NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) numato, kad šiais metais karinės operacijos Afganistane sustiprės.

“Mes padidinome tarptautinių pajėgų ir afganų saugumo pajėgų skaičių, atakuojame talibų pagrindines bazes, darome jiems didelį spaudimą. Šie faktai man leidžia prognozuoti, kad 2011 metais kariniai veiksmai stiprės”, – pirmadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.F.Rasmussenas.

“Mes padarėme akivaizdžią pažangą vietovėse. Todėl mes dabar pradedame naują operacijos fazę: pamažu perduodame atsakomybę už šalies saugumą afganų pajėgoms. Provinciją po provincijos, rajoną po rajono – tada, kai sąlygos leidžia tai daryti. Tikimės tą procesą baigti iki 2014 metų galo”, – sakė jis.

Jis pranešė, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantis 28 NATO šalių gynybos ministrų pasitarimas “atvers kelius į Afganistano ateitį”. Į susitikimą pakviestas ir šios šalies gynybos ministras, kuris įvardins pirmąsias šalies provincijas ir regionus, kur saugumą visiškai perims afganai.

Apie priimtą sprendimą prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) paskelbs kovo 31 dieną, kai pagal afganų kalendorių prasideda Naujieji metai.

A.F.Rasmussenas pripažino, kad 2014 metų pabaiga – sąlyginė riba tarptautinėms pajėgoms kariniams veiksmams Afganistane užbaigti.

“Terminai priklausys nuo pažangos tam tikrose vietose, tačiau aš esu optimistas”, – sakė NATO generalinis sekretorius, pažymėdamas, kad dabar daugelyje karinių operacijų prieš talibus pusę karių sudaro afganai.

NATO teigia, kad kol kas anksti svarstyti apie karių išvedimą iš Afganistano provincijų, įskaitant ir Lietuvos atkuriamą Gorą, nes atsakomybės už saugumo užtikrinimą perdavimo procesas tik prasidėjo.

Tokią poziciją išsakė NATO Viešosios diplomatijos padalinys, BNS paprašius komentaro dėl krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pareiškimo, kad Lietuvos kariai iš Goro provincijos gali būti išvesti 2012 metų pabaigoje.

NATO teigimu, krašto apsaugos ministrės pareiškimas atitinka Afganistano prezidento Hamido Karzai siekį, kad nacionalinės Afganistano saugumo pajėgos iki 2014-ųjų pabaigos perims vadovavimą visoms saugumo operacijoms.

“Šis perėjimo procesas prasidės 2011 metų pradžioje ir kol bus baigtas kiekvienoje provincijoje, užtruks tam tikrą laiką. Taigi šiame etape yra per ankstyva kalbėti apie karių išvedimą”, – teigia NATO.

Afganistano prezidentas apie tai, kur prasidės perėjimo procesas, žada paskelbti kovo 21 dieną.

“Kol kas yra netinkama spekuliuoti, ar Goro provincija bus įtraukta į šį pirmąjį perėjimo sprendimą”, – teigia NATO.

Aljanso komunikacijos padalinys taip pat pabrėžė, kad NATO perėjimo procesą reguliariai aptaria su gynybos ministrais ir yra susipažinęs su pastaruoju R.Juknevičienės pareiškimu. Teigiama, jog perėjimo proceso klausimus NATO gynybos ministrai artimiausiu metu aptars susitikę kovo viduryje.

“Tačiau kol nėra priimtas sprendimas dėl pirmųjų perėjimo regionų, ISAF pajėgų naudojimas konkrečiose provincijose yra nediskutuojamas. (…) Konkretus Goro provincijos atkūrimo grupės klausimas nebuvo aptariamas”, – teigiama komentare.

Lietuvos su tarptautiniais partneriais atkuriamoje Goro provincijoje šiuo metu dislokuota kiek daugiau nei 130 Afganistano nacionalinės armijos (ANA) karių, kurie, tikimasi, padės pagerinti saugumo situaciją šalyje.

Kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas Marius Varna BNS penktadienį sakė, kad ANA kariai į Gorą atvyksta pamažu, tai priklauso nuo Čagčarano oro uosto pakilimo-nusileidimo tako būklės.

“Šiuo metu yra 131 karys. (…) Planuojama, kad bus iki 150 ANA karių”, – sakė M.Varna.

