VEIDO dovanos

Dėkojame savo skaitytojams už mintis apie mūsų žurnalą. Daugelis „Veidą“  vadina kokybišku, analitišku, rimtu, įdomiu. Ačiū jums, kad mus vertinate. O trims iš jūsų padovanosime ketvirčio prenumeratą!

Pateikiame kai kuriuos jūsų komentarus apie „Veidą“ .

„Veidą“ skaitau, nes norisi kokybiškos žiniasklaidos.“

Stasys

„Skaitau, nes tai yra rimtas analitinis žurnalas, kurių pas mus nėra daug. Ačiū, kad esate.“

Rimvydas

„Skaitau, nes tai vienintelis žurnalas, kai galiu susikaupti ir sužinoti įdomių dalykų.“

Ramunė

„Skaitau šį žurnalą todėl, kad tai yra įdomus, rimtas ir tikras žurnalas, vertas dėmesio ir pagarbos už savo kokybišką turinį.“

Brigita

„Skaitau, nes be galo įdomiai pateikiamos įvairios temos. Kartais netgi ne taip, kaip kituose žurnaluose. „Veidas“ turi savo veidą.“

Aldona

„Vertinu kokybišką žiniasklaidą.“

Irma

„Labai įdomus ir informatyvus žurnalas. Mėgstu šį žurnalą, nes nėra bereikalingų išvedžiojimų, o tik aktuali ir dominanti informacija.“

Miglė

„Man patinka šis žurnalas taip, kaip gūsis gaivaus oro.“

Zita

„Šį žurnalą skaito mano vyras, nors ir aš kartais pavartau. Įdomus, nors ir gana „sunkus“, bet atsiplėšti nuo buities darbų tikrai padeda. Vyras nuolat jį parsineša iš bibliotekos.“

Nijolė

„Skaitau, nes šis žurnalas savaitinis, profesionaliai pateikiantis naujausias aktualijas.“

Tautvydas

„Rimtesnis už kitus, bet ne per daug.“

Vaida

BFL

Trys klausimai Žemės ūkio rūmų pirmininkui Andriejui Stančikui.

– Ar tik sutapimas, kad ūkininkai nemokamai dalija pieną akcijos, raginančios nepirkti prekybos centruose, dienomis? Kokią žinutę norite pasiųsti visuomenei?

– Pieno dalijimą organizavusi Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ nutarė prisijungti prie pilietinės akcijos „Neisiu į prekybos centrą 3 dienas“, tačiau ūkininkų tikslas – miesto gyventojams parodyti, kiek iš tikrųjų ūkininkas gauna už litrą pieno. Vartotojas, pirkdamas pieno produktus prekybos centruose, turėtų susimąstyti, kur dingsta pinigai, kai toks didžiulis skirtumas tarp žaliavos tiekėjui mokamos sumos ir kainos, kurią jis sumoka parduotuvėje.

Už ekologiško pieno litrą ūkininkui šiandien mokama 8–15 centų, o prekybos centre 2,5 proc. riebumo ekologiško pieno litras kainuoja 1,27 euro.

Štai pavyzdys: už ekologiško pieno litrą ūkininkui šiandien mokama 8–15 centų, o prekybos centre 2,5 proc. riebumo ekologiško pieno litras kainuoja 1,27 euro. Kai taip stipriai skiriasi žaliavos ir realizuojamo produkto kaina, kyla klausimas: kur sąžiningumas. 2013 m. žaliavos kaina buvo 70 proc. didesnė, o parduotuvėse pieno kaina beveik nepasikeitė. Tada ir perdirbimo įmonės, ir prekybos centrai išgyveno, o šiandien, pasirodo, visiems yra labai blogai.

– Ar Vyriausybė gali kuo nors padėti ūkininkams? Kokių pažadų išgirdote susitikęs su premjeru?

– Premjeras pritaria, kad problemą reikia spręsti siekiant susitarimo su perdirbėjais. Valdžia taip pat bando ieškoti galimybių paremti ūkininkus, pastaruoju metu tam skirta 18 mln. eurų. Tik tenka apgailestauti, kad perdirbėjai susitarimų nelabai laikosi.

Buvo sutarta nekeisti kainų nuo birželio iki rugpjūčio, bet jau dabar ūkininkai yra gavę pranešimų, kad birželį ji ženkliai mažinama. Taigi ūkininkai dar nėra gavę valstybės paramos, o perdirbamoji pramonė per kainas tuos pinigus jau pasiima.

Pasižiūrėję, kaip keičiasi kaina Europoje, Okeanijos šalyse, pamatysime, kad pastaruoju metu ji yra beveik stabili, svyravimas siekia apie 1,2 proc. O pas mus pagal Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros išduotus leidimus kainas buvo leista sumažinti iki 14 proc. Kokiu argumentu remiantis tai turėtų būti daroma? Ar dėl 18 mln. paramos ūkininkams?

– Kokią ateitį prognozuojate Lietuvos pienininkystei, kai smulkieji ūkininkai jau dabar baigia išsiparduoti savo karves?

– Svarbiausias uždavinys šiuo kritiniu momentu yra sektoriaus išlaikymas. Ir tai net ne ūkininkus liečia labiausiai. Matydami, kad pieno ūkiu verstis nebeapsimoka, jie tiesiog pasitrauks iš tos gamybos, nors ir su dideliais nuostoliais. Kažkas pereis į kitas žemės ūkio sritis, kažkas galbūt visai atsisakys ūkininkavimo. Bet kaip išsilaikys perdirbamoji pramonė, jei šalyje nebeliks žaliavos? Ar vien su įvežtinių pienų ji išgalės išgyventi? Kažkada turėjome linų sektorių.

Naikinant jį visi tik ir kalbėjo, kad žaliavą vešimės iš Baltarusijos, Prancūzijos, Kinijos. Bet neliko linus auginančių ūkininkų, neliko ir visos perdirbamosios pramonės, linų sektorius prarado daugybę darbo vietų. Su pieno produktų perdirbimu, jų transportavimu, dalyvavimu eksporto rinkose dalyvauja didžiulis skaičius žmonių. Jei neturėsime žaliavos, neišlaikysime sektoriaus, visa tai prarasime.

Prasideda „Lietuvos Caritas“ organizuojama akcija „Pripildyk vaiko kuprinę gerumu“. Jau antrą kartą vykdoma akcija, skirta padėti vaikams iš socialinėje atskirtyje gyvenančių šeimų pasiruošti mokyklai. Prieš du metus vykusioje akcijoje Lietuvos žmonės beveik penkiems šimtams vaikų padėjo pasiruošti naujiems mokslo metams. Šiais metais organizatoriai tikisi sulaukti dar didesnio gyventojų ir verslo atstovų susidomėjimo bei padėti didesniam skaičiui vaikų.

Mokslo metų pradžia tūkstančiams šeimų visoje Lietuvoje tampa sunkia našta. Paruošti vaiką mokyklai reikia didelių investicijų, kurių daugelis socialinėje atskirtyje gyvenančių šeimų stokoja.

„Šios akcijos tikslas padėti vaikams aprūpinant juos mokyklinėmis priemonėmis. Siekiame, jog vaikai nesijaustų kitokie, kad dėl suplyšusios kuprinės ar mokyklinių priemonių stygiaus nepatirtų papildomos įtampos. Norime, kad visi vaikai mokykloje būtų lygūs ir vienodai priimami tiek mokytojų, tie bendraamžių. Esant gerai psichologinei terpei, visi vaikai geriau mokosi, patirdami mažiau streso – geriau pasiruošia gyvenimui. “, – pasakoja Lietuvos Caritas vadovė Janina Kukauskienė.

Organizatoriai, akcijos „Pripildyk vaiko kuprinę gerumu“ metu siekia vaikams surinkti mokslo metams būtiniausių mokyklinių prekių: pratybų, knygų, sąsiuvinių, rašiklių, pieštukų, trintukų, penalų, kuprinių, paprasto ir spalvoto popieriaus, plastilino, akvarelės bei kitų būtiniausių priemonių.

Mokslo metams būtiniausias mokyklines prekes galima dovanoti juos atnešant į Kauno arkivyskupijos, Šiaulių vyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos parapijas.

Prie akcijos kviečiame prisijungti ir verslo atstovus, galinčius padovanoti ar padėti įsigyti mokslo metams būtiniausių priemonių. Paremti galima ne tik būtiniausias priemones atnešant į akcijos vietas, bet ir trumpaisiais numeriais ar pavedimu „Lietuvos Caritas“ organizacijai, pavedimo paskirtyje nurodant „Parama vaikui“.

Akcija vyks iki š.m. rugsėjo 15 d. „Lietuvos Caritas“ savanoriai iš surinktų priemonių suformuos mokyklinių prekių krepšelius, kuriuos padovanos labiausiai jų stokojantiems vaikams.

Paremti galima trumpaisiais numeriais 1406 – 5 Lt ir 1407 – 10 Lt. Remiantiems internetu: Lietuvos Caritas, kodas 192066334, Paskirtis: Parama vaikui. Sąskaitos nr.: LT657300010137478829, AB bankas „SwedBank”.

Surinktos prekės bus skirtos Caritas dienos centruose esantiems vaikams, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Visoje Lietuvoje veikia 24 „Lietuvos Caritas“ vaikų dienos centrai, kuriuose kiekvieną dieną apsilanko daugiau nei tūkstantis vaikų.

„Lietuvos Caritas“ vaikų dienos centruose vaikai turi galimybę ne tik paruošti pamokas ir pavalgyti. Jie mokosi kūrybiškumo, tarpusavio bendrystės, yra visokeriopai ugdomi Carito darbuotojų ir savanorių.

Daugiau informacijos apie akciją „Pripildyk vaiko kuprinę gerumu“ galima rasti www.caritas.lt

Prisipažinti meilėje taip, kad išgirstų visas miestas – tokią galimybę romantikams artėjant šv.Valentino dienai pasiūlė prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“. Vasario 14-ąja tris lauko reklamos stendus Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose prekybos centrus valdanti bendrovė dviems savaitėms užleis gražiausių meilės prisipažinimų autoriams.

„Tam, kad dalyvautum romantiškiausio prisipažinimo meilėje konkurse užtenka užpildyti specialią žaidimo „Didelei meilei – dideli žodžiai“ anketą ir, aišku, sukurti gražiausią ar netikėčiausią prisipažinimą“, – sako bendrovės „Akropolis LT“, valdančios Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“, Nuomos skyriaus vadovė Virginija Semsienė.

Žaidimo anketas jau nuo šiandien galima užpildyti internete, adresu www.akropolis.lt/myliu arba Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ informacijos centruose.

Gražiausi prisipažinimai meilėje, kuriuos išrinks speciali komisija, lauko reklamos stenduose bus eksponuojami vasario 14-28 dienomis. Vilniuje prisipažinimą meilėje bus galima išvysti Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Klaipėdoje – lauko reklamos stende Minijos ir Sausio 15-osios gatvių sankryžoje, Šiauliuose – Tilžės ir Pramonės gatvių sankryžoje.

„Tai vienos judriausių vietų Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tad praktiškai nėra abejonių, kad prisipažinimą meilėje pamatys ne tik jos subjektas, bet ir visas miestas“, – pastebi V.Semsienė. Pasak jos, nors šv.Valentino diena asocijuojasi su jaunimo švente, konkurse gali dalyvauti kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus. „Meilei nėra amžiaus cenzo, tad kviečiame savo prisipažinimus siųsti visus romantikus“, – sako „Akropolio“ Nuomos skyriaus vadovė.

Kiekvieną pavasarį nuo 2008-ųjų organizuojama akcija “Darom” šiemet vyks  gegužės 11 d., šeštadienį. Pasak VšĮ „Mes darom“ direktoriaus Karolio Sargūno, per tuos metus akcija tapo didžiausiu visuomeniniu judėjimu šalyje – pernai joje dalyvavo daugiau nei 210 tūkst. žmonių, kurie visi kartu per vieną dieną surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.

Viliamasi, kad šiemet dalyvių bus dar daugiau, nes į šią akciją įsitraukia vis daugiau regionų.
„Šiais metais „Darom“ iniciatyvinė grupė didžiausias pastangas skirs tam, kad sukurtų galimybes žmonėms gražinti miškus, laukus, teritorijas prie vandens telkinių. Taip nusprendėme todėl, kad kartais, kaip juokaujam, miestuose šiukšlių rinkėjų būna daugiau nei šiukšlių. O užmiesčių teritorijose pajėgų akivaizdžiai stinga, juolab kad šiukšlių ten dar nemažai”, – teigia K.Sargūnas.
Ypač džiaugiamasi, kad vis daugiau savivaldybių sutinka perimti „Darom“ dienos koordinavimą miestų bei rajonų teritorijose ir įsipareigoja bendradarbiauti dėl atliekų išvežimo.
Beje, akcijos “Darom” organizatoriai pabrėžia, kad vien surinkti šiukšlių nebepakanka. Planuojama, kad ateityje dalyviai bus pakviesti ne tik rinkti atliekas, bet ir gražinti aplinką, kurioje gyvena. Taip siekiama sukurti gražią ir švarią Lietuvą su pilietiškai nusiteikusiais jos nariais.

Lietuvos miestuose įsibėgėjant šventiniam maratonui vis daugiau restoranų, kavinių, barų ir klubų prisideda prie socialinės akcijos „Mūsų stalo Pilotas“, skirtos mažinti tragiškų nelaimių dėl vairavimo apsvaigus skaičių ir kurti naujas šventimo mieste tradicijas. Į barą ar kavinę užsukusi kompanija, kviečiama išsirinkti savo stalo Pilotą – žmogų, pasiryžusį tą vakarą nevartoti alkoholio ir padėti savo draugams saugiai pasiekti namus.

Atsidėkodami už parodytą rūpestį, draugai gali padėti savo Pilotui laimėti iš tiesų intriguojantį prizą – skrydį oro balionu. Jiems tereikia papuošti Pilotą akcijos ženkleliu, visiems drauge nusifotografuoti ir nusiuntus nuotrauką, balsuoti už ją socialiniame tinkle „Facebook“.

Akcijos sumanytojų teigimu, Lietuvos gyventojams vairavimas apsvaigus vis dar nėra tabu. Net ir pasiryžęs atsisakyti alkoholio bičiulis dažnai patiria stereotipinį aplinkinių spaudimą. Tam, kad šventinių susitikimų metu būtų to išvengta, reikia parodyti pavyzdį ir suteikti tam tinkamą formą.

„Laikas prieš iš po didžiųjų metų švenčių pasirinktas todėl, kad į rizikos grupę tuomet papuola žymiai daugiau žmonių – net ir tie, kurie paprastai nesėda prie vairo išgėrę. Juk šventiniai draugų, kolegų ar bendramokslių susitikimai vyksta ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis“, – dėsto Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas. Pasak jo, akcijos lipdukais pažymėti kavinės ir barai – teigiamas signalas kovoje su vairavimu apsvaigus. Tikimasi, kad taip pat pilietiškai prie akcijos jungsis ir didžiųjų miestų gyventojai.

Vien per 11 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose neblaivūs vairuotojai sukėlė 255 eismo įvykius, kuriuose žuvo 25 ir buvo sužeistas 351 žmogus. Iš viso per šį laikotarpį išaiškino 11 267 neblaivius vairuotojus.

„Mūsų stalo Pilotas“ vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Prie akcijos norintys prisijungti restoranai, barai, kavinės ir klubai kviečiami rašyti el. paštu info@susiprask.lt.

Jono Valančiūno krepšinio bateliai, Merūno Vitulskio vaza su jo atvaizdu, Audriaus Giržado duonkepė, Leo Pobedonoscevo puodelis iš Kubos, Evelinos Anusauskaitės apyrankė, Ingridos Kazlauskaitės puodelių kolekcija ir kitų žymių žmonių daiktai bus parduoti, o už juos gautos lėšos paaukotos organizacijai „Gelbėkit vaikus“.

„Kiekvienas turime prikaupę įvairiausių daiktų, kurie kitiems gali būti naudingesni ir teikti džiaugsmą. Šia akcija norime paskatinti dalintis su kitais įdomiais daiktais ir, svarbiausia, kartu padėti likimo nuskriaustiems vaikams,“ – sako akcijos iniciatorius, skelbimų portalo „Plius.lt“ generalinis direktorius Martynas Basokas. „Taip pat noriu pabrėžti, kad prie šios kalėdinės akcijos prisijungti kviečiame ne tik žymius,  bet ir visus geranoriškus žmones“.

Kartu su šia akcija skelbimų portalas „Plius.lt“ pristato naują svetainės funkciją – nuo šiol kiekvienas ką nors parduodantis šiame portale gali prisidėti prie šios iniciatyvos. Tereikia įkeliant skelbimą pažymėti, kad už parduotą daiktą gauti pinigai ar dalis jų bus skirti organizacijai „Gelbėkit vaikus“.

Akcijoje „Vardan vaikų“ sutiko dalyvauti per 40 žymių žmonių – aktorių, muzikantų, laidų vedėjų ir sportininkų. Iš viso akcijos metu surinkta kelios dešimtys  daiktų, nuo prizinių trofėjų iki elektrinių buities prietaisų. Tikimasi, kad pardavus įžymybių asmeninius daiktus bus surinkta apie 5000 Lt.

„Po atkaklios kovos aukcione pagaliau krepšinio kamuolys su Rimanto Kaukėno parašu atiteko man. Jis yra  vienas mėgstamiausių mano krepšininkų, tad šis trofėjus man labai brangus,“ – apie akcijai padovanotą relikviją pasakoja TV laidų vedėjas – keliautojas Jonas Radzevičius.
Žymių žmonių daiktus nuo šių metų gruodžio 6 d. bus galima apžiūrėti akcijos parodoje prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Vėliau jie bus eksponuojami ir parduodami skelbimų portale „Plius.lt“.

Kalėdinę akciją „Vardan vaikų“ gruodžio 6-23 d. rengia visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir skelbimų portalas „Plius.lt“. Šios iniciatyvos metu žymūs bei visi geros valios žmonės kviečiami paaukoti sau brangius ir įdomias istorijas turinčius daiktus, kuriuos pardavus, lėšos bus skirtos organizacijai „Gelbėkit vaikus“, kurie pasirūpins, kad sunkiai gyvenančių šeimų vaikai gražiausias metų šventes sutiktų smagiau.

Beveik 15 000 litų – tokią sumą jubiliejinei dešimtajai „Išsipildymo akcijai“ vos per dvi savaites jau paaukojo prekybos tinklo MAXIMA klientai. Įmesti pinigėlį, kuris atiteks sunkiems ligoniukams gydyti ir globos namuose augantiems vaikams sveikatinti, lavinti bei jų buičiai gerinti, visose tinklo parduotuvėse prie kasų įrengtose aukadėžėse galima iki pat švenčių.

„Svarbiausia, kad tai efektyvi ir neįkyri galimybė mūsų klientams priminti apie šią gražią akciją: paaukoti norimą sumą pinigų galima greitai ir patogiai – tereikia kasoje atsiskaitant už pirkinius įmesti pinigų tiems, kam jų labiausiai reikia“, – sako MAXIMA LT, UAB, atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Jos teigimu, prie akcijos prisidedantys prekybos tinklo klientai geranoriški nepriklausomai nuo jų finansinės padėties ar gyvenamosios vietos: tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose ar miesteliuose į „Išsipildymo akcijos 2012“ aukadėžes metami ne tik smulkūs pinigėliai, bet ir geležiniai litai bei banknotai.

Prie didžiausio Lietuvoje paramos projekto MAXIMA prisideda jau septintus metus. Anksčiau parduotuvėse buvo galima įsigyti akcijos atributikos, o šiemet prekybos tinklas surado naujų formų priminti žmonėms apie šią gražią, jau dešimt metų iš eilės TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamą iniciatyvą. Taip gimė idėja kiekvienoje parduotuvėje prie kasų įrengti aukadėžes, kurias MAXIMA klientai jau praminė gerų darbų dėželėmis.

Netrukus prekybos centruose pasirodys ir daugybė produktų, pažymėtų „Išsipildymo akcijos 2012“ iniciatyvos „Išsipildymo akcijos įkvėpti“ lipdukais – perkant šiuos produktus dalis pinigų bus pervedama į akcijos fondą. Pirkti aukojant jau galima Beatos Nicholson ir „Chocolate Naive“ sukurtą „Beatos virtuvės karštą šokoladą“, taip pat „Skonio ir kvapo“ produktus.

Iš viso prekybos tinklo MAXIMA iniciatyva šiemet pagaminta ir prie kasų įrengta net 2 000 „Išsipildymo akcijos 2012“ ženkliuku pažymėtų aukadėžių. Paaukoti pinigai inkasuojami ir perduodami akcijos organizatoriams. Visą aukojimą „Išsipildymo akcijai 2012“ prižiūri audito kompanija „Grant Thornton Rimess“.

Aukoti „Išsipildymo akcijai 2012“ galima ir kitais būdais: skambinant ir rašant SMS su žodžiu VAIKAMS trumpaisiais numeriais 1890 (auka 2 litai), 1891 (auka 5 litai) ir 1892 (auka 10 litų), taip pat internete www.aukok.lt arba pervedant pinigus į „Išsipildymo akciją 2012“ administruojančio fondo „Vienybė“ sąskaitą.

Lietuvoje kasmet keli šimtai tūkstančių žmonių bent vienai dienai imasi savanoriškos veiklos. Daugiausiai jų pritraukia organizacija “Mes Darom”, kartą per metus rengianti masinę aplinkos tvarkymo akciją visoje Lietuvoje – vien šiemet į šią akciją įsitraukė apie 210 tūkst. aplinkai neabejingų žmonių.
Labai populiarios ir kitos vienkartinės akcijos – savanorių gausa gali pasigirti du kartus per metus labdaros akcijas organizuojantis “Maisto bankas”. Pasak šios organizacijos plėtros ir komunikacijos vadovo Vaidoto Ilgiaus, kiekvieną kartą akcijoje, trunkančioje vieną savaitgalį, dalyvauja apie 6300 savanorių.
“Maisto bankas” turi ir daugiausiai nuolat dirbančių savanorių – jų visoje Lietuvoje yra apie 200. Antra pagal nuolatinių savanorių skaičių – “Jaunimo linija”, kurioje savanoriauja apie 150 žmonių.
Juos atrinkti, paruošti ir įsitikinti, kad yra tinkami savanorystei, prireikia nemažai laiko ir pastangų. Pasak “Jaunimo linijos” plėtros direktoriaus Valento Nevieros, nuo dienos, kai žmogus pareiškia norą tapti savanoriu iki kol jis ima dirbti linijoje, praeina apie pusmetis, o per tą laiką apie du trečdaliai atkrinta.
Kitose organizacijose savanorių pritraukimui irgi tenka skirti nemažai laiko. Štai tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” projektų vadovė Odeta Karoblytė pasakoja, kad kartą per metus vykstančiame festivalyje savanoriais tapti pageidauja apie 400 žmonių, iš jų per dvi savaites atrenkami apie 130 savanorių. “Pasirenkame labiausiai motyvuotus, atsakingus, nebijančius priimti sprendimus, pagaliau – turinčius pakankamai laiko žmonės”, – atrankos principus atskleidžia O.Karoblytė.

Balandžio 21 dieną 10 valandą Lietuvoje prasidės jau penkta pilietinė aplinkos švarinimo akcija „Darom 2012“.

Akcijos metu savanoriai tvarkys ne tik mieste esančias vietas, bet ir apleistas teritorijas už miesto ribų: vandens telkinių pakrantes, pakeles, pamiškes – iš viso šiais metais įregistruota iki 5 tūkst. tvarkytinų taškų. „Labiausiai mums trūksta žmonių, kurie koordinuotų darbus numatytuose taškuose, – savanoriai gali registruotis iki pat balandžio 20-osios“, – kviečia „Darom 2012“ akcijos vadovas Karolis Sargūnas.
Pasak jo, šiemet Lietuvoje planuojama sulaukti iki 300 tūkst. aktyvių piliečių – kasmet prie akcijos prisideda vis daugiau savanorių, kurie surenka vis daugiau šiukšlių. Pernai akcijoje dalyvavę apie 150 tūkst. savanorių per dieną surinko apie 5 tūkst. tonų šiukšlių iš viešųjų teritorijų. Be to, šiais metais keliuose miestuose atliekos bus ne tik renkamos, bet ir rūšiuojamos – taip akcijos rengėjai nori atkreipti dėmesį į atliekų antrinio panaudojimo ir perdirbimo problemas.
Prasidėjusi 2008 metais Estijoje ir Lietuvoje, pavasarinės talkos iniciatyva išplito po visą pasaulį. Mat 2012-aisiais prie „Darom“ prisidėjo apie 50 pasaulio valstybių – iš viso pilietinės tvarkymosi akcijos skirtingomis dienomis vyks beveik šimte pasaulio šalių. Šeštadienį prie Lietuvos prisidės Austrija, Kroatija, Kaliningrado sritis, Latvija bei Kalifornijos valstija. Daugiau informacijos apie akciją galima rasti interneto svetainėje www.mesdarom.lt

Įvairūs tyrimai atskleidė, jog Lietuvos visuomenę užvaldė pilietinis bejėgiškumas: nenoras imtis atsakomybės už valstybės likimą, nesugebėjimas bendrai veikti ar net tikėjimo savo galiomis praradimas. Sparčiai kintančiame pasaulyje, keičiasi požiūris į iš pirmo žvilgsnio nekintančius dalykus, kaip atsakomybė, teisingumas, tikėjimas, pagalba kitam, atjauta, laisvė ir pan.

Galima teigti, kad tradicinės vertybės kinta ir netgi įgauną kitokią prasmę šiuolaikiniame gyvenime. Kodėl pilietinė tvarka iširo? Kaip ir kokiomis priemonėmis galima tą tvarką atstatyti? Į visus šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieško Pilietinės visuomenės instituto vadovas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

Norint rasti priežastis, kodėl Lietuvoje susilpnėjo pilietiškumo samprata, kodėl žmonės tapo abejingi savo šaliai, jos gerovei, toli eiti nereikia. Verta prisiminti istoriją. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai būrėsi bendros ateities kūrimui. „Antano Smetonos rėžimo laikotarpiu buvo stengiamasi kurti tarpinį variantą tarp valdininkų visuomenės ir laisvų žmonių visuomenės“, – teigia D. Kuolys. Toks rėžimas nebuvo suinteresuotas žmogaus ateitimi. Kita pakylėjimo banga nusirito atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu visa Lietuva buvo apsvaigusi iš laimės, jog pavyko atsikovoti laisvę, buvo kupina tikėjimo geresne ateitimi. Visgi, po daugiau nei dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų, tauta kupina nepasitikėjimo ir abejingumo: „Per tiek metų susiformavo stiprus suvokimas, jog kažkas kitas turi pasirūpinti tavimi ir tavo ateitimi. Pavyzdžiui, valdžia“, – teigia pašnekovas. Tad matome, kaip istoriniai įvykiai įsigėrė į žmogaus būdą, elgseną, gyvenseną. Visgi, demokratinės valstybės pagrindas yra brandi pilietinė visuomenė, kurios kiekvienas narys jungiasi bendram tikslui – prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso ateitis, nes niekas kitas negali ja pasirūpinti. Nuo kiekvieno paties individo noro priklauso tiek jo paties, tiek valstybės ateitis. Svarbu, jog žmogus gerai suvoktų jį supantį pasaulį, suvoktų ir matytų savo vaidmenį jame. Pasak D. Kuolio, „Tik laisvų ir savarankiškų žmonių visuomenė gali sukurti stiprią valstybę. Žmogus savarankiškai turi burtis į bendruomenes sprendžiant įvairias problemas, kurios nuo jo priklauso, o ne laukti, jog kas kitas jas išspręs. Tačiau tam pasiekti reikia visų mūsų pastangų“.

Vienas iš būdų, padedantis stiprinti pilietiškumo, bendruomeniškumo jausmą – organizuojamos pilietinės akcijos. Viena tokių – akcija „Darom“. Tai jau penktus metus vyksiantis renginys, kurio metu Lietuvos žmonės buriasi bendram tikslui – švarinti gamtą. Kaip teigia pašnekovas, „Labai svarbu, jog šis projektas išsivystė į daugiametį projektą, nes paprastai pilietinės akcijos yra trumpalaikės. Labai džiugu, jog „Darom“ gyvuoja tiek metų, ir tiek daug jau yra nuveikta“. D. Kuolys džiaugiasi ir tuo, jog būtent jaunimas ėmėsi iniciatyvos keisti padėtį krašte, ir ėmėsi atsakomybės už tai, kas Lietuvoje vyksta. Pilietinės visuomenės instituto ir kitų organizacijų inicijuotame tyrime „Pilietinės galios indeksas“ atsiskleidė, jog tokios pilietinės akcijos kaip „Darom“, keičia žmonių požiūrį į visuomenės suvokimą ir pajautimą, o kartu prisideda prie pilietiškumo skatinimo, savanorystės plėtojimo. Akcijos metu bandoma ieškoti ryšio tarp visuomenės ir institucijų. Jau šiemet prie „Darom“ prisidėjo Lietuvos savivaldybės, Aplinkos ministerija, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, Generalinė miškų urėdija, Lietuvos mokyklos ir kitos valstybinės įstaigos. Tik bendruomeniškumas ir atsakingumas sudaro sąlygas pakeisti mūsų visų ateitį. Svarbu ir tai, jog „Darom“ yra pavyzdys kitoms šalims ar užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tai iliustruoja jog mes tikime savo šalies ateitimi, jos galiomis. Tad ši akcija yra daugiau nei aplinkosauginis projektas.

Pasak D. Kuolio, „Padėtis Lietuvoje keičiasi, nors tam tikri aspektai kinta labai nežymiai ir labai lėtai. Visgi, reikia pasidžiaugti, jog atsirado jaunų ir iniciatyvių žmonių, kurie bando pakeisti niūrų šalies klimatą“. Kaip pabrėžia pašnekovas, „Ko šiandien visuomenėje stinga, tai solidarumo, vienas kito palaikymo. <…> Ir nedidelė grupelė žmonių gali padaryti didelius darbus. Svarbu turėti bendrą tikslą, tikėti ilgalaikę perspektyvą ir sutartinai veikti“.

Tradicine jau tapusi švarinimosi  akcija „Darom 2012“ vyks balandžio 21 d. Kartu su Lietuva  šeštadienį prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija, San Franciskas ir Rusija Kaliningrado sritis.

Rugpjūtį, kai startavo projektas „Užteks tylėt.“, buvo atlikti 176 nemokami ŽIV tyrimai visoje Lietuvoje. Deja, du iš jų yra teigiami, o ŽIV infekuoti žmonės yra šokiruoti, nes sužinoję apie projektą „Užteks tylėt.“ pasitikrinti nemokamai dėl ŽIV jie atėjo profilaktiškai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt.“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV tyrimą, kurio atsakymą žmogus gauna per 15 minučių. Šiandien Vilniaus senamiestyje pražygiavęs maršas dar kartą siekė nutraukti tylą susijusią su ŽIV ir AIDS bei paraginti žmones išsitirti dėl ŽIV. Šiuo metu maršas pajudėjo link „Siemens“ arenos į fanų zoną.

Taigi vien tarti „Užteks tylėt.“ nepakanka. Pirmasis triukšmingas „Užteks tylėt.“ maršas per Vilniaus senamiestį įvyko sėkmingai. Kad eitynės vyktų garsiau, visiems jų dalyviams akompanavo Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.

Orkestro gyvai atliekama muzika sustiprino ir taip šventinę nuotaiką mieste. Be to, su orkestru kartu žygiavęs jaunimas švilpimais, vėliavom ir kitais veiksmais priminė mums, kad apie ŽIV ir AIDS reikia kalbėti garsiai ir nesidrovint.

Maršą palydėjo ir žinomi Lietuvos muzikantai. Muzikantas, dueto su savo žmona Erica Jennings „The Ball and Chain“ narys Jurgis Didžiulis jau ne pirmą kartą pasisako už tai, kad svarbu yra ne tik tikrintis dėl ŽIV, tačiau taip pat svarbu apie šį virusą kalbėti: „Ir su ŽIV galima gyventi pilnavertį gyvenimą“, – kalbėdamas apie pagalbą jau užsikrėtusiems ŽI virusu pamini J. Didžiulis.

„ŽIV klastingas. Užsikrėtęs žmogus gali keletą metų nesijausti ligotas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema silpsta pamažu. Todėl labai svarbu kartais profilaktiškai, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl savo sveikatos, pasitikrinti dėl ŽIV. Dabar tai visiškai nemokamai gali padaryti bet kuris sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Taip pat vienas „Užteks tylėt.“ tikslų yra gydyti ŽIV / AIDS stigmą Lietuvoje. „Atlikti ŽIV tyrimą nėra gėdinga. Tai rūpinimasis savo sveikata“, – sako Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV tyrimą Klaipėdoje.

Kviečiame Lietuvos visuomenę sąmoningai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.

Atlikite nemokamą ŽIV tyrimą.

Vietas, kuriose galima tai padaryti, rasite čia: www.aids.lt.