BFL

Lietuvos darbo biržos 2011 m. liepos pradžios duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu yra registruota 227,6 tūkst. bedarbių. Iš jų 25,3 tūkst. turi aukštąjį išsilavinimą. Pirmąjį šių metų ketvirtų tokių buvo 29,1 tūkst. Anot personalo paieška užsiimančių įmonių atstovų, mažėjantis bedarbių su aukštuoju išsilavinimu procentas – tai ženklas, kad darbo rinka pamažu atsigauna. Įmonės tampa aktyvesnės, dėl vis konkurencingesnės aplinkos susiduria su daugybe įvairiausių iššūkių, uždavinių bei problemų, kurias sprendžiant lemiamu pranašumu tampa inovacijos ir intelektinio turto vadyba.

„Ieškant naujų darbuotojų, pirmenybė yra teikiama turintiems kokybiškų žinių bagažą. Kokybiškomis žiniomis įvardinčiau tas, kurios yra grįstos ne vien sausa teorija, bet ir praktine informacija bei įgūdžiais“, – tvirtino vadovų paieškos ir personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis. Anot jo, jei pažvelgtume kelerius metus atgal, ne vienas prisimintume tiek tarp valdžios vyrų, tiek pačioje visuomenėje kilusias diskusijas, jog daugelis mokslo institucijų infrastruktūrų, studijų programų yra morališkai pasenusios ir neatitinka rinkos poreikių.

Mokslinių tyrimų tematika dažnai būna atitolusi nuo realybės, jų rezultatai – menkai naudingi, o kartais ir visai netinkami verslui. Dėl to nemažai ką tik universitetus ar kitas mokymo įstaigas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal specialybę, studijų metu jų įgytos žinios nekuria jokios pridėtinės vertės. Pastaruoju metu situacija keičiasi ir tuo reikia džiaugtis. „Mokslas ir verslas vis labiau stengiasi į priekį žengti koja kojon. Mokslo buvimas greta verslo leidžia mokymo institucijoms pajusti, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką. Verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus“, – kalbėjo Š. Dyburis.

"Veido" archyvas

Kolegijų absolventai Darbo biržos slenkstį mina dažniau nei universitetų: vidutiniškai 15-20 proc. baigusių kolegijas ir 5-10 proc. baigusių universitetus neturi darbo

Daugiausiai bedarbių “parengia” Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei Panevėžio kolegijos. Tarp universitetų pagal bedarbių absolventų kiekį pirmauja Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas.

24 metų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventas Robertas Sadauskas jau metus laiko dairosi bet kokio darbo. Želdinių dizaino specialybę pernai baigęs vaikinas vilčių įsidarbinti pagal profesiją turi nedaug. “Želdinių dizaino srityje panaši padėtis kaip ir statybose – viskas susitraukė ir labai mažai tokio darbo skelbimų”, – teigia vaikinas. Šią specialybę Robertas pasirinko klausydamas aplinkinių patarimų, kad tai gera ir paklausi profesija. Prieš ketverius metus, ekonominio pakilimo metu, ji galbūt tokia ir buvo. Bet ne dabar. Dauguma Roberto bendrakursių išvyko padirbėti į užsienį ir tikisi sugrįžti, kai sunkmetis pasibaigs.

Roberto ir jo kurso draugų istorijos rodo negailestingą statistiką. Šiandien būtent baigus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją daugiausiai šansų likti bedarbiu. Išanalizavęs Lietuvos darbo biržos (LDB) ir Statistikos departamento pateiktus duomenis, “Veidas” išsiaiškino, kad kovo pirmą dieną net 28,7 proc. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų, baigusių 2010 m., buvo registruoti LDB. Tai didžiausias rodiklis tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų – kolegijų ir universitetų.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra stebėjosi tokia statistika ir tikino, kad kolegija rengia į darbo rinką orientuotų profesijų žmones – miškininkystės, hidrotechnikos specialistus, želdynų dizainerius.

