiturientų. Šis skaičius nusistovėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą – lig tol svetur studijuojančiųjų tiek šioje gimnazijoje, tiek visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas.

“Nebėra sienų, yra laisvė. Baltai pavydim vaikams, kad jie turi galimybę išvykti, studijuoti kitur. Mes tokios galimybės neturėjome”, – prisipažįsta Vilija Prižgintienė, Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos direktorė.

Pernai iš gausaus 254 gimnazijos abiturientų būrio į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 51, šiemet tikimasi panašių rezultatų. “Tiesą sakant, dalis jau dabar yra įstoję, nes užsienio universitetuose stojimai būna anksčiau. Bet mokiniai pateiks dokumentus ir Lietuvoje. Dauguma čia ir liks, jei tik Lietuvoje įstos į valstybės finansuojamą vietą. Jei reikės mokėti patiems, rinksis užsienį, nes, daugelio abiturientų teigimu, studijų kaina Lietuvoje ir užsienyje apylygė”, – stojimo subtilybes aiškina “Ąžuolyno” gimnazijos direktorė.

Dar viena dideliu “mokslo emigrantų” skaičiumi pasižyminti mokykla – Vilniaus licėjus. Kasmet iki 50 proc. (kartu su tarptautinio bakalaureato programos moksleiviais) šios mokyklos abiturientų įstoja į užsienio universitetus ar kolegijas. Mokyklos direktorius Saulius Jurkevičius tokį moksleivių pasirinkimą vertina skeptiškai. “Tikrai ne visi abiturientai yra motyvuoti. Į užsienį stojama labiau dėl mados, rimtai neįsigilinus į Lietuvos universitetus, kurie per pastaruosius penkerius metus yra stipriai pasikeitę”, – “Veidui” tikino direktorius.

Vis dėlto jis džiaugiasi, jog pamažu ateina “prablaivėjimo” laikotarpis ir studentai supranta, kad užsienio aukštosios mokyklos nėra vienareikšmiškai geresnės, kad kiekvieną jų reikia gerai įvertinti prieš nusprendžiant, stoti ar ne. Tačiau priimti sprendimą – individualus ir nepriklausomas abituriento žingsnis, dėl kurio mokyklai geriausiu atveju tenka patarėjo vaidmuo.

Nuo birželio 14 dienos jau trečius metus Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) specialiai parengta konsultantų komanda konsultuos būsimus studentus apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Visą mėnesį konsultantų klausti bus galima telefonais, internetu bei užsukus į LSAS biurą.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiu abiturientams svarbiausiais klausimais tampa studijų krepšelio skirstymo tvarka, konkursinės eilės sudarymas, paskolų išdavimo tvarkos bei palūkanos, rotacijos, ištęstinių ir nuolatinių studijų skirtumai, gyvenimo sąlygos bendrabučiuose, socialinės garantijos ir daugybė kitų.

“Stojant į aukštąsias mokyklas svarbu nepasimesti tarp gražių ir daug žadančių aukštųjų mokyklų reklamų, svarbu gauti tikslingą ir reikiamą informaciją, leidžiančią teisingai pasirinkti studijas. Aukštąją mokyklą abiturientai turėtų rinktis pagal tai, kokios kokybės studijas ji siūlo ir tai, kokias ateities perspektyvas tos studijos užtikrins”, – sako LSAS vadovas Arūnas Mark.

Visą rūpimą informaciją, bendradarbiaudama su aukštųjų mokyklų studentais ir atsakingais asmenimis priėmimo komisijose, birželio 14 – liepos 16 dienomis suteiks LSAS suburta ir specialiai apmokyta konsultantų komanda, su kuria bus galima susisiekti telefono numeriais 8 606 14 000, (85) 231 30 30,”skype” kanalu “lsaskonsultantai”, el.paštu konsultantai@lsas.lt bei užsukus į LSAS biurą (Geležinio vilko g. 12, Vilnius). LSAS taip pat kviečia sekti naujienas apie susitikimus su konsultantais gyvai.