Gruodžio 1-ąją, pirmadienį, minima pasaulinė AIDS diena. Tądien visi kviečiami įsisegti raudoną kaspiną, simbolizuojantį solidarumą su ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) ir AIDS (įgytojo imuninio nepakankamumo sindromo) turėtojais.

Apie 35 mln. žmonių pasaulyje yra ŽIV nešiotojai, iš kurių per 3 mln. – vaikai iki 15 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai užregistruota per 2 mln. naujų ŽIV atvejų. Tai didžiausias bet kada užfiksuotas metinis užsikrėtusiųjų skaičiaus kilimas. Tiesa, tai susiję ne tik su viruso paplitimu, bet ir su aktyviai vykdomų informacijos kampanijų, didinančių žmonių informuotumą ir skatinančių tikrintis, bei prevencinių programų sėkme.

Nepaisant tam tikrų laimėjimų, situacija gąsdina: nuo epidemijos pradžios užfiksuota beveik 40 mln. mirčių nuo AIDS. Pasaulinę žalą iliustruoja kad ir toks pavyzdys: dalyje Pietų Afrikos šalių vidutinė gyvenimo trukmė, per pusę šimtmečio nuosekliai ilgėjusi, krito apie 20 metų dėl didelio mirštančiųjų nuo AIDS skaičiaus.

Nors daugiausiai sunkumų dėl ŽIV ir AIDS patiria ekonomiškai atsilikusios Afrikos, Lotynų Amerikos ar Pietryčių Azijos valstybės (PSO duomenimis, apie 70 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV gyvena Užsachario Afrikoje), tačiau ši liga prasiskverbia į visus pasaulio kampelius. Lietuva – ne išimtis. Higienos instituto duomenimis, sergamumo ŽIV 100 tūkst. gyventojų rodiklis 2013 m. buvo 5,98, sergamumas AIDS 100 tūkst. gyventojų – 1,49. Remiantis Statistikos departamento informacija, pernai Lietuvoje užfiksuoti 2237 asmenys, turintys ŽIV, ir 378 sergantieji AIDS.

Nors situacija pasaulyje nedžiugina, pasistūmėta tikrai daug nuo tada, kai manyta, kad AIDS serga tik homoseksualūs vyrai (tai netgi vadinta GRID – „gay-realated immune deficiency“), o į ligonines patekę sergantieji mirdavo per keletą mėnesių.

BFL

1981 metų birželio 5 dieną JAV epidemiologai susidūrė su gluminančiu atveju: Los Andžele penki jauni gėjai, kurie anksčiau sveikata nesiskundė, staiga susirgo plaučių uždegimu, o du iš jų mirė.

Jie tapo pirmosiomis žinomomis naujo viruso, kuris iki šiol nusinešė daugiau gyvybių negu pasaulinis karas, aukomis.

Jau beveik 30 mln. žmonių mirė susirgę žmogaus imunodeficito sindromu (AIDS), o dar per 33 mln. kitų yra šią ligą sukeliančio viruso (ŽIV) nešiotojai.

Liga, kuri anksčiau tebuvo laikoma medicinai neįprastu susirgimu, prasiskverbė į kiekvieną žmonių visuomenės kampelį.

Šią tragišką istoriją ne vien mirtis, ligos patalas ir atskirties jausmas, bet stulbinami medicinos pasiekimai, netikėtas solidarumas ir sugriauti tabu.

“Nekyla jokių abejonių – AIDS pakeitė pasaulį”, – Jungtinių Tautų (JT) kovos programos prieš ŽIV/AIDS (UNAIDS) generalinis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė) sakė prieš Niujorke birželio 8-10 dienomis vyksiantį tarptautinį AIDS forumą.

“Mes sugebėjome sugriauti tylos sąmokslą, – pabrėžė jis. – Be to, tarp šiaurės ir pietų buvo sukurtas naujas socialinis darinys, ko dar niekuomet nebuvo nutikę su tokio pobūdžio liga.”

Keleri pirmieji kovos su AIDS metai buvo tamsusis skyrius, kurį žymėjo baimė, abejingumas ir homofobija.

Tačiau pavadinimas “gėjų maras” greitai buvo užmirštas paaiškėjus, kad ŽIV galima užsikrėsti perpilant kraują, santykiaujant skirtingos lyties partneriams, o užsikrėtusi motina virusą gali perduoti savo dar negimusiam kūdikiui.