Antroje vietoje tarp kolegijų pagal darbo nerandančių absolventų skaičių atsiduria Panevėžio kolegija (26 proc. bedarbių), trečioje – Kolpingo kolegija (24,5 proc.). Beje, jei pridėtume ir emigravusius absolventus, šie skaičiai veikiausiai dar labiau išaugtų.

Įdomu, kad iš visų aukštųjų mokyklų absolventų, daugiausiai Darbo biržoje registruota baigusių Kauno kolegiją – 405. Šis skaičius netgi viršija Vilniaus universiteto (VU) absolventų bedarbių skaičių, nors VU 2010 m. baigė 2,8 karto daugiau studentų negu Kauno kolegiją. Vis dėlto, kadangi Kauno kolegija išleidžia daugiau absolventų negu prieš tai minėtos kolegijos, pagal darbo negalinčių susirasti baigusių studentų skaičių ji atsiduria penktoje vietoje – 20,7 proc. šios kolegijos absolventų šiuo metu yra bedarbiai.

Norint susirasti darbą šių aukštųjų mokyklų absolventams neretai tenka keisti sritį ir įsidarbinti ne pagal įgytą specialybę. Štai 24 metų Kauno kolegijos absolventė Linaura jau metus dirba kirpėja. Nors jauna mergina iš kirpėjos pajamų dar negali savęs visiškai išlaikyti, po truputį įsibėgėja. Turizmo ir viešbučių vadybos mokslus trejus metus krimtusi mergina pagal įgytą specialybę taip ir neįsidarbino – baigusi kolegiją metus laiko ji bergždžiai ieškojo darbo, kol nusprendė baigti kirpėjų kursus.

“Tie mokslai veltui”, – apgailestauja Linaura. Mergina prisimena, kad studijuojant taip neatrodė. “Kai įstojome, dėstytojai, kolegijos dekanai – visi sakė, kad tai perspektyvi specialybė, tad mes ir tikėjome. Gal krizė taip lėmė, kad įsidarbinti pagal specialybę praktiškai neįmanoma. Darbo biržoje visiškai jokio pasiūlymo nebuvo. Viešbučių sritis labai uždara, visi savi dirba. Niekas to net neslepia”, – sunkumus ieškantis darbo pagal specialybę atskleidžia Linaura.

Toks pat likimas ištiko ir Linauros bendrakursius. “Su kuo palaikau ryšį, niekas negavo darbo pagal specialybę – nemažai į užsienį išvažiavę, kiti bedarbiai, o net trys žmonės dirba telefono operatoriais įmonėje “Lintel” Kaune”, – vardija Kauno kolegijos absolventė.

Tarp universitetų daugiausiai bedarbių – VDA

“Veido” atlikta analizė parodė, kad universitetų absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas geriau nei kolegijų: iš praėjusių metų laidos kolegijų absolventų, net 15–28 proc. neturi darbo, o tarp baigusių universitetus – tokių 5–10 proc. “Jeigu darbdaviui tenka rinktis tarp dviejų lygiaverčių kandidatų ir vienas iš jų bus baigęs universitetą, o kitas kolegiją, greičiausiai bus pasirinktas universiteto absolventas”, –  šiuos skirtumus aiškina vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės “Search Group Vilnius” vadovas Šarūnas Dyburis.

Tarp universitetų absolventų sunkiausiai įsidarbinti sekasi baigusiems Vilniaus dailės akademiją (VDA). Šios aukštosios mokyklose absolventų nedarbo lygis daugiau nei dvigubai viršija kitų universitetų absolventų nedarbo rodiklius. Iš 475 pernai studijas baigusių Vilniaus dailės akademijos studentų, net 97 registruoti Darbo biržoje – tai 20 proc. visų pernai baigusiųjų.

