Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ pilotų kabinose – permainos. Pilotų naudojamus popierinius skrydžių vadovus, instrukcijas, rekomendacijas ir kitus dokumentus pakeis „iPad“ planšetės. Išmanieji įrenginiai efektyvins darbą ir padės suvartoti mažiau degalų bei popieriaus.

„Pilotai jau gali atsisakyti sunkių skrydžių kuprinių, o vietoj jų naudotis kompaktiškomis ir lengvomis „iPad“ planšetėmis. Ši inovacija leis išsaugoti per 2 mln. popieriaus lapų per metus“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martin Gauss.

Skrydžio metu, pilotų kuprinės turinys sveria nuo 10 iki 15 kilogramų. Pakeitus popierinius dokumentus planšete (t.y. elektronine skrydžio kuprine), našta palengvės daugiau nei 10 kartų – svers 0,7 kilogramo. Mažesnis pilotų skrydžio kuprinės svoris padės sumažinti ir suvartojamo kuro kiekį. Ankštose pilotų kabinose ne tik atsiras daugiau vietos, bet ir bus galima patogiau keisti ir atnaujinti skrydžio rekomendacijas bei toliau gerinti punktualumo rekordą.

„Pilotų elektroninė skrydžių kuprinė – tai dar viena ekologiška „airBaltic“ inovacija. Džiaugiamės, kad „airBaltic“ neužleidžia lyderio pozicijų ir yra pirmoji oro bendrovė regione, modernizavusi pilotų darbo procesus pasitelkdama elektronines „iPad“ planšetes“, – kalba skrydžių operacijų vyresnysis viceprezidentas Pauls Cālītis.

Praėjusiais metais „airBaltic“ įgyvendino AMBER projektą, kurio metu pirmoji pradėjo vykdyti ekologiškus skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais.

 

Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ įgula pripažinta viena stilingiausių pasaulyje. Tai paskelbė pirmaujantis gyvenimo būdo ir stiliaus žurnalas Japonijoje „Ginza“, įvertinęs visų pasaulio stiuardų aprangas.

Mados žurnalas „Ginza“, kuris yra leidžiamas vienoje didžiausią patirtį sukaupusių Japonijos spaustuvių – „Magazine House“, „airBaltic“ įgulos uniformą įvertino kaip vieną iš 12 stilingiausių pasaulyje. Šiame sąraše taip pat atsidūrė tokios oro linijų gigantės kaip „Singapore Airlines“, „Emirates“, „British Airways“, „Thai Airways“ ir „Quantas“.

Oro bendrovės „airBaltic“ įgulai uniformas kūrė Latvijos dizaineriai „Natalija Jansone“ ir „Davids“. Uniformose vyrauja bendrovės „airBaltic“ korporatyvinės spalvos – tamsiai mėlyna ir ryškiai žalia. Dizaineriai siekė pabrėžti įgulos profesionalumą ir sukurti stilingus, patogius bei praktiškus drabužius.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų.

Daugiau informacijos apie žurnalą „Ginza“ http://magazineworld.jp/ginza/201.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo keleivius pradės skraidinti į vieną populiariausių Ispanijos kurortų – Maljorkos salą. Oro bendrovės lėktuvai leisis salos sostinėje Palmoje.

„Mums svarbiausi yra mūsų klientai, ypač kai  kuriame naujus vasaros maršrutus ir deriname esamus. Praėjusių metų patirtis parodė, kad „airBaltic“ klientai savo vasaros atostogas renkasi prie šiltosios Viduržemio jūros. Todėl vasarą savo pajėgumus nukreipsime tomis kryptimis, kurių nori mūsų keleiviai. Atlaisvinsime vieną lėktuvą, kuris skraidys maršrutu Ryga-Maljorkos Palma, o įprastas šio lėktuvo maršrutas į Balatono ežero kurortą bus laikinai sustabdytas“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Nuo birželio 1 d. „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Maljorkos sostinę Palmą skraidys sekmadieniais. Kelionė „Boeing 737“ lėktuvu truks 3 valandas 40 minučių, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 342 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas. Pilną šios krypties skrydžių sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.airbaltic.com.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Artimųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ jau penkerius metus už kelionių bilietus ir kitas paslaugas savo klientams leidžia atsiskaityti eurais. Šia galimybe naudojasi keleiviai, skrendantys į ir iš Europos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS šalių oro uostų. Latvija, kurioje yra įsikūrusi oro bendrovė, eurą įsives tik kitų metų sausio 1 dieną.

„Buvome pirmieji Baltijos šalyse savo klientams suteikę tokią galimybę. Dauguma mūsų keleivių yra iš užsienio šalių ir šį sprendimą priėmėme jų patogumui”, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„airBaltic“ 40 proc. bilietų parduoda euro zonos šalių gyventojams, o nuo sausio 1 d. šis skaičius augs iki 57 procentų. Oro bendrovė skraidina į daugiau nei 30 valstybių. Didžiausios „airBaltic“ rinkos yra Latvija, Suomija, Vokietija, Estija, Rusija, Italija, Švedija ir Norvegija.

