pabegliaii44

Pernai prieglobsčio prašė 373 asmenys. Vienas asmuo buvo pripažintas pabėgėliu pagal 1951 metų konvenciją ir jam buvo suteikta galimybė gyventi Lietuvoje nuolat, 14-ais asmenų  buvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje vienerius metus, rašoma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovo pranešime spaudai.

Sekmadienį yra minimos 60-osios Pabėgėlių konvencijos metines. Ta proga paskelbtame pareiškime Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Antonio Guterres (Antonijus Guteresas) pažymėjo, kad net keturi penktadaliai viso pasaulio pabėgėlių glaudžiasi besivystančiose šalyse, tuo tarpu didžiausias nepasitenkinimas dėl pabėgėlių kyla išsivysčiusiose valstybėse. Iš viso pasaulyje gyvena apie 43 milijonai asmenų, kurie patiria pabėgėlių dalią.

Komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš teigia, kad neretai Lietuvoje asmenys, kuriems reikalinga apsauga kitoje šalyje dėl persekiojimo, karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų, visuomenėje yra priskiriami ekonominiams migrantams. “Tačiau jie buvo priversti palikti savo šalį, nes joje buvo nesaugu, o ne dėl ekonominių priežasčių”, – teigė komisaro atstovė.

Pasaulinės pabėgėlių dienos bei Konvencijos 60 metų minėjimas Lietuvoje organizuojamas pirmadienį Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

Scanpix

Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) kariai nušovė į jų stovyklą bandžiusį įsibrauti asmenį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak pranešimo, incidentas įvyko pirmadienį apie 14 val. vietos laiku.

“Nežinomas asmuo bandė patekti į Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro PAG stovyklą. Po žodinių perspėjimų ir kelių įspėjamųjų šūvių, įtariant, kad per tvorą lipantis įsibrovėlis gali būti savižudis, šis buvo nukautas”, – sakoma KAM pranešime.

Per incidentą kariai nenukentėjo.

Pranešime teigiama, jog nukautas asmuo nekreipė dėmesio į įspėjamuosius šūvius nei lipdamas per išorinio, nei per vidinio stovyklos perimetro tvoras.

“PAG kariai, laikydamiesi tarptautinių saugumo paramos pajėgų ginklo panaudojimo taisyklių, ėmė šaudyti ir įsibrovėlį nukovė. Apie įvykį informuota Afganistano nacionalinė policija ir vietos saugumo pajėgos”, – teigia KAM.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Marius Varna BNS neatskleidė, ar įsibrovėlį nušovė Lietuvos kariai.

Goro PAG dislokuotų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų kontingento daugumą sudaro Lietuvos kariai, tačiau kartu su jais tarnauja ir kitų šalių kariai.

Tai yra pirmasis tokio pobūdžio saugumo incidentas Gore 2011 metais.

BFL

Afganistano Goro provincijoje tarnybą pradėjo 13-oji Lietuvos karių pamaina.

Sekmadienį Provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovykloje Čagčarane vyko karių pamainų pasikeitimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Tarnybą iš misiją baigusios 12-osios pamainos perėmė 13-oji pamaina, kurios daugumą sudaro kariai iš Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.

PAG vado įgaliojimus iš pulkininko Remigijaus Baltrėno perėmė pulkininkas Nerijus Stankevičius.

Ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados “Geležinis Vilkas” vadas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis pulkininkui N. Stankevičiui perdavė Lietuvos valstybinę ir NATO vėliavas.

Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė Gore – bendra civilių ir karių misija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) dalis, kuri Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą.

Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Goro PAG stovykloje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai.

BFL

Užsienio reikalų ministerija kariuomenės ir visuomenės šventėje Kauno Santakos parke gegužės 14 dieną pristatys Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą Afganistano Goro provincijoje.

Šventės lankytojai turės galimybę susipažinti su civiline Lietuvos veikla Afganistane ir vykdomais projektais.

Tarptautinių operacijų stovykloje įsikūrusioje URM palapinėje lankytojai pamatys filmus ir kitą vaizdinę medžiagą apie Goro provinciją, apžiūrės Afganistano moterų rankdarbius, viktorinose turės galimybę laimėti įvairius suvenyrus.

