Siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo šalies ir užsienio rinkose Lietuvos agroverslui būtina didinti veiklos našumą bei investicijų efektyvumą, teigia DNB analitikai.

„Paskutinieji keleri metai Lietuvos agroverslo sektoriui buvo kaip niekada sėkmingi – palankios oro sąlygos lėmė gerą derlių, o tai užtikrino solidžias pajamas. Be to, nežiūrint barjerų lietuviškiems maisto produktams Rusijoje, pernai Lietuva pasiekė naujas eksporto aukštumas“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak analitikės, Lietuvos agroverslo indėlis į Lietuvos ekonomiką sudaro 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir – palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, tai vienas didžiausių rodiklių. Maisto ir gėrimų pramonės dalis BVP struktūroje sudaro 4,6 proc., o žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus dalis – 4 proc. viso šalies BVP (2012 m. duomenimis).

Statistika patvirtina, kad pernai Lietuvos agroverslo eksportas pasiekė naujas aukštumas – bendros maisto sektoriaus eksporto apimtys pasiekė 16,2 mlrd. litų ir buvo 11 proc. didesnės palyginti su 2012 metais. Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis pernai siekė 10,4 mlrd. litų – 7,2 proc. daugiau nei užpernai.

Tačiau analitikė pabrėžė, kad šiemet žymaus sektoriaus augimo tikėtis sunku vien dėl aukštos palyginamosios bazės – tai reiškia, kad kelerius metus iš eilės agroverslo sektoriaus rodikliams augant rekordiniu tempu, vėl juos pagerinti bus itin sunku, todėl reikėtų ruoštis nuosaikesniam scenarijui.

Be to, pasaulio rinkose šiemet prognozuojamos žemesnės palyginti su 2013-aisias žemės ūkio produkcijos žaliavų kainos, nėra visiškai aiški situacija dėl pieno produktų eksporto į Rusiją, o taip pat – kaip pavyks suvaldyti afrikinio kiaulių maro rizikos pasekmes.

„Tai geras pavyzdys, kaip netikėtai gali pasikeisti ką tik puikiai atrodžiusi situacija ir kokią grandininę reakciją tai sukelia visai vertės grandinei – pradedant nuo gyvulių augintojų, perdirbėjų bei eksportuotojų ir baigiant valstybės biudžetu. Akivaizdu, kad tokiai verslo rizikai reikia ruoštis iš anksto glaudžiau bendradarbiaujant valstybei ir visoms agroverslo grandims,“ – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą augimą Lietuvos žemdirbiai turėtų daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumo ir našumo didinimui. Pavyzdžiui, po ekonominio sunkmečio 2010-2011 metais našumo rodikliai žemės ūkyje augo dviženkliais skaičiais per metus, tačiau pernai augimas prislopo iki 5,6 procento. Pagal našumo rodiklius (sukurtą pridėtinę vertę vienam užimtajam sektoriuje) Lietuva lenkia tik Lenkiją ir Bulgariją ir kone tris kartus atsilieka nuo euro zonos vidurkio. Palyginti su kitomis ES šalimis, maisto pramonės našumas yra geresnis, tačiau vis dar dvigubai atsilieka nuo Suomijos ir tris kartus nuo Norvegijos ir Nyderlandų atitinkamų rodiklių.

Pasak DNB analitikės, didinti našumo rodiklius žemės ūkio sektoriui padeda ES parama, tačiau siekiant būti konkurencingiems užsienio rinkose, žemdirbiai ir maisto pramonė turi daugiau investuoti ir savų lėšų. Be to, žemdirbiai dar nėra išsėmę visų kooperacijos galimybių – pavyzdžiui, dažnai ūkininkas investuoja į brangų javų kombainą, tačiau sezono metu naudoja jį kelias savaites, kai galėtų kooperuotis su kaimyniniais ūkiais.

Panevėžietis Darius Zubas taip ir netapo veterinarijos gydytoju, užtat šiandien valdo įmonių grupę, kurios apyvarta pasiekė 1,3 mlrd. litų. Viena grupės įmonių – eksportuotoja „Linas Agro“ – patenka tarp vertingiausių Lietuvos bendrovių.

Lapkričio pradžioje Stokholme D.Zubo vadovaujama AB „Linas Agro Group“ buvo paskelbta viena pirmaujančių Rytų Europos bendrovių ir apdovanota „Metų atradimo“ prizu. Lietuvos įmonė tapo viena Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“ rengiamų apdovanojimų laureate. Užsienio investuotojams, kurie nuo 2004 m. teikia apdovanojimus sparčiai augančioms Rytų Europos įmonėms, įspūdį padarė tai, kad „Linas Agro“ geba dirbti pelningai nepaisant visų žemės ūkį purtančių krizių ir neramumų.
„Veido“ tyrimo duomenimis, pagrindinė grupės įmonė – vienas didžiausių Lietuvos eksportuotojų „Linas Agro“ – šiandien patenka ir tarp vertingiausių Lietuvos bendrovių. Įmonės pagrindinė veikla yra Lietuvoje išaugintų grūdų eksportas, kurių kasmet vis daugiau išaugina ir pati „Linas Agro“ įmonių grupė.
„Veidui“ vertinant Lietuvos įmones „Linas Agro“ ypač išsiskyrė eksporto apimtis, didžiausiu vidutiniu atlyginimu (6518 Lt iki mokesčių), gera dividendų politika (didžiąją dalį pelno įmonė reinvestuoja). Vertingiausių įmonių sąraše „Linas Agro“ šiemet užima 6 vietą. Atkreipiame dėmesį, kad atliekant tyrimą buvo vertinamos tik atskiros įmonės, o ne jų grupės ar koncernai. Į vertingiausių įmonių trisdešimtuką taip pat pateko ir dar viena grupės įmonė „Dotnuvos projektai“, o už jo ribų atsidūrė biodyzelino gamyklą valdanti „Mestilla“.

