"Veido" archyvas

Jei Baltarusija vystys atominės elektrinės projektą, tarptautinė bendrija reikalaus laikytis aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų, penktadienį Vilniuje pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

JAV diplomatijos vadovė sakė, kad Vašingtono parama atominei energetikai Baltarusijoje yra “abstrakti”, ir paragino Baltarusiją konsultuotis su Lietuva dėl planuojamos jėgainės vietos, kuri nuo Vilniaus nutolusi vos 50 kilometrų.

“Jei Baltarusija plėtos elektrinės idėją, tarptautinė bendrija turėtų reikalauti aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų”, – spaudos konferencijoje sakė H.Clinton.

“Nors Baltarusija, kaip ir bet kuri kita šalis, turi teisę naudoti civilinę branduolinę energiją, mes labai rūpinamės saugumu. Bet kuri elektrinė turėtų veikti pagal TATENA standartus”, – sakė H.Clinton.

“Bet kokia parama, kurią girdėjote iš mūsų, yra abstrakti, nes ji priklauso nuo visų paminėtų sąlygų”, – pridūrė JAV valstybės sekretorė.

Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad juos nemaloniai nustebino anksčiau JAV išsakyta parama Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę. Jėgainė planuojama vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, o Lietuvos pareigūnai sako, kad ji neatitinka saugumo standartų.

“Raginame, kad dėl vietos, kuri yra problematiška Lietuvai, būtų surengtos konsultacijos”, – kalbėjo H.Clinton.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu po susitikimo sakė, kad H.Clinton puikiai supranta Lietuvos nuogąstavimus dėl saugumo planuojamose atominėse elektrinėse kaimyninėse šalyse.

“Kalbėjomės apie kaimyninių šalių norus statytis elektrines atomines aplink Lietuvą, apie tai, kad būtina užtikrinti atominės energetinės saugumą ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), bet ir už jos ribų. Išgirdau pilną sekretorės palaikymą ir supratimą”, – sakė D.Grybauskaitė.

Dar viena atominė elektrinė, kurią kritikuoja Lietuva, gali būti pastatyta Rusijos Karaliaučiaus srityje.

BLF

“Prie to prisidės ne tik valstybės biudžetas, bet ir valstybinė energetikos įmonė”, – sakė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

“Latvijos, Estijos ir Lenkijos įmonės vis dar yra įsipareigoję ir norėtų dalyvauti projekte”,- pridūrė ji.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina iki 2020 metų Visagine pastatyti naują atominę elektrinę, dėl kurios strateginio partnerio vaidmens varžosi JAV ir Japonijos korporacijos “Westinghouse Electric” ir “Hitachi-GE Nuclear Energy”.

“Lietuva yra “patenkinta”, gavusi du pasiūlymus”, – sakė D.Grybauskaite. Pasak jos, dar per anksti sakyti, ar pasiūlymai yra patrauklūs, nes derybos nesibaigė.

Strateginiam investuotojui gali būti pasiūlyta iki 51 proc. būsimos AE statybos įmonės akcijų, o likusią dalį pasidalytų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Elektrinės statyba, preliminariais skaičiavimais, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų).

BFL

Nereikia tikėtis tiesioginės Europos Sąjungos (ES) paramos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Apie naujos elektrinės statybą ir kokį nors finansinį prašymą dar anksti kalbėti (…). Tikimybė, kad pačios elektrinės statybą finansuotų Europos Sąjunga, – labai menka ir nemanau, kad reikėtų turėti tokių iliuzijų”, – pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo su Slovakijos prezidentu Ivanu Gašparovičiumi sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, galima tikėtis ES paramos galimybių studijoms ar panašiems projektams, tačiau ne pagalbos statyboms.

“Niekada Europa nėra finansavusi tiesiogiai jokios atominės elektrinės statybos (…). Negalima svajoti, norėti to, ko niekada nei buvo, nei kažin ar bus finansuojama”, – sakė Lietuvos vadovė, pabrėžusi, kad Lietuva tikisi ES paramos toliau finansuojant su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusius projektus.