2010 metais Lietuva Afganistane įgyvendino 26 vystomojo bendradarbiavimo projektus už daugiau kaip 2 mln. litų. Daugiausia projektų įgyvendinta paramos socialiniam vystymuisi ir sveikatos apsaugos, gero valdymo ir institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo srityse.

Goro provincijos Čagčarano ligoninės gydytojams buvo surengta stažuotė Lietuvoje, gydytoja ginekologė iš Lietuvos lankėsi Čagčarane, konsultavo pacientes ligoninėje ir moterų kalėjime, rengė mokymo kursus afganų medikams.

Lietuva jau keletą metų remia Afganistano valstybės tarnybos instituto Čagčarano skyrių, kuriame Goro provincijos tarnautojai mokomi kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos ir vadybos pagrindų.

Kitais projektais buvo teikiama pagalba Goro provincijos mokykloms, policijos nuovadoms, kaimų bendruomenėms.

2010 metais Lietuva taip pat tęsė vaikų dienos centro statybą Goro provincijos sostinėje Čagčarane. Šiais metais, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Goro provincijos gyventojams, numatoma pradėti ligoninės Čagčarane rekonstrukcijos darbus.

Tarptautinė bendruomenė siekia užtikrinti Afganistano gyventojams saugų kasdienį gyvenimą, baigti kelis dešimtmečius trunkančias kovas, sumažinti skurdą šalyje ir tarptautinio terorizmo grėsmę.

AFP

Talibanas šeštadienį paskelbė pavasarinių puolamųjų veiksmų pradžią ir perspėjo, jog bus taikomasi į užsienio karius, Afganistano saugumo pajėgas ir vyriausybės pareigūnus; numatomi ir savižudžių mirtininkų išpuoliai.

Radikaliųjų islamistų pranešime afganų civiliai perspėjami vengti viešų susiėjimų, laikytis atokiau nuo karinių bazių ir vilkstinių, Afganistano vyriausybės centrų ir pastatų, nes šie objektai bus atakuojami, pradedant nuo gegužės 1-osios.

Šio talibų pareiškimo išvakarėse vyresnieji Afganistano karo pareigūnai bei Vakarų šalių diplomatai perspėjo laukią kovotojų atakų jau nuo sekmadienio.

“Afganistano islamo emyrato vadovybės taryba skelbia pradedanti pavasarines karines operacijas “Badar” prieš amerikiečių okupantus ir jų užsienio sąjungininkus bei rėmėjus šalyje”, – sakoma Talibano pranešime.

“Pagrindinės operacijos bus prieš karinius centrus, susirinkimų vietas, aviacijos bazes, užsienio okupantų amunicijos ir logistikos karines vilkstines visoje šalyje”, – nurodoma pranešime.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį perspėjo sąjungininkes neskubėti išvesti savo pajėgų iš Afganistano, nes toks politinių tikslų paskatintas poelgis gali būti labai naudingas Talibanui.

H.Clinton Tarptautinėse saugumo paramos pajėgose (ISAF) Afganistane dalyvaujančių šalių užsienio reikalų ministrams Berlyne gyrė jų pajėgų “didvyrišką pasiaukojimą”, tačiau nesureikšmino prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirtos JAV kariuomenės išvedimo iš Afganistano datos.

“Reikia užtikrinti, kad šio pasiaukojimo nesumenkintų politiškai motyvuoti ir trumpalaikiai sprendimai”, – sakė H. Clinton kalbėdama Berlyne.

“Mums reikėtų mažiau nerimauti, kaip greitai galime išvesti kariuomenę, tačiau daugiau susirūpinti, kaip galime padėti Afganistano žmonėms pasinaudoti tuo, ką laimėjome per paskutinius 15 mėnesių”, – sakė ji.

Nuo 2009 metų B.Obama net tris kartus, iki 100 tūkstančių, padidino JAV karių skaičių Afganistane, ir pažadėjo 2011 metų liepą pradėti jų išvedimą. JAV rinkėjai, ypač B.Obamos stovykla, yra labai nepatenkinti beveik 10 metų užsitęsusiu karu.