Laimei, kovos su AIDS mastai labai greitai padidėjo, gėjų teisių organizacijoms įtikinus JAV vyriausybę skirti lėšų medicinos tyrimams. Jos taip pat agitavo prieš sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų atskirtį bei už saugius lytinius santykius.

Jau 1983 metais Prancūzijos gydytojai nustatė, kad naująją ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas.

ŽIV galima užsikrėsti per spermą, moters makšties išskyras, motinos pieną arba kraują. Šis virusas apninka imuninės sistemos ląsteles, sutrikdydamas jų gebėjimą daugintis ir jas naikindamas.

Užsikrėtusiam ŽIV žmogui kelis pirmuosius metus gali nepasireikšti jokie ligos simptomai, kol galiausiai imuninė sistema visiškai nusilpsta, o organizmas tampa itin pažeidžiamas tuberkuliozės, plaučių uždegimo ir kitų ligų sukėlėjų.

Gydytojai sukūrė ŽIV testus, padedančius nustatyti užsikrėtusius asmenis ir išvengti viruso plitimo per užkrėstą kraują.

Optimistai taip pat buvo įsitikinę, kad per porą metų bus sukurta veiksminga vakcina, kaip buvo sukurti skiepai, padėję įveikti raupus bei poliomielitą.

Tačiau pasaulis tebelaukia: vakcinų kūrėjams iki šiol nepavyko pergudrauti viruso, kuris yra padengtas atspariu polisacharidų apvalkalu ir geba stulbinamai sparčiai mutuoti.

Praeito amžiaus 9-10 dešimtmečiais, kai nebuvo jokios vakcinos, vaistų arba veiksmingų gydymo metodų, AIDS aukų gausėjo šiurpą keliančia sparta.

Dienraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo skelbiama apie AIDS pakirstus garsius aktorius, roko ir sporto žvaigždes, tokius kaip Rockas Hudsonas (Rokas Hadsonas), Freddy Mercury (Fredis Merkuris) ir Arthuras Ashe’as (Arturas Ašas), tačiau milijonai kitų žmonių užgeso neatkreipę visuomenės dėmesio.

“Užėjau į bendrąjį gydymo skyrių. Visos (ten gydomos) moterys buvo išsekusios, sunykusios, mirštančios”, – M. Sidibe pirmtakas Peteris Piotas (Pėteris Piotas) prisiminė savo niūrią patirtį dirbant gydytoju Afrikoje 1983 metais.

“Tariau sau: “O, dieve, tai katastrofa!” Tai buvo suvokimo akimirka. Ji pakeitė mano gyvenimą”, – pridūrė jis.

1996 buvo paskelbta gera žinia: pagaliau buvo sukurti pirmieji veiksmingi vaistai nuo ŽIV.

Šis vaistinių preparatų “kokteilis” sumažina ŽIV kiekį organizme iki sunkiai aptinkamo lygio, tačiau visiškai jo neišgydo, taip pat gali sukelti pavojingą pašalinį poveikį.

Stebuklingai atsikūrus pacientų imuninei sistemai, iš pažiūros mirčiai pasmerkti žmonės sėkmingai grįžo į gyvenimą.

Tačiau anksčiau šie vaistai buvo tokie brangūs, kad jų įsigyti galėdavo tik turtingosios šalys.

Pastangoms padėti ŽIV epidemijos apimtoms neturtingoms valstybėms vadovavo Pasaulinis fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) bei kompiuterių programinės įrangos “Microsoft” milžinės vadovas milijardierius Billas Gatesas (Bilas Geitsas).

Mūsų dienomis daugiau nei 5 mln. žmonių neturtingų arba žemiau skurdo ribos gyvenančių ŽIV nešiotojų atsivėrė galimybė išgyventi, tačiau dar 10 mln. tebelaukia gydymo, skelbia UNAIDS.

Iki 2015 metų, kai sueis Jungtinių Tautų iškelto ryžtingo uždavinio “jokių naujų užsikrėtimo atvejų, jokios diskriminacijos, jokių mirčių” įgyvendinimo terminas, negydomų pacientų padaugės iki 13 milijonų.

Kyla dilema: kuo daugiau gyvybių gelbstima, juo daugiau lėšų reikia vaistams, kuriuos užsikrėtusieji turi vartoti kiekvieną dieną visą gyvenimą.

Iki 2015 metų gydymo programai reikės dar 6 mlrd. dolerių, todėl būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių. Tikėtina, kad jų pavyks rasti Kinijoje ir kitose kylančiose milžinėse.

“Turime sustabdyti viruso plitimą, kitaip bus neįmanoma, neįmanoma gydimu sustabdyti šią epidemiją arba netgi gydyti visu žmonės, kuriems to reikia”, – sakė Tarptautinės AIDS vakcinos iniciatyvos (IAVI) vadovas Sethas Berkley (Setas Berklis).

Afrikoje šiuo metu vykdoma kampanija, propaguojanti vyrų apipjaustymą – nustatyta, jog ši procedūra vyrų užsikrėtimo ŽIV riziką sumažina dviem trečdaliais.

Dar reikšmingesni yra vieno skirtingų lyčių porų tyrimo rezultatai, rodantys, jog ankstyvas ŽIV nešiotojo gydymas gali iki 96 proc. sumažinti partnerio užkrėtimo riziką.

Kiti tyrimai, kol kas neperžengę eksperimentų stadijos, teikia vilčių, kad bus sukurtas nuo užsikrėtimo ŽIV per įprastus arba analinius lytinius santykius apsaugantis gelis.

Bet kokiu atveju, “jeigu neatsiras iš esmės padėtį keičiantis veiksnys, toks kaip vakcina, tikėtina, jog iki 2031 metų kasmet užsikrės dar po milijoną žmonių”, – sakė P. Piotas, šiuo metu vadovaujantis Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklai.

“Jeigu bus plečiamos galimybės gydyti, (ŽIV plitimo) sparta galbūt sumažės. Tačiau AIDS neišnyks”, – pabrėžė jis.

Popiežius Benediktas XVI knygoje, kuri turi apsirodyti antradienį, sako, kad prezervatyvai “tam tikrais atvejais” yra priimtini, pirmiausia – užsikrėtimo ŽIV rizikai mažinti.

Tokie komentarai rodytų jo griežtos pozicijos prezervatyvų naudojimo klausimu sušvelninimą. Virtinėje interviu, kurie buvo paskelbti jo gimtojoje Vokietijoje, 83 metų popiežiaus buvo paklausta, ar Katalikų Bažnyčia iš esmės nepritaria prezervatyvų naudojimui.

“Ji, žinoma, nelaiko to tikruoju ir moraliu sprendimu”, – atsako popiežius.

“Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai ketinama sumažinti užsikrėtimo riziką, tai gali būti pirmasis žingsnis kelyje į kitokį, humaniškesnį seksualumą”, – nurodo 1,1 mlrd. pasaulio katalikų dvasinis vadovas.

Naujoji knyga “Pasaulio šviesa: popiežius, Bažnyčia ir laiko ženklai” (Licht der Welt: Der Papst, die Kirche und die Zeichen der Zeit) yra grindžiama 20-čia valandų interviu, kuriuos iš pontifiko ėmė vokiečių žurnalistas Peteris Seewalis (Pėteris Zėvalis).

Iki šiol Vatikanas draudė bet kokią, išskyrus susilaikymą, kontracepciją, net ir kaip apsaugos nuo lytiškai plintančių ligų būdą.

Jungtinių Tautų (JT) programa dėl ŽIV ir AIDS (UNAIDS) šias Benedikto XVI pastabas pavadino “reikšmingu ir pozityviu Vatikano žengtu žingsniu į priekį”.

UNAIDS vykdomasis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė) pareiškime sako: “Šiuo žingsniu pripažįstama, kad atsakingas lytinis elgesys ir prezervatyvų naudojimas vaidina svarbius vaidmenis ŽIV (plitimo) prevencijos (srityje)”.

2009 metų kovą Benediktas XVI išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, kai lankydamasis nuo AIDS kenčiančioje Afrikoje žurnalistams pareiškė, kad ši liga yra tragedija, “kurios negalima įveikti platinant prezervatyvus, kurie tik dar labiau sunkina problemas”.

Iliustruodamas numanomą savo pozicijos pasikeitimą, Benediktas XVI pateikė prostitucija besiverčiančio ir prezervatyvus naudojančio vyro pavyzdį.

“Gali būti pateisinamų individualių atvejų, pavyzdžiui, kai prostitucija besiverčiantis vyras naudoja prezervatyvus … Tai gali būti … pirmoji atsakomybės kibirkštis iš naujo įsisąmoninant, kad ne viskas leidžiama ir kad žmogus negali daryti visa, ko nori”, – sakė popiežius.

“Tačiau tai nėra tinkamas būdas kovoti su ŽIV užsikrėtimo siaubu”, – pridūrė jis.

Benediktas XVI pakartojo, kad vien prezervatyvų naudojimas neišspręs ŽIV ir AIDS problemos. “Turi įvykti kai kas daugiau, – sakė jis. – Paprasčiausias užsifiksavimas ties prezervatyvų klausimu daro seksualumą banalesnį, o tai kaip tik ir yra priežastis, dėl kurios tokiai daugybei žmonių seksualumas yra nebe jų meilės išraiška, o sau pasiskiriamų narkotikų rūšis”.

Mokslininkai pirmadienį pranešė sukūrę naują makšties gelį, kuris gali padėti pažaboti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą.

Šis pasiekimas būtų labai naudingas Afrikos moterims, kurias labiausiai veikia AIDS pandemija.

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atlikti bandymai rodo, kad naujojo preparato prototipas užsikrėtimo ŽIV riziką vidutiniškai sumažina 39 proc., tačiau reguliariai šį gelį vartojusių moterų grupėje užsikrėtimo atvejų sumažėjo 54 proc., nurodė tyrėjai.

Šis studija buvo paskelbta Vienoje vykstančios 18-osios tarptautinės AIDS konferencijos šeštąją dieną.

Mokslininkai pabrėžė, jog būtina atlikti didesnio masto bandymus, kurie padėtų nustatyti, ar naujasis gelis yra pakankamai saugus vartoti ir veiksmingas. Taip pat reikia atsakyti į keletą kitų svarbių klausimų.

Tačiau bet kokiu atveju ši žinia yra šviesus vilties spindulys.

“Be šio gelio galime tikėtis, kad per metus užsikrės dešimt moterų. Turint šį gelį, užsikrėstų tik šešios moterys”, – vienas iš dviejų pagrindinių šios studijos autorių Salimas Abdool Karimas (Salimas Abdul Karimas) sakė spaudos telekonferencijoje.

Iškilūs AIDS prevencijos aktyvistai šią žinią pasveikino džiugiai, tačiau taip pat išsakė kai kurių atsargių pastabų.

“Mes suteikiame moterims viltį. Pirmąkart gavome rezultatus, kurie suteikia moterų inicijuojamos ir kontroliuojamos ŽIV prevencijos galimybę”, – sakė Jungtinių Tautų (JT) kovos su ŽIV agentūros UNAIDS vykdomasis direktorius Michelis Sidibe (Mišelis Sidibė).

“Jeigu (rezultatai) bus patvirtinti, šis mikrobicidas taps veiksminga priemone, (galinčia nulemti) revoliuciją prevencijoje ir padėtų mums pakeisti AIDS epidemijos trajektoriją”, – pridūrė pareigūnas.

Naujasis gelis, į kurio sudėtį įeina vaistas nuo AIDS tenofoviras, ypač turėtų padėti toms moterims, kurių partneriai atsisako naudotis prezervatyvais.

Proveržio kovoje su ŽIV plitimu būtinybė pribrendo seniai, ypač Afrikos rajonuose į pietus nuo Sacharos, kur moterys sudaro daugiau kaip 60 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Daugelis moterų šiose šalyse priverstos turėti lytinius santykius be prezervatyvų ir todėl joms gresia didesnis pavojus užsikrėsti. Taigi naujasis gelis joms būtų vienintelė apsaugos priemonė.

Tyrimo, kurį trejus metus atliko AIDS tyrimo Pietų Afrikoje programos (Caprisa) centras, rezultatai rodo, kad gelis, kurį moterys nuo 18 iki 40 metų turi naudoti vieną kartą per 12 valandų ir praėjus 12 valandų po lytinio akto, yra saugus ir efektyvus.

“Mes pirmą kartą matome, kad mikrobicidas duoda teigiamą rezultatą, kurį galima pavadinti statistiškai reikšmingu”, – sakė Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci (Entonis Faučis).

Pasak tyrėjų, moterims, kurios naudojasi geliu, taip pat sumažėja pavojus užsikrėsti pūsleline. Ši paplitusi infekcinė liga, perduodama per lytinius kontaktus, savo ruožtu didina užsikrėtimo ŽIV virusu tikimybę.

“Mes davėme moterims viltį, – pareiškė M.Sidibe. – Jos pirmą kartą gali pačios imtis AIDS profilaktikos”.

Pasaulinės sveikatos organizacijos generalinė direktorė Margaret Chan (Margaret Čan) taip pat labai gerai įvertino projektą “Caprisa”.

“Mes tikimės, jog tyrimų rezultatai pasitvirtins, – sakė ji, – ir, kai vaisto saugumas ir efektyvumas bus įrodytas, PSO pradės dirbti su savo partneriais, kad greičiau būtų galima įsigyti šių vaistų”.