VDA rektorius Audrius Klimas įsitikinęs, kad Darbo biržos duomenys neatspindi tikrosios situacijos. “Dėl valstybės mokesčių politikos – Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – laisvai samdomais dirbantys dailininkai, dizaineriai, architektai tiesiog nuėjo į Darbo biržą ir deklaravo esantys bedarbiai, kad išvengtų mokesčių iš savo asmeninės sąskaitos. Šie skaičiai neturi nieko bendra su realia situacija. Kaip turėjo mūsų absolventai darbą, taip ir turi, nors, aišku, dėl krizės sumažėjęs visos kūrybinės industrijos, kaip ir bet kokios kitos, poreikis”, – komentavo rektorius.

Tiesa, darbuotojų paieškos ekspertai įžvelgia kur kas daugiau priežasčių. Personalo atrankos įmonės “Indigroup” direktorius Karolis Blaževičius mano, kad baigusiojo dailės studijas karjeros kelias gerokai ilgesnis negu, pavyzdžiui, baigusio vadybą. “Iš baigusių vadybą įsidarbina tie, kurie sugeba bendrauti, turi gerus bendravimo ir ryšių įgūdžius.

Tuo tarpu tie, kurie baigė VDA, dar nėra užsirekomendavę – jie turi ilgai padirbėti, daugiau pasistengti, pelnyti pripažinimą, kas yra vienas svarbiausių dalykų, kad galėtų sėkmingai dirbti”, – priežastis analizavo K.Blaževičius.
Š.Dyburis papildo, kad tiek VDA, tiek LŽŪU rengia specialistus, kurie rinkoje mažiau paklausūs. “Žemės ūkis ir dailė nėra tos specialybės, kurioms būtų daug darbo skelbimų ar vyktų didelės paieškos”, – atkreipia dėmesį Š.Dyburis.

Antroje vietoje pagal baigusių absolventų nedarbą – Lietuvos žemės ūkio universitetas (12,4 proc.), trečioje – Lietuvos kūno kultūros akademija (11 proc.).

“Veido” analizė paneigė mitą, kad paklausiausi rinkoje Vilniaus universiteto (VU) absolventai. Pasirodo, kad geriausiai įsidarbinti sekasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventams – tarp jų nedarbo lygis siekia 4 proc., ir baigusiems Mykolo Romerio universitetą (MRU) – 5 proc. VU atsiduria tik penktoje vietoje – tarp šio universiteto absolventų nedarbo lygis siekia 6 proc.

“VU – senas universitetas, turintis tokių specialybių, kaip filosofija, istorija, kur žmonės gali įgyti bendrą išsilavinimą. Mykolo Romerio universitetas naujas, ten daugiau į rinką orientuotų profesijų, kurios šiandieniniame versle populiarios ir naudingos”, – komentavo K.Blaževičius.

Didžiausia garantija įsidarbinti – aukštasis mokslas

LDB duomenimis, kovo 1 d. buvo registruota 8,6 tūkst. absolventų, iš jų: 61,4 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą, 38,6 proc. – įgavusiųjų profesinį išsilavinimą. Jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus įregistruota 43,2 tūkst.

Vis dėlto aukštasis mokslas – didžiausias garantas, kad pavyks susirasti darbą. Iš 306,4 tūkst. šiuo metu Lietuvoje esančios bedarbių minios mažiausią dalį – 10,6 proc. – sudaro bedarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Bedarbių, įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, yra 11 proc. Tuo tarpu turintys vidurinį ar mažesnį išsilavinimą sudaro net 78 proc. visų bedarbių.

Dar labiau tikimybė tapti bedarbiu sumažėja, jei įgyji rinkai reikalingą profesiją. “Jei specialistų rinkoje trūksta, jie tikrai ras darbą, nepriklausomai nuo to, baigė kolegiją ar universitetą. Tačiau jei specialybė nėra šiuo metu paklausi, net geriausią universitetą baigęs absolventas gali atsidurti tarp bedarbių”, – apibendrina Š.Dyburis.