Pasak karininko, Afganistano kariai yra įsikūrę pačiame Goro sostinės Čagčarano centre, maždaug už dviejų kilometrų nuo miesto pakraštyje esančios Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės (PAG) bazės.

Pirminėmis žiniomis, pasak M.Varnos, kol kas nuspręsta, kad ANA kariai Gore bus iki pavasario.

“Vėliau turės būti priimtas Afganistano pajėgų vadovybės sprendimas”, – teigė Jungtinio štabo atstovas.

ANA karių dislokavimo Gore klausimas tapo aktualus, 2010-ųjų antroje pusėje šioje skurdžioje Afganistano provincijoje pablogėjus saugumo situacijai ir padaugėjus išpuolių prieš Lietuvos karius.

PAG kariai Gore veikia ne kaip koviniai, o atkūrimo procesu besirūpinantys ir civilių apsaugą užtikrinantys daliniai, todėl jie nėra įgalioti vykdyti priešiškų pajėgų persekiojimo ar neutralizavimo užduočių. Tokias užduotis prireikus galėtų vykdyti Afganistano kariai.

Kad ANA kariai bus dislokuoti Goro provincijoje, paskelbta pernai spalį.

Šiuo metu Gore tarnauja dvyliktoji PAG Lietuvos karių pamaina, kurios daugumą sudaro kariai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Gore iš viso tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir civilių.

Lietuvos vadovaujamos PAG veikloje be Lietuvos karių ir civilių taip pat dalyvauja atstovai iš Danijos, Gruzijos, Japonijos, JAV, Ukrainos. PAG stovykloje Čagčarane taip pat veikia tarptautinės ES policijos misijos Afganistane (EUPOL) komanda, kurią be lietuvių sudaro Lenkijos ir Suomijos atstovai.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pareiškė, kad jo šalis neišves visų savo pajėgų iš Afganistano 2014 metais, jeigu Kabulas pageidaus, kad jos pasiliktų.

Tikimasi, kad ateinančią liepą iš Afganistano bus išvesti apie 97 tūkst. amerikiečių karių, o visą atsakomybę už šalies saugumą vietos pajėgoms tikimasi palaipsniui perduoti iki 2014 metų.

Tačiau J.Bidenas, antrąją dieną viešintis karo nuniokotame Afganistane, pareiškė: “Mes neišvyksime, jeigu jūs (afganai) nenorėsite, kad išvyktume.”

Kalbėdamas po Kabule vykusių derybų su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi), viceprezidentas pridūrė: “Mes neketiname valdyti arba kurti šalį – kaip dažnai pabrėžia prezidentas Karzai, tai yra Afganistano žmonių atsakomybė.”

“Esame pasiruošę padėti jums šiose pastangose ir toliau būsime pasiruošę padėti… po 2014 metų”, – pažymėjo J.Bidenas.

H.Karzai nurodė, kad jo asmeninės derybos su J.Bidenu truko 1 val. 45 minutes.

“Aptarėme perėjimo procesą 2014 metais ir kaip geriau jį vykdyti. Gerai padiskutavome; aš likau patenkintas”, – H.Karzai sakė toje pačioje spaudos konferencijoje, kuri vyko kitą dieną po J.Bideno atvykimo, apie kurį iš anksto nebuvo paskelbta.

Atvykęs į Kabulą J.Bidenas beveik dvi valandas tarėsi su Afganistane dislokuotų tarptautinių pajėgų vyriausiuoju vadu JAV generolu Davidu Petraeusu (Deividu Petreusu) ir JAV ambasadoriumi Karlu Eikenberry (Karlu Eikenberiu).

Kuri iš dviejų blogybių mažesnė: kaip ir planuota, pradėti karių išvedimą iš Irako ir Afganistano, beveik būnant garantuotiems, kad čia kils neramumų, ar toliau mokėti milijardus už nepasiteisinusias misijas?