Kaip veterinarijos gydytojas tapo eksportuotoju

Iš tiesų net ir pastarąją ekonomikos krizę „Linas Agro“ įveikė be didesnių sunkumų: tiesa, grupės pajamos krito, bet nuostolių ji nepatyrė, o pelnas tik šiek tiek smuktelėjo. Per krizę nemažėjo ir darbuotojų atlyginimai, tačiau jie nebuvo didinami. Tai liudija, kad įmonės vadovai gerai perprato verslo taisykles ir, nė per žingsnį neatsilikdami nuo galingiausių pasaulio grūdų eksportuotojų, geba itin greitai rasti išeitis iš bet kokios situacijos.
Bet taip buvo ne visada. „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas 47-erių D.Zubas, šiandien valdantis 10,73 proc. biržoje listinguojamos įmonės akcijų, gerai prisimena, kokia sudėtinga buvo pati verslo pradžia ir kokie nepatyrę jis ir jo bendražygiai tuo metu buvo.
D.Zubas verslą pradėjo pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje – gūdžiais 1991-aisiais. Įmonių grupę lipdė nuo nulio, beveik neturėdamas lėšų, į priekį vedamas vien savo verslo vizijos.
Kaip dažnai ir būna, D.Zubo lyderio savybės atsiskleidė dar mokyklos suole. Buvusi D.Zubo matematikos mokytoja ir klasės auklėtoja Bronė Vasilytė prisimena jį kaip išskirtinį, itin stropų ir gabų, bet švelnaus ir gero būdo mokinį. Mokytoja pasakoja jau tuomet numačiusi, kad gyvenime jis daug pasieks.
„Buvo veržlus, energingas, viską matantis, viską girdintis“, – taip D.Zubą apibūdina Panevėžio 5-osios gimnazijos (buvusi 5-oji vidurinė mokykla) direktorius Antanas Doniela.
Vis dėlto nė vienas iš D.Zubo mokytojų nesitikėjo, kad jų mokinys taps vienu stambiausių Lietuvos verslininkų. Juk mokyklą D.Zubas baigė dar sovietmečiu, tais laikais, kai žodžio „verslininkas“ dar nė nebuvo lietuvių žodyne.
Kad D.Zubas ir pats nenujautė, kaip pakryps jo likimas, liudija ir jo pasirinkimas studijuoti veterinarijos mokslus. 1988 m. jis baigė tuometinę Lietuvos veterinarijos akademiją Kaune, įgydamas veterinarijos gydytojo specialybę.
Bet veterinarijos gydytoju niekada taip ir nedirbo. Po studijų dirbdamas technologijų skyriaus vadovu tuometiniame didžiausiame šalies kiaulininkystės komplekse (dar neprivatizuotoje dabartinėje „Krekenavos agrofirmoje“), D.Zubas ėmė brandinti savo būsimo verslo idėją.
„Man labai padėjo tai, kad baigęs mokyklą puikiai kalbėjau angliškai – 5-oji vidurinė Panevėžyje buvo specializuota anglų kalbos mokykla. Mintis apie būtinybę vystyti eksportą į užsienį atėjo bedirbant. Susidūrėme su situacija, kad įmonei reikėjo kažką nusipirkti iš užsienio, bet nebuvo iš ko, nebuvo valiutos. Atrodė logiška patiems parduoti savo produkcijos į užsienį, taip gauti lėšų ir tada įsigyti, ko reikia“, – prisimena D.Zubas. 1991-aisiais jis įkūrė pirmąją savo įmonę ir veiklą pradėjo nuo lietuviškų rapsų eksporto į Vakarų Europą. Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų, “Linas Agro” įmonių grupę sudaro jau 27 įmonės keliose šalyse.
„Pačioje pradžioje veikla buvo nedidelė, tad ir lėšų nereikėjo – iš gamintojų gaudavome, tarkime, rapsų sėklų ar kitą produkciją, ir ją eksportavome. Už tai mums likdavo komisinis mokestis – tai ir buvo mūsų uždarbis. Nuo to ir pradėjome – daugiausiai padėdami kitiems gamintojams eksportuoti jų produkciją“, – verslo kūrimo ištakas prisimena D.Zubas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.