Tačiau H.Clinton tvirtina, kad karinė kampanija Afganistane jau duoda vaisių, ir kaip pavyzdį nurodė prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) kovą duotą pažadą, kad afganų pajėgos perims saugumo kontrolę svarbiausiose, tarp jų ir Helmando, vietovėse.

“Mes turime tęsti savo pastangas tam, kad tas perėjimas būtų nuoseklus ir negrįžtamas, ir kad susitaikymo ir diplomatijos pastangos būtų vaisingos”, – remiantis iš anksto paruoštu tekstu, turėjo kalbėti H.Clinton.

Konkrečios Lietuvos pasitraukimo datos iš Goro provincijos, kur tarnauja apie 150 lietuvių karių, nėra svarstomos, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas.

Susitikęs su Vilniuje viešinčiu Goro provincijos gubernatoriumi Abdullah Haiwadu (Abdula Haivadu), URM atstovas pabrėžė, kad sprendimą, kada perduoti atsakomybę už provinciją vietos pareigūnams, priims ne Lietuva.

“Konkrečios išėjimo iš Goro datos nesvarstomos. Atsakomybės perdavimo procesui yra nustatyta procedūra, kurios mes, kaip ISAF nariai, turime laikytis: vyksta provincijų vertinimai, bendra ISAF ir afganų komisija sprendžia, kuri provincija jau pasirengusi”, – žurnalistams sakė E.Bajarūnas.

Jis pabrėžė, jog Lietuva darys viską, kad Goro provincija rudenį būtų įvardinta, kurioje pasirengta perduoti atsakomybę.

“Jei mūsų hipotezė yra teisinga ir šį rudenį Goro provincija paskelbiama tarp tų provincijų, kuriose prasidės atsakomybės perdavimas, tai nereiškia, kad rudenį Lietuvos kariai iš ten išeina. Tai reiškia, kad Lietuvos kariai pradės atsakomybės perdavimo procesą, kuris gal prasidės nuo Čagčarano miesto ir plėsis į provincijos gilumą”, – aiškino diplomatas.

Jis pabrėžė, kad iš Goro pasitraukus Lietuvos kariams ten neliks ir civiliai, nes situacija dar nebus tokia, kad būtų galima išsiversti be karių apsaugos. Todėl, anot jo, reikės sugalvoti, kaip išlaikyti Lietuvos įsitraukimą į situaciją Gore fiziškai nebūnant šioje provincijoje.

A.Haiwadas žurnalistams sakė, kad saugumo situacija Gore yra geresnė nei kitose Afganistano regionuose, tačiau neprognozavo, kada galėtų būtų priimtas sprendimas perduoti atsakomybę vietiniams.

“Goras yra gana ramus ir stabilesnis nei kitos provincijos. Mano nuomone, Gore būtų daug lengviau, jei karinė provincijos atkūrimo grupės dalis išvyktų, nei tokiose provincijose kaip Helmandas ar Farah, kurios yra ne tokios stabilios”, – sakė Goro gubernatorius.

“Prezidentas Hamidas Karzajus ir tarptautinė bendruomenė yra priėmę sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos Afganistanas pajėgs atsistoti ant savo kojų”, – teigė A.Haiwadas.

Pagal galiojantį Seimo nutarimą, Lietuvos kariai į tarptautines operacijas Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose gali būti siunčiami iki 2013 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai bendra civilinė ir karinė misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Daugiau nei tūkstantis žmonių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje Afganistano pietiniame Kandaharo mieste, protestuodami prieš Korano sudeginimą Jungtinėse Valstijose, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Šimtai policininkų neleido miniai žygiuoti prie provincijos administracijos būstinės, sakė šiame mieste esantis reporteris.

“Matau daugiau nei tūkstantį, daugiausiai jaunuolių, dalyvaujančių demonstracijoje Čauk Šahidano rajone. Jie mėgina eiti prie gubernatoriaus biuro, tačiau policija užtvėrė kelią”, – nurodė jis.

