Rugpjūčio 19 – 20 dienomis Marijampolėje startuoja akcija “Aš būsiu pirmūnas”. Organizacijos “Neribotų galimybių fondas” rengiama iniciatyva jau trečią kartą kvies marijampoliečius aukoti mokyklinių prekių moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų.

Akcijos metu 16 savanorių Marijampolės prekybos centruose “Maxima”, esančiuose Bažnyčios ir Kudirkos gatvėse, nuo 15 iki 19 valandos kvies marijampoliečius ir miesto svečius pirkti arba atnešti iš namų mokyklinių prekių ir jas padovanoti būsimiems pirmūnams. “Vaikams reikia visko: pieštukų, sąsiuvinių, kuprinių, spalvoto popieriaus, dažų ir pan. Praeiviams tai tik menka smulkmena, o moksleivių šeimoms tai didelis džiaugsmas ir pagalba”, – tvirtino vienas iš akcijos organizatorių Ramūnas Burokas.

“Vien šiemet Marijampolės Socialinių reikalų departamentas liepos 1-28 dienomis sulaukė 599 prašymų skirtų mokinio paramai gauti, o 2010 metais šiuo laikotarpiu buvo sulaukta beveik perpus mažiau – 364 prašymų”, – pasakojo R.Burokas. Sekdami gražia iniciatyva prie “Neribotų galimybių fondo” organizuojamos akcijos žada prisidėti ir kiti Lietuvos miestai. Šiuo metu jau buriasi savanorių organizacijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šalčininkuose ir Lazdijuose.

Pernai per dvi akcijos dienas buvo surinkta prekių už daugiau nei 20 tūkst. litų, kurios pradžiugino apie 70 daugiavaikių nepasiturinčiai gyvenančių šeimų. Šiemet tikimasi, jog rezultatai bus dar geresni ir dar daugiau vaikų galės tapti pirmūnais

Šią iniciatyvą globoja Seimo narys Albinas Mitruliavičius, pagrindiniai rėmėjai: Marijampolės miesto savivaldybė, prekybos centrų tinklas “Maxima” ir naujienų portalas “marijampoliečiai.lt”.

– visuomenės sveikatos gerinimas, skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų paskirstymą) pagrindinis dviejų dalių tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti poreikius bei galimybes, skatinant bendradarbiavimą su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

„Visame pasaulyje sveikatos sistemos kūrėjai ieško optimalių būdų kaip geriau galėtų bendradarbiauti pirminės sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sektoriai, nes daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, jie veikia atskirai Taigi, pagrindinis priemonės uždavinys – sukurti ir išbandyti bendradarbiavimo modelį bei nušviesti, kaip šie, vienas kitą papildantys partneriai galėtų produktyviai dirbti kartu“, – apie projekto svarbą kalbėjo dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, – „Tad pagrindinis „ImPrim“ projekto tikslas – pagerinti sveikatos sistemų efektyvumą, sveikatos problemų, susijusių su socialiniais veiksniais, valdymą bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp asmens sveikatos įstaigų“.

Visuomenės sveikatos (VS) specialistai turi suprasti, kad pirminė pagalba turi lemiamą svarbą sveikatos gerinimui, o pirminės grandies specialistams – suvokti, kuo pirminė sveikatos priežiūra prisideda prie jų aptarnaujamos populiacijos sveikatos ir sveikatos priežiūros pagerinimo.

Tačiau, ar pirminės sveikatos priežiūros gydytojai supranta jų atliekamo darbo poveikį populiacijos sveikatai, ir apskritai, kas tai yra?

Pasak dr. R. Gurevičiaus, atsiradus gyventojų sveikatos sutrikimams pirmoji „fronto linija“, kur jie kreipiasi, yra šeimos gydytojai. Jie daugiausiai žino apie savo paciento sveikatos būklę ir jos istoriją.

„Žinoma, šeimos gydytojai yra užimti gydomąja veikla ir dažnas jų pristinga laiko pirminei profilaktikai, sveikatinimo veiklai. Retas kuris šeimos gydytojas stebi aptarnaujamos gyventojų grupės sveikatos rodiklius, tokius kaip sergamumą, ligotumą, apsilankymų dažnį, bei lygina juos su kitų šeimos gydytojų aptarnaujamų gyventojų analogiškais parametrais“, – komentavo situaciją dr. R. Gurevičius, – „Esant tokiai padėčiai, galėtų padėti visuomenės sveikatos specialistai, kurių misija yra sveikatos apsauga, taikant prevencines priemones, analizuojant gydymo išeitis. Deja, įstatymiškai šie du sektoriai yra atskirti“.

