Vilniuje atsirado svajonių darbdavys – algas moka, o dirbti nereikia. Sostinės mero Artūro Zuoko vizija – „Air Lituanica“ dar neskrenda, bet jau moka algas 32 darbuotojams. Dalis personalo informuoti, kad į darbą reikės tik birželio pabaigoje, o iki to laiko bus pakviesti nebent į porą mokymų po valandą kitą.
„Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė aiškina, kad oro linijų bendrovės kūrimas – sudėtingas procesas, nes keliami itin aukšti ES institucijų ir aviacijos tarptautinių organizacijų reikalavimai. Skrydžių veiklai pradėti būtini Civilinės aviacijos administracijos leidimai, kiti dokumentai, tad specialistai turi juos parengti, taip pat bendrovė turi užtikrinti kvalifikuotą personalą, ypač įgulos, jį apmokyti. O darbdaviai savo darbuotojus gali mokyti tik palaikydami su jais darbo santykius.
Tačiau, kai kurių įdarbintųjų teigimu, mažiausiai pusantro mėnesio jie nei dirbdami, nei mokomi mėgausis neuždirbtomis atostogomis, už kurias moka vilniečiai. Kaip piktinasi Vilniaus savivaldybės tarybos opozicija, subliūškus A.Zuoko idėjai privilioti strateginį investuotoją, dabar visa “Air Lituanica” investavimo ir galimos nesėkmės rizika perkelta ant Vilniaus mokesčių mokėtojų pečių. Iš savivaldybės biudžeto finansuojama 83 proc. „Air Lituanica“ akcijų valdanti UAB „Start Vilnius“, savivaldybė įsipareigojo iki 2015 m. iš biudžeto skirti 17,75 mln. Lt veiklos pradžiai. Likusios 17 proc. akcijų priklauso savivaldybės iniciatyva įsteigtai privataus kapitalo UAB „Air Lituanica Club“, vienijančiai apie 30 privačių investuotojų („Baltic Optical Disc“, „Arvi ir ko“, SBA, „Lietuvos rytas“, „Balsas.lt“, „Krasta Auto“, „Scaent Baltic“, „Hanner“, VVK, advokatų profesinė bendrija ADLEX, MG „Baltic Investment“, “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai”, Vilius Kavaliauskas, Antanas Guoga, Brianas Joffe ir kt.).
Belieka priminti, kad sostinės biudžete žioji 1 mlrd. Lt skola. Bet tai netrukdo iš jo ne tik finansuoti mero ambicijų, bet ir mokėti solidžias algas nedirbantiems asmenims.