Žurnalistas pridūrė, kad protestuotojai šaukė “mirtis JAV” ir “mirtis (Afganistano prezidentui Hamidui) Karzai (Hamidui Karzajui).

Praėjusį mėnesį vienas JAV evangelikų pastorius Floridoje surengė Korano deginimo ceremoniją. Tuo tarpu penktadienį dėl šio incidento įniršusi minia šturmavo vieną Jungtinių Tautų (JT) biurą ir nužudė septynis jo darbuotojus gana ramiame Mazari Šarifo mieste.

Talibanas prisiėmė atsakomybę dėl šio smurto po ilgiau nei tris valandas užsitęsusio mūšio, per kurį buvo sudeginta dalis JT pastato, taip pat aidėjo šūviai ir sprogimai, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP korespondentas.

Afganistane penktadienį žuvo Jungtinių Tautų misijoje dirbę 8 užsieniečiai, kai buvo atakuotas JT štabas Mazari Šarifo mieste – minia protestavo prieš JAV pastoriaus veiksmus – Korano sudeginimą, pranešė policija.

Tuo tarpu provincijos gubernatorius minėjo, jog žuvo 12 žmonių, iš kurių septyni – JT darbuotojai.

Dviem iš žuvusiųjų užpuolikai nukirto galvas; padegė dalį pastato, nuvertė bokštą, sakė šio šiaurinio regiono policijos atstovas Lalas Mohammadas Ahmadzai (Lalas Mohamadas Ahmadzajus).

Apie tūkstantis žmonių išėjo į paprastai taikaus miesto gatves protestuoti prieš Korano deginimą, o po dviejų ar trijų valandų, pratrūko smurtas.

Policija šūviais į orą mėgino sutramdyti minią, bet nesėkmingai.

JT atstovas patvirtino, kad yra žuvusių misijos darbuotojų, bet skaičių nenurodė; anot jo, pranešimai apie žuvusius, jų tautybę yra labai prieštaringi. Tarp žuvusiųjų buvo minimi Norvegijos, Švedijos, Rumunijos piliečiai.

Anksčiau “RIA Novosti” buvo pranešusi, kad galėjo žūti vienas Rusijos pilietis. Tačiau vėliau Rusijos ambasados atstovas spaudai Stepanas Anikejevas pranešė, jog per minimą išpuolį Mazari Šarife vienas Rusijos pilietis buvo sužeistas, o apie žuvusius rusus jis sakė neturįs informacijos.

Afganistano pietuose NATO pajėgų aviacijai atakavus du automobilius, kuriais, kaip manoma, važiavo Talibano kovotojai, taip pat atsitiktinai žuvo arba buvo sužeisti keli civiliai gyventojai, kurių tikslus skaičius nežinomas, šeštadienį pranešė koalicijos pajėgos.

Aljansas informavo tiriantis šį incidentą, kuris penktadienį įvyko Helmando provincijos Nau Zado rajone. Sraigtasparnių ataka buvo surengta gavus žvalgybos duomenų, rodančių, kad taikiniu tapusiais automobiliais važiavo vienas talibų lyderis ir jo padėjėjai.

Po smūgio koalicijos kariai tarp sudaužytų automobilių nuolaužų rado civilių gyventojų lavonų. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius nenurodomas.

Veido archyvas

Trečiadienį per kitą tarptautinių pajėgų smūgį rytinėje Chosto provincijoje atsitiktinai žuvo du civiliai gyventojai. Jie ėjo keliu, kai pro šalį automobiliu važiavo įtariami sukilėliai, o NATO sraigtasparnio pilotai prieš pradėdami ataką šių žmonių nepastebėjo, nurodė Aljansas.

Neseniai paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita rodo, kad pernai Afganistane žuvo iš viso 2 777 civiliai gyventojai. Dėl maždaug trijų ketvirtadalių šių aukų kaltinami sukilėliai, tačiau Afganistano lyderiai sako, kad NATO atakos nusineša per daug taikių žmonių gyvybių.

