Scanpix nuotr.

Balandžio 10 d. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad atsistatydina. Jis atstovavo „Liaudies frontui“. Prezidentas Petro Porošenka į premjerus pasiūlė kompromisinį A.Jaceniuko ir P.Porošenkos partijoms priimtiną kandidatą – dabartinį Aukščiausiosios Rados vadovą Volodymyrą Hroismaną, tačiau šis netikėtai atsisakė vadovauti vyriausybei, nes nepavyko susitarti dėl koalicijos ir vyriausybės sudėties.Vis dėlto balandžio 13 d. V.Hroismanas vėl grįžo į ringą. Pranešta, kad sutarta dėl vyriausybės narių kandidatūrų. Premjeru būsiąs V.Hroismanas, o pirmuoju vicepremjeru – P.Porošenkos atstovas parlamente Stepanas Kubivas.

A.Jaceniuko „Liaudies frontas“ atsirado 2014 m., kai iš Julijos Tymošenko vadovaujamos partijos „Batkivčina“ pasitraukė A.Jaceniukas, Aleksandras Turčynovas ir dar keli iškilūs politikai. Nors partijai buvo žadamas kuklus rezultatas 2014 m. parlamento rinkimuose, „Liaudies frontas“ gavo daugiausiai balsų (22,14 proc.), aplenkė lyderiu laikytą P.Porošenkos bloką (21,82 proc.).

Vasario 16 d. Ukrainos parlamentas nepatvirtino A.Jaceniuko vyriausybės 2015-ųjų ataskaitos, pripažindamas jos darbą nepatenkinamu. Tačiau parlamentui tada nepavyko atstatydinti vyriausybės.

Politikos analitikai atkreipia dėmesį, kad A.Jaceniukas traukiasi nelengvu P.Porošenkai laiku. Ukrainos viešoji nuomonė kaltina prezidentą, kad šio įtarimą keliantys pėdsakai vadinamuosiuose „Panamos dokumentuose“ nulėmė referendumo Nyderlanduose baigtį, nors tarp tų dokumentų paskelbimo balandžio 3 d. ir referendumo balandžio 6 d. tepraėjo kelios dienos.

Kadangi iš Ukrainos valdančiosios koalicijos traukiasi dvi frakcijos – „Batkivčina“ ir „Samopomič“, P.Porošenka sutelkė savo koaliciją, į kurią įeis ir A.Jaceniuko „Liaudies frontas“. Pirmasis vicepremjeras – P.Porošenkos žmogus. Tad ir naujosios vyriausybės nesėkmės bus siejamos su prezidentu.

Vitalijus Portnikovas, apžvalgininkas iš Kijevo, aiškina, kad A.Jaceniuką vertusios jėgos turėjo skirtingų interesų. J.Tymošenko „Batkivčinos“ ir Lvovo mero Andrejaus Sadovojaus „Samopomič“ reitingai augo, tad joms apsimoka priešlaikiniai parlamento rinkimai. Tokie rinkimai būtų naudingi ir buvusiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui. Nors jis kol kas negali balotiruotis į parlamentą, jo populiarumo pakanka sutelkti politinei partijai, galinčiai tikėtis sėkmės rinkimuose.

A.Abromavičius išliko poste, o šalies Kovos su korupcija biuras po ministro pareiškimų ėmėsi tyrimų.

Aivaras Abromavičius, ekonominės plėtros ir prekybos ministras A.Jaceniuko vyriausybėje, prieš porą mėnesių pareiškė, kad ketina atsistatydinti pats dėl korupcijos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. LRT jis teigė, kad per pastaruosius porą metų korupcijos lygis Ukrainoje nesumažėjo. A.Abromavičius išliko poste, o šalies Kovos su korupcija biuras po ministro pareiškimų ėmėsi tyrimų. Savo įpėdiniu vyriausybėje A.Abromavičius norėjo matyti savo pavaduotoją, 31 metų buvusį investicinio fondo valdytoją Maksą Nefiodovą.

Tačiau A.Abromavičius į naująją vyriausybę nepateko. Ekonominės plėtros ir prekybos ministro bei pirmojo vicepremjero postus V.Hroismano vyriausybėje užims S.Kubivas.

JAV valstybės departamentas ir Finansų ministerija pagyrė A.Jaceniuką už pradėtas reformas ir išreiškė viltį, kad jos bus tęsiamos.

Aivaras Abromavičius / "Scanpix" nuotr.

Vasario 1 d. vyko Ukrainos prezidento Petro Porošenkos darbo vizitas į Berlyną. Per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel Porošenka pateikė informaciją apie keliančią nerimą situaciją Rytų Ukrainoje ir pažymėjo, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Vizito metu P. Porošenka davė interviu leidiniui „Bild“, kur atkreipė dėmesį, kad tikimybė situacijai Donbase peraugti į visaapimantį karą yra didelė ir „atviro karo grėsmė yra didesnė nei pernai“.

Algirdas Karijotas, geopolitika.lt

Apie tai prezidentas kalbėjo ir vėliau vykusioje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kitą dieną po konferencijos ten pat vyko Normandijos ketverto užsienio reikalų ministrų susitikimas krizės Donbase sureguliavimo klausimais.

Susitikimas konkrečių rezultatų dėl Prancūzijos ministrų kaitos (dalyvavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktorius) nedavė, jis laikytas parengiamuoju. Šalys pripažino, kad reikia tartis ir dirbti dėl galimybės ESBO stebėjimo misijos (SSM) nariams visame Donbase bei pasienyje su Rusija besąlygiškai patekti į kontroliuojamas teritorijas, taip pat dėl abiem pusėms priimtino numatomų Donbase rinkimų modelio.

Įvykiai Kryme parodė, kad Rusija kuria naujo priešo įvaizdį, fabrikuoja bylas Krymo totorių politiniam-religiniam judėjimui „Hizb ut-Tahrir“.

Ukraina kėlė klausimą dėl vienuolikos ukrainiečių baudžiamojo persekiojimo Rusijos teismuose bei nurodė, kad Rusija ir toliau nevykdo Minsko susitarimų, o Kryme vietos totorių atžvilgiu ėmėsi naujų represijų – kratų ir areštų. Tų dienų įvykiai Kryme parodė, kad Rusija kuria naujo priešo įvaizdį, fabrikuoja bylas Krymo totorių politiniam-religiniam judėjimui „Hizb ut-Tahrir“, atliko kratas ir sulaikė 12 asmenų. Rusijoje ši organizacija, veikianti ir kitose islamą išpažystančiose šalyse, prilyginama teroristinei.

Vidaus politika

Didžiausia pastarųjų dviejų savaičių informacinė „bomba“ sietina su ekonominės plėtros ir prekybos ministro Aivaro Abromavičius atsistatydinimo pareiškimu. Pareiškęs atsistatydinąs ir taip apnuoginęs prastą vidaus politinę situaciją, A.Abromavičius teigė, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainai: valdžia privalės priimti sprendimus ir atlikti ryžtingus veiksmus, nukreiptus į reformas ir šalies vystymą, nes šalis yra per kelis žingsnius nuo griūties, bet kartu ir per kelis žingsnius iki proveržio, vedančio pirmyn.

Sutarta, kad Ukraina išspręs vyriausybinę krizę, papildomai parengs prioritetinių reformų veiksmų planą.

Tarp atsistatydinimo priežasčių ministras nurodė trukdymą dirbti, aktyvų sisteminių reformų blokavimą, pašalinių ekonomikai asmenų protegavimą. Po drąsių A. Abromavičiaus žingsnių pasigirdo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės K.Lagard perspėjimas Ukrainai, dėl to įstrigo eilinis TVF paramos kredito pervedimas. Sunerimęs prezidentas P.Porošenko su ja aiškinosi telefonu, tikino, kad, nepaisant vidaus politinės krizės, reformos bus tęsiamos. Sutarta, kad Ukraina išspręs vyriausybinę krizę, papildomai parengs prioritetinių reformų veiksmų planą ir parlamente bus priimti visi reformoms vykdyti reikalingi įstatymų paketai.

Priminė, kad Ukrainai ypač daug reikia nuveikti kovojant su korupcija ir sudarant sąlygas investicijoms į šalį pritraukti.

Sikiant apraminti situaciją į prezidentūrą buvo pakviesti didžiojo septyneto (G-7) šalių ambasadoriai, reziduojantys Kijeve. Prezidentūroje prezidentas P.Porošenka, premjeras Arsenijus Jaceniukas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas V.Hroismanas, rodydami valdžios vienybę, ambasadorius patikino, kad reformos bus tęsiamos ir kad siekdami bus įvykdyta vyriausybės pertvarką, joje paliekant ministrus reformatorius. Viešą komentarą išsakė JAV ambasadorius Geoffrey R. Pyattas, teigęs, kad Ukrainos politikams vertėtų nutolti nuo asmeninių interesų ir visu rimtumu užsiimti reformomis. Kaip teigiamos veiklos pavyzdį jis nurodė ministrą A.Abromavičių, be to, priminė, kad Ukrainai ypač daug reikia nuveikti kovojant su korupcija ir sudarant sąlygas investicijoms į šalį pritraukti. JAV yra pasirengusios remti Ukrainos ir TVF bendradarbiavimą, jei tai bus susieta su reformomis.

