Nuo kitų metų sausio administracinių teisės pažeidimų bylos jau bus nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, – Seimas praėjusią savaitę pagaliau žengė žingsnį, veikiausiai bent kiek sumažinsiantį bylų skaičių administraciniuose teismuose. Dalies bylų teismuose nagrinėti iš viso nebereikės, jei nubaustasis sutiks mokėti baudą. Iki šiol buvo nesvarbu – ar savanoriškai baudą sumokėjai, ar ne – byla keliaudavo į administracinį teismą.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė informavo, kad taryba svarstys galimybę padėti bendrosios kompetencijos teismams dėl juose padaugėsiančių bylų: “Teisėjų perkėlinėti iš vieno teismo į kitą nelabai galime, tad kalbėsime apie teisėjų padėjėjų perkėlimą iš vienų teismų į kitus”, – sakė ji.

Vis dėlto apylinkių teismų teisėjai nepatenkinti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis sako jau gavęs iš Apylinkių teismų asociacijos raštą, kuriame kritikuojamas  sprendimas vienų teismų darbo krūvį sumažinti kitų teismų sąskaita – juk apylinkių teismai ir taip apkrauti labiau nei apygardų administraciniai teismai.

L.Garnelienės duomenimis, bylų, ypač civilinių, teismuose ir toliau daugėja: kai kurie teismai jau pirmąjį pusmetį bylų gavo tiek, kiek per visus praėjusius metus. Vis dar laukiama, kada bus priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, numatysiantys galimybę teismams atsisakyti nebūdingų funkcijų – hipotekos funkcijas perduoti registrų centrui ir pan.

Kol kas dar tik svarstomas ir galimas kai kurių teismų sujungimas. L.Garnelienė mano, kad taip bent jau galėtų proporcingiau būti paskirstytas teismuose nagrinėjamų bylų krūvis, mažesnės administravimo išlaidos.

Tačiau V.Žiemelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. “Sujungti – tik žodžių žaismas. Tai nieko neišspręs. Užuot apie tai kalbėję, turėtume galvoti apie centralizuotą teismų buhalteriją ir pan. Tas galimas sujungimas – tik vaidinimas, kad kažkas daroma”, – įsitikinęs politikas.

Iki šių metų sausio galiojusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostata, kad tikrosios karo tarnybos kariai ir statutiniai pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Konstitucijai.

Taip penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Anot jo, minėto kodekso 15 straipsnis ta apimtimi, kad tikrosios karo tarnybos kariai, policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, neatitinka Konstitucijos nuostatų.

Remiantis šiuo kodekso straipsniu, asmens tarnyba tam tikroje institucijoje, policijoje, lėmė tai, kad joje tarnaujantys asmenys už kai kurių administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiami ne administracinėn, bet tarnybinėn atsakomybėn ir taip jiems suteikta tam tikra privilegija – galimybė išvengti administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų, neišvardytų kodekso 15 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

KT pabrėžė, kad patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti traktuojamas kaip patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją imunitetą nuo administracinės atsakomybės turi tik prezidentas, kol eina savo pareigas, dalinį imunitetą turi Seimo nariai, ministrai, teisėjai, o kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) pagal Konstituciją tokio imuniteto neturi.

Šioje byloje konstatuota, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad įtvirtinti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai gali būti konstituciškai pateisinami.

Anot KT, minėta Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostata pažeidžia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą visų asmenų lygybės, privilegijų neteikimo principus.

Ginčytas teisinis reguliavimas galiojo iki 2010 metų sausio 1 dienos.

Seimas nusprendė imtis svarstyti siūlymą supaprastinti mažai pavojingų administracinių pažeidimų bylų nagrinėjimą bei sumažinti administracinių teismų darbo krūvį.

Teisingumo ministerijos parengtose Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeidėjas neginčytų pažeidimo fakto, jam grėstų ne didesnė nei 3000 litų piniginė bauda, būtų prasižengiama pirmą kartą ir nebūtų kitų sunkinančių aplinkybių, pažeidimą padaręs asmuo galės per 10 dienų sumokėti pusę minimalios baudos.

Jei asmuo to nepadarys, administracinio pažeidimo protokolas bus persiunčiamas teismui arba įgaliotai institucijai nagrinėti įprastu būdu ir jam teks sumokėti gerokai didesnę baudą nei siūlyta iš pradžių.

Šiuo metu nepaisant administracinio pažeidimo pavojingumo, visuomet yra pradedamas sudėtingas bylos nagrinėjimo procesas – skiriamas bylos nagrinėjimo posėdis, paštu kviečiamos bylos šalys, jame dalyvauja liudytojai, pareigūnai, teisėjas ir t.t. Mažai pavojingų prasižengimų atveju, kuomet pažeidėjui gresia pvz. keliasdešimt litų bauda, toks procesas reikalauja neproporcingai daug laiko, pinigų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, sudarius asmeniui galimybes greitai „susitaikyti“ su valstybe, būtų abipusiai sutaupyta ir laiko, ir pinigų. Kartu tai gerokai sumažintų institucijų darbo krūvius, mažėtų eilės teismuose, o teisėjai galėtų daugiau laiko skirti sudėtingesnių bylų nagrinėjimui.