Profesinė etika. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta profesionalios advokatūros reputaciją kompromituojančių faktų. Teisiami už korupcines veikas advokatai meta šešėlį šios teisininkų profesijos atstovams ir kelia susirūpinimą nepriekaištingos reputacijos kolegoms.

Nepaisant to, įstatymas reikalavimus kandidatams į advokatus švelnina vis labiau, nuleisdamas kartelę taip žemai, kad ją peršokti gali bet kas, panorėjęs vadintis advokatu.

Tokio reglamentavimo pasekmes rodo dar visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusi Šiba byla, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pripažinta, kad tipinės advokatų teisinių paslaugų sutarčių sąlygos gali būti vertinamos direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais plotmėje. Ar šis teismo sprendimas panaikina daugelyje Europos valstybių pripažįstamą ir gerbiamą advokatūros savivaldos teisę pačiai vertinti ginčytinas sąlygas? Ar Lietuvos advokatūra šiandien pajėgi spręsti reputacijos problemas?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas buvo nuosaikus. Tiesa, teismas pabrėžė aplinkybę, kad advokatai turi aukšto lygio specialių žinių, kurių jų paslaugų vartotojai gali neturėti, todėl iš principo egzistuoja nelygybė tarp klientų-vartotojų ir advokatų. Vis dėlto savo sprendime teismas nenutylėjo, kad advokatai yra įsipareigoję teisingumui, nes prisiima atsakomybę saugoti kliento paslaptis, ir kadangi honoraro dydis gali atskleisti tam tikrus advokato ir jo kliento santykių aspektus, šis sutarčių aspektas nėra tipinė sąlyga, todėl jai direktyvos nuostatos netaikomos. Akivaizdu, kad apie visuomeninį advokato darbo pobūdį kalbantis ES Teisingumo Teismas patvirtina požiūrį, jog advokatas nėra verslininkas, todėl į advokatūrą privalo ateiti kompetentingi, nepriekaištingą reputaciją turintys teisininkai.

Kadangi advokatai Lietuvoje yra teisinės sistemos dalis, jų paslaugų kokybę turėtų vertinti savivalda, remdamasi Advokatų etikos kodeksu bei Advokatų garbės teismo suformuota praktika, o Advokatų taryba turėtų turėti galimybių nepriimti į advokatūros bendruomenę teisininkų, kurių reputacija nėra nepriekaištinga. Nepriekaištinga ta prasme, kaip ją supranta visuomenė, o ne numato šiuo metu galiojantis Advokatūros įstatymas.

Sakoma, kad gerą reputaciją užsitarnauti sunku, o jai pagadinti užtenka vienos klaidos. Kas kaltas, kad pastaruoju metu Lietuvos advokatūroje susikompromitavusių advokato profesijos atstovų atsiranda vis daugiau? Specialistai tvirtina, kad dėl šios problemos atsiradimo ir egzistavimo atsakingi politikai, kurie begalę kartų keisdami Lietuvos advokatūros įstatymą vis labiau švelnino reikalavimus būsimiems advokatams.

Daugelį metų veiklą vykdantys šalies advokatai kalba apie tai, kad dabartinė tvarka atveria galimybes advokatais tapti net ir susikompromitavusiems teisėjams arba prokurorams. Taigi reikalavimų būsimam advokatui mažinimas neprideda pasitikėjimo šalies teisingumo sistema.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui teisinis reguliavimas, pagal kurį vienos teisinės profesijos atstovas laikomas netekusiu nepriekaištingos reputacijos, tačiau pasirinkęs kitą teisinę profesiją nepriekaištingą reputaciją „atgauna“, atrodo nenuoseklus. „Teisėjai vykdo teisingumą, o advokatai dalyvauja jį įgyvendinant. Šių profesijų atstovams galima nustatyti skirtingus kvalifikacijos, patirties reikalavimus, tačiau jų požiūris į etiką, reputaciją neturėtų skirtis. Tokiems skirtumams nėra objektyvaus pagrindo“, – neabejoja R.Norkus

Advokato reputacijai keliami reikalavimai nustatyti Advokatūros įstatyme, aukštą moralinį profesinį elgesį užtikrinti turėtų nariams privalomas Advokatų etikos kodekso nuostatų laikymasis. Dar 2004 m. priimtas Lietuvos advokatūros įstatymas buvo ne kartą koreguotas. Buvo pataisų ir dėl reputacijos reikalavimų pretendentams į advokatus, tačiau reputacijos reikalavimų kartelė vis žemėjo.