Savo ruožtu premjeras A.Jaceniukas, pripažindamas, kad esant politinei krizei efektyviam reformų tęsimui yra būtina valdžios santykių šalyje pertvarka, išvardijo penkis reikalavimus, kurių laikantis jo komanda tęstų darbus: jokių politinių kvotų ir verslo interesų vykdomojoje valdžioje; visiškas nepakantumas politinei ir ekonominei korupcijai; vykdomosios valdžios, savivaldos ir visų lygių deputatų veiklos skaidrumas ir viešumas; bendra Vyriausybės ir Aukščiausiosios Rados atsakomybė; valdžių reguliavimo sričių atskyrimas: Vyriausybei – vykdomoji valdžia, Aukščiausiajai Radai – įstatymų leidyba.

Nepaisydamos šio politinio situacijos glaistymo, prie vis labiau bręstančios Vyriausybės krizės prisijungė partijų „Batkivščina“ ir „Samopomič“ parlamentinės frakcijos: jos priėmė sprendimus nebendradarbiauti su premjeru A.Jaceniuku.

Pripažįstama, kad negalima leisti įvykti naujai revoliucijai, nes tai sunaikintų Ukrainą.

Ieškodamos politinių dividendų, nesnaudė ir kitos politinės jėgos. „Batkivščinos“ partijos lyderė Julia Tymošenko su buvusiu Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovu V.Nalivaičenka pareiškė tapę vienos komandos nariais ir kurs Pilietinę konstitucinę asamblėją. Asamblėjos, kuri apims visą Ukrainą, tikslas – pilietinėse diskusijose kelti ir aptarti Pagrindinio šalies įstatymo siūlymus, kurie vėliau turėtų būti priimti referendume. Neatmetama galimybė skelbti pirmalaikius Aukščiausiosios Rados rinkimus, o diskusija dėl technokratų Vyriausybės skyrimo yra tik laiko gaišinimas. Kartu pripažįstama, kad negalima leisti įvykti naujai revoliucijai, nes tai sunaikintų Ukrainą.

Susidariusią vidaus politinę situaciją iliustravo visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Gallup“ Ukrainos padalinio paskelbti visuomenės nuomonės apklausos duomenys, pagal kuriuos piliečių pasitikėjimo prezidentu P.Porošenka reitingas (17 proc.) tapo žemesnis nei buvusio prezidento V.Janukovyčiaus (2013 m. – 28 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 metais P.Porošenkos pasitikėjimo reitingas buvo 47 procentai.

P.Porošenka reitingas (17 proc.) tapo žemesnis nei buvusio prezidento V.Janukovyčiaus (2013 m. – 28 proc.).

Kijevo sociologinė grupės „Reiting“ paskelbtais duomenimis, 50 proc. ukrainiečių palaiko mintį rengti pirmaeilius parlamento, o 48 proc. – pirmalaikius prezidento rinkimus (2015 m. spalį toks palaikymas buvo atitinkamai 47 proc. ir 43 proc.).  „Reiting“ duomenimis, prezidento P.Porošenkos veiklą teigiamai vertino 21 proc., Aukščiausiosios Rados pirmininko V.Hroismano – 14 proc., premjero A.Jaceniuko – 8 proc. apklaustųjų. Kas trečias apklaustasis teigiamai vertino Lvovo merą A. Sadovijų, Odesos srities administracijos vadovą M.Saakašvilį, kas ketvirtas –po Oranžinės revoliucijos buvusį gynybos ministrą A.Gricenką, P.Porošenką, toliau minimi J.Tymošenko, O.Liaško, R.Achmetovas. Parlamentą renkant dabar, į jį patektų septynios partijos: PPB sudėtyje esantis „Solidarumas“ – 16,3 proc., Opozicijos blokas – 13,8 proc., susivienijimas „Samopomič“ – 13,5 proc., „Batkivščina“ – 12,9 proc., „Svoboda“ – 8,3 proc., Radikalų partija – 6,5 proc. ir „Ukrop“ – 5,2 proc., o jei vyktų referendumas, šalies stojimą į ES palaikytų 59 proc., į Muitų sąjungą – 16 proc., į NATO – 47 proc. šalies gyventojų.

Ekonomikos aktualijos

Iš apžvelgiamo laikotarpio verta paminėti naujojo Šilko kelio Ukrainos etapo, kurio tikslas – išvengti prekių judėjimo tranzitu per Rusiją trukdžių ir blokados, išbandymą. Bandomasis Ukrainos konteinerinio traukinio maršrutas ėjo iš Odesos uosto krovininiu keltu per Juodąją jūrą į Gruziją, toliau – geležinkeliu per Azerbaidžaną iki Baku. Iš Baku maršrutas tęsėsi keltu per Kaspijos jūrą, driekėsi Kazachstano teritorija iki Kinijos. Kelionė truko 15 dienų, ir prieita prie išvados, kad šis maršrutas, palyginti su keliu per Rusiją, yra konkurencingas, tikimasi jo trukmę sumažinti iki 10–12 dienų.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Pastarąsias dvi savaites gyvenimas kariniame segmente vyko sava rutina, tačiau verta paminėti kai kuriuos akcentus. Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas, karinis prokuroras Anatolijus Matiosas paviešino anksčiau neskelbtus duomenis, kad devyniolikai tūkstančių kariškių ir teisėsaugininkų dėl dezertyravimo ir tarnybinių pareigų neatlikimo iškelta apie penkiolika tūkstančių baudžiamųjų bylų. Apie 20 proc. tų bylų jau pasiekė teismus. Iš esmės tai – tie asmenys, kurie pasiliko okupuotame Kryme.

Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal kontraktą tarnauja apie 140 tūkstančių žmonių ir sutartys sudaromos kasdien vidutiniškai su 200 asmenų.

Premjeras A.Jaceniukas paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pagal kontraktą tarnauja apie 140 tūkstančių žmonių ir sutartys sudaromos kasdien vidutiniškai su 200 asmenų. Premjeras yra įsitikinęs, kad tam įtakos turėjo atlygio šauliui padidinimas iki 7000 grivinų (apie 250 eurų).

Pagal dvišalį bendradarbiavimą Ukrainoje su vizitais lankėsi JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas ir Pakistano karinė delegacija, vadovaujama generolo leitenanto Zamiro-ul-Hassano Shaho, o Ukrainos VRM Nacionalinės gvardijos mokymo centre lankėsi JAV Kalifornijos valstijos nacionalinės gvardijos delegacija, vadovaujama jos vado generolo majoro Davido Boldwino.

Prezidentas įsaku patvirtino metinę bendradarbiavimo su NATO programą, kuri atspindi galutinius Ukrainos politinius tikslus tarptautinėje saugumo politikoje, numato tarpžinybinį veiksmų koordinavimą ir konkrečius šalies politinių, ekonominių ir socialinių reformų žingsnius.

Antiteroristinė operacija

Antiteroristinės operacijos (ATO) rajone vasario 1–14 dienomis žuvo du ir buvo sužeisti trisdešimt penki Ukrainos kariai. Apšaudant Ukrainos pajėgas vis dažniau naudojami minosvaidžiai. Sąlyginai ramiausia situacija buvo Luhansko kryptimi, tačiau ir čia paliaubų pažeidimų užfiksuota Stanyčno Luhanskės, Triochizbenkės, Krymskės, Novozvanivkos, Zolotės gyvenvietėse.

Novomykolajivkos gyvenvietės prieigose, keleiviniam mikroautobusui užvažiavus ant minos žuvo trys ir buvo sužeistas vienas civilis gyventojas.

Intensyviausi susišaudymai vyko Donecko kryptimi, vadinamajame Svitlodarskės lanke, ir prie Horlivkos esančiose Novhorodskės, Majorsko, Zaicevės gyvenvietėse. Dėl apšaudymų intensyvumo kontrolės ir praleidimo punktą (KPP) prie Zaicevės teko laikinai uždaryti. Taip pat paliaubos buvo pažeistos prie Donecko oro uosto esančiose Piskų, Opytnojės gyvenvietėse. Paminėtina, kad vasario 10 dieną Donecko srityje, Novomykolajivkos gyvenvietės prieigose, keleiviniam mikroautobusui užvažiavus ant minos žuvo trys ir buvo sužeistas vienas civilis gyventojas.

Mariupolio kryptimi paliaubos dažniausiai buvo pažeidžiamos prie Marjinkos, Krasnohorivkos, Starohnativkos, Pavlopolio, Šyrokės. Keletą kartų Ukrainos kariams teko stoti į mūšį su Rusijos remiamų separatistų diversinėmis grupėmis prie Piščeviko, o prie Sachankos buvo panaudota salvių ugnies sistema „Grad“. Prie Marjinkos Ukrainos kariai drauge su pasieniečiais užkardė separatistų diversinės grupės prasiveržimą. Dėl intensyvaus apšaudymo vasario 13 d. Marjinkos KPP laikinai buvo uždarytas.

Šiandien okupuoto Donbaso įkalinimo įstaigose yra apie 10 tūkstančių nuteistųjų, iš jų apie tūkstantis norėtų bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje dalyje.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo pateikta duomenų apie prastas karių aprūrinimo ir buities sąlygas ne tik ATO rajone, bet ir šalies gilumoje. Reaguodama į tokius signalus Gynybos ministerijos suformuota mobili inspektorių grupė lankėsi pas karius Mariupolio rajone. Domėtasi materialinio aprūpinimo, algų mokėjimo, maitinimo klausimais. Analogišką vizitą atliko ir NSGT sekretorius A.Turčinovas. Jis karius lankė prie Horlivkos esančiose Zaicevės ir Majorsko bei prie Donecko oro uosto Opytnojės gyvenvietėse.

Per kelias praėjusias savaites iš įkalinimo įstaigų okupuotame Donbase Ukrainai perduota 18 nuteistųjų. Tarp jų yra nuteistų kalėti iki gyvos galvos. (Šiandien okupuoto Donbaso įkalinimo įstaigose yra apie 10 tūkstančių nuteistųjų, iš jų apie tūkstantis norėtų bausmės atlikimą tęsti Ukrainos kontroliuojamoje dalyje. Iki šiol yra įvykę trys nuteistųjų perdavimai Ukrainai; buvo perduoti 49 nuteistieji).

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. balandžio 1 d.

Rima JANUŽYTĖ

Kas yra politiko sėkmė ir nesėkmė Ukrainoje? Kur tarp jų riba? Demaskuoti korupcijos tinklą, bet netekti posto? Laiku pasitraukti iš skęstančio laivo, bet – nesusikrovus jokio kapitalo? O gal jau ir taip išvogtoje šalyje per metus užsidirbti asmeninį milijardą (ne grivinų)?

Ukrainos piliečiai kalba, kad dabartinis Ukrainos valdžios elitas nelabai skiriasi nuo TV serialo „Naša Raša“ personažų: rengiasi taip pat, kalba taip pat, geria taip pat. Visada – tik už Ukrainą. Sako, tik toks tostas skambėjo ir pernai vykusiame už­da­rame vakarėlyje, kai premjeras Arsenijus Jaceniukas su artimais bičiuliais atšventė savo pirmąjį milijardą.

Apie tai televizijos eteryje viešai pasakoja Uk­­rainos lenktynininkas, automobilizmo ir au­tomobilių sporto žurnalistas, televizijos lai­dų ve­dėjas Aleksejus Močanovas. Šį įrašą ne­sun­kiai galima susirasti ir „YouTube“, o jame iš­girs­ti ir daugiau įdomių dalykų apie Ar­­­senijų Pe­trovičių (pašnekovas pavardės ne­mini, sako – atspėkite patys). „Milijardas – tai jau solidu. Tai tas pats, kas nuo krūtinės stumti 100 kg, – ironijos negaili A.Močanovas. – Ir sugebėk tu man taip pačioje neturtingiausioje Europos šalyje!“

O juk pats A.Jaceniukas tvirtino, gal net ir tikėjo, kad į valdžią ateina mirti. Lygiai prieš dvejus metus, 2014-ųjų vasarį, jis sakė, kad ministras pirmininkas yra politikas kamikadzė: „Imu valdyti šalį, kuri yra išvogta. Ne­pa­menu nė vieno premjero, kuriam būtų kliuvusi tokia padėtis. Būti premjeru niekas nepanoro – štai kur problema. Pakalbėti norinčių daug, o atsakomybės prisiimti niekas nesutinka.“

Vis dėlto jis nemirė. Politinė mirtis ištiko kitus, kurie, bent jau norisi tikėti, milijardo neužsidirbo. Ne dėl to, kad nelinkiu buvusiam Ukrainos ministrui, buvusiam Lietuvos piliečiui Aivarui Abromavičiui milijardo ar bent milijono kokių nors pinigų.

Vakarai jo pasitraukimą iš ekonomikos ministro pareigų įvertino kaip dar vieną rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos. Rusijos televizijos visa tai kaip tik vadina žiurkės bėgimu iš skęstančio laivo. Girdi, netrukus jo ministerija turės pateikti metinę ataskaitą apie nuveiktus darbus, o pasigirti nėra kuo, tad A.Abromavičius sugalvojo istoriją, kaip iš­eiti iškelta galva.

Jei tikrai tik sugalvojo, jis – genijus, nes joks kitas ministras, kurio ministerija irgi skęsta, nieko panašaus net nesusapnavo.

A.Abromavičius atskleidė, kad po to, kai Ekonomikos ministerijai buvo perduota gamtinių dujų įmonė „Naftogaz“, pas jį prisistatė prezidento Petro Porošenkos žmogus ir nurodė, ką paskirti nauju viceministru. Juo turėjo tapti Andrijus Pasišnikas, vykdomasis „Naf­to­gaz“ direktorius. Jis ministerijoje būtų atstovavęs verslininko, ilgamečio P.Porošenkos partnerio Igorio Kononenkos interesams dujų versle.

Tas pats I.Kononenka iš proto varo ir Ode­sos srities gubernatorių Michailą Saakašvilį. Tik šis aiškina, kad I.Kononenka dabar jau yra labiau A.Jaceniuko, o ne P.Porošenkos žmogus. Savo feisbuko paskyroje po A.Abro­ma­vičiaus atsistatydinimo M.Saakašvilis buvusį ministrą pavadino drąsiu žmogumi, o I.Ko­no­nenką ir A.Jaceniuką – ilgiausiais pagaliais re­formų ratuose.

Istorija rutuliojasi toliau. A.Pasišnikas pa­reiškė, jog, esant reikalui, gali tikrintis kad ir melo detektoriumi – jis esąs absoliučiai švarus ir jokių savo interesų į ministeriją nebruka. Ta­čiau tikrinsis tik tuo atveju, jei tą patį darys ir A.Abromavičius.

Nors tai bandymas sukelti abejonę, kol kas dėlionė dėliojasi A.Abromavičiaus naudai. Va­sario 8-ąją teisininkas Serhijus Leščenka pa­­viešino buvusio ekonomikos ministro ir vi­ceministru turėjusio tapti A.Pasišniko susirašinėjimą.

Iš šio susirašinėjimo darosi aišku, kad A.Pa­­sišnikas buvo daugiau nei užtikrintas, o A.Ab­romavičius – daugiau nei apstulbęs. Lietuvis rašo A.Pasišnikui: „Tai iš pradžių taip galvojome – prieš 4 mėnesius. Tačiau mes neturime ga­limybės įsteigti dar vieną poziciją.“

A.Pasišnikas atsako: „Manau, įsteigs. Aš šį pasiūlymą gavau iš Petro Aleksejevičiaus.“

„Iš ko konkrečiai?“ – vėl klausia A.Abro­ma­­vičius. A.Pasišnikas paaiškina: „Mane pas sa­ve pasikvietė Kononenka. Sakė, kad susitarė su premjeru.“

„O su manimi neketinot suderinti?“ – piktinasi A.Abromavičius.

Šis susirašinėjimas A.Pasišnikui neatrodo rimtas argumentas. Jis pareiškė, kad pokalbis išimtas iš konteksto, ir pats paviešino susirašinėjimo pradžią. Tačiau, ekspertų vertinimu, tai tik patvirtina įtarimus.

Vis dėlto galutiniai taškai bus sudėlioti va­sario 16-ąją, kai vyriausybės ministrai pateiks par­lamentui atliktų darbų ataskaitą, o šis spręs, ką su ta ataskaita daryti.

M.Saakašvlis išreiškė viltį, kad Ukrainoje bus sudaryta nauja vyriausybė, o A.Ja­ce­niu­kui teks sugalvoti kitų būdų, kaip užsidirbti antrą milijardą.

Tarptautiniai Ukrainos partneriai viliasi, kad Ukraina sugebės išlaviruoti, juolab kad anks­čiau atsistatydinimo pareiškimus įteikę ke­turi ministrai (žemės ūkio, sveikatos ap­saugos, infrastruktūros, informacijos) po ilgų A.Jaceniuko įkalbinėjimų nutarė savo pa­reiš­kimus atsiimti ir dirbti toliau.

Ar jiems tai sėkmė ar nesėkmė, parodys laikas.

Šimtadienį atšventusi Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pateisino toli gražu ne visus ukrainiečių lūkesčius.

Vos prieš tris mėnesius Ukrainos ekonomikos ministru tapęs lietuvis Aivaras Abromavičius, kaip ir dar keturi ministrai bei tiek pat viceministrų, gali būti atleistas. Apie tai, kad prezidentas Petro Porošenka ir ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas susitarė „performatuoti“ ministrų kabinetą ir sudarė nebetinkamų ministrų sąrašą, užsimena „neįvardyti šaltiniai“ Ukrainos prezidento administracijoje ir Aukščiausiojoje Radoje.

Tarp gresiančių permainų priežasčių – ne tik A.Abromavičiaus įgyvendinama valstybinių įmonių pertvarka, kelianti turtingiausių Ukrainos verslininkų nepasitenkinimą. Gali būti, kad A.Abromavičius, kuris, kaip ir kiti vyriausybės ekonominio bloko ministrai, į vyriausybę buvo deleguotas prezidento politinio bloko, pakliuvo į politinių nesutarimų tarp prezidento ir premjero, taip pat ir vyriausybės bei Ukrainos nacionalinio banko, girnas.

„Stratfor“ analitikai atkreipia dėmesį, kad nesutarimai dėl Ukrainos monetarinės politikos kurso jau pareikalavo pirmųjų galvų. Vasario pabaigoje Ukrainos nacionaliniam bankui nusprendus dar labiau sustiprinti valiutos kontrolę, tai yra ne tik prižiūrėti visus 50 tūkst. JAV dolerių viršijančius išankstinius importuotojų mokėjimus, bet ir uždrausti vietiniams bankams skolinti įmonėms, kurios už paskolą ketina įsigyti užsienio valiutos, vyriausybė privertė banką atšaukti šį sumanymą ir netgi prabilo apie jo vadovės Valerijos Gontarevos, galbūt įsivėlusios ir į korupcijos skandalą, atsistatydinimą. Tačiau A.Abromavičius gali būti pirmas. Mat jei pasitvirtins V.Gontarevos perspėjimai, kad laikantis įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) gamtinių dujų tarifai Ukrainos vartotojams gali išaugti 280 proc., arba 3,8 karto, šilumos energijos kainos – 66 proc., o infliacija metų pabaigoje dėl to gali siekti 25–26 proc., reikės ieškoti kaltų. Juk naujoji valdžia ukrainiečiams žadėjo, kad padėtis ims stabilizuotis, o ši tampa dar sudėtingesnė.

BVP pernai susitraukė beveik 10 proc. Centriniam bankui palūkanų normą pakėlus nuo 7 iki 20 proc., grivinos vertė sumažėjo beveik dviem trečdaliais, dėl to pašėlo infliacija, pastaruoju metu siekianti 30 proc. Bandant suvaldyti padėtį, Ukrainos užsienio valiutos atsargos susitraukė nuo 16 iki 7 mlrd. dolerių.

O vienas pirmųjų kaltininkų, kad niekas per daug negerėja, sąraše – ekonomikos ministras A.Abromavičius, be kurio pastangų ir išganinga, ir kartu pragaištinga sutartis su TVF dėl 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos kreditavimo programos galbūt visai nebūtų buvusi pasirašyta. A.Abromavičiaus, kaip ministro, nenaudai – ir tai, kad skandaluose skendi Ukrainos fiskalinė tarnyba, prieš kurią A.Jaceniuko nurodymu jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Visa ši sumaištis finansų institucijose ne tik sunkiai dera su Ukrainos įsipareigojimais Tarptautiniam valiutos fondui, bet ir gali pakišti koją Ukrainai gaunant Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paramą.

Tiesa, pats A.Jaceniukas šalį neva ištikusią politinę krizę neigia ir aiškina, esą bendras ir darnus vyriausybės, Aukščiausiosios Rados ir prezidento institucijos darbas vyksta nepertraukiamai bei sklandžiai.

„Vyriausybei pirmosios šimtas dienų nebuvo lengvos, tačiau ji su jomis susitvarkė ir išliko vieninga. Be to, nėra jokio ministrų juodojo sąrašo“, – tikina vyriausybės vadovas ir prisiekinėja, kad dabartinis koalicijos darbas esąs kaip niekada vieningas, o partneriai suprantą, kad kuriama bendra geresnės Ukrainos vizija ir ateitis.

Tiesa, Ukrainos gyventojams tai ne taip akivaizdu kaip A.Jaceniukui. Sociologinės apklausos liudija, kad politikų ir institucijų darbą visuomenė vertina jei ne skeptiškai, tai gana atsargiai. Ir tikrai ne todėl, kad tai precedento neturinti vyriausybė, kurioje amžiaus vidurkis vos vos viršija 44 metus, o 14 iš 20 kabineto narių – politinio elito naujokai. Septyni ministrai – naujokai net politikoje apskritai, mat į vyriausybę pateko tiesiai iš verslo. O trys ministrai tik prieš šimtą dienų tapo Ukrainos piliečiais: lietuviui A.Abromavičiui, JAV pilietei Natalijai Jaresko ir Gruzijos piliečiui Aleksandrui Kvitašviliui atitinkamai ekonomikos, finansų ir sveikatos ministrų portfeliai buvo įteikti kartu su Ukrainos pasais.

Penkių nepriklausomų organizacijų sudarytas ministerijų, Nacionalinio banko ir „Naftogazo“ reitingas atskleidžia, kad vien jaunystės ir švarios politinės praeities vyriausybėje, kuriai dirbti tenka ypač kebliomis aplinkybėmis, nepakanka.

Nė viena ministerija šiame reitinge negavo maksimalaus galimo balo, kurį sudaro visuomenės nuomonė ir ekspertų vertinimas. Priešingai, geriausiai įvertinta Infrastruktūros ministerija surinko tik 12 balų iš 20 galimų. Maža to, tik penkių ministerijų darbas buvo įvertintas teigiamai, tarp jų – ir tų, kurioms vadovauja ministrai iš tariamo juodojo sąrašo, įskaitant ir A.Abromavičiaus Ekonomikos ministeriją.

Regis, ukrainiečiai puikiai suvokia, kad Ukrainoje neišvengiami nelengvi politiniai sprendimai. Kaip kitaip paaiškintume, kad reformų nepabūgusios institucijos ir ministerijos yra geriausiai vertinamų sąrašo viršuje.

Net kylančios dujų kainos nei gyventojams, nei ekspertams nesutrukdė gana palankiai įvertinti dujų monopolininko valstybės valdomo „Naftogazo“, kuris anksčiau buvo ne daugiau nei korupcijos ir grobstymo sinonimas.

O reformų vengiančios ar joms trukdančios ministerijos sulaukė daugiausiai kritikos. Štai skandalų krečiama Energetikos ir anglies pramonės ministerija vertinama blogiausiai iš visų. Be šios ministerijos, tarp prasčiausiai vertinamų – ir kitos laukiamų permainų nesiėmusios, tačiau brangiausiai valstybei kainuojančios Socialinės politikos, Informacijos, Gynybos ministerijos.

Vis dėlto P.Porošenka ir A.Jaceniukas neprašovė dėl ministrų amžiaus. Analitikai atrado neabejotiną ryšį tarp ministerijų vadovų amžiaus ir jų teigiamo vertinimo. Žinoma, tokį vertinimą galėjo nulemti ir subjektyvus noras Ukrainos politikoje išvysti naujų veidų, tačiau ne mažiau tikėtina ir tai, kad jaunesni ministerijų vadovai ryžtingiau nei politikos senbuviai ėmėsi drąsių ir nepatogių reformų.

Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada irgi sulaukė vertintojų rykščių. Neseniai Ilko Kucherivo vadovaujamas Demokratinių iniciatyvų fondas atliko ekspertų apklausą, prašydamas įvertinti trijų mėnesių parlamentarų pastangas. Daugiau nei trys dešimtys ekspertų pareiškė esą nusivylę parlamento veikla ir tik dešimt Aukščiausiąją Radą įvertino teigiamai. Net ir pozityvius vertinimus pateikusiems ekspertams kliuvo biudžeto priėmimo procesas, kurio metu buvo gerokai nukrypta nuo koalicijos susitarimo. Šiaip ar taip, iš dešimt galimų balų Aukščiausioji Rada iš ekspertų tegavo 4,2, taigi egzamino neišlaikė.

Nepaisant to, patys parlamentarai savimi labai patenkinti. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas šimtadienio proga skaitytame pranešime gyrėsi, kad per tris mėnesius parlamentarai pateikė 770 įstatymų pataisų projektų, iš kurių beveik šimtas jau priimti. „Tai labai optimistiškai nuteikianti statistika, – pareiškė jis. – Ką jau kalbėti apie tai, kiek pasistūmėta reformuojant nacionalinį saugumą ir gynybą, teisėsaugą, kiek daug nuveikta kovojant su korupcija“.

Be to, pasak V.Hroismano, labai reikšminga ir tai, kad pamažu vyksta decentralizacija.

Tačiau tiek vietos ir užsienio ekspertai, tiek patys ukrainiečiai jau spėjo pastebėti, kad reformos vykdomos per lėtai, o institucijos neretai stokoja politinės valios jas paspartinti.

Pernelyg vangiai įgyvendinami antikorupcijos įstatymai, nedaug pasistūmėta vykdant prokuratūros, valstybinių institucijų ir viešojo administravimo pertvarką, sukuriant palankią aplinką verslui, reformuojant energetikos sektorių ir stiprinant šalies energetinį savarankiškumą.

Be to, Ukrainai reikalingos ir konstitucinė bei rinkimų reformos, kurios sustiprintų demokratinę sistemą, užtikrintų geresnį atstovavimą Ukrainos piliečių interesams ir suteiktų daugiau skaidrumo politiniam šalies gyvenimui.

Rima Janužytė