BFL

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nuomone, Vyriausybė neatsakingai ramino visuomenę, teigdama, kad Baltarusija nestatys atominės elektrinės (AE), o spaudoje pasirodančios žinios apie šį Baltarusijos ketinimą tėra tik politinis žaidimas.

“Labai gaila, kad atsakingi už šią sritį Vyriausybės nariai net nežinojo, kad šalia Lietuvos sostinės Baltarusijoje ne tik planuojama statyti atominę elektrinę, bet jau pradėti ir realūs darbai”, – teigia Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Krikščionių partijos frakcijos Seime nariai mato realų pavojų, kad Lietuvos sostinė gali tapti nesaugi, nes iki šiol nėra išspręsti techniniai ir saugos klausimai, susiję su AE.

“Nors Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigia, esą nuolatos yra susitikinėjama su Baltarusijos atstovais, tačiau iki šiol neaišku, kaip bus užtikrintas eilinių Lietuvos piliečių saugumas”, – teigia frakcijos seniūnas V. Žiemelis.

Iš frakcijai pateiktų Premjero atsakymų, anot V. Žiemelio, peršasi išvada, kad Vyriausybė tik siuntinėja baltarusiams paklausimus, iki šiol negaudama jokių atsakymų. “Todėl ir šiandien nėra aiškios priežastys, kodėl AE statybų aikštelė pasirinkta taip arti Lietuvos sienų, kodėl VVER tipo reaktorius, kaip bus tvarkomos radioaktyvios medžiagos, kas bus atsakingas už tai ir t.t.”, – teigia V. Žiemelis.

Ministro Pirmininko A. Kubiliaus Krikščionių frakcijai pateiktuose atsakymuose Premjeras nenurodo, kodėl Baltarusija iki šiol nepateikė informacijos apie nacionalinės saugos priežiūros instituciją, būsimą eksploatuojančią organizaciją, informacijos apie radioaktyvių atliekų tvarkymą, jų ilgalaikį saugojimą ir galutinį laidojimą, bei nepaaiškina, kaip bus tvarkomos didelio aktyvumo radioaktyvios atliekos.

“Baltarusijos vengimas atsakyti į pagrindinius klausimus, o Vyriausybės vadovo pasyvumas skatina kaimyninės šalies politikus siekti tik sau palankių sprendimų Lietuvos piliečių saugumo sąskaita”, – teigia frakcijos seniūnas V. Žiemelis.

Ministro Pirmininko A. Kubiliaus jis raštu klausė, kokių veiksmų ėmėsi Vyriausybė, reaguodama į Baltarusijos planus statyti rusiško tipo atominius reaktorius vos 40 km atstumu nuo Vilniaus, primena ELTA.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Premjero prašė atsakyti, ar Vyriausybė Europos Sąjungos ar tarptautiniu lygiu sprendė klausimus, susijusius su Baltarusijos planais statyti atominę elektrinę netoli Lietuvos sienos. Jei taip, tai prašė nurodyti, į kokias institucijas, kada ir su kokiais klausimais buvo kreiptasi, kokie sprendimai buvo priimti, o svarbiausia – kodėl apie tai nebuvo informuota visuomenė.

Seimo statuto numatyta tvarka Premjeras atsakymą turėjo pateikti per 10 dienų. Tačiau, kaip pastebi V. Žiemelis, Ministras Pirmininkas sumušė ir šiuos rekordus, atsakymą pateikdamas daugiau nei po 40 dienų.

3 mlrd. Lt atominė afera

Įsivaizduokite situaciją: jūs susiderėjote ir parašais patvirtinote sutartį, kad per kelerius metus jums pastatys namą. Sumokėjote didžiąją dalį suderėtos sumos, tačiau atėjus sutartam terminui tėra išlietas kampas pamatų, o statybininkai aiškina, kad baigs statybą nežinia kada ir nežinia kiek papildomai tai kainuos, bet gali būti ir dvigubai. Kaip tik taip rutuliojosi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalai.

Priminsime, kad AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujojo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

Beje, per visus šiuos metus aiškumo nepadaugėjo, atsakingų asmenų taip pat nerasta.

Finansinio generolo žlugimas

Naujojoje Lietuvos politinėje istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kad premjeras kreiptųsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą vienos svarbiausių teisėtvarkos institucijų vadovui – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Romualdui Boreikai.

Generolas, turėjęs būti vienas pagrindinių su korupcija, sukčiavimu ir valstybės pinigų grobstymu kovojančių asmenų, pats įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba ir, manipuliuodamas savo turto ir pajamų deklaracijos įslaptinimu bei turto tarp sutuoktinių perrašymu, nesumokėjęs valstybei didelių mokesčių už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Beje, šie kaltinimai, kaip kalbama (ir pačios prezidentės lūpomis), tebuvo įžanga į rimtą tyrimą, kurį atliekant gali būti atsiskleista daug rimtesnių dalykų. Mat, pasak premjero patarėjo, generolas R.Boreika kartu su kai kuriais aukštais prokuratūros vadovais buvo sukūręs visą sistemą, kaip teisėtvarkai įkliuvę finansiniai sukčiai gali išvengti laisvės atėmimo bausmių, jų bylas skaldant į atskirus epizodus.

Beje, sukčiavimo būta netgi raportuojant apie tarnybos darbo rezultatus, mat iš tiesų į valstybės iždą grąžinti pinigai gerokai menkesni, nei nurodyta FNTT ataskaitose.

Priminsime, jog kovo pabaigoje pranešęs, kad atsistatydins, vėliau R.Boreika dar gana ilgai delsė tai padaryti ir iš FNTT vadovo posto galutinai pasitraukė tik gegužės 18 d.

Pramonė pradėjo atsigauti

Vienas pirmųjų ženklų, kad Lietuvos eksportuotojų padėtis gerėja, pasirodė kovą – po 16 mėnesių trukusio smukimo 1 proc. padidėjo pramonės produkcijos indeksas. Šis rodiklis reiškė, kad dėl atsigaunančių užsienio rinkų lietuvių pramonės produkcija pradėjo brangti. O tokios žinios dar ankstyvą pavasarį leido tikėtis, kad šiemet Lietuvos eksportui krizė baigsis. Taip ir atsitiko.

Maskvą sukrėtė du teroristiniai išpuoliai

Kovo 29-ąją Maskvos metro stotyse nugriaudėjo du galingi sprogimai, kuriuos įvykdė savižudės sprogdintojos, siejamos su teroristinėmis organizacijomis. Per šiuos teroristinius išpuolius 39 žmonės žuvo, daugiau nei 70 buvo sužeista.

Užsienio žiniasklaida konstatavo, kad šis įvykis sudavė didžiulį smūgį Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo duetui, mat šie buvo paskelbę, kad antiteroristinė operacija Čečėnijoje baigta.

Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad prie teroristinių išpuolių esą planavo prisidėti ir lietuvė Eglė Kusaitė. Vėliau mergina buvo suimta, jai pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą. Tačiau rugpjūtį E.Kusaitė paleista į laisvę.

Dviratininkių sėkmė

Kovą Lietuvos dviratininkės įvažiavo į sėkmės ruožą ir laikėsi jame visus metus. Iš Danijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato Simona Krupeckaitė parsivežė aukso, sidabro ir du bronzos medalius, brozos medalius pelnė Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė. Kitas dviračių lenktynes Italijoje laimėjo Rasa Leleivytė. Gegužę Maskvoje vykusiose Europos taurės varžybose S.Krupeckaitė moterų sprinto atrankos lenktynėse užėmė pirmą vietą ir pagerino pasaulio rekordą. O rugpjūtį dviratininkė Urtė Juodvalkytė Prancūzijoje vykusiose daugiadienių moterų lenktynėse užėmė trečią vietą.

Jubiliejinis “Kino pavasaris”

Penkioliktasis “Kino pavasaris”, prestižiškiausias kino festivalis Lietuvoje, sulaukė rekordinio skaičiaus – 54 tūkst. žiūrovų. Šiame festivalyje pristatyti 109 filmai, atkeliavę iš 50 valstybių. Jiems parodyti surengta daugiau nei keturi šimtai kino seansų. Vilniaus savivaldybė pirmąkart atkreipė dėmesį į “Kino pavasarį” ir įsteigė pagrindinį prizą geriausiam festivalio filmui. Tarptautinės žiuri sprendimu jis skirtas bulgaro Kameno Kalevo juostai “Rytų pjesės”.

Nuo Rusijos dujų priklausanti Baltarusija, joms brangstant ir šaliai neturint atominės elektrinės, “paprasčiausiai neišgyvens”, teigia Baltarusijos įmonės “Belnipienergoprom” direktorius Andrejus Rykovas.

“Baltarusija sėdi ant dujų adatos”, – diskusijoje “Regioniniai branduolinės energetikos projektai” Vilniuje trečiadienį pareiškė A.Rykovas.

“Be atominės elektros, jeigu staiga augs angliavandenilio kuro kainos, mes paprasčiausiai neišgyvensime”, – pridūrė jis.

“Belnipienergoprom” direktoriaus duomenimis, gamtinės dujos Baltarusijos energijos balanse sudaro apie 95-96 procentus.

Jis teigė, kad atominė jėgainė Baltarusijoje “statoma dėl savęs, kad vaikai turėtų elektros”, nors baltarusiai ir “puikiai žino”, kas yra Černobylio atominė elektrinė.

Šiuo metu Baltijos regione yra planuojamos keturios atominės elektrinės – Visagino atominė elektrinė Lietuvoje, Baltijos atominė elektrinė Rusijos Kaliningrado srityje, Baltarusijos atominė elektrinė apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, atominė elektrinė Lenkijoje.

Europos Komisija galėtų finansiškai prisidėti prie Lietuvoje planuojamos naujos atominės elektrinės (VAE) statybos projekto.

Tai galėtų būti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) paskola, bet prieš prašydama tokios pagalbos Lietuva turi susirasti strateginį investuotoją ir parengti finansinį naujos atominės jėgainės planą, sako Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato direktorius branduolinei energijai Peteris Farossas (Peteris Farosas).

“Europos Sąjungos (ES) taisyklės numato galimybę paskirti Euratomo arba Europos investicijų banko paskolas”, – trečiadienį diskusijoje “Regioniniai branduolinės energetikos projektai” Vilniuje BNS sakė P.Farossas.

Pasak jo, Euroatomo paskola negali viršyti 20 procentų projekto vertės, EIB paskola gali būti papildoma.

“Tačiau šie daugiausiai 20 procentų gali būti paskirti, jeigu šalys narės jau parengė struktūrą finansavimui. Kol kas Lietuva dar nėra pasirengusi pristatyti tokios finansavimo struktūros, nes vis dar ieško strateginio investuotojo. Pirma, turite surasti investuotoją, su juo parengti planus, tada pristatyti projektą EK”, – aiškino P.P.Farossas.

Jeigu EK projekto įvertinimas ir atsakymas būtų teigiamas, tuomet šalis gali prašyti Euratomo paskolos arba EIB finansavimo.

“Bet kokiu atveju, privaloma sąlyga yra, kad jūs atliktumėte savo namų darbus, susijusius su projektu”, – pažymėjo P.Farossas. Jo teigimu, paskolą galėtų gauti ir vien nacionalinis projektas, bet tai, kad projektą vysto kelios ES narės, yra privalumas.

F.Farossas priminė, kad prieš kelias savaites Briuselyje trijų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei Europos energetikos komisaras Gunteris Oettingeris pasirašė komunikatą, kuriuo patvirtino Lietuvoje planuojamos jėgainės svarbą.

Gegužės pabaigoje energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui tikimasi gauti ir finansinės bei teisinės ES paramos.

Lietuva iki 2018-2020 metų šalia pernai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės ketina pastatyti naują atominę elektrinę, kuriai šiuo metu ieškoma strateginio investuotojo. Tikimasi, kad projekte dalyvaus ir Latvija, Estija bei Lenkija.

Tikimasi, kad naujos atominės elektrinės strateginis investuotojas bus kuri nors didelė Europos energetikos kompanija, o tokių sąraše minimos Prancūzijos energetikos koncernai EDF ir “GDF Suez”, Vokietijos koncernai E.ON, RWE, Italijos “Enel”, Ispanijos “Iberdrola”, Švedijos “Vattenfall”.

Skaičiuojama, kad investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, sieks 3-5 mlrd. eurų (10,36-17,26 mlrd litų), o iš viso elektrinėje reaktorių galėtų būti du arba trys.

Europarlamentaras Leonidas Donskis teigia siekiantis atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltarusijos planus netoli Lietuvos sienos statyti atominę elektrinę.

Liberalų ir demokratų aljanso “Už Europą” frakcijos narys L.Donskis Europos Parlamente (EP) užregistravo rašytinį pareiškimą dėl planuojamos atominės elektrinės Gardino srityje, Baltarusijoje, statybos, pranešė europarlamentaro biuras.

Prie pareiškimo prisidėjo Latvijos europarlamentarai Arturas Krišjanis Karinšas ir Inesė Vaiderė. Anot L.Donskio, taip siekiama platesnio tarptautinio dėmesio “nerimą keliantiems” Baltarusijos planams šiais metais pradėti statyti branduolinę jėgainę už 20 kilometrų nuo Lietuvos ir tuo pačiu ES sienos.

“Žinoma, nei Lietuva, nei ES neturi galių užrausti Baltarusijai statyti naująją jėgainę Lietuvos pašonėje. Tačiau Europos Parlamento turimi politiniai įrankiai gali padėti iškelti šią diskusiją į platesnį tarptautinį lygmenį – vienas iš tokių įrankių yra rašytinis pareiškimas, kurį su kolegomis iš Latvijos pateikiau europarlamentarų pritarimui”, – sako L.Donskis.

Jei iki spalio 14 dienos šiam pareiškimui savo parašu pritars daugiau nei pusė europarlamentarų, jis įsigalios ir taps oficialia EP pozicija, kuri bus perduota Europos Komisijai, Europos Tarybai, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) bei nacionaliniams ES šalių narių parlamentams.

Rašytiniame pareiškime pabrėžiama, jog Baltarusijos, kuri ribojasi su trimis ES narėmis, planuojama nauja atominė elektrinė, kuri iškiltų 23 kilometrų atstumu nuo Lietuvos ir už 55 kilometrų nuo jos sostinės Vilniaus, kelia didžiulę riziką ir visų pirma reikalauja itin išsamaus pasiruošimo bei konsultacijų su tarptautiniais ekspertais.

Dabartiniai Baltarusijos planai bei pasiruošimas, anot pareiškimo, nėra patenkinami ir neišsklaido susirūpinimo, kylančio tiek pačioje Baltarusijoje, tiek kaimyninėse šalyse.

Pareiškimo teikėjai taip pat atkreipia dėmesį, jog projekto mastas yra toks, kad neabejotinai turėtų kelti susirūpinimą visai Europos Sąjungai, kadangi gali turėti rimtų neigiamų pasekmių didelei ES teritorijos daliai.

Rašytinis pareiškimas ragina ES ir TATENA daryti spaudimą Baltarusijai, kad jos planai dėl branduolinės jėgainės atitiktų tarptautinius standartus. Baltarusija turėtų atlikti bei pristatyti patobulintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais, ypač iš TATENA, visuose pasirengimo, jėgainės statybos bei eksploatacijos etapuose, teigiama pareiškime.

Lietuvos Aplinkos ministerijos parengtoje ataskaitoje išsakyta oficiali Lietuvos pozicija nepritarti atominės elektrinės statyboms apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo aikštelėje, Gardino srityje.

Baltarusijai perduotame dokumente nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra pakankamai išsamus, pateikiama kritika dėl netinkamo statybų aikštelės pasirinkimo, neišsamaus reaktoriaus aprašymo, neaiškaus radioaktyvių atliekų, branduolinio kuro tvarkymo, poveikio Neriai ir žmonėms.

Baltarusija jėgainės statybas pradėti planuoja šiais metais, o pirmojo reaktoriaus eksploatacijos pradžia numatyta 2016-aisiais.

Lietuva pareiškė savo poziciją dėl planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje galimo poveikio aplinkai vertinimo  ir su ja raštu supažindino Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją.

Lietuva laikosi požiūrio, kad Baltarusijos pateiktas jos teritorijoje planuojamos AE galimo poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas nepakankamai išsamiai. Ataskaitoje apsiribota tik vienos šiai branduolinei jėgainei statyti parinktos vietos – Gardino srityje esančios Astravo aikštelės, kuri yra už 23 km nuo Lietuvos sienos, analize.

Kaip sakė Lietuvos poziciją rengusios Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, tai neatitinka JT konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste nuostatų, pažeidžia geros tarptautinės praktikos principus.  Lietuva prieštarauja, kad atominė elektrinė būtų statoma Astravo aikštelėje. Ši aikštelė yra galimai šalia ar net virš aktyvaus tektoninio lūžio, o tokioje vietoje pagal tarptautinę praktiką AE negalima statyti.

Juk gali tekti taikyti, pasak Vitalijaus Auglio, apsaugomuosius veiksmus gausiai apgyvendintoje Lietuvos teritorijoje. Didžiausias šalies miestas ir sostinė Vilnius, kuriame šiuo metu gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių, yra už tik 50 km nuo Astravo. Parengti ir išlaikyti avarinės parengties priemones Lietuvai brangiai kainuotų.

Visuomenės nuomonė, kaip rodo apklausų rezultatai, nepalanki atominės jėgainės statybai netoli Vilniaus. Aktyvūs piliečiai organizavo elektroninės peticijos prieš šią statybą pasirašymą. Surinkta daugiau kaip 23 tūkst. parašų.

Baltarusijos AE projektas yra eksperimentinis, pavojingas ir nepriimtinas, teigia Baltarusijos visuomeninės ekologinės ekspertų komisijos atsakingoji sekretorė Tatjana Anatoljevna Novikova.

“Projektas yra nepriimtinas dėl ekologinių, teisinių ir kitų priežasčių. Yra labai daug neatitikimų ir grubių pažeidimų, dėl ko projektas negali būti realizuojamas”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė T.A.Novikova, pristatydama visuomeninių ekologijos ekspertų komisijos išvadą dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje projekto .

Anot jos, šis projektas yra eksperimentinis, o Baltarusija neturi pakankamai patirties, kaip eksploatuoti ar statyti tokią elektrinę.

Seimo narys Gintaras Songaila spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos AE bus patvirtinta ir išsiųsta Baltarusijai iki kito antradienio.

T.A.Novikovos teigimu, elektrinė turės neigiamos įtakos Vilnelės upei, kurios vanduo bus naudojamas aušinimui. Anot jos, aišku, kad pašildytą vandenį teks grąžinti kartu su radionuklidais ir kitomis atliekomis, o tai pakeis upės hidrologiją, išnyks lašišos.

Anot jos, ignoruojama tai, kad per ventiliaciją į atmosferą išmetamos dalelės gali keliauti ir 50 kilometrų spinduliu – tai yra iki Vilniaus. Be to, avarijos atveju tektų evakuoti Vilniaus gyventojus.

T.A.Novikovos teigimu, galimas neigiamas poveikis apribotas 4 kilometrų spinduliu, tuo tarpu patirtis rodo, kad tokia elektrinė poveikį gali turėti 100 tūkst. kilometrų spinduliu.

Be to, pasak T.A.Novikovos, neaišku, kur bus laidojimas kuras, neužsimenama apie jokias saugyklas. Taip pat, anot jos, nėra paruošta teisinė bazė:”Niekas nepasakys, kad projektas neatitinka įstatymų, nes jų nėra”.

“Įrodymai rodo, kad Baltarusija nestatys elektrinės, nes trūksta, patirties, pinigų. Abejoju, ar Rusija investuos pinigus į tokį nestabilų režimą kaip Aleksandro Lukašenkos”, – spaudos konferencijoje sakė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

Tuo tarpu T.A.Novikova teigė, kad darbai jau vyksta – pastatytas geležinkelis, rūšiavimo aikštelė, pradėtas automobilių kelių tiesimas. Jie kol kas darbai finansuojami iš Baltarusijos biudžeto. Planuojama, kad statybą finansuos Rusija, kuri turėtų suteikti 9 mlrd. kreditą – T.A.Novikova teigė nežinanti, kokia valiuta nurodoma ši suma – eurais ar JAV doleriais.

Taip pat, jos teigimu, Baltarusijos vadovas dėl kredito kreipėsi ir į Kiniją.

Daugiau kaip 2 tūkst. megavatų galios Baltarusijos atominę elektrinę ketinama statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad penkios užsienio bendrovės, esą atitinkančios atrankos kriterijus, atsiuntė atsiliepimus dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Nors visų bendrovių atstovai jau buvo atvykę apžiūrėti būsimos statybų aikštelės, potencialių investuotojų kompanijų pavadinimai dar neskelbiami, nes su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys.

Buvęs pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas stebisi, kad iš derybų daroma paslaptis. Vasarį Energetikos ministerija skelbė, kad po viešo konkurso iš 25 bendrovių, susidomėjusių elektrinės statyba, komisija atrinko penkias. Iš jų iki metų pabaigos turės būti išrinkta viena, turinti tokio pobūdžio branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo patirties. Jai turėtų atitekti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

A.Sekmokas sakė, kad visų penkių bendrovių vertinimu, tai labai sudėtingas projektas, todėl jos pageidauja sužinoti daugiau projekto detalių. Tarkime, kokia dalis projekte atiteks Lietuvai. Anksčiau buvo skelbta, kad ji turėtų sudaryti 34 proc. Taip pat vis dar tariamasi su Estija, Latvija ir Lenkija, kokia dalimi jos dalyvautų projekte. Energetikos ministerijai ruošiant namų darbus, teks atsakyti ir į klausimus apie galimą riziką bei projekto atsipirkimą. Skelbiama, kad visa statyba gali kainuoti apie 17 mlrd. Lt.

L.Ašmanto nuomone, rinktis galima tik iš tų kompanijų, kurios turi savo technologijas ir galėtų statyti savo reaktorius. “Jeigu tarp tų penkių tokių nėra, tada viskas papildomai kainuos ir pelno uždirbs tie, kurie turi technologijas”, – sakė buvęs ministras.

Lietuvai prognozuoja, kad Visagino atominė elektrinė ims veikti 2018–2020 m., o šiek tiek anksčiau gali pradėti veikti Baltarusijos Astravo ir Kaliningrado srities Niemano branduolinės elektrinės. Abi jos gali tapti mūsų elektrinės konkurentėmis. Pasak L.Ašmanto, tikėtina, kad greičiau pastatys baltarusiai, nes šios elektrinės reikia energetinei sistemai dėl didesnio jos patikimumo. “Tai, kad nepakvietėme Baltarusijos į savo projektą, mūsų pačių bėda”, – mano L.Ašmantas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. Eugenijaus Ušpuro įsitikinimu, vien tai, kad Astrave jau pradėti statyti namai būsimos elektrinės statybininkams, o Niemane įkasta kapsulė, liudijanti darbų pradžią, dar nereiškia, kad ten elektrinės bus pastatytos greičiau nei Lietuvoje.

Prasidėjus statyboms, Lietuvos verslo bendrovės turės galimybę atlikti įvairius su jomis susijusius darbus. Ruošiantis įgyvendinti didžiausią “plyno lauko” užsienio investicijų projektą Lietuvos istorijoje, pirmiausia vertinamos vietinio verslo galimybės bei pajėgumai. Vėliau planuojama parengti strategiją ir veiksmų planą Lietuvos valstybės institucijoms bei verslui, kuris padėtų deramai pasirengti vietinių pramonės šakų dalyvavimui naujos AE projekte.

Vietos verslas, atsižvelgiant į jo pasirengimą ir pajėgumą, gali pretenduoti į darbus, kurie sudaro apie 20–30 proc. viso projekto vertės. Skaičiuojama, kad naujos AE statybos galėtų atsieiti apie 3–5 mlrd. eurų (10,3–17,2 mlrd. Lt). Statybų etapu, paprastai trunkančiu 4–6 metus, bus sukurta daug naujų darbo vietų, nes vien statybos aikštelėje intensyviausiu laikotarpiu reikės iki 5 tūkst. darbininkų. Užsakymų turės ne tik statybos, bet ir transporto, įrangos ir įvairių įrenginių gamybos, paslaugų sektoriaus įmonės.