“Atominė energetika Europoje yra labai kontraversiška, nebus bendros europinės politikos, kiekviena šalis apsispręs – vykdyti atominę energetiką ar ne. Todėl dar kartą kartoju, kad turime būti realistais – šis projektas geriausiu atveju gali būti regioninis, bet ne visos Europos Sąjungos”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Vilniuje viešintis Slovakijos prezidentas savo ruožtu pabrėžė, kad atominę energetiką vertina perspektyviai.

“Mes jau pastatėme savo atomines jėgaines, tačiau dabar planuojame statyti tam tikrus reaktorius ir taip pat geriname saugumo reikalavimus. Mes norime, kad visi reaktoriai dirbtų saugiau ir atitiktų tarptautinius standartus. Mes manome, kad atominė energetika yra energetikos ateitis ir, jeigu turime nors kiek abejonių dėl jos saugumo, turime gerinti standartus”, – sakė jis.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

I. Gašparovičius nelogiškais pavadino Italijos ir Vokietijos ketinimus atsisakyti branduolinės energetikos.

“Mes puikiai suprantame tas priežastis, dėl kurių atsitiko avarija Japonijoje ir dar anksčiau Ukrainoje. Atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau dėl to negalima nuspręsti nustoti naudotis atomine energija. Mes darysime viską, kad ši energetika būtų saugi. Todėl mus nustebino Vokietijos ir Italijos sprendimas uždaryti savo atomines jėgaines. Aš apie tai kalbėjausi su prezidente. Tos šalys, kurios yra prieš atominę energetiką, pirks iš mūsų šaltinių, taigi nematau čia daug logikos”, – dėstė Slovakijos prezidentas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, Slovakijos vadovas išreiškė savo šalies paramą Lietuvos reikalavimui, kad Karaliaučiuje ir Baltarusijoje šalia Lietuvos statomos atominės elektrinės atitiktų tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos standartus, apie jas būtų teikiama skaidri ir visuomenei prieinama informacija.

Lietuvos ir Slovakijos vadovai taip pat pabrėžė, kad šalys aktyviai bendradarbiaus derantis dėl naujosios ES finansinės perspektyvos siekiant vienodo ES lėšų paskirstymo tarp senųjų ir naujųjų narių.

Prezidentai taip pat pasisakė už bendrų prioritetų – sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir energetinių jungčių plėtros, siekiant panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją, stiprinimą.

Scanpix

Tai, kad Visagino atominės elektrinės statyba yra regioninis projektas savaime garantuoja didesnį jo skaidrumą, nei tai būtų Lietuvai vienai statant tokį objektą, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Abi kompanijos yra pasaulinio lygio kompanijos, jos jau pačios sau taiko labai aukštus skaidrumo ir sąžiningumo standartus. Antras dalykas – pats projektas yra ne tik Lietuvos reikalas, o regioninis projektas, todėl turime regioninius partnerius – estus, latvius ir lenkus, kurie taip pat labai atidžiai žiūri, kad projektas būtų ir saugus, ir ekonomiškai naudingas, ir skaidrus”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Kubilius.

“Tai jau savaime garantuoja tikrai gerokai didesnį skaidrumą negu kokio nors vietinio projekto realizavimas”, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, natūralu, kad žmonėms iš karto norisi sužinoti daugiau detalių, bet tokio pobūdžio derybos paprastai vyksta laikantis “tam tikrų tarptautinių konfidencialumo taisyklių”. Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad projektas labai gaudžiai derinamas su Europos Sąjunga.

“Bet galutinis rezultatas bus visiškai aiškus ir skaidrus. Per artimiausią mėnesį, pusantro mes tikimės, kad iš tų dviejų kompanijų mes atrinksime analizuodami jų pasiūlymus vieną, su kuria toliau tęsime derybas. Iki metų pabaigos tikimės tas derybas užbaigti. Be abejo, darybų rezultatus turės patvirtinti Seimas”, – sakė premjeras.

Trečiadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad pasiūlymus investuoti į Visagino AE pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV-Japonijos kompanija “Westinghouse Electric Company”.

Energetikos ministro teigimu, parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

Lietuva, pasak A. Sekmoko, turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje.

BFL

Energetikos ministerija oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Vyriausybė gavo dviejų potencialių strateginių investuotojų į naują atominę jėgainę pasiūlymus. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, investuotoją tikimasi pasirinkti dar šią vasarą.

Pasiūlymus pateikė Japonijos ir JAV koncernas “Hitachi GE Nuclear Energy” ir JAV bendrovė “Westinghouse Electric Company”, rašoma pranešime spaudai.

“Gauti pasiūlymai iš tarptautinių, pripažintų branduolinės energetikos bendrovių yra ne tik svarbus žingsnis link Visagino AE statybos, bet taip pat ir patvirtinimas, kad visam Baltijos regionui aktualus projektas yra gerai parengtas”, – pranešime sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Anot ministro, gautus dokumentus jo vadovaujama Koncesijos komisija vertins kartu su Visagino AE projekto regioninių partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais, vyks konsultacijos su Europos Komisija, dar šį mėnesį bendrovių atstovai partneriams tiesiogiai pristatys pasiūlymus.

“Įvertinus gautus dokumentus, dar šią vasarą planuojama atrinkti geriausią pasiūlymą pateikusį dalyvį. Toliau bus rengiama ir su juo derinama koncesijos sutartis”, – teigė A. Sekmokas.

Pasak pranešimo, susidomėjimą Visagino AE projektu taip pat išreiškė ir kitos kompanijos, turinčios patirtį branduolinės energetikos srityje. Tačiau jų Energetikos ministerija neįvardija.

Šių metų pradžioje A. Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos vėliausiai iki liepos 13-osios. Tačiau tikėtina, kad iki to laiko jos nebus baigtos, todėl Seimo bus prašoma pratęsti terminą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė nenorinti, kad pritraukiant strateginį investuotoją Visagino atominės elektrinės statybai pasikartotų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo JAV kompanijai “Williams” istorija 1999 metais. Sandoris buvo vertinamas kaip ypač nepalankus Lietuvai, nes valstybė iš jo negavo pinigų, o tik didelius įsipareigojimus, kurių dalis dar galioja iki 2025 metų.

Tikimasi, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija iki 2020 metų pastatys naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios paskutinis veikęs reaktorius buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė tikisi, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.

Lietuvai pernai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę, lapkričio pabaigoje pasitraukus pasiūlymą pateiksusiai Pietrų Korėjos bendrovei “Kepco”.

Ištikus branduolinei katastrofai Baltarusijoje autoritarinis režimas tai gali nuslėpti nuo visuomenės, sako buvęs Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos komisijos, tyrusios Černobylio atominės elektrinės avarijos priežastis, atsakingasis sekretorius Jurijus Voronežcevas.

“Totalitarinėse valstybėse viskas turi būti gerai, ir katastrofų totalitarinėse valstybėse nebūna. Aš bijau, kad katastrofos atveju (Baltarusijoje – BNS) pasikartotų Černobylio situacija”, – trečiadienį Seime per konferenciją galimoms grėsmėms dėl Baltarusijos planuojamos statyti atominės elektrinės Astrave aptarti sakė J.Voronežcevas.

“Jūs būdami NATO po kiek laiko ir kitais kanalais sužinotumėte, o mes – nebent draugai iš Vilniaus paskambins ir praneš”, – liūdnai juokavo fizikas iš Baltarusijos.

Seime trečiadienį vyksta tarptautinė konferencija, kurioje kalbama apie galimas grėsmes Lietuvai ir Baltijos jūros regiono šalims dėl Baltarusijos planuojamos statyti atominės elektrinės Astrave.

