Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikianti bendrovių grupė „Litagra“ veiklos plėtrai pritrauks 37,1 mln. litų, už šią sumą „Invaldos” grupė išpirks naują „Litagros“ akcijų emisiją, o už dar 1,5 mln. litų įsigis „Litagros“ akcijų iš dabartinių akcininkų, ir po sandorių valdys 36,9 proc. „Litagros“ kapitalo.

Sutartys dėl investicijų pasirašytos lapkričio 7 dieną, sandorius planuojama užbaigti gavus Konkurencijos tarybos leidimą.

„Pritrauktos lėšos leis mums tiek stiprinti kompleksinio ūkininkų aptarnavimo verslą bei grūdų prekybą, tiek ir dar labiau išplėsti pirminės žemės ūkio produkcijos – grūdų ir pieno – gamybą. Investicija bus neabejotinai naudinga tiek mūsų klientams, tiek darbuotojams, tiek visiems tiekėjams ir partneriams“, – sakė „Litagros“ valdybos pirmininkas bei steigėjas Gintaras Kateiva.

Pasak jo, į „Litagrą“ įlieti pinigai papildys įmonės apyvartinį kapitalą bei leis augti tiek organiškai, tiek per įsigijimus. „Ne mažiau svarbiu dalyku laikome ir  investuotojo patirties ir žinių („know-how“) panaudojimą plečiant įmonės verslą tarptautiniu lygiu. Tikimės, kad išaugusi įmonė po kelerių metų bus ženkliai vertingesnė“, – sakė G. Kateiva.

„Litagros“ verslas („enterprise value“) prieš „Invaldos“ 100 proc. valdomai įmonei „Cedus Invest“ išperkant naują akcijų emisiją įvertintas apie 200 mln. litų. G. Kateiva valdys 37 proc., „Invalda“ – 36,9 proc., investicijų fondas Amber Trust II – 18 proc., „Litagros“ grupės vadovai Džiugas Grigaliūnas ir Adomas Grigaitis – atitinkamai 6,4 proc. ir 1,7 proc. “Litagros” akcijų.

„Vertiname „Litagros“ akcininkų ir vadovų profesionaliąsias bei asmenines savybes ir tikimės sėkmingo bendradarbiavimo“, – sakė „Invaldos“ prezidentas Darius Šulnis.

Jis pažymėjo, kad žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje – geros. „Manome, kad ilgaamžės tradicijos ir ūkininkavimui tinkamos sąlygos leidžia geriausioms Lietuvos žemės ūkio sektoriuje dirbančioms bendrovėms būti sėkmingoms ir konkurencingoms pasauliniame kontekste. Tikime, kad „Invaldos“ atėjimas su naujomis investicijomis ir komandos patirtimi, ambicijomis ir idėjomis leis sustiprinti „Litagros“, kaip vienos iš regiono lyderių, pozicijas bei sukurs pridėtinę vertę žemdirbiams, kitiems partneriams, darbuotojams bei investuotojams“, – sakė D. Šulnis.

Investicijų fondo „Amber Trust II“ patarėjo Martyno Česnavičiaus teigimu, partnerystė su „Invalda“ šiam fondui nėra pirmoji. „Gerai uždirbome „Sanite“, kur „Amber Trust“ investicija padėjo įmonei įgyvendinti Lenkijos „Jelfa“ įsigijimą, susiję fondai taip pat turi ir „Vilniaus baldų“ akcijų. Dabar investuotos lėšos padės augti „Litagrai“, o mes tikimės dar kartą pakartoti sėkmės istoriją“, – sakė „Litagros“ valdybos narys M. Česnavičius.

Sutarta, kad „Litagros“ valdyboje, be dabartinių akcininkų, aktyviai dalyvaus ir „Invaldos“ atstovai.