Seimo narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas šias Advokatūros įstatymo pataisas aiškina apeliuodamas į Žmogaus Teisių Teismo praktiką: „Pakeitimai įstatyme buvo padaryti atsižvelgiant į Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Sugriežtinę reikalavimus advokato profesijai galbūt sulauktume dar daugiau pralaimėtų bylų Žmogaus Teisių Teisme, nes amžinų profesinių draudimų, kad ir dėl to paties teistumo. būti negali.“

Anksčiau advokatu negalėjo tapti asmuo, atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato ar kt. pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kol nuo jo atleidimo nepraėjo penkeri metrai. Vėliau laikas buvo sumažintas iki trejų, galiausiai iki dvejų metų, tačiau susikompromitavusiam asmeniui išėjus iš pareigų savo noru šie terminai negalioja. Asmuo, palikęs pareigas savo noru, gali pradėti advokato praktiką bet kada. Negana to, advokatais gali tapti ir už sunkų bei labai sunkų nusikaltimą teisti asmenys. Galima sakyti, kad paties kliento atsakomybė pasirinkti advokatą, ir jeigu klientas nenori, kad jam teisme atstovautų teistas ar, jo manymu, nekompetentingas asmuo, prieš samdydamas advokatą turėtų pasidomėti jo veikla, profesionalumu, teistumu. Vakarų valstybėse tokia praktika suprantama, tačiau klausimas, ar Lietuvos visuomenė tam pasirengusi.

Paklausti advokatūros atstovai patvirtino, kad laikinai, kol advokatams vyksta ikiteisminiai tyrimai, jų rekvizitai advokatų sąrašuose nėra skelbiami, tačiau ir žymens apie advokato buvusį teistumą prie jo pavardės nerasite, nes šiuos asmenis nuo viešumo saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, imperatyviai įpareigojančios advokatūrą neteikti tokių duomenų. „Iš beveik trijų tūkstančių advokatūros bendruomenei priklausančių narių – advokatų ir advokatų padėjėjų – nuo 2013 m. šešiems asmenims įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio veikų – šiandien jie yra išbraukti iš advokatų sąrašų“, – „Veidui“ sakė advokatūros atstovė spaudai.

Nuo 2014 m. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nebeliko ir reikalavimo būsimam advokatui atitikti šiai profesijai taikomo etikos kodekso reikalavimus. Kitų teisinių profesijų veiklą nustatančiuose įstatymuose tokie reikalavimai vis dar yra. „Veido“ kalbintas J.Sabatauskas teigia: ,,Etikos kodekso klausimas paliekamas Lietuvos advokatūros savivaldai. Jie patys gali nusistatyti etikos kodekso reikalavimus ir jais vadovautis, tačiau jeigu yra nuomonių, kad to nepakanka ar toks modelis neveikia, žinoma, įstatymų leidėjas visada bus atviras advokatų pasiūlymams ir jų nuomonei.”

Nors advokatai yra žmogui svarbiausia Lietuvos teisinės sistemos dalis, jų bendruomenė savo dydžiu taip pat įspūdinga, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai šios profesijos atstovams mažiausi. Tik advokatu gali tapti asmuo, teistas ir pripažintas kaltu už sunkų bei labai sunkų tyčinį nusikaltimą – o tokiais laikomi ir didžioji dalis korupcinių nusikaltimų.

O štai teisėjai, prokurorai, notarai ir antstoliai (priešingai nei advokatai) pagal įstatymą privalo pasitikrinti reputaciją, vertinant pagal jų profesijos etikos kodeksą, kuriame surašytos laiko patikrintos reputacijos nuostatos. Pavyzdžiui, Notariato įstatyme pabrėžiama, kad notaro pareigų negali eiti asmuo, kuris neatitinka LR notarų garbės kodekso reikalavimų, o iš Advokatūros įstatymo toks reikalavimas panaikintas.