Renginyje pakviesti dalyvauti Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos ekspertai, šių valstybių pilietinės visuomenės atstovai, Lietuvos politikai, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.

Baltarusių ketinama statyti branduolinė jėgainė būtų nuo Vilniaus nutolusi vos apie 50 kilometrų. Tai kelia susirūpinimą ir miesto, ir šalies vadovybei.

Lietuvos pareigūnams nerimą kelia baltarusių planuojami naudoti rusiški reaktoriai, kurie, kaip teigiama, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju, skubant ignoruojami saugumo klausimai.

Lietuva pati siekia per 10 metų pasistatyti atominę elektrinę Visagine. Pagal planą, projekte dalyvautų stambi užsienio bendrovė, taip pat trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybės.

Scanpix

Japonijos bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) tiria, ar nėra nuotėkio iš avarijos ištiktos Fukušimos 1-osios atominės elektrinės radioaktyvaus vandens saugyklos, praneša ketvirtadienį televizijos kompanija NHK, remdamasi AE operatore.

TEPCO duomenimis šitai susiję su tuo, kad krinta vandens lygis šioje saugykloje. Ketvirtadienį AE operatorė sustabdė vandens pumpavimą iš trečiojo reaktoriaus, norėdama patikrinti, ar galėtų į saugyklą tilpti daugiau vandens. Taigi buvo nustatyta, kad per 20 valandų vandens lygis joje nukrito 4,8 cm., vadinasi, nebeliko 57 tonų vandens.

TEPCO pareiškė, kad artimiausiuose požeminiuose vandenyse nerasta radiacijos padidėjimo, bet vandens lygis tebekrinta.

Jeigu saugykloje bus nuotėkis, tai, AE operatorės duomenimis, tektų sustabdyti vandens iš trečiojo reaktoriaus perleidimą ir radioaktyviomis medžiagomis iš nutekamųjų vandenų būtų užteršta jūra arba gruntas po reaktoriumi”, – praneša NHK.

BFL

Lietuvos ekspremjerė, Lietuvos liaudies partijos pirmininkė Kazimira Prunskienė neturi teisės kalbėti Lietuvos vardu, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į politikės Rusijos spaudai duotus interviu dėl Rusijos Karaliaučiaus srityje planuojamos statyti atominės elektrinės.

“Rusijos žiniasklaidai paskelbus K. Prunskienės susitikime su Kaliningrado srities valdžia išsakytus teiginius apie Lietuvos suinteresuotumą dalyvauti šioje srityje planuojamos atominės elektrinės statyboje ir eksploatacijoje, norėtume atkreipti dėmesį, kad K.Prunskienė nėra išrinkta politikė ir nedirba jokioje valstybės institucijoje, todėl negali kalbėti nei už Lietuvos valstybę, nei už jos žmones. Jos žodžiai neatspindi Lietuvos nuomonės”, – rašoma URM atsiųstame komentare BNS.

K. Prunskienė neseniai lankėsi Karaliaučiaus srityje ir apžiūrėjo atominės jėgainės (AE) statybos aikštelę.

Rusijos naujienų portalai pranešė, kad per šį vizitą K. Prunskienė pareiškė, jog Lietuva suinteresuota dalyvauti Karaliaučiaus AE statybose ir vėliau pirkti jos gaminamą energiją.

“Mes įsitikinome šios jėgainės perspektyvumu ir patikimumu, kas mums labai svarbu kaip kaimynams. Taip pat svarbu, kad tada, kai jėgainė bus pastatyta, Baltijos regionas, taigi ir Lietuva, būtų aprūpinta pigia ir patikima energija”, – naujienų portalas “RIA novosti” cituoja K. Prunskienę.

URM atremia, kad priešingai, tokie K. Prunskienės teiginiai prasilenkia su oficialia Lietuvos pozicija, nes “Lietuva ne kartą Rusijos atstovams, įvairioms tarptautinėms organizacijoms ir ES perdavė savo susirūpinimą ir informavo apie projekto Kaliningrado srityje neatitikimą tarptautinių konvencijų reikalavimams dėl informacijos kaimyninei šaliai pateikimo, visuomenės supažindinimo ir geranoriško bendradarbiavimo”.

Oficiali Lietuvos valdžia kritikuoja Rusijos planus Karaliaučiuje, greta Lietuvos sienos, statyti atominę elektrinę, sakydama, kad nėra laikomasi tinkamų saugumo reikalavimų. Oficialusis Vilnius taip pat sako, kad projektas nėra ekonomiškai pagrįstas.

K. Prunskienės vadovaujamos neįtakingos Lietuvos liaudies partijos programinėse nuostatose skelbiama, kad “būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai”. Šios partijos renginiuose dažnai lankosi Rusijos politikai.

BFL

Buvusi Lietuvos premjerė, neįtakingos Lietuvos liaudies partijos vadovė Kazimira Prunskienė vyko į Rusijos Karaliaučiaus sritį apžiūrėti planuojamos atominės elektrinės aikštelės, BNS trečiadienį sakė politikė.

“Buvo gubernatoriaus Cukanovo kvietimas, buvo suderinimas tokio atvažiavimo ir su “Rosatom” vadovybe”, – BNS sakė K. Prunskienė.

Pasak politikės, kartu su ja važiavo statybų bendrovės “Vėtrūna” atstovai, buvo surengtas susitikimas su gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. K. Prunskienės teigimu, statybų aikštelėje vyksta intensyvūs darbai, o Lietuvos statybininkai galėtų prisidėti prie energetikų miestelio statybos.

Oficiali Lietuvos valdžia kritikuoja Rusijos planus Karaliaučiuje greta Lietuvos sienos statyti atominę elektrinę, sakydama, kad nėra laikomasi tinkamų saugumo reikalavimų. Oficialusis Vilnius taip pat sako, kad projektas nėra ekonomiškai pagrįstas.

K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos liaudies partijos programinėse nuostatose skelbiama, kad “būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai”. Šios partijos renginiuose dažnai lankosi Rusijos politikai.

Paskutiniai vietos valdžios rinkimai partijai nebuvo sėkmingi – ji iškovojo septynis mandatus, o iš viso šalyje išrinkti 1526 tarybų nariai.

BFL

Lietuvos netenkina Baltarusijos atsakymai dėl planuojamos statyti atominės elektrinės, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Mindaugas Lašas BNS sakė, kad šiuo metu Lietuvos ekspertai analizuoja išsakytą poziciją, bet akivaizdu, kad atsakymų į rūpimus klausimus Minskas nepateikė.

“Jau dabar galima sakyti, kad atsakymo negauta į svarbiausius ir didžiausią rūpestį keliamus klausimus. Vienas iš jų – AE aikštelės parinkimo kriterijai”, – sakė M. Lašas.

“Apgailestaujame, kad Baltarusija eilinį kartą nesilaiko tarptautinių normų, dialogą siekia vesti per žiniasklaidą, vengdama profesionalaus dialogo. Tai liudija ir pateiktų atsakymų kokybė”, – pabrėžė diplomatas.

Pasak jo, visuomenė taip pat klaidinama dėl atominės elektrinės aikštelės suderinimo su Tarptautine atomines energijos agentūra (TATENA), nes to iki šiol nėra padaryta.

Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos parengtame viešame laiške tikinama, kad Lietuva neturėtų jausti jokio nerimo dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos 30 kilometrų nuo Lietuvos.

Baltarusijos pareigūnai tikina, kad nepagrįsti Lietuvos priekaištai, jog atominėse elektrinėse Baltarusijoje ir Karaliaučiuje planuojami naudoti reaktoriai yra eksperimentiniai. Minskas taip pat tvirtina tinkamai parengęs poveikio aplinkai vertinimą.

Lietuvos valdžia laikosi pozicijos, kad rengiant Baltarusijos ir Karaliaučiaus atominių elektrinių projektus yra pažeidžiamos tarptautinių sutarčių nuostatos. Lietuvos pareigūnai sako, kad ketinami naudoti reaktoriai dar nėra realiai išbandyti, Lietuva nėra gavusi atsakymų dėl poveikio aplinkai vertinimo, visų pirma dėl parinktų aikštelių greta Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju. Lietuva taip pat laikosi pozicijos, kad viešieji svarstymai įvyko netinkamai ir perspėja, kad galima šiluminė tarša į Neries upę.

BFL

Baltarusijos pareigūnai parengė viešą atsakymą dėl Lietuvos išsakytų priekaištų prie Lietuvos sienos planuojamai atominei elektrinei.

Viešą laišką parengė Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovė Jelena Peniaz.

Viešame laiške teigiama, kad Baltarusija tvirtai laikosi Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espoo konvencija) ir TATENA Branduolinė saugos konvencijos. Baltarusijos ministerija nurodo, kad jų šalis tinkamai informavo Lietuvą, parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir atsakė į Lietuvai rūpimus klausimus.

“Lietuvos pusė neturėtų jausti jokio nerimo dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos 30 kilometrų nuo Lietuvos”, – rašoma laiške, kurį cituoja BelTA. Jame tvirtinama, kad tankiai gyvenami rajonai, įskaitant didelius miestus, nėra faktorius, kuris draustų statyti atomines elektrines.

Baltarusijos pareigūnai taip pat tikina, kad nepagrįsti Lietuvos priekaištai, jog atominėse elektrinėse Baltarusijoje ir Karaliaučiuje planuojami naudoti reaktoriai yra eksperimentiniai.

Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Visagino atominę elektrinę ketinama statyti vos du kilometrai nuo Baltarusijos sienos, o reaktoriams aušinti bus naudojamas abiem šalims priklausančio Drūkšių ežero vanduo. Baltarusijos ministerija pabrėžė, kad neįmanoma palyginti Baltarusijos ir Visagino atominių elektrinių, nes pastarajai neparinktas joks reaktorius.

Lietuvos valdžia laikosi pozicijos, kad rengiant Baltarusijos ir Karaliaučiaus atominių elektrinių projektus yra pažeidžiamos tarptautinių sutarčių nuostatos. Lietuvos pareigūnai sako, kad ketinami naudoti reaktoriai dar nėra realiai išbandyti, Lietuva nėra gavusi atsakymų dėl poveikio aplinkai vertinimo, visų pirma dėl parinktų aikštelių greta Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju. Lietuva taip pat laikosi pozicijos, kad viešieji svarstymai įvyko netinkamai ir perspėja, kad galima šiluminė tarša į Neries upę.

Scanpix

Dėl žemės drebėjimo grėsmės šeštadienį uždaryti du veikiantys Hamaokos atominės elektrinės reaktoriai, praneša “RIA Novosti”.

Elektros energijos tiekimo bendrovė “Chubu Elektros Co” teigė, kad Japonijos vyriausybės įsakymu buvo sustabdyti ketvirtas ir penktas reaktoriai.

Praeitą savaitę Japonijos ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan) sakė, kad vyriausybė nusprendė sustabdyti branduolinės jėgainės veiklą dėl prognozuojamo 8 balų ar net didesnio žemės drebėjimo Vidurio Japonijoje.

Pirmas ir antras reaktoriai buvo sustabdyti prieš keletą metų, o trečiasis yra remontuojamas.

Yra 87 proc. tikimybė, kad per ateinančius 30 metų šalį sudrebins galingas žemės drebėjimas.

Japonijos valdžia tikrina visus šalyje esančius reaktorius nuo kovo 11 dienos, kai po žemės drebėjimo ir cunamio katastrofą patyrė Fukušimos atominė elektrinė.

JAV geologijos tarnyba pranešė, kad 6,2 balo žemės drebėjimas šeštadienio rytą įvyko rytinėje Honšiu salos dalyje. Laimė, nepadaryta jokios žalos.