Siekiant spręsti tarpsektorinio bendradarbiavimo problemas, įgyvendinama viena iš sudėtinių „ImPrim“ projekto priemonių „Sveikatos sinergija“ („Health synergy“), kurios tikslas - skatinti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, išsiaiškinti struktūras ir procesus, būtinus sukurti sėkmingą visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo modelį.

„Tikimasi, kad įgyvendinus šį bendradarbiavimą, naudą gaus ir atskiri pacientai, ir visa aptarnaujama gyventojų grupė: pagerės profilaktiniai patikrinimai, imunizacija, lėtinių ligų išeitys, sumažės hospitalizacija. Tai palies ir sveikatos priežiūros sistemą: pagerės sveikatos priežiūros prieinamumas, paslaugų kokybė, efektyvumas, didesnis dėmesys prevencijai ir švietimui. Taip pat sustiprės sveikatos specialistų partnerystė su bendruomene bei tarp pačių darbuotojų, pagerės vienas kito vaidmenų supratimas, visuomenės sveikatos žinios ir pan.“, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.

Šiuo metu pradedamas specialus dviejų dalių tyrimas, panaudojant specialias kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodologijas. Š.m. liepos 5 – 15 dienomis bus pradedamas kokybinis tikslinių grupių tyrimas. Čia bus kviečiami diskutuoti bei išsakyti savo nuomonę šeimos gydytojai, biurų visuomenės sveikatos specialistai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų administracija. Po kokybinio tyrimo bus pradėtas kiekybinis tyrimas – apklausa telefonu. Siekiama apklausti 100 ekspertų ir 500 gyventojų. Šių dviejų, vienas kitą papildančių tyrimų tikslas – išsiaiškinti poreikius ir galimybes kokybiškai atlikti profilaktines priemones bei galimybes bendradarbiauti su atskirtais visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos sektoriais pirminės sveikatos priežiūros grandyje.

Reprezentatyvūs tyrimo rezultatai, bus gauti š.m. rugpjūčio 31 d. Remiantis jais bus parengta programa ir organizuojami mokymai „Sveikatos sinergijos“ tema.

„ImPrim“ projekte tiesiogiai dalyvauja 13 partnerių (institucijų) iš šešių šalių (Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos). Pagrindinis projekto partneris – Švedijos Blekinge kompetencijų centras (Blekinge Centre of Competence, Blekinge County Council).

Vienos iš projektų priemonės „Sveikatos sinergijos“ vykdytojai, siekdami geresnių rezultatų, konsultuojasi su McMaster universiteto Kanadoje specialistais, kurie jau keletą metų tyrinėja pirminės grandies ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo ypatumus ir galimybes. Įgyvendinti projektą savanoriškai padeda Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės.

"Veido" archyvas

Šiandien Vilniuje prasideda akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių”, kurios metu bus drausminami asmenys, rūkantys ir šiukšlinantys teritorijose šalia švietimo įstaigų, daugiabučių namų, jų laiptinių.

Informaciją apie šiukšlinamas vietas ir rūkymą tam neleistinose vietose gyventojai gali siųsti e.paštu viešoji.tvarka@vilnius.lt arba skambinti trumpuoju numeriu 1648.

Akcijos organizatorius palaiko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus miesto mokyklos, kurios įsipareigojo pateikti informaciją apie nepilnamečių rūkymo vietas.

Nustatytose probleminėse vietose lankysis Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su policijos nepilnamečių reikalų inspektoriais.

Pažeidėjams numatytos nuobaudos: už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų, o už nuorūkų, šiukšlių mėtymą – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Tikimasi, kad akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių” padės sukurti sveiką ir saugią aplinką teritorijose prie švietimo įstaigų, suburs bendruomenę bendram tikslui švarinant miestą ir drausminant aplinką teršiančius asmenis.

Akcija vyks gegužės 2-31 dienomis.