„Veido“ kalbinti ekspertai tvirtina, kad esama sistema neteisinga kitų teisinių profesijų atstovų atžvilgiu. Jie įsitikinę, kad visoms teisininko profesijoms turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, ne išimtis ir žmogaus teisių gynėjai. „Advokatai, nors ir neatstovauja Lietuvos valstybei, tačiau atstovauja Lietuvos teisinei sistemai, todėl natūralu, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai jiems turėtų būti griežtesni“, – teigia antstoliu dirbantis „Veido“ pašnekovas.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R.Norkaus, kai už profesinės veiklos pažeidimus iš teisėjo ar prokuroro pareigų atleistas asmuo po trumpo laiko grįžta į teismo procesą kaip advokatas, tai gali kenkti ir pasitikėjimui teismais, ir visos valstybės teisine sistema.

Vienas pagrindinių Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos tikslų yra teisinės sistemos Lietuvoje skaidrumo didinimas ir gerinimas. Kol Prezidentė griežtina reikalavimus teisėjo profesijai, įstatymų leidėjai lengvina kelią į advokatūrą, sudarydami disbalansą ir visas sąlygas iš pareigų šalinamiems teisėjams nusėsti tarp advokatų. Pirmadienį Seimo valdybos apsilankymo metu Prezidentė pareiškė sieksianti, kad advokatų reputacijos reikalavimai būtų ne mažesni negu teisėjų. Reikalavimų suvienodinimas, tikėtina, užkirstų kelią abejotinos reputacijos teisėtvarkos pareigūnams tapti advokato profesijos atstovais, galbūt sumažėtų ir susikompromitavusių advokatų.

O štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas visų teisininkų profesijų suvienodinti nelinkęs: „Tapti teisėju teisininkui prilygsta karjeros viršūnei, tai, be abejonės, svaresnis pareigūnas, todėl ir reikalavimai šiai profesijai yra griežtesni.“ Seimo narys taip pat priduria, kad tarp visų teisininkų profesijų atstovų atsiranda nusižengusiųjų, nors kitur teisinis etikos reguliavimas yra griežtesnis.

Didžiausia problema yra ta, kad šiuo metu Advokatūros įstatyme ir Advokatų etikos kodekse keliami reikalavimai advokato profesijai nesutampa, įstatyme jie yra švelnesni. Jame nebelikus straipsnio, kuriame nurodoma, kad advokatai privalo atitikti etikos kodekse nustatomus profesinės etikos reikalavimus, advokatų savivaldos institucijos, tokios kaip Advokatų garbės teismas ir Advokatų taryba, nebegali užtikrinti, kad į advokatūrą ateis tik kompetentingi, geros reputacijos asmenys.

Justina Kariniauskaitė

BFL

Į “Veido” klausimus atsako ką tik antrai kadencijai Advokatų tarybos pirmininku perrinktas Leonas Virginijus Papirtis.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kas yra advokato profesija – verslas, amatas ar pašaukimas?

L.V.P.: Dabar kaip tik skaitau senas Rusijos imperijos advokatų kalbas. Stebiuosi, kokia inteligencija iš jų dvelkia. Mane tai žavi. Idealizmas čia būtinas. Žodis “amatininkas” nėra blogas, – geras amatininkas yra gerbiamas žmogus. Blogai, jei advokato profesijoje dingsta kūryba ir vyrauja pinigai.

VEIDAS: O ar šiuo metu Lietuvoje trūksta advokatų?

L.V.P.: Šiandien turime 1759 advokatus ir 800 advokatų padėjėjų. Tarpukariu renkant Lietuvos advokatų tarybos pirmininką Petrą Leoną, jį rinko 90 advokatų. Taigi matome, kad advokatų padaugėjo beveik trisdešimt kartų. Manau, tam tikra riba jau pasiekta. Dažnai susiduriu su advokatais, nebesugebančiais iš savo profesijos užsidirbti pragyvenimui ir susimokėti mokesčių. Aš manau, kad yra pasiekta advokatų poreikio riba. Taip pat matau, kad ir dalis advokatų padėjėjų atsisako savo kelio.

VEIDAS: Šiandien Lietuvoje visuomenei viešai prieinamas tik teismo spendimas. Advokatas lieka šešėlyje. Jo net pavardė pašalinta iš teismo sprendimo. Kodėl advokatų kalbos, jų parengti dokumentai visuomenei nėra prieinami? Iš kur kyla tas profesinis uždarumas? Ar jis nėra viena nepasitikėjimo teisėsauga priežasčių?

L.V.P.: Norėdami išspręsti ginčą, mes šnekamės. Kas nori, ateina pasiklausyti. Kita vertus, nemanau, kad didesnis viešumas būtų blogai. Reikia tik pagalvoti, kaip tai padaryti. Aš regiu, kad tie ledai po truputį tirpsta, viešumo vis daugiau. Kitaip tariant, tikrai nebūtų blogai, jei teismo posėdžio protokolai ir advokatų dokumentai būtų vieši. Taip atsirastų didesnė atsakomybė. Tada daug kas galėtų pasižiūrėti, ar aš gerai, kvalifikuotai elgiausi.

VEIDAS: Ar advokatai prisiima dalį atsakomybės dėl to, kad visuomenė dabar taip menkai pasitiki teismais?

L.V.P.: Manau, kad visi turi prisiimti dalį atsakomybės dėl nepasitikėjimo teisėsauga. Ėmęsis bylos aš stengiuosi padaryti viską, ką galiu. Ir man atrodo, kad padarau. Tempas yra didžiulis ir jis lemia daug problemų.

Tarkime, anksčiau klestėjo advokatų oratorinis menas. Skaitau Rusijos imperijos advokatūros istoriją ir randu faktų, kaip į bylų nagrinėjimą pasiklausyti advokatų kalbos rinkdavosi ištisi miesteliai. O dabar advokatai dažnai būna priversti sakyti, kad neturi ko pridurti, kad viską išdėstė raštu. Tai diktuoja didelis tempas, ir teisėjai tam tiesiog nebeturi laiko. Jie skatina tokį darbo modelį, kad teismo procesas vyktų kaip galima greičiau. O tas, kuris nori kalbėti, tampa nepageidautinas.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ar normalu, kad vienas apylinkės teismo teisėjas per metus išnagrinėja daugiau nei 600 civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų? Ar tai, kas atsitiko su teisėju Zenonu Birštonu (teisėjas darbo metu pasirodė neblaivus), nėra logiška išdava to, kad gyvenant tokio streso sąlygomis, dirbant be laisvadienių, savaitgaliais, naktimis, gyvenant tokį gyvenimą, kokį šiandien gyvena teisėjas, tiesiog savęs nebegali kontroliuoti?

L.V.P.: Aš manau, kad tai nenormalu. Bylos nagrinėjamos žvėrišku tempu. Dažnai net teisėjai su nepasitenkinimu žiūri į tai, jei nagrinėjant bylą advokatas, be savo raštu pateiktų dokumentų, nori dar ką nors pasakyti. Tiesiog tam jie nebegali skirti laiko.

VEIDAS: Šiandieninis advokato įvaizdis visuomenėje – puikus kostiumas, brangus laikrodis, didelis automobilis. Klientams susidaro įspūdis, kad jei gerai mokėsi advokatui, jis viską sutvarkys. Ar toks įvaizdis atitinka tikrovę?

L.V.P.: Man atrodo, kad neatitinka. Aš niekada nė vienam savo klientui nesu nieko žadėjęs. Kartais susiduri su protu nesuvokiamu teismo verdiktu. Kaip tai paaiškinti klientui? Ir būsimiems advokatams paskaitas pradedame nuo to, kaip advokatas turi atrodyti, kaip elgtis, kad jis negali į bylos nagrinėjimą ateiti su “Maximos” maišeliu. O ateina visokių.
Advokatų šiandien Lietuvoje esama išties visokių. Yra ir tokių, kurie ketverius metus nesugeba susimokėti mokesčių.

Taigi advokatų įvaizdis visuomenėje primena šiek tiek iškreiptų veidrodžių karalystę. Yra “advokatų”, verslininkų, darančių iš savo profesijos pinigus. Dar jaunystėje iš vieno gerbiamo žmogaus esu išgirdęs: “Advokatai pelnosi iš kitų žmonių skausmo ir ašarų.” Man tai giliai įstrigo į atmintį.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokia bus tolesnė Lietuvos advokatūros raida? Ar advokatai intelektualiai dabar pajėgia ir ar ateityje pajėgs aprėpti visą teismuose taikomą teisę?

L.V.P.: Problemų esama. Advokatūros kokybinė sudėtis nėra vienoda. Viena išeičių yra advokatų specializacija tam tikrose srityse. Svarbiausia, kad norma netaptų “specialistai”, kurie viską žino, kurie viską gali paaiškinti. Pastebėjau, kad kuo žmogus žemesnės kvalifikacijos, tuo jis didesnis “specialistas”. O iš tiesų pirmiausia advokatas turi būti sąžiningas.

