Bene visa lietuviškos muzikos istorija surinkta pernai lapkritį pradėjusiame veikti interneto portale ~pakartot.lt~. Laisvai ir legaliai prieinama.

Dovaidas Pabiržis

„Melodijos“ plokštelių traškesys su ilgesingais „Vilniaus bokštų“ dalyvių balsais ar smagūs pirmieji lietuviškos šokių muzikos ritmai, tarpukario Kauno kavinėse skambėję valsai ir fokstrotai ar Atgimimo laikų roko maršai – visa tai viename tinklalapyje.

Revoliucinį žingsnį šalies muzikos sklaidai pasiryžo įgyvendinti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, vienijanti per 5 tūkst. šalies muzikantų. „Kiek kalbamės su kolegomis iš užsienio, visi sako tą patį: kiek jūs galite laukti turtingų užsienio verslininkų, kurie sutvarkys jūsų rinką? Mažoms šalims to tikėtis sudėtinga. Pavyzdžiui, čekai pernai pateikė ataskaitą – iš autorių teisių panaudojimo internete surinkti vos 32 eurai. Taigi visur nuotaikos tokios, kad reikia kažką daryti, o lietuviai pirmieji padarė tai, ko niekas nedrįsta žengti“, – tvirtina AGATA direktorė Agnė Masalskytė, atskleidžianti, kad vos pradėjęs veikti projektas jau sulaukė trijų didelių tarptautinių muzikos kompanijų dėmesio, nors iki tol šalies atlikėjai į jų duris turėdavo belstis patys.

Kiekviena perklausa portale ~pakartot.lt~ muzikantams generuos tam tikras pajamas, lygiai taip, kaip jų duoda ir kiekviena radijo ar televizijos eterio minutė. Kitaip nei kitos legalios internetinės muzikos klausymosi platformos „Spotify“ ar „Deezer“, ~pakartot.lt~ yra nekomercinis projektas, kartu vykdantis ir šviečiamąją misiją – supažindinti su gera, bloga ar tiesiog labai įvairia lietuviška muzika. Šiuo metu portale iš viso galima atrasti per 66 tūkst. lietuviškų įrašų.

„Portalas stipriai pasitarnaus lietuviškos muzikos populiarinimui ir sklaidai: iki šiol nebuvo tokio išsamaus ir legalaus šaltinio, kuriame būtų galima rasti pačių įvairiausių šalies atlikėjų įrašų. Be to, klausytojui tokia prieiga suteikiama nemokamai, tad atsirado visos galimybės tyrinėti lietuvišką muziką, atrasti kažką nauja ar paprasčiausiai klausytis to, kas kažkada patiko arba yra aktualu dabar. ~Pakartot.lt~ atsiradimas turėtų paskatinti tolesnį lietuviškos muzikos industrijos vystymąsi ir padidinti žmonių susidomėjimą tautine muzika“, – pabrėžia įrašų kompanijos „Melodija“ vadovas Saulius Sventickas.

Apskaitys iki tol neprižiūrėtas sritis

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad kiekviena radijo stotis už transliuojamą muziką sumoka tam tikrą pajamų dalį ir asociacijai AGATA pateikia savo transliuotą grojaraštį. Taip nustatoma konkreti transliuotojo eterio minutės kainą ir pagal grojamumo statistiką atlikėjams paskirstomos išmokos. Panaši tvarka galioja ir televizijoje. Tačiau iki šiol egzistavo sritys, kurių teisingai apmokestinti nebuvo galimybių: tai kavinės, barai ir įvairios pardavimo vietos, kuriose transliuojama muzika, tačiau nėra galimybių vesti tikslios grojamų kūrinių apskaitos. Taip pat ir pajamų, gaunamų iš tuščios laikmenos mokesčio. Kadangi jokia interneto duomenų statistika iki šiol buvo neįmanoma, šie pinigai buvo skirstomi pagal radijo ir televizijos transliacijų proporcijas.

A.Masalskytė pasakoja, kad projektas ~pakartot.lt~ leis sutvarkyti abi šias „pilkąsias zonas“. Puslapio duomenų baze atskiru prisijungimu gali naudotis kavinės ir barai, taip sudarydami savo grojaraščius, tuomet AGATA gaus jau tikslius duomenis ir galės tinkamai paskirstyti lėšas. Be to, pirmą kartą bus žinoma, kokie atlikėjai yra populiarūs interneto erdvėje.