Dar bent keturi žmonės – vienas vaikas, NATO pajėgų karys ir du motociklu važiavę civiliai gyventojai – penktadienį žuvo per tris atskiras atakas Afganistano pietuose.

Koalicijos karys žuvo per kovotojų išpuolį, nurodė NATO. Tarptautinės pajėgos nepateikė jokių kitų detalių apie šį incidentą, kol nebuvo informuoti žuvusio kario artimieji.

Šį mėnesį Afganistane žuvo jau 26 NATO vadovaujamų pajėgų kariai.

Pernai per mirtininkų sprogdintojų atakas ir savadarbių bombų sprogdinimus žuvo mažiausiai 1 141 civiliai afganai, nurodo JT.

Tarptautinės pajėgos mėgina įveikti kovotojus neramiame Afganistano pietiniame regione, kuris laikomas pagrindine Talibano tvirtove, tačiau koalicija susiduria įnirtingu pasipriešinimu.

Afganistano valdžia dar šiemet gali paskelbti apie atsakomybės perėmimą iš NATO karių Goro provincijoje, kurios atstatymu rūpinasi Lietuva, antradienį sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

“Tikimės, kad netolimoje ateityje, galbūt net šių metų antroje pusėje, gali būti paskelbta ir apie Goro provincijos likimą ir atsakomybės perdavimą afganams”, – BNS sakė ministrė.

Tai R.Juknevičienė teigė netrukus po to, kai Afganistano prezidentas Hamidas Karzai paskelbė tris provincijas ir keturis miestus, kuriuose Afganistano nacionalinės pajėgos pirmiausia perims atsakomybę už saugumą iš tarptautinės koalicijos karių.

H.Karzai sakė, kad nuo liepos afganų pajėgos bus visiškai atsakingos už saugumo kontrolę palyginti ramiose Bamijano ir Pandžšero provincijose, vakariniame Herato mieste, sostinės Kabulo aplinkiniuose rajonuose, kai kuriuose Lagmano provincijos rajonuose, taip pat šiauriniame Mazari Šarife.

Pasak R.Juknevičienės, šis pareiškimas reiškia, kad labai svarbus atsakomybės perdavimo procesas vyksta realiai.

“Žinoma, atsakomybės perdavimas nereiškia NATO pasitraukimo iš Afganistano apskritai. Tačiau šis procesas yra labai svarbus. Bus siekiama, kad NATO perduotų pilną, visišką atsakomybę už saugumą Afganistano saugumo pajėgoms, o patį svarbiausią dėmesį skirtų Afganistano saugumo pajėgų mokymui. Tas procesas jau vyksta, ir mes jame dalyvaujame”, – kalbėjo ministrė.

Anksčiau R.Juknevičienė yra sakiusi, kad Lietuva atsakomybę už saugumą Goro provincijoje afganistaniečiams galėtų perduoti 2012 metų pabaigoje. Lietuva vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei.

“Visokių yra galimų variantų, bet tikrai niekas nedels ir nenorės likti Afganistane ilgiau negu bus galimybė perimti atsakomybę vietos valdžiai”, – antradienį kalbėjo ministrė.

Šiuo metu Afganistane tarnauja per 200 Lietuvos karių, dauguma iš jų – Goro provincijoje. Pietuose yra dislokuoti specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė, kad karių išvedimą iš Afganistano pradės šių metų liepą. NATO yra užsibrėžusi, kad pagrindinę atsakomybę afganistaniečiai perimtų iki 2014 metų pabaigos.

Tebesitęsiant sukilimui, pernai Afganistane žuvo daugiau nei 700 tarptautinės koalicijos karių – daugiau nei bet kuriais kitais metais po 2001 metų invazijos.

NATO vadovaujamos tarptautinės ISAF pajėgos paskutiniu metu vis didesnį dėmesį skiria vietos karių ir policijos pareigūnų mokymui, tačiau jų rengimo centrai pastaruoju metu dažnai tampa teroro išpuolių taikiniu.

Lietuvos karių indėlis į Afganistano saugumo pajėgų rengimą yra būtinas žingsnis perduodant visišką atsakomybę šaliai, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Šią savaitę lankydamas tarnybą Afganistane atliekančius karius, A.Pocius susitiko su NATO mokymo misijos Afganistane vadu generolu leitenantu Wiliamsu B. Caldwellu (Viljamu V.Kaldvelu) ir aptarė Lietuvos indėlį į Afganistano saugumo pajėgų rengimą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

“Šiuo metu Lietuvos kariuomenės instruktoriai ir kariai moko Afganistano policininkus ir oro pajėgų pilotus. Specialiųjų operacijų pajėgų kariai Afganistano pietuose taip pat moko vietos policininkus. Mūsų kariai keičiasi patirtimi su Afganistano kariuomenės kariais, dislokuotais Goro provincijoje. Taigi Lietuvos karių indėlis į vietos saugumo pajėgų rengimą yra būtinas ir svarbus – tą pripažįsta ne tik tarptautinių pajėgų vadovybė, bet ir vietos valdžios atstovai”, – teigė jis.

Anot pranešimo, NATO Mokymo misijos vadas, pristatydamas šios misijos veiklą, užduotis ir pažangą, padėkojo Lietuvos kariuomenės vadui už atsakingą požiūrį į Afganistano saugumo pajėgų rengimą ir sakė, kad instruktorių poreikis nuolatos auga.

A.Pocius Kandaharo provincijoje susitiko ir su Oro ekspedicinės patariamosios grupės 738 vadu JAV pulkininku Mike Outlaw (Maiku Autlo). Su šia grupe Kandaharo oro uoste nuo šių metų vasario pradžios koordinuoja savo veiklą Lietuvos skirta Oro pajėgų mokymo grupė.

M.Outlaw Lietuvos kariuomenės vadui pristatė grupės veiklą, Afganistano oro pajėgų statusą ir ateitį. Pasak jo, Afganistano oro pajėgoms yra numatomas žymus orlaivių ir pilotų iš Afganistano papildymas. Tačiau jis pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis yra instruktorių, kurie gebėtų rengti Afganistano pilotus ir orlaivių įgulas, trūkumas.

Anot M.Outlaw, lietuviai turi puikų pasirengimą ir žinias mokant Afganistano oro pajėgų įgulas, o jų patirtis su sraigtasparniais Mi-17 yra “neįkainojama”.

“Mūsų karių darbu mokymo pajėgų vadovybė yra patenkinta. Orlaiviai be parengtų skrydžiui įgulų neskraidys. Neužtenka vien pilotuoti orlaivį, reikia mokėti jį remontuoti, prižiūrėti, žinoti skrydžio procedūras, planuoti operacijas. Mūsų nusiųsti instruktoriai sėkmingai moko kolegas iš Afganistano būti atsakingais profesionaliais orlaivių naudotojais ir šeimininkais. Mane patikino, kad Lietuvos instruktorių atvykimas du kartus padidino 738-osios Oro ekspedicinės patariamosios grupės mokymo pajėgumus, manau, tai yra tikrai vertinga parama Afganistano pilotams”, – sakė A.Pocius.

Nuo praėjusių metų lapkričio Afganistano Goro provincijoje veikia Lietuvos vadovaujama tarptautinė Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri padeda ruošti Goro policijos pareigūnus, o Provincijos atkūrimo grupės kariai keičiasi patirtimi su Afganistano nacionalinės armijos kariais. Afganistano pietuose dislokuoti Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono kariai taip pat prisideda rengiant Afganistano policijos kovinę kuopą, su kuria vykdo ir kitas užduotis.

Lietuvos vadovaujama Oro pajėgų mokymo grupė koordinuoja savo veiklą su JAV vadovaujama 738-ąja Oro ekspedicine patariamąja grupe ir rengia afganistaniečių sraigtasparnių pilotus ir jų techninės priežiūros specialistus. Grupė moko, kaip planuoti oro operacijas, organizuoti orlaivių techninės būklės priežiūrą ir remonto darbus. Tarptautinė grupė taip pat padeda Afganistano sraigtasparnių įguloms tobulinti orlaivių valdymo įgūdžius.