O atsakant į jūsų klausimą tenka pripažinti, kad visko aprėpti neįmanoma. Nes norminių aktų tiek, kad jie primena jūrą.

VEIDAS: Kodėl viešojoje erdvėje teisė ir teisingumas vis dažniau yra laikomi skirtingais dalykais?

L.V.P.: Dažnai susiduriu su tuo, kad teisėjas aklai laikosi įstatymo raidės. Bet kam tada žmogui duotas protas? Teisė negali būti aukščiau šalies ekonominio lygio ir jo nulemto šalies kultūros lygio. Taip pat ir teisinės kultūros lygio.

Lietuvos advokatų tarybos atstovai trečiadienį pareiškė, jog Seimo atmestomis Advokatūros įstatymo pataisomis, kad prieš advokatus būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pasikėsinta į advokatų veiklos garantijas ir žmogaus teises – ginamųjų privatumą.

“Koks žmogus gali ateiti pas advokatą ir jam patikėti savo komercinės, ūkinės veiklos ar asmenines paslaptis, jei žino, kad advokato yra klausomasi, jei jis žino, kad visa ta informacija yra visiškai neapsaugota, prieinama tretiesiems asmenims. Čia ir yra grėsmė, kuri kyla žmogaus teisėms”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė.

Tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis stebėjosi, jog advokatų atstovai apie tai, kad toks įstatymo projektas bus pateiktas, nebuvo informuoti. Jis dėkojo “protingiems Seimo nariams”, kurie nepritarė siūlymui įteisinti galimybę prieš advokatus vykdyti operatyvinius tyrimus.

L.V.Papirčio teigimu, pirmiausia būtina sutvarkyti Operatyvinės veiklos įstatymą.

Jo kolega Edmundas Budvytis tvirtino, kad advokatams atmestos pataisos “nepatinka iš principo”.

A.Anušauskas siūlė pataisyti Advokatūros įstatymą, kad prieš advokatus būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu turima duomenų, kad “advokatas rengia, daro ar padarė nusikaltimą arba advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką”.

“Šiuo metu teisinis reglamentavimas leidžia vykdyti šią (operatyvinę – BNS) veiklą, kai advokatas jau yra įtariamasis ar kaltinamasis. Atlikti šių veiksmų (operatyvinių – BNS) atliekant operatyvinį tyrimą pagal dabartinius įstatymus negalima, nors ir turima kokios nors preliminarios informacijos apie advokato rengiamą, daromą, padarytą nusikaltimą. Tokio imuniteto neturi nei teisėjai, nei notarai, nei Seimo nariai, išskyrus prezidentą. Galima net pasakyti, kad šia apimtimi teisinis reguliavimas advokatus sulygina su prezidentu”, – iš Seimo tribūnos kalbėjo NSGK pirmininkas.

Jis atmetė advokatų viešai išsakytus nuogąstavimus, kad projektas pažeistų jų ginamųjų teises.

“Vykdytinas operatyvinis tyrimas nebūtų susijęs su ginamojo, bet su paties advokato rengiamais, daromais ar padarytais nusikaltimais, – pabrėžė A.Anušauskas. – (…) Projektas jokių būdu neapriboja konstitucinės asmens teisės į gynybą, teisės turėti advokatą ar teisės į sąžiningą baudžiamąjį tyrimą.”

Projektą kritikavęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kliento advokatui suteiktą informaciją prilygino kunigo per išpažintį sužinotai informacijai.

Kitas socialdemokratas Julius Sabatauskas nuogąstavo, kad advokato kabinete įrengę klausymosi įrangą, pareigūnai sužinos informaciją, kurią galės panaudoti ir prieš advokatą, ir prieš jo klientą.

Seimas antradienį atmetė siūlymą panaikinti advokatų šiuo metu turimą išimtinį imunitetą, kad prieš juos negali būti vykdomi operatyviniai tyrimai.

Už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko pateiktą projektą balsavo 29 parlamentarai, 29 buvo prieš ir 16 balsuodami susilaikė. Seimo nariai net nesutiko projekto grąžinti tobulinti, jis atmestas visiškai.