Neseniai oro bendrovė pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 45,6 mln. litų (13,2 mln. eurų) pelno. Oro bendrovė viršijo išsikeltus tikslus ir pernai turėtą 92,3 mln. litų (26,72 mln. eurų) nuostolį per devynis mėnesius pakeitė didesniu nei 2,5 mln. litų (0,72 mln. eurų) grynuoju pelnu.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Artimųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ per vasarą 50 proc. padidino turimų turbopropelerinių lėktuvų skaičių. Lėktuvų parko modernizavimas prasidėjo gegužės mėnesį.

Į oro bendrovės vykdomus skrydžius visiškai nauji „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai įtraukti palaipsniui.
„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujieji lėktuvai – tai dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai. Pabaigę modernizaciją turime naujausią turbopropelerinių lėktuvų parką Europoje, – sako generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Po atnaujinimo atsisakome paskutiniojo „Fokker 50“ lėktuvo, kuris pastaruoju metu buvo naudojamas kaip atsarginis.“

Keturi nauji lėktuvai skraidys visomis 60 „airBaltic“ maršrutų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Oro bendrovė skraidindama keleivius jau tris metus naudojasi aštuoniais „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvais.

Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.

Iki žiemos sezono be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ skaičiuoja, kad šiemet per Kalėdas ir Naujuosius metus sulauks daugiau keleivių nei įprastai tokiu metu. Kaip ir kasmet keleiviai dažniausiai renkasi skrydžius į Vakarų Europą, tačiau šiemet tarp 10 populiariausių krypčių pateko ir du Rusijos miestai.

Šiemet populiariausių „airBaltic“ skrydžių krypčių Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu dešimtukas:

Barselona, Ispanija

Paryžius, Prancūzija

Maskva, Rusija

Londonas, Didžioji Britanija

Miunchenas, Vokietija

Milanas, Italija

Viena, Austrija

Roma, Italija

Budapeštas, Vengrija

Sankt Peterburgas, Rusija

Daugiausia šiomis kryptimis skrenda keleiviai iš Skandinavijos ir Baltijos valstybių.

Į 2012 m. žiemos skrydžių tvarkaraštį „airBaltic“ įtraukė skrydžius į Budapeštą ir Kišiniovą, o į Londoną, Paryžių, Briuselį, Amsterdamą, Vieną, Miuncheną, Diuseldorfą, Oslą, Bergeną, Bilundą pradėjo skraidyti dažniau. „airBaltic“ išplėtė skrydžių tinklą po viso pasaulio oro uostus, kai pradėjo bendradarbiauti su didžiosiomis pasaulio oro bendrovėmis ir siūlyti bendrojo kodo skrydžius.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Susisiekimo ministerija į Latvijos institucijas kreipėsi prašydama patikslinti informaciją apie šios šalies skrydžių bendrovės “airBaltic”finansinę padėtį ir perspektyvas. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas teigia, kad įmonė skrydžius vykdo tvarkingai, o vienas “airBaltic” vadovų paskleistus gandus laiko politinės kovos išdava.

“Tai akivaizdaus politinio priešrinkiminio mūšio Latvijoje rezultatas, kuris kenkia oro bendrovės reputacijai ir kelia nerimą mūsų keleiviams. Noriu akcentuoti, kad oro bendrovės veikla vyksta sklandžiai – mes vykdome ir toliau vykdysime po 200 reisų per dieną į 80 krypčių, kaip ir iki šiol. Apgailestaujame, kad prieš rinkimus Latvijoje viešojoje erdvėje įnirtingai remiamasi netiksliais faktais, kurie klaidina daugiau nei 30 tūkst. mūsų klientų, kas mėnesį skrendančių per Lietuvos oro uostus”, – pranešime spaudai sakė “arBaltic” viceprezidentas Tadas Vizgirda..

“Daugėjant prieštaringos informacijos apie Latvijos skrydžių bendrovės “airBaltic” patiriamus nuostolius bei neva gręsiantį bankrotą, Lietuvos susisiekimo ministerija kreipiasi į Latvijos susisiekimo ministeriją ir Lietuvos ambasadą Latvijoje su prašymu pateikti informaciją apie šios įmonės perspektyvas”, – ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Anot Susisiekimo ministerijos atstovų, CAAtaip pat paprašyta pateikti naujausią informaciją kaip “airBaltic” vykdo su keleivių skraidinimo saugumu susijusius reikalavimus.

“Primename, kad “airBaltic” nėra Lietuvos kompanija, todėl realią situaciją apie įmonės būklę gali žinoti tik jos akcininkai”, – teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime.

CAAvadovas Kęstutis Auryla BNS patvirtino, kad “airBaltic” skrydžiai yra tvarkingi.

“Lietuvos oro uostuose įmonė skrydžius vykdo tvarkingai, dėl jos neturime ypatingų nusiskundimų”, – sakė K.Auryla.

Anot jo, skundų sulaukiama dėl skrydžių vėlavimo, bet “airBaltic” šiame kontekste nėra išimtis.

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad “airBaltic” dirba nuostolingai, o Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas birželio pradžioje pareiškė, jog jo turimais duomenimis, “airBaltic” finansinė padėties “nėra džiuginanti”, bendrovė laviruoja ties nemokumo riba, nuostoliams per penkis šių metų mėnesius siekus 18 mln. latų.

Kontrolinis 52,6 proc.”airBaltic” akcijų priklauso Latvijos valstybei.