"Veido" archyvas

EYV – tokias milžiniškas raides penktadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione suformavo daugiau nei 2000 šių metų Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011″) savanorių. Šia viešąja akcija norima priminti, kad 2011 m. yra paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais: EYV yra angliško metų pavadinimo – European Year of Volunteering – santrumpa.

„Akcija siekiame parodyti, kad savanoriai yra jėga, o daug savanorių – dar didesnė jėga”, – sakė „EuroBasket 2011″ savanorių grupės vadovas Arnas Marcinkus.

Penktadienį Kauno sporto halėje taip pat vyko „EuroBasket 2011″ savanorių mokymai, kurie yra didžiausi savanorių mokymai Lietuvos istorijoje. Mokymų metu savanoriams buvo pristatytas Europos krepšinio čempionatas, savanorystės principai, taip pat analizuojamos atskiros savanorių funkcijos ir atsakomybės.

Šie mokymai kartu yra ir antrasis savanorių atrankos etapas. Po jų bus atrinktas galutinis savanorių skaičius (apie 1500), su kurias bus pasirašytos savanoriškos veiklos sutartys.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą Europos istorijoje jame dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje savanorių atranką koordinuoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su „EuroBasket 2011“ organizaciniu komitetu

"Veido" archyvas

Pirmadienį Vilniuje prasidės akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių”, kurios metu bus drausminami asmenys, rūkantys ir šiukšlinantys teritorijose šalia švietimo įstaigų, daugiabučių namų, jų laiptinių.

Informaciją apie šiukšlinamas vietas ir rūkymą tam neleistinose vietose gyventojai gali siųsti e.paštu viešoji.tvarka@vilnius.lt arba skambinti trumpuoju numeriu 1648.

Akcijos organizatorius palaiko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus miesto mokyklos, kurios įsipareigojo pateikti informaciją apie nepilnamečių rūkymo vietas.

Nustatytose probleminėse vietose lankysis Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su policijos nepilnamečių reikalų inspektoriais.

Pažeidėjams numatytos nuobaudos: už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų, o už nuorūkų, šiukšlių mėtymą – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Tikimasi, kad akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių” padės sukurti sveiką ir saugią aplinką teritorijose prie švietimo įstaigų, suburs bendruomenę bendram tikslui švarinant miestą ir drausminant aplinką teršiančius asmenis.

Akcija vyks gegužės 2-31 dienomis.

Nuolaidos, įvairios akcijos ir išpardavimai – jaukas, kuris užmetamas stengiantis prisivilioti pirkėjų į parduotuvę. Akcijos skatina lenktyniavimą, nes įsigijęs prekę pigiau jautiesi gudresnis už tuos, kurie nespėjo pasinaudoti nuolaida.

Daugeliui žmonių pirkimas suteikia pasitenkinimą, o šio įpročio nereikėjo atsisakyti net sunkmečiu, nes prekybininkai pradėjo siūlyti įvairių prekių pigiau. Taip žmonės vis tiek galėjo pirkti daug, nors ir menkaverčių daiktų. Nemažai žmonių apsipirkę pajunta vidinį palengvėjimą, kad gali kontroliuoti aplinką ir save. Tačiau už šio jausmo slypi neišspręstos emocinės problemos: nesaugumas, konfliktai šeimoje.

Tie žmonės, kurie labai daug perka ir važinėja po visas parduotuves, kuriose siūlomos akcijos, turi emocinių sutrikimų.

Juk perkant penktą tokį patį daiktą vien todėl, kad jis parduodamas su nuolaida, veikia tik jausmai. Įtakos turi ir bandos jausmas – jeigu visi važiuoja ten, kur vyksta akcija, ir aš privalau dalyvauti.

Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurių pirkiniai būna racionaliai apgalvoti. Jie laukia akcijos, kad galėtų įsigyti konkretų daiktą pigiau, ir daugiau nieko neperka.

"Veido" archyvas

Daugelis pirkėjų priprato prie nuolaidų ir perka tik tada, kai paskelbiama akcija. Dėl to prastėja prekių kokybė arba mažėja maisto produktų kiekis pakuotėse

Nuolaidos sunkmečiu tapo pagrindiniu prekybos varomuoju varikliu. Prekybininkai įpratino žmones pirkti tik akcines prekes ir patys sau pasispendė spąstus, nes pirkėjai šiandien net nežiūri į tas lentynas, kurios nevilioja nuolaidomis.