Karas Irake jau oficialiai vadinamas klaida, nesėkme, o kartais – netgi nusikaltimu. Tad šie metai bus paskutiniai, kai Irako žeme vis dar vaikštinės JAV ir sąjungininkų kariai. Iki 2011-ųjų pabaigos JAV pasižadėjo išvesti visas savo pajėgas iš Irako. Tai paskutiniai 50 tūkst. iš 300 tūkst. anksčiau Irake dislokuotų karių, kurie nuo praėjusio rugpjūčio Irake nebedalyvauja kariniuose veiksmuose, o tik taikos palaikymo bei Irako karių apmokymo programose. Kitaip sakant, šiemet turi būti galutinai užverstas paskutinis Irako karo, prasidėjusio 2003-iaisiais, puslapis.
Šio regiono eksperto politologo Egdūno Račiaus manymu, iš tiesų JAV pajėgų išvedimas iš Irako tapo nebegrįžtamu procesu.
Tad dabar liko du pagrindiniai klausimai: ar JAV kariai tikrai bus išvesti iš Irako šiemet, o jei taip, kaip dėl to pasikeis padėtis Irake. Juk tai bus pirmas kartas per aštuonerius metus, kai Irakas neteks JAV užnugario ir bus paliktas tvarkytis visiškai savarankiškai.
Ieškant atsakymo į pirmą klausimą abejonių gali kilti dėl praėjusių metų pabaigoje JAV išdėstytos pozicijos, kad Irakui paprašius JAV kariai dar nebūtų išvesti. Esą, tik tarkite žodį, ir mes pasiliksime tiek, kiek reikės. “Atbulomis” JAV iš Irako traukiasi jau kelerius metus: išvedimo data atidėliojama, randant vis naujų argumentų, kodėl nederėtų skubėti. Net jei šįsyk pagaliau tai įvyktų, neatsakytas liktų antrasis klausimas: koks bus Irakas be JAV karių ir kaip naujoji jo padėtis nulems ne tik regiono, bet ir viso pasaulio geopolitinę situaciją?

Iraką gali apimti kruvini konfliktai

Didžiausia Irako grėsmė – priešiškų vidinių jėgų konfliktai, kurie be amerikiečių įsikišimo gali tapti vis kruvinesni ir grąžinti Iraką į tokią pačią pilietinio karo padėtį, kokia šalyje buvo prieš kelerius metus. Vietinės saugumo užtikrinimo pajėgos neatrodo pakankamai įtikinamai, kad pasaulis galėtų būti ramus, jog joms pavyks užgesinti nesutarimus tarp sunitų ir šiitų.
“Tikėtina, kad sustiprėjus maištininkų grupėms vietinės saugumo pajėgos pasirodytų ne tik negebančios, bet dažnai ir nenorinčios užtikrinti saugumo, ypač tokiuose įtampos židiniuose, kaip Kirkukas, Mosulas, Bagdadas”, – prognozuoja E.Račius.
Amerikiečių kariams nustojus dalyvauti kariniuose veiksmuose, Irako pajėgų silpnumas jau spėjo atsiskleisti. Bene garsiausia jų nesėkmė – pernai spalį vykusi įkaitų išlaisvinimo operacija, pasibaigusi 52 žmonių žūtimi. Per operaciją Irako policija nesėkmingai susirėmė su Bagdado katalikų bažnyčioje įkaitus paėmusiais grupuotės “Al Qaeda” nariais.
O juk tai tik vienas pavyzdys. Išvedus JAV karius, religinių nesutarimų Irake gali tik daugėti, ypač tarp sunitų ir šiitų bendruomenių. Be to, šalyje, galima sakyti, neišvengiami ir nuo religinių nesutarimų neatsiejami politiniai konfliktai. Ypač tikėtina, kad paaštrės nesutarimai tarp silpnos centrinės ir gana įtakingos vietinės valdžios.
“Jei vyriausybė žlugs, Irako dezintegracijos procesai gali būti paspartinti, ypač jei kurdai apsispręstų siekti suvereniteto. Kol šalyje buvo dislokuotos JAV pajėgos, jie to sąmoningai vengė, bet pilietinio karo akivaizdoje be amerikiečių užnugario kurdų separatizmas galėtų įgyti pagreitį, ypač jei jie pamatys, kad Bagdade jų galia silpsta”, – prognozuoja E.Račius.
Žinoma, galima guostis, kad jei naujai sudaryta Irako vyriausybė pasirodys funkcionali, yra vilties, jog maištininkų gretos tolydžio retės ir pilietinio karo grėsmė nutols. Tačiau tai mažai tikėtina.
Padėtis Irake veikiausiai labiausiai panėšės į paralyžių, taip pat ir ekonominį. Viena vertus, per šiuos metus vargiai ar pasistūmės bendri Irako ir energetikos kompanijų, tokių kaip BP ar “Lukoil”, projektai, kurių tikslas – per septynerius metus keturis kartus padidinti Irako naftos gavybos apimtis. Pradėti eksploatuoti naftos gręžinius, kai šalyje kyla tiek konfliktų tarp valdžių, dabar pernelyg pavojinga.
Štai Vasito provincijoje centrine valdžia nepatenkinti vietiniai policijos pareigūnai praėjusių metų pabaigoje bandė atakuoti Kinijos pastatytą naftos platformą, o netrukus vietos valdžia Anbaro provincijoje blokavo centrinės valdžios surengtą dujų gavybos kompanijos aukcioną. Tokie neramumai, kurių šiemet gali tik daugėti, privers pasitraukti ir visus kitus kol kas pagerėjimo tebelūkuriuojančius užsienio investuotojus. O juk ir taip Irakas izoliuotas nuo užsienio rinkų, biržoje prekiaujama geriausiu atveju tuzinu Irako kompanijų akcijų.
Tai reiškia ne ką kita, kaip tolesnį ekonominį sąstingį. O šis dar labiau padidins įtampą šalyje, kurioje trūksta elektros, vandens, žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Natūralu, kad jie ims vis labiau piktintis, jog jų gyvenimo sąlygos nė kiek negerėja, o jokia žadėtoji demokratija su visais savo gerovės privalumais šalyje neveikia.

Afganistane progreso nebus

Labai panašus likimas šiemet laukia ir Afganistano. Viena vertus, kova su talibais vis labiau panaši į fiasko. Nors tam kasmet skiriama milijardai dolerių, talibų būriai lieka neįveikiami, o jų rengiamos atakos netgi padažnėjo.
Iš esmės kaip tik dėl to svarstoma galimybė pradėti įgyvendinti vadinamąją perėjimo strategiją, turinčią padėti pamažu perduoti Afganistano pajėgoms saugumo kontrolę šalyje. Tačiau vargu ar liepą, kaip planuojama, JAV kariai bus pradėti išvesti iš Afganistano.
Net jei Afganistano prezidentas Hamidas Karzai’us norėtų savo šalyje matyti mažiau sąjungininkų karių, akivaizdu, kad šalis visiškai nepasirengusi tvarkytis nei padedama JAV karių, nei savarankiškai.
Pirmiausia – dėl ekonominių sąlygų, prie kurių dar labiau prisidės tai, kad šiemet NATO šalys, dalyvaujančios misijoje Afganistane, kone visos be išimties mažina gynybai skirtą biudžetą, tad mažins Afganistanui atkurti skirtą finansavimą. “Afganistane saugumo padėčiai pagerėti 2011 m. nėra jokių sąlygų: okupacinių pajėgų skaičius ne tik kad nebus didinamas, bet dargi planuojama jį mažinti. Finansinių resursų, skiriamų Afganistanui atkurti, taip pat neatrodo, kad daugėtų”, – tokį misijos likimą šiais metais numato E.Račius.
Beje, šią kilnią misiją pastaruoju metu lydi vien skandalai, nes nuo 2001-ųjų JAV vyriausybė Afganistanui atkurti jau išleido 55 mlrd. dolerių, tačiau rezultato iš esmės nėra, tad sunku jo tikėtis ir šiemet.
Tiesa, Afganistaną remia ir Europos Sąjunga. Ji lėšų šaliai atkurti bei taikai palaikyti nemažins, nes ES biudžetas sudaromas ne vieniems, o keleriems metams, ir dabar naudojamos lėšos iš biudžeto, suplanuoto iki 2014-ųjų.
Lėšų nemažins ir Lietuva. Premjeras Andrius Kubilius ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai teigia, kad šiemet Lietuva Afganistanui skirs ne mažesnę paramą nei pernai, vadinasi, mažiausiai 3 mln. Lt.
Neketinama mažinti ir karių, palaikančių taiką Goro provincijoje. “Iš Afganistano nebėgsime, nes turime iki 2013 m. patvirtintą karių mandatą. Kaip bus dar vėliau, priklausys nuo padėties Goro provincijoje”, – tikina Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas.
Vis dėlto tokia parama – palyginti lašas jūroje, turint omenyje, kad Afganistano šiemet laukia ne vien sunki ekonominė padėtis, bet ir vis dažnėjantys kruvini susirėmimai, pernai nusinešę 600 sąjungininkų karių gyvybių.
Tačiau nuo 2001 m., kai JAV, pasitelkusios karines pajėgas, nuvertė Talibano režimą, talibų sukilėliai ne tik neprarado savo pozicijų, bet jas dar ir sustiprino, o JAV neseniai buvo prabilusios net apie galimas taikos derybas su jų lyderiais.
Galiausiai Afganistanui šiemet teks kęsti politinį nestabilumą. “Atsižvelgiant į parlamento rinkimų traukulius, galima spėti, kad parlamentas bus iš dalies neveiksnus”, – prognozuoja E.Račius.
Be to, politologo nuomone, provincijose stiprėjant nepasitenkinimui ne tik vyriausybės, bet ir okupacinių pajėgų veikla (kai kur neveikla), tikėtina, kad neramumai apims vis didesnę šalies dalį ir ekonominiai maištai susilies su politiniu pasipriešinimu, taip suteikdami antivyriausybinėms jėgoms daugiau galių ir pasitikėjimo savimi toliau žlugdyti H.Karzai’aus vyriausybę. Taip pat tikėtina, kad neatlaikęs spaudimo H.Karzai’us ims rimtai derėtis dėl valdžios pasidalijimo su pagrindinėmis maištininkų grupėmis.
Vadinasi, Afganistanas gali tapti atvira žaidimų aikštele teroristams – ne tik Afganistano kalnuose kol kas besislapstantiems talibams, bet ir jų bendrams Pakistane ar Irane. Afganistanas gali tapti pirma pasaulyje valstybe, kurioje iš esmės teroristams gali nebereikėti slapstytis bent jau nuo oficialios šalies valdžios. O tai – tiesiogine prasme mirtinas pavojus viso pasaulio gyventojams.

BOX:
2011-ųjų grėsmės

Irakas: gresia vyriausybės griūtis ir kruvini konfliktai
Vyriausybės griūtis
Investuotojų pasitraukimas
Kariniai susirėmimai tarp šiitų ir sunitų
Kurdų ir arabų konfliktai

Afganistanas: neramumai apims vis didesnę šalies dalį, o ekonominiai maištai susilies su politiniu pasipriešinimu
Vyriausybės griūtis
Ekonominiai ir politiniai maištai
Talibų pozicijų stiprėjimas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį, netikėtai pasirodžiusi Afganistane, pirmą kartą pareiškė, jog vokiečių kariai šioje šalyje kariauja, sakė ją lydėję žurnalistai.

Kaip anksčiau pranešė kanclerės biuras, A.Merkel atvyko į Afganistaną prieš Kalėdas susitikti su Kundūzo provincijoje dislokuotais vokiečių kariais. Dėl saugumo priežasčių apie šį vizitą nebuvo skelbiama iš anksto.

Vėliau ji nuvyko į Mazari Šarifą derybų su prezidentu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi) bei JAV generolu Davidu Petraeusu (Deividu Petreusu), vadovaujančiu tarptautinėms pajėgoms, kovojančioms su Talibanu.

“Tai, kas čia yra, nėra tik panaši į karą situacija, – sakė ji kariams Kundūze. – Jūs kariaujate tikrą karą”. “Tai jau naujas patyrimas”, – pažymėjo jau trečią kartą Afganistane besilankanti Vokietijos kanclerė.

“Girdėdavome savo tėvų pasakojimus apie Antrąjį pasaulinį karą, bet tai buvo kas kita – Vokietija tada buvo agresorė”, – pridūrė A.Merkel.

Dėkodama kariams už tarnybą ji pasakė: “Mes žinome, jog tai būna labai pavojinga, ir tai, ką jūs patyrėte turės įtakos daugeliui jūsų, kai grįšite iš operacijų”.

Vokiečių karių misija Afganistane kartu yra ir tarnyba Vokietijai, pažymėjo A.Merkel. “Be šito mes negalėtume gyventi taip takiai, ir žmonės turi tai žinoti. Jie kartais gana skeptiškai vertina šią operaciją, bet nepaisant viso to, jie didžiuojasi jumis”, – kalbėjo kanclerė.

A.Merkel lydi Vokietijos gynybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas (Karlas Teodoras cu Gutenbergas), kuris praeitą savaitgalį taip pat susitiko su Afganistane dislokuotais kariais, atvykęs su savo žmona.

Šiuo metu NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misijoje dalyvauja 4 800 Vokietijos karių, kurių dauguma sutelkti Afganistano šiaurėje.

Vokietijos armija šeštadienį pranešė, kad vienas 21 metų karys mirė nuo šautinės žaizdos; jis buvo pašautas per budėjimą kontrolės poste. Kariškių atstovas sakė, jog šis incidentas buvo nelaimingas atsitikimas.

Nuo tarptautinės misijos pradžios Afganistane žuvo iš viso 45 vokiečių kariai.

Nacionaliniai žvalgybos vertinimai (NIE) padėtį šiame konflikte vaizduoja niūriau negu naujas JAV karo strategijos peržiūros dokumentas, kurį prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija ketina paskelbti ketvirtadienį.

Žvalgybos ataskaitose, iš kurių vienoje pateikiama informacija apie Afganistaną, o kitoje – apie Pakistaną, sakoma, kad šiame kare pasiekta tam tikra pažanga, tačiau Pakistano nenoras išardyti kovotojų stovyklų centrinės valdžios menkai kontroliuojamuose genčių regionuose tebėra rimta kliūtis, rašo “The New York Times”.

Baltieji Rūmai antradienį pareiškė, kad karo strategijos peržiūroje konstatuojama, jog karinio kontingento padidinimas nulėmė svarbią pažangą jau devynerius metus trunkančiame konflikte, todėl tikėtina, jog dalis JAV karių galės būti išvesti iš Afganistano ateinančią liepą.

B.Obama prieš metus įsakė pasiųsti į Afganistaną dar 30 tūkst. JAV karių, kad būtų pasiektas persilaužimas kovoje su Talibano sukilėliais.

“The New York Times” nurodė, kad žvalgybos bendruomenės išvados praeitą savaitę buvo pateiktos kai kuriems Senato ir Atstovų Rūmų žvalgybos komitetų nariams, o kai kurie JAV pareigūnai susipažino su šių dokumentų santraukomis.

JAV kariškiai ir aukšti Pentagono pareigūnai jau sukritikavo šias ataskaitas, vadindami jas pasenusiomis ir parašytomis Vašingtono analitikų, kurie praleido nedaug laiko karo zonoje, pridūrė dienraštis.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kartu su savo sąjungininkais NATO aljanse penktadienį pradėjo kertinį susitikimą, kuriame norima patvirtinti planą iki 2014 metų perduoti Kabului vadovavimą karui Afganistane bei kurti raketinės gynybos skydą Europoje.

Šią dieną, kai Afganistane per bombos sprogimą krito dar vienas NATO karys, o šiemet iš viso jų žuvo 654, NATO šalių lyderiai pradėjo dvi dienas truksiančias derybas, kad susitartų dėl planų kaip sugrąžinti savo karius namo ir kaip įrengti gynybą nuo potencialių priešų.

NATO šalių vadovų susitikimas Lisabonoje oficialiai prasidėjo generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kreipimusi į susirinkusius 28 aljanso šalių lyderius.

“Šiandien ir rytoj mes priimsime sprendimus, kurie apibrėš mūsų aljanso ateitį”, – sakė jis .

“Šie sprendimai vėl patvirtins visų mūsų šalių įsipareigojimą užtikrinti mūsų piliečių laisvę ir saugumą, – tęsė A.F.Rasmussenas. – Šis įsipareigojimas yra mūsų aljanso pamatas”.

“Aš nekantriai laukiu darbo su mūsų … partneriais, kai mes pereiname į naują fazę – atsakomybės perdavimo afganams fazę, kuri prasideda 2011 metais ir atves į saugumą visame Afganistane iki 2014 metų”, – sakė B.Obama.

“Šis viršūnių susitikimas yra svarbi galimybė mums susivienyti požiūryje į Afganistaną ir jo vizijoje”, – pasakė Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva), pasirodęs kartu su B.Obama.

Per devynerius karo Afganistane metus žuvo daugiau kaip 2200 aljanso ir sąjungininkų karių. Karas buvo pradėtas vadovaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, siekiant sutriuškinti “al Qaeda” organizaciją ir nuversti juos globojusio Talibano valdžią Afganistane.

Lietuvos mokslininkai norėtų ištirti geologų pamirštos Goro provincijos naudingųjų iškasenų telkinius ir padėti juos praktiškai išnaudoti – pritraukti į vieną skurdžiausių Afganistano provincijų užsienio investuotojus ir suteikti galimybių vietos gyventojams imtis verslo.

Lietuvos geologai, Vilniaus universiteto profesoriai Saulius Šliaupa ir Gediminas Motuza vienąkart Afganistane jau lankėsi. 2008 metų vasarą, padedant Goro provincijai vadovaujantiems Lietuvos kariams, jie per vieną mėnesį šiame kalnuotame regione rinkdami uolienų pavyzdžius nukeliavo apie 1 tūkstantį kilometrų.

Penktadienį Vilniuje vykusioje Afganistano vystymui skirtoje konferencijoje dalyvavęs S.Šliaupa BNS papasakojo, kuo geologams įdomi ši karo nualinta, tačiau naudingųjų iškasenų turtinga šalis ir kaip Lietuvos mokslininkai galėtų jai padėti.

“Apie 30-40 metų į šią vietą (Gorą – BNS) geologo koja nebuvo žengusi. Mūsų, kaip mokslininkų, uždavinys – surasti atsakymus apie šios Afganistano dalies geologinį vystymąsi ir remiantis moksliniais pasiekimais ieškoti praktinio pritaikymo. (…) Norėtume kitais metais atlikti naujus lauko tyrimus”, – sakė S.Šliaupa.

Pasak jo, praktinį Lietuvos geologų atliekamų tyrimų pritaikymą galima padalinti į kelias kryptis.

“Pirmoji ir viena svarbesnių – surasti tokias naudingas iškasenas, kurios galėtų būti greitai įvestos į vietinę rinką – tokius pusbrangius akmenis, kuriuos būtų galima iš karto kasti ir iš jų gaminti suvenyrus ar indus. Žmogus, pavyzdžiui Čagčarane, galėtų pradėti smulkų verslą. Tokių akmenų pirmosios ekspedicijos metu mes suradome”, – kalbėjo S.Šliaupa.

Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad 1970 metais Goro provincijoje buvo surasti ir švino, cinko bei gyvsidabrio telkiniai, kurie galėtų sudominti užsienio investuotojus.

“Tai pagrindiniai mineralai, kurie yra šioje provincijoje. (…) Mūsų reikalas – surinkti visą turimą medžiagą, kurią geologai sukaupė prieš 40 metų, laukuose peržiūrėti geologines atodangas, uolienas ir paruošti informacinius paketus, kuriuos galima siūlyti investuotojams. Stambesnės kompanijos iš Indijos ar Pakistano galėtų užsiimti tokių telkinių vystymu”, – dėstė S.Šliaupa.

Lietuvos mokslininkai, glaudžiai bendradarbiaujantys Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba, paruoštus informacinius paketus galėtų teikti Afganistano geologijos tarnybai arba Kalnakasybos ministerijai, o šios institucijos juos perduotų investuotojams, ieškantiems licencinių plotų.

Pasak S.Šliaupos, didelio telkinio išvystymas trunka ne vienerius metus, o jam paprastai reikalinga kurti ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesti kelius, kurie Gore yra ypač reikalingi.

Mokslininkas pabrėžė, kad retai į Afganistaną įžengiančius geologus ši šalis ypač domina. Pasak jo, planai pasinaudojant Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programos lėšomis kitąmet vėl apsilankyti Gore labai priklausys nuo saugumo situacijos, kuri pastaruoju metu pablogėjo.

“Afganistanas skirtingai nuo daugelio kitų šalių yra laikoma iš principų geologų dar neliesta teritorija, kurioje atrasta nemažai mineralinių apraiškų. (…) Afganistanas yra konglomeratas, sudarytas iš kelių buvusių kontinentų – suklijuotas panašiai kaip ir nacionaliniu požiūriu. Geologui tai lyg rojus”, – reziumavo S.Šliaupa.

Spalio 14 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione (Rukla, Jonavos r.) vyko į misiją Afganistane išvykstančių Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dvyliktosios Lietuvos karių pamainos (PAG-12) išlydėtuvių ceremonija.

Naujoji Lietuvos karių pamaina PAG-12 suformuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu. Į pusės metų misiją Afganistano Goro provincijoje PAG-12 išvyks lapkričio mėnesį.

Į Afganistaną Algirdo bataliono kariai vyksta antrą kartą. Šio dalinio kovinė vėliava Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Čagčarane plevėsavo 2006 metais.

Afganistano Goro provincijoje, kurioje padažnėjo išpuolių prieš Lietuvos karius, pastaruoju metu auga nepasitenkinimas ir gali padažnėti smurto atvejų, teigia politologas Egdūnas Račius.

“Nepasitenkinimas tik auga ir jis neabejotinai augs. Bet nedarykime klaidos ir nemanykime, kad mes kalbame apie Talibaną – tai tikrai ne Talibanas. Yra žmonių, kurių lūkesčiai netenkinami jau daugelį metų, ir dalis kaltės neabejotinai tenka Lietuvos Respublikai”, – BNS trečiadienį sakė ekspertas.

E.Račius kalbėjo netrukus po to, kai pranešta, jog prie Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės stovyklos susisprogdino savižudis.

Politologas sakė, kad nors Goras laikomas viena iš ramiausių provincijų, į ją dažnai vyksta ilsėtis ar gydytis maištininkai iš neramios Helmando provincijos.

Pasak E.Račiaus, Afganistane daugėja maištininkų, kurie nepriklauso Talibanui, bet yra nepatenkinti Afganistano prezidento Hamido Karzajaus Vyriausybe.

“Daug žmonių, nepatenkintų padėties negerėjimu, dabar gali griebtis smurtinių priemonių”, – sakė E.Račius.

Anot jo, Goro provincijos gyventojai yra ypač nusivylę menkomis investicijomis į civilinius projektus.

“Goro provincijoje, kuri yra pati skurdžiausia, kaip niekur kitur žmonės yra nusivylę okupacinėmis pajėgomis, centrine valdžia ir, aišku, Lietuvos vaidmeniu. Turbūt maitintis tomis iliuzijomis, kad mus ten myli, nes esame šaunūs, jau nebegalime”, – kalbėjo E.Račius.

Jis pabrėžė, kad Goro provincijoje daug žmonių badauja, o Lietuva nepajėgi išspręsti provincijos problemų. Dėl to, E.Račiaus nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti ir Lietuvos valdžios institucijos, ir NATO požiūris.

“Lietuva yra įsispraudusi į kampą ir reikėtų mesti didžiulius resursus, kurių nėra ir objektyviai, ir subjektyviai”, – teigė Artimųjų Rytų žinovas.

“Tai buvo neapgalvotas sprendimas strimgalviais pulti ir prisiimti atsakomybę neturint jokių resursų ir jokių kompetencijų, užuot prisidėjus prie valstybių, kurios turi kompetencijos ir resursų”, – pridūrė ekspertas.

Ekspertas prognozavo, kad žiemą išpuolių turėtų sumažėti dėl oro sąlygų sukausčius judėjimą.

Spalio 13 d. rytą, apie 8.30 val. Lietuvos laiku šalia Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovyklos Čagčarane susisprogdino savižudis. PAG kariai incidento metu nenukentėjo.

Apie link stovyklos artėjantį savižudį Lietuvos karius įspėjo savižudį pastebėję vietos gyventojai, vykdantys išorinę PAG stovyklos apsaugą. Kariai paleido įspėjamuosius šūvius ir tuo metu savižudis susisprogdino. Sprogimo metu buvo apgadinta PAG stovyklos tvora ir vartai.

Įvykio metu nei civiliai gyventojai, nei vietos apsaugos kariai nenukentėjo.

Šiuo metu PAG stovykloje yra sustiprinta apsauga, kariai informavo vietos saugumo pajėgas, kurios bendradarbiauja aiškinantis įvykio aplinkybes.

Šiuo metu Afganistane, Goro PAG tarnauja vienuoliktoji Lietuvos karių pamaina (PAG-11), kurios daugumą sudaro Tauragės r. dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Kęstučio batalionas PAG misijoje dalyvauja jau antrą kartą. Dauguma pamainos karių yra tarnavę misijose Balkanuose, Irake, Afganistane.