Dar nėra aišku, kiek tiksliai lėšų bus padalyta atlikėjams pagal ~pakartot.lt~ perklausas. Kol kas numatyta skirti 50 proc. iš neperskirstytų pinigų sumos – iš viso apie 58 tūkst. eurų (200 tūkst. Lt). Pirmieji mokėjimai turėtų būti apskaičiuoti šių metų gegužę, o padalyti – nustačius minėtą ~pakartot.lt~ eterio minutės kainą. „Tai bus pirmasis precedentas, kai atlikėjai gaus pinigų už perklausas internete. Pagaliau turėdami tikrą statistiką galėsime toliau skirstyti pinigus pagal tai, ko žmonės klausosi, o ne pagal tai, ką jiems siūlo radijas ar televizija“, – pabrėžia AGATA vadovė.

Asociacija iš viso atlikėjams kasmet išdalija per 3,5 mln. eurų (12 mln. Lt). Gretutinės teisės (kūrinio įrašo, o ne autorystės) pagal įstatymus Lietuvoje yra saugomos 70 metų nuo įrašo padarymo.

Projekto kūrėjai žada kovoti su galimu sukčiavimu, kai suinteresuoti asmenys gali „sukti“ tuos pačius kūrinius be sustojimo, taip gerindami konkrečių atlikėjų statistiką. Pasak A.Masalskytės, jau užfiksuoti du panašūs atvejai. Apie tokio pobūdžio sukčiavimą prieš skirstant lėšas už perklausas pranešama kitiems AGATA nariams, ir tokie atvejai nėra įtraukiami į bendrą statistiką.

Muzika nieko nekainuoja?

Pasaulyje išpopuliarėjus nemokamoms internetinėms muzikos sklaidos priemonėms – ~youtube.com~, platformoms „Spotify“ ar „Deezer“, netyla ginčai dėl jų daromos žalos bendram muzikos vertės suvokimui. Kiekvienas dabar gali susidaryti savo asmeninius grojaraščius, lengvai peršokti mažiau dominančius epizodus ar klausytis tik nedidelių kūrinių atkarpų, pasirinkdamas iš nesuskaičiuojamos galybės laisvai prieinamų melodijų.

Muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius pabrėžia: muzika nėra nemokamas malonumas, nes atlikėjai privalo į ją investuoti daug savo lėšų, laiko ir kūrybinių pastangų, todėl jos atidavimas už dyką nėra geriausia išeitis. „Nepalaikau nemokamo davimo, nes praktikoje, kiek teko susidurti, to, ką gauna nemokamai, žmogus nevertina. Jeigu žmogus nemokamai nukeliauja į konferenciją, jis ten būna kaip turistas ir nesistengia pasiimti to, ką galėtų gauti, jeigu pirktų bilietą. Nemokami koncertai taip pat būna pilni atsitiktinių žmonių, jie stovi, žiūri, klausiamai kasosi galvą: kuo tu čia mane nustebinsi? O į mokamus koncertus susirenka žmonės, kuriems tai svarbu, ir būna visai kita atmosfera“, – tvirtina V.Stackevičius.

Pasak jo, jauniems atlikėjams įvairios nemokamos muzikos klausymosi platformos yra gera galimybė išgarsėti ir atkreipti į save dėmesį, tačiau patyrę muzikantai iš savo kūrybos tikisi pragyventi, todėl nenori atiduoti kūrinių neatlygintinai. V.Stackevičiaus vadovaujamai agentūrai priklausantys atlikėjai – grupės „Biplan“ ar „Antis“ – į portalą ~pakartot.lt~ sudėjo didžiąją dalį savo įrašų, tačiau patys naujausi kūriniai kol kas yra užrakinti. „Jeigu bus gaunama informacija, kad ir iš ~pakartot.lt~ galima uždirbti, tuomet ir bus prasmės tuos kūrinius atrakinti. Šiuo metu tiesiog tikimės, kad tie kūriniai mums gali sugeneruoti daugiau pajamų kituose serveriuose“, – prideda agentūros M.P.3 vadovas.

Šiuolaikinės baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė tikisi, kad klausytojams nemokamas portalas ~pakartot.lt~ pasitarnaus kaip pažintinė priemonė ir galbūt privers melomanus susidomėti fiziniais įrašų leidimais. „Kiek buvo daroma suvaržymų, įvairių išradimų, kaip apriboti interneto siuntimus, tos priemonės didelio efekto nedavė, todėl reikia galvoti, kaip išnaudoti esamas tos pačios leidybos galimybes. Leidėjai prieš globalinius vėjo malūnus nepapūs. Žmonės pripranta prie įvairių interneto portalų ir jiems muzikos leidinių iš viso mažiau reikia. O pati portalo idėja yra originali ir žavi, logiškai ir teoriškai tai turėtų padėti visai lietuviškai muzikos scenai“, – sako U.Liogė.

Galimybės apmokestinti ~pakartot.lt~ neatmeta ir A.Masalskytė. Pasak jos, šis klausimas ateityje dar neabejotinai iškils ir dėl jo spręs patys muzikantai. AGATA vadovės nuomone, tie, kurie iki šiol pirko ir vertino muziką, nenustos to daryti ir toliau, o rinkos studijos rodo, kad vartotojai, nemokamai susipažinę su muzikos turiniu internete, tą produktą vėliau dažnai įsigyja ir fiziniu formatu. Be to, tikriems melomanams gali užkliūti ir ne pati geriausia portale ~pakartot.lt~ siūlomų muzikos kūrinių kokybė – jie transliuojami 128 kilobitų per sekundę greičiu.

Vangus startas

~Pakartot.lt~ duomenų bazė pradėta kurti maždaug prieš dvejus metus. Pasak A.Masalskytės, pirmaisiais metais buvo kuriama pati sistema, o antraisiais daugiausia bendraujama su muzikantais. 15 metų rinkusi informaciją apie muzikantus ir jų padarytus įrašus, AGATA iki tol neturėjo pačių įrašų kopijų. Iš pradžių tikėtasi, kad atlikėjai patys pasidalys savo geriausios kokybės kūriniais, tačiau nesulaukusi ryškesnio indėlio AGATA pati ėmėsi iniciatyvos iš įvairiausių šaltinių – melomanų kolekcijų, interneto, pačių muzikantų ar leidėjų rinkti ir skaitmeninti lietuviškus įrašus.

Portalui pradėjus veikti kai kurie muzikantai išreiškė nuogąstavimų dėl skelbiamų kūrinių kokybės ir net paprašė juos pašalinti, tačiau visi tokio pobūdžio konfliktai yra greitai išsprendžiami. „Darome taip, kaip paprašo muzikantai, – jie gali įdėti ne visą savo kūrybą, užrakinti kai kuriuos kūrinius, pateikti geresnės kokybės įrašus“, – teigia asociacijos AGATA vadovė.

Nors ~pakartot.lt~ veikia jau trečią mėnesį, iki šiol galima rasti nemažai albumų, kurie pažymėti kaip „Rinkinys“ ar „Nežinomas atlikėjas“. Ši informacija, pasak A.Masalskytės, su muzikantų pagalba taip pat nuosekliai tvarkoma. Pirmoji portalo versija, skirta tik muzikantams, startavo pernai liepą – jau tada buvo atlikta daug papildymų ir pataisymų. Jų dar neabejotinai reikės ir ateityje, nes visuotiniame AGATA narių suvažiavime buvo priimtas sprendimas, kad į portalą bus sukelti visi lietuviški įrašai – net ir tie, kurių autoriai į asociacijos pranešimus ar informaciją nesureagavo.

Projektas ~pakartot.lt~ kol kas nesulaukė deramo dėmesio. Statistika rodo, kad kasdien šioje interneto svetainėje apsilanko apie 300–400 unikalių vartotojų, o nuo portalo starto pernai lapkritį jį iš viso aplankė daugiau nei 3 tūkst. unikalių lankytojų, kurių kiekvienas vidutiniškai kūrinių klausėsi apie 12 valandų. Šiuo metu svarstoma galimybė kurti ir ~pakartot.lt~ kompiuterinę programą bei mobiliąją programėlę.

Populiariausi ~pakartot.lt~ atlikėjai 2014 m. gruodžio mėn.

1. „Foje“

2. Leon Somov ir Jazzu

3. „Calli“

4. „Cultor“

5. „Siela“

6. SEL

7. „Colours of Bubbles“

8. Vytautas Kernagis

9. Keistuolių teatras

10.  Folkloro ansamblis „Ratilio“

Šaltinis: AGATA duomenys