“20 proc. nuolaida pangasijų filė”, “35 proc. nuolaida pieniškoms dešrelėms”, “40 proc. pigiau daržovių ir gėlių sėklos”, “30 proc. nuolaida žuvų taukams”, “iki 50 proc. – visoms prekėms”. Tokiomis akcijomis kasdien vilioja visi prekybos centrai. Užėjus į bet kokią parduotuvę pagrindinį pirkinių krepšelį galima susirinkti tik iš akcinių prekių. Pirkėjai įprato, kad drabužių, maisto produktų, kosmetikos priemonių ir net vaistų gali įsigyti pigiau, todėl perka dažniausiai tik tuomet, kai paskelbiama akcija.

Sunkmečiu nuolaidos buvo nebloga priemonė prisivilioti pirkėjų, tačiau šiandien prekybininkams tai tapo dideliu galvos skausmu. Kainų daugiau jie negali mažinti, o pirkėjai vis tiek reikalauja nuolaidų. Tad prastėja prekių kokybė arba mažėja maisto produktų kiekis pakuotėse.

Perka, jeigu taikoma nuolaida

Vilnietis Tomas Rimelis dažniausiai perka tuos maisto produktus, drabužius ir namų apyvokos daiktus, kuriems taikoma nuolaida. “Pamatau, kad galima nusipirkti, pavyzdžiui, šešis butelius mineralinio vandens už trijų kainą, tai ir pasinaudoju proga sutaupyti. Akcijos skelbiamos kiekvieną dieną ir įvairiems produktams, tad kodėl tuo nesinaudoti?” – svarsto 29-erių metų vyras ir prisipažįsta, kad būtų labai keista, jeigu staiga dingtų daugelis akcijų.

Jis jau neįsivaizduoja, kad taip galėtų atsitikti. “Jeigu vienoje parduotuvėje nebus nuolaidų, kita tikrai jas paskelbs. Dabar šiek tiek luktelėjus visada galima sulaukti akcijos drabužiams ar įvairiems daiktams, todėl niekada ir neperku iš karto. Pasižiūriu, kiek kainuoja konkretus daiktas, ir palaukiu, kol jam bus pritaikyta nuolaida. Perku įsitikinęs, kad nuolaida yra tikra. Štai megztinį, kainavusį 800 Lt, nusipirkau už 100 Lt”, – tvirtina T.Rimelis. O jeigu tuo metu akcijos, pavyzdžiui, drabužių parduotuvėje, nėra, bet norisi kažką įsigyti, vilnietis pats paprašo 30 ar 40 proc. nuolaidos, ir dažniausiai ją gauna.

Vyras pastebėjo, kad kartais prekybininkai manipuliuoja įvairiomis akcijomis. Neseniai jis susiviliojo vienoje kavinėje paskelbta 30 proc. nuolaida picoms, tačiau paaiškėjo, kad pica kainuoja pigiau, nes yra gerokai mažesnė negu įprastai.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius sako, kad susiformavęs įprotis pirkti tik akcines prekes nėra naudingas nei prekybininkams, nei pirkėjams. “Verslininkai tarsi užsirakino. Jie jau negali daugiau mažinti kainos, bet ir didinti negali, nes konkurentai stengiasi ją išlaikyti kuo mažesnę. Viskas išnaudota kainai mažinti, kokybės gerinimo išteklių neliko, tad ji ilgainiui tik prastės. O dėl to nukentės vartotojai”, – aiškina S.Urbonavičius.

Jo nuomone, pardavėjai šiandien bijo rizikuoti ir pasiūlyti pirkėjui brangesnių, bet geros kokybės prekių, nes žmonės ieško kuo pigesnių gaminių. Taip elgtis juos įpratino patys prekybininkai. “Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, ne pirmo būtinumo pirkinių žmonės buvo priversti atsisakyti. O maisto produktų pradėjo ieškoti pigesnių. Didelė konkurencija tarp gamintojų lėmė, kad atsirado daugiau įvairių akcijų negu įprastomis sąlygomis”, – sako ekonomistas.

Jis pastebėjo, kad šiandien jaunuoliai, pavyzdžiui, net alų renkasi ne pagal prekės ženklą, o pagal tai, kuriam taikoma nuolaida. Arba pirkėjai vos įėję į parduotuvę klausia, kokia taikoma nuolaida, nors dar net neapžiūrėjo prekių.

Nuolaidos – trumparegiška verslininkų taktika

EKT grupės konsultanto Justo Gavėno nuomone, akcijos – magnetas pirkėjams privilioti, kad jie parduotuvėje praleistų kuo daugiau laiko ir įsigytų neplanuotų pirkinių. “Važiuodami pirkti, pavyzdžiui, pangasijų filė su 40 proc. nuolaida, žmonės įsigyja ir neplanuotų daiktų, kurie yra nenukainoti. Tokie pirkiniai padengia nuo akcinių prekių negautą pelną ir net padeda verslininkams daugiau uždirbti”, – mano J.Gavėnas ir priduria, kad skelbdami akcijas prekybininkai vis dėlto pakliuvo į savo spąstus. Mat per dešimt–penkiolika metų kurtas įvaizdis, kad viena ar kita parduotuvė išsiskiria aukšta kokybe ar didesniu pasirinkimu, subliūško, nes visi pradėjo akcentuoti mažą kainą.

“Visos parduotuvės suvienodėjo. O jeigu jos visos vienodos, pirkėjas, kaip turguje, renkasi pagal kainą. Akcija, nuolaida – trumparegiškas požiūris, leidžiantis išgyventi, bet tik šią dieną”, – tvirtina J.Gavėnas.

Vilniaus verslininkų klubo įkūrėjas Kęstutis Mikolajūnas sutinka, kad akcijos suaktyvina pardavimą, tačiau, pasak jo, nuolaida tarsi nuvertina tą daiktą, kuriam ji taikoma. “Kai pigiau parduodama, atrodo, kad prekės vertė menkesnė, jai keliami mažesni lūkesčiai”, – mano verslininkas, užsiimantis didmenine ir mažmenine prekyba žaislais.

Vis dėlto daugeliui pirkėjų šiandien svarbiausia pigiau įsigyti prekę. Tokių, kurie nekreipia dėmesio į akcijas, vienetai. Automobilių prekybos įmonės “Sostena” rinkodaros vadovas Algirdas Binkevičius pastebi, kad didesnė dalis pirkėjų net nežiūri į tuos automobilius, kuriems netaikoma 30 proc. nuolaida. “Akcija – postūmis tą patį daiktą nusipirkti pigiau, todėl žmonės laukia nuolaidų. Mūsų salonuose jos skelbiamos kas tris mėnesius. Dažniausiai pigiau, pavyzdžiui, 20 tūkst. Lt, parduodami senesnio modelio automobiliai. Akcijos pagyvina prekybą, todėl jas naudinga skelbti. Tačiau jų mažės, nes jaučiamas rinkos atsigavimas. Kai kurių modelių automobilių gamintojai jau dabar nespėja gaminti ir pristatyti į salonus”, – tvirtina A.Binkevičius.

Pirkti skatina godumas

S.Urbonavičius taip pat mano, kad akcijų ir nuolaidų ateityje turėtų mažėti, tačiau jis nelinkęs prognozuoti, ar greitai situacija pasikeis. “Žmonės Lietuvoje dar neperėjo į kitą vartojimo lygį, kai svarbu turėti mažiau, bet kokybiškų daiktų. Pas mus vis dar vertinama tai, kad gali pirkti daug ir dažnai”, – sako VU Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas.

K.Mikolajūno nuomone, žmones pirkti skatina gobšumas – noras turėti daug, nors ir beverčių daiktų. O tuo puikiai naudojasi prekybininkai. Pavyzdžiui, užrašant “Prekių kiekis ribotas”, sužadinamas godumo jausmas. Žmogus nesąmoningai pagalvoja, kad reikia paskubėti, tada kitam neliks.

Paskelbus akciją žaidžiama ir su asortimento išdėstymu parduotuvėje. “Daugelis pirkėjų prekes ima dešine ranka, tad pigesnės prekės visada yra kairėje lentynos pusėje. Žvilgsnio zonoje išdėstytos prekės taip pat yra brangesnės, nes jas pirkėjas greičiau pamato”, – prekybininkų gudrybes atskleidžia J.Gavėnas.

Kai nuolaida daroma mažos vertės prekei, pavyzdžiui, kainuojančiai keliolika litų, dažniausiai parašoma, kad ji kainuoja 20 proc. pigiau. Nors pirkėjas sutaupo vos keliasdešimt centų, tačiau atrodo, kad perka gerokai pigiau. Prie daikto, kainuojančio kelis šimtus ar tūkstančius litų, rašoma, kad suteikiama, pavyzdžiui, 60 Lt nuolaida. Tai, pasak J.Gavėno, psichologiškai labiau įtikina pirkti negu procentinė kainos sumažinimo išraiška.

Norėdami gauti didesnį pelną, bet neišmanydami, kaip pritraukti akcijų išlepintus pirkėjus, nemažai verslininkų atvirai juos apgaudinėja. Pavyzdžiui, paskelbia, kad visoms prekėms bus taikoma nuolaida iki 50 proc., tačiau perpus pigiau galima įsigyti vos keletą daiktų arba prekių kainos dirbtinai padidinamos, o akcijų metu sumažinamos. Tad pirkėjai, norėdami iš tikrųjų sutaupyti ir nepasiklysti tarp gausybės akcijų, turi patys atidžiai studijuoti kainas ir pirkti tik tai, ko tuo metu reikia.

Buvęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės policijos vadovas Frantzas Masseris (Francas Maseris), dalyvavęs Baltarusijos prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas stebėtojas, mano, kad vakar vykusios nesuderintos su valdžia opozicijos akcijos negalima pavadinti taikia demonstracija.

“Kiek aš galėjau stebėti, pagal Vokietijos įstatymus, tai jokiu būdu nebuvo taiki demonstracija”, – pareiškė F.Masseris žurnalistams pirmadienį Minske.

Jis pažymėjo, kad Vokietijoje apie bet kurią taikią demonstraciją turi būti pranešta valdžiai prieš 48 valandas ir turi būti gautas leidimas.

“Mane nustebino, kad kandidatai, bent keturi iš jų, paragino šalininkus ateiti į aikštę, tiesa, nenurodė į kurią. Kiek aš žinau, pas jus prieš 15 dienų reikia pranešti (valdžiai) apie taikią demonstraciją”, – sakė jis.

“Aš vakar specialiai atėjau į aikštę pažiūrėti, kaip elgiasi žmonės. Daug buvo jaunuolių su kuprinėmis ir mobiliųjų telefonų ausinėmis. Aš tai pat paklausiau jų, kad davė jiems tiek daug Europos vėliavų, bet nekas neatsakė į mano klausimą”, – sakė F.Masseris.

“Žmonių ėmė daugėti. Mano nuomone, jų buvo apie 5 tūkstančius. Kitoje gatvės pusėje buvo apie 900-1 000 žmonių, bet tai buvo ne demonstrantai, o žiūrovai: jiems tai buvo kažkas panašaus į tiesioginę televiziją”, – pridūrė jis.

“Man policininko instinktas pakuždėjo, kad kažkas prasidės, ir staiga žmonės puolė į važiuojamąją dalį, šokinėjo per automobilius. Pagal Vokietijos įstatymus, tai vertinama kaip pavojingas elgesys kelyje”, – sakė ekspertas.

“Mano kolegos iš VAI nebepajėgė sulaikyti tokios didžiulės minios, susidarė kolona, kuri ėjo į savo tikslą – Nepriklausomybės aikštę”, – papasakojo F.Masseris.

“Visa kita – nusikalstamus veiksmus aš mačiau per televiziją, nes negalėjau ten būti. Tai, kas buvo matyti – langų daužymas, pastato puolimas – pagal Vokietijos įstatymus galima aiškiai vertinti kaip nusikaltimą”, – sakė buvęs policijos vadovas.

“Kai aš palyginu tai, kas vyko rinkimų apylinkėse, ir tai, kas buvo vakare, tai du skirtingi dalykai tartum ir ne (ta pati) viena Baltarusijos liaudis”, – pasidalino savo įspūdžiais jis.

Ekspertas sakė: “Mano tarnybiniu ir teisiniu požiūriu, tai (akcijos išvaikymas) nėra svarus argumentas”, kad rinkimai Baltarusijoje nebūtų pripažinti.