Vos prieš pusantrų metų pradėjusi vykti į tarptautinius konkursus, penkiolikmetė akordeonistė Eglė Bartkevičiūtė iš visų grįžta kaip laimėtoja.

Paprastą vasaros dieną, kai kiti jaunuoliai mėgaujasi atostogomis ir net bijo pagalvoti apie naujus mokslo metus, penkiolikmetė Eglė Bartkevičiūtė beveik kasdien praveria mokyklos duris. Ją pamačiusios budėtojos jau nebeklausia, kas per atostogas atginė moksleivę, ir ištiesia klasės raktus.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio meno mokyklos dešimtokę kasdien užsukti ten traukia akordeonas, tapęs jos gyvenimo centru. Eglė – perspektyvi akordeonininkė, tarptautinius apdovanojimus šluojanti vieną po kito. Nuosavo instrumento mergina kol kas neturi, tad repetuoti skuba į mokyklą. “Kartais užsisėdžiu ilgai, kol ateina budėtoja ir pasako, kad jau reikia eiti namo. Užsibrėžiu tikslą, kiek reikia padaryti, ir darau, kol būna gerai. Kartais valandą, kartais dvi, kartais penkias”, – tvirtina jaunoji akordeonininkė.
Prieš mažiau nei dvejus metus pradėjusi važinėti į tarptautinius konkursus, Eglė iš visų grįžta apdovanota. Per pastaruosius metus – net devynios pirmos vietos solo ir ansamblio kategorijoje tarptautiniuose konkursuose Italijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje. “Laimėti geras jausmas. Nuvažiuoji į tarptautinį konkursą, į kurį susirenka žmonės iš visos Europos ar net kitų žemynų, ir tebūdama iš mažos Lietuvėlės laimi”, – džiaugiasi Eglė.
Kiekvienas konkursas merginai palieka didelį įspūdį, bet labiausiai įsirėžė tarptautinis akordeono muzikos konkursas “Kubok belagorija” Rusijoje. Šioje šalyje atlikėjai toli pažengę, o akordeonas labai populiarus. “Buvau apskritai pirma lietuvė, dalyvavusi šiame konkurse, ir laimėjau. Ten pilnos salės žiūrovų, nežinau, ar kada taip bus Lietuvoje. Konkursas labai didelis, instrumentas Rusijoje labai populiarus, o muzikantai profesionalūs. Ten garbė laimėti pirmą vietą. O štai tarptautiniame konkurse Lenkijoje daug lietuvių yra dalyvavę, bet vis dėlto aš buvau pirma, laimėjusi pirmą vietą”, – kaip skinasi kelią nepramintais takais, pasakoja mergina.
O Italija jaunajai muzikantei įsiminė dėl patirtų netikėtumų. Į konkursą lietuviai vyko autobusu, tad tris paras beveik nemiegoję pasiekė miestelį, išsimaudė ir susiruošė ilsėtis. Konkursas turėjo vykti kitą dieną, tačiau staiga įbėgusi lietuvių kuratorė sušuko: “Egle, po valandos turi groti konkurse!”. “O aš tris dienas negrojusi…” – patirtą šoką prisimena Eglė. Tačiau viskas baigėsi gerai: mergina  pasirodė puikiai ir konkurse laimėjo pirmą vietą.
Eglės grojimo akordeonu mokytoja, išugdžiusi jau ne vieną garsų akordeonininką, Marytė Markevičienė mano, kad jos mokinė jau praaugusi savo bendraamžių lygį. Kategorijoje iki 16 metų Lietuvoje ji pirma. “Pirmą kartą Eglę grojančią išgirdau, kai ji buvo antroje klasėje – jos grojimas išsiskyrė emocingumu, išraiškingumu, įtakingumu. Tai nebuvo paviršutiniškas grojimas. Dar būdama mažas vaikas ji jautriai išgyveno muziką”, – mokinę charakterizuoja M.Markevičienė. – Eglė groja ir virtuoziškai, ir protingai, ir išraiškingai. Ji jau šiandien atlieka suaugusiųjų repertuaro kūrinius.”

Konkursai įpūtė drąsos ir pasitikėjimo savimi

Į muziką Eglė linko nuo mažumės. Merginos mama Diana Bartkevičienė prisimena, kad dar darželyje muzikos vadovė patarė mergaitę leisti į muzikos mokyklą, nes Eglė dainavo, šoko ir visuose renginiuose buvo kone aktyviausia.
Ji dainavo folkloro klube, grojo liaudies instrumentais, o įstojusi į muzikos mokyklą iš pradžių pasirinko fortepijono specialybę. Po metų draugės įkalbėta Eglė nuėjo į akordeono muzikos festivalį. Ji padarė tokį stiprų įspūdį, kad nieko nelaukusi mergina metė fortepijono pamokas ir perstojo į akordeono klasę. Gabiai mokinei taip gerai sekėsi groti naujuoju instrumentu, kad kitąmet ji jau peršoko vienus metus.
Beje, įdomi detalė – D.Bartkevičienė pasakojo, kad jos mama labai norėjusi, jog duktė grotų akordeonu, tačiau ponia Diana gabumų tam neturėjo, ir seniai mirusios močiutės norus tarsi išgirdo anūkė.
“Akordeonu galiu labiau save išreikšti, bet savo malonumui ir pianinu groju daug. Akordeonas turi daugiau galimybių – visas simfoninis orkestras viduje, tad muzikantas vienas groja už jį visą”, – šypsosi akordeonininkė.
Nors patinka akordeonu groti ir džiazą, ir kitokią lengvą muziką, labiausiai merginą žavi klasika – būtent ji įsiskverbia iki širdies gelmių.
Merginos mokytoja mano, kad norint pasiekti aukštumų grojant akordeonu reikia ir įgimtų gabumų, ir daug darbo, o Eglei netrūksta nė vieno šių dviejų sėkmės komponentų.
Mergina sako, kad maža svajojo būti žinoma ir rodyti savo gabumus kitiems, bet dabar ji nori rodyti akordeono galimybes, jo muziką ir save, kaip grojančią merginą, nes tokių labai mažai. Eglė niekada nemaniusi, kad jos pasirinktas instrumentas yra vyriškas, tačiau pastaruoju metu prisipažįsta pradedanti apie tai galvoti. “Kad ir į kokį konkursą nuvažiuoju, visur esu vienintelė panelė”, – stebisi Eglė.
Mergina prisipažįsta, kad akordeonas jai suteikė labai daug dvasinių dalykų. “Jau vien kiek reiškia išėjus į sceną užplūdęs adrenalinas, žinant, kad sėdi vienas basas plikas ir turi įrodyti masei žmonių, ką sugebi… Akordeonas suteikė pasitikėjimo savimi, labai daug dvasinio gilumo, nes grodamas kūrinį turi pasakoti istoriją – taip pat, kaip rašytojas rašydamas knygą. Muzika man įpūtė nemažai drąsos”, – tvirtina gabi muzikantė.

Darbotvarkė – įtempta

Visas Eglės laisvalaikis, kurio lieka ne tiek jau daug, taip pat susijęs su menais. “Man malonu, kad Eglės talentas nevienpusis. Ji ir dainuoja, ir groja, ir piešia, ir kuria. Mergina daug bendradarbiauja su kitų menų atstovais: dalyvauja projektuose su šokėjais, skaitovais, aktoriais. Štai su pastaraisiais yra pristačiusi Justino Marcinkevičiaus poeziją. Tiesiog Eglė – ne tik gabi akordeonininkė, bet ir labai kūrybinga mergaitė, save realizuojanti visose meno srityse”, – mokinę giria jos mokytoja M.Markevičienė.
Eglė prisipažįsta, kad su buvusiais klasės draugais, su kuriais mokėsi prieš ateidama į meno mokyklą, dabar ji nebelabai rastų bendros kalbos – per daug skirtingi tikslai ir siekiai. “Vieniems įdomiau nueiti su draugais “patūsavoti” kažkokiame bare, o mano bendraminčiams – nueiti į koncertą, pasėdėti vakare ir paimprovizuoti. Yra viena kavinė, kurioje renkasi muzikantai, ten grojame, dainuojame”, – apie laisvalaikį pasakoja mergina.
Eglė ne tik važinėja po tarptautinius konkursus ir dalyvauja įvairiuose projektuose, bet ir daug koncertuoja Šiaulių mieste – seminaruose, šventėse, parodose, minėjimuose. Tačiau beveik kas mėnesį vykstantys tarptautiniai konkursai, repeticijos ir koncertai palieka pėdsaką – kaip prisipažįsta mergina, kitiems mokslams ir būreliams (anksčiau lankytam dainavimo, taip pat etnografiniam klubui) laiko pritrūksta. “Į mokyklą ateini aštuntą valandą ryto, kartais net ir septintą, kad pagrotum prieš pamokas, o išeini tik po devynių vakare”, – savo aktyvią darbotvarkę atskleidžia moksleivė.
Mama Diana prisipažįsta, kad kartais net bando stabdyti dukterį: “Kai kada sakau: “Eglute, gal pavargai? Juk dar ir paauglystė…” Bet ji visur spėja, visur pirma.”
Užsiėmusi Eglė net vasarą, kuri irgi pripildyta muzikos – mergina vyko į muzikinę stovyklą Estijoje, rugpjūčio pradžioje važiuos į seminarą Palangoje.
Ar nesinori vasarą nuo muzikos pailsėti? “Ne, man priešingai. Galvoju: oi, kaip smagu, nebus bendrojo lavinimo pamokų, tad galėsiu programą kitiems metams paruošti, kūrinius išmokti. Ką kitaip veikčiau? Na, sėdėčiau namie, gal prie ežero. Bet laimėjimai konkursuose tarsi naujas postūmis – žinai, dėl ko visa tai darai ir kad ne be reikalo stengiesi. Net ir vasarą kasdien, išskyrus savaitgalius, nes mokykla užrakinta, pagroju”, – tikina Eglė, savo ateitį siejanti tik su muzika.
O atsisveikinant vis dar bandau iškvosti – negi jaunai merginai visai netenka prisiversti imti instrumentą? “Jei reikėtų, šiandien su jumis tikriausiai nekalbėčiau”, – šypsodamasi atsako jaunoji akordeonininkė.

Eglės Bartkevičiūtės laimėjimai

2010 m. tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Italijoje laimėjo antrą vietą, Estijoje – pirmą vietą (solo kategorijoje) ir antrą vietą (ansamblių kategorijoje). Tarptautiniame akordeono muzikos konkurse “Linksmasis akordeonas” Lietuvoje pelnė du Grand Prix (solo kategorijoje ir ansamblių kategorijoje).
2011 m. tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Latvijoje laimėjo Grand Prix (ansamblių kategorijoje), Baltarusijoje – pirmą vietą, Italijoje – pirmą vietą (solo classica ir solo varjetė kategorijose), Estijoje – pirmą vietą (solo ir ansamblių kategorijose), Rusijoje (“Kubok belagorija” konkurse) – pirmą vietą. Respublikiniame akordeono muzikos konkurse “Vilnius 2011″ – pirmą vietą (solo ir ansamblių kategorijose), tarptautiniame akordeono muzikos konkurse “Vilnius 2011″ – pirmą vietą (ansamblių kategorijoje) ir antrą vietą (solo kategorijoje).
Įteikta Šiaulių UNESCO klubo nominacija ir premija, Šiaulių miesto savivaldybės “Jaunojo menininko” stipendija už laimėjimus, Karalienės Mortos premijos diplomas.
2012 m. tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Baltarusijoje laimėjo Grand Prix, tarptautiniame akordeono muzikos konkurse Lietuvoje “Ascoltate” – Grand Prix (solo ir ansamblių kategorijose), tarptautiniame akordeono muzikos konkurse “Sanok” Lenkijoje – pirmą vietą.