„Litagros“ grupės įmonių veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Grupės įmonės prekiauja augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, pašarų papildais, veterinarijos prekėmis, superka grūdus, teikia grūdų ir kitų žaliavų džiovinimo, valymo, krovos ir saugojimo paslaugas. Grupės įmonės teikia paslaugas žemės ūkiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Didžiausios „Litagros“ grupės įmonės – „Litagros prekyba“ (su filialu „Litagra Latvija“), UAB „Litagros grūdai“, OÜ „Litagra“ Estijoje, AB „Joniškio grūdai“, AB „Tauragės grūdai“, AB „Marijampolės grūdai“, AB „Kėdainių grūdai“, Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė, Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio bendrovė „Baušai“, Kalpokų žemės ūkio bendrovė, Šešupės žemės ūkio bendrovė, Šlapaberžės žemės ūkio bendrovė, Ranktinėlių žemės ūkio bendrovė ir kitos.

„Litagros“ grupės konsoliduota apyvarta per 2011 m. tris ketvirčius buvo 271,7 mln. litų – 17,5 proc. didesnė nei tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu (231,3 mln. litų). „Litagros“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą palyginamuoju laikotarpiu išaugo 19 proc. – nuo 16,3 mln. iki 19,4 mln. litų.

Šiuo metu Lietuvoje praktiškai nebeliko parduotuvių, kurios pirkėjų neviliotų kasdienėmis akcijomis ir nuolaidomis.

Maždaug prieš trejus metus kilęs akcijų bumas įpratino žmones pirkti tik tada, kai paskelbiamos nuolaidos. Prekybininkai pradėjo akcentuoti mažą kainą ir tai naudoti kaip jauką pritraukti pirkėjus.
IKI parduotuvių tinklo atstovas Valdas Lopeta sako, kad kiekvieną dieną IKI parduotuvėse galima rasti daugiau kaip 300 prekių akcijų kainomis. Tai sudaro iki 10 proc. nuo visų prekių. “Šis skaičius buvo panašus ir anksčiau, bet akcinių prekių paklausa per pastaruosius dvejus metus išaugo maždaug trigubai”, – atskleidžia V.Lopeta.
Prekybos tinklo “Topo centras” komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas taip pat patvirtina, kad nuolaidos skelbiamos ne tik sezoninių išpardavimų metu. “Visada yra dvi trys prekės iš konkrečios grupės asortimento, pavyzdžiui, tam tikro dydžio įstrižainių televizorių, kuriems taikomos nuolaidos. Iš viso prekių, pažymėtų akcijų ženkliukais, kasdien būna apie procentą”, – tvirtina E.Kundreckas.
Jo nuomone, daugelis žmonių įpratę vaikytis nuolaidų, nes prekybininkai įkalė į galvas, kad verta pirkti tik tada, kai skelbiamos akcijos. Jų metu pirkėjų srautas išauga kelis kartus.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė stebisi, kaip prekybos centrai išgyvena, jeigu kiaurus metus taiko 40, 60 proc. ar net didesnes nuolaidas. “Tik baigėsi vasaros išpardavimas, iškart prasidėjo mokyklinis, paskui bus rudeninis, tada kalėdinis, pavasarinis – ir taip visus metus. Jeigu būtų skelbiamos realios nuolaidos, parduotuvės niekaip neišgyventų”, – mano Z.Sorokienė.

BFL

Prancūzijos energetikos koncernui “Dalkia” planuojamas valdomos ” Vilniaus energijos” akcijų perleidimas “Dalkia” grupės įmonei “Societe Valmy Defense 22″ gali būti nenaudingas Lietuvai ir vilniečiams ir grėsti Vilniaus šilumos ūkio perėmimu, teigia politikai ir ekonomistai.

“Iš dalies sutikčiau su tais Vilniaus miesto tarybos nariais, kurie baiminasi, kad sukūrus bendrovę Baltijos valstybėms ir Rusijai, galimas kapitalo ir rizikos perskirstymas. Mums gali būti nenaudinga, jei čia bus uždirbama, o ten investuojama. Nors gali ir išeiti į naudą – kol kas tik spėliojame, nes tikslių duomenų, kas ir kaip žadama daryti, nėra”, – “Verslo žinioms” sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas.

Akcijų perleidimui pritaria Vilniaus meras Artūras Zuokas, atkreipdamas dėmesį, kad Vilniui gresia prarasti šimtamilijonines investicijas į šilumos ūkį.

Trečiadienį opozicija iš Vilniaus tarybos balsavimo pasitraukė ir tuo jį sugriovė, o antradienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl įtarimų, kad A.Zuoko, palaikančio akcijų perleidimą, veiksmai gali būti neteisėti ir žalingi Vilniaus miesto turtui.

Sostinės opozicijos atstovai sako labiausiai nuogąstaujantys dėl to, kad “Vilniaus energijos” akcijos “Dalkia” antrinei įmonei reikalingos pirmiausia dėl to, kad užtikrintų finansavimą iš “International Finance Corporation” ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir plėtotų verslą Rusijoje.

“Jei “Dalkia” verslas Rusijoje nenusisektų, nuostolius tektų perimti Vilniui ir vilniečiams, nes sandoris nukelia verslo riziką nuo “Dalkia” grupės ir ją permeta “Societe Valmy Defense 22″ įmonėms. O jei savivaldybė nesugebėtų padengti svetimų skolų, neatmestina, kad ūkį perimtų kreditoriai ar kitos bendrovės”, – teigė Konservatorių frakcijos vadovas sostinėje Vidas Urbonavičius.

Vilniaus miesto taryba bent kol kas sustabdė sostinės šilumos ūkio pertvarką – užblokavo sprendimą dėl “Vilniaus energijos” akcijų perleidimo.

Žadama, kad “Societe Valmy Defense 22″ smulkiaisiais akcininkais turi tapti tarptautinės finansinės kredito institucijos – Pasaulio banko grupės padalinys “International Finance Corporation” ir galimai – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

“Societe Valmy Defense 22″, kuri po pertvarkos turėtų vadintis “Dalkia Eastern Europe”, priklausys “Dalkia International”, kuri šiuo metu valdo nupirktus ar išnuomotus objektus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje. Tokiu sprendimu siekiama pritraukti investicijų į Rytų Europos regioną.

“Dalkia International” tikina, kad tarptautinių finansinių investuotojų dalyvavimas bus reikšmingas įgyvendinant ne vien Vilniaus miestui, tačiau ir visam Baltijos šalių bei NVS regionui svarbius investicinius projektus ir užtikrinant efektyvaus ir patikimo energijos tiekimo įsipareigojimus.

Registrų centro duomenimis, koncerno “ICOR” akcininkai eina vadovaujančias pareigas “Vilniaus energijoje” ir “Dalkia Lietuvoje”.

BFL

Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, informacijos technologijų ir televizijos paslaugų bendrovės “Teo LT” akcininkams nepritarus idėjai išsimokėti laisvas įmonės lėšas, analitikai neabejoja, kad pasiūlymas buvo nesuderintas su pagrindine akcininke “TeliaSonera”.

Tačiau signalas didiesiems akcininkams esą pasiųstas – įmonė turi daug laisvų lėšų ir reikia su jomis ką nors daryti, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Teo LT” akcininkai šią savaitę vykusiame susirinkime nepritarė siūlymui 120 mln. litų mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, anuliuojant dalį akcijų.

Tokį pasiūlymą buvo pateikę bendrovių “East Capital” ir “KJK Management” valdomi investiciniai fondai, kurie kartu turi 10,48 proc. “Teo LT” akcijų.

Banko “Finasta” institucinių klientų investavimo vadovas Marius Dubnikovas sako, kad iš “Teo LT” akcininkų sprendimo esą akivaizdu, jog fondai nebuvo suderinę pasiūlymo su pagrindine akcininke Skandinavijos telekomunikacijų bendrove “TeliaSonera”, kuriai priklauso 68 proc. “Teo LT” akcijų. “Pasiūlymas tebuvo smulkiųjų akcininkų iniciatyva. Pagrindinis akcininkas nenori keisti savo politikos ir išmokėti laisvų lėšų, o nori išlaikyti konservatyvų, t. y. perteklinį įmonės balansą”, – komentuoja M.Dubnikovas.

Anot jo, jei pasiūlymui būtų buvę pritarta, smulkiesiems akcininkams tai dėl papildomų išmokų būtų buvusi itin teigiama žinia. Tai galėjo paskatinti ir didesnį akcijų likvidumą, susidomėjimą jomis rinkoje.

“Tačiau dabar niekas nepasikeitė – “Teo LT” ir toliau lieka dividendine įmone, kone visą uždirbtą pelną išmokanti dividendais. Svarbiausia, kad signalą smulkieji akcininkai pasiuntė -”Teo LT” turi daug nepanaudojamų pinigų ir su jais reikia ką nors daryti”, – sako M.Dubnikovas, netikintis, kad fondai dėl nepritarimo jų siūlymui trauktųsi iš akcininkų gretų.

“Teo LT” grupė įmonės akcininkams mokės 0,18 lito (0,052 euro) dividendų akcijai. Iš bendro 144,333 mln. litų paskirstytino pelno dividendams skirta 139,827 mln. litų.

“Teo LT” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos

Tuo, kad Lietuvoje naudojamasi viešai dar neatskleista informacija, tiki ir rinkos dalyviai, ir pati Vertybinių popierių komisija (VPK), kuri net įžvelgia šių atvejų daugėjimą, bet į kryžiaus žygius prieš “gudručius” neskuba.

Dienraščio “Verslo žinių” atliktas tyrimas parodė, kad įmonių, biržoje sukėlusių pastarojo pusmečio naujienas, kurios plačiajai investuotojų auditorijai buvo netikėtos, akcijų kaina savaitę iki pasirodant žiniai brango palyginti nemenkai – nuo 4 proc. iki 10 proc., o tai reiškia, kad informaciją apie būsimą naujieną turėjęs ir ja pasinaudojęs investuotojas vos per savaitę galėjo uždirbti apie 400-1 tūkst. litų.

Investicijų bendrovė “Invalda” žinią apie jos ir kitų infrastruktūros grupės “Tiltra Group” akcininkų sandorį su Lenkijos geležinkelių statybos įmone “Trakcja Polska” oficialiai paskelbė 2010 metų lapkričio 18 -ąją, o per savaitę (lapkričio 10-17 dienomis) iki šios žinios pasirodymo “Invaldos” akcijų kaina pakilo 8,4 proc., o vien lapkričio 17-ąją – 4,3 proc.

Šaldytuvų gamintoja “Snaigė” šių metų kovo 14-ąją pasibaigus prekybai pranešė, kad fondai jos akcijas supirks po 0,33 euro, t. y. gerokai brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. Įmonės akcijos kovo 7-14 dienomis pabrango 10,17 proc., o vien kovo 14-ąją – 8,3 proc.

“Snoro” bankas apie planus įstatinį kapitalą didinti 1,7 karto ir tapti trečiu pagal turtą banku šalyje paskelbė 2010 metų lapkričio 30-ąją jau pasibaigus prekybai biržoje. Per savaitę (lapkričio 23-30 dienomis) banko akcijų kaina pakilo 3,96 proc., o per lapkričio 30-ąją -0,85 proc.

Iš šių istorijų kaip galimas pasinaudojimo viešai neatskleista informacija VPK užkliuvo tik “Invaldos” sandoris, tačiau komisija pranešė pritrūkusi įrodymų, kad nustatytų piktnaudžiavimą.

Smulkiuosiuos rinkos žaidėjus ginančios Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius sako, kad kiekviename bent kiek didesniame įmonių įsigijimo ar pardavimo sandoryje su jautria informacija dirba gana didelė žmonių grupė – nuo aukščiausios grandies vadovų iki sekretorių, kopijuojančių dokumentus.

Anot jo, tokiuose sandoriuose tiek pirkėjas, tiek pardavėjas dažniausiai samdo ir teisininkus, bankininkus, todėl konfidenciali informacija pasklinda ir už įmonės ribų.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis mano, kad pasinaudoti tokia informacija dažniau nusprendžia žmonės iš pačių įmonių – viduriniosios grandies vadybininkai, nes finansų tarpininkai geriau žino atsakomybę ir yra pasirašę krūvą konfidencialumo įsipareigojimų.

VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas sako, kad per pastaruosius dvejus metus sprendimų dėl viešai neatskleistos informacijos pasinaudojimo komisija nėra priėmusi, nors bendra situacija nedžiugina.

Bemaž pusė Seimo narių yra įvairių Lietuvoje ir užsienyje veikiančių įmonių akcininkai.

Dešimtys Seimo narių savo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktose viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodo esantys vienos ar kelių įmonių dalininkai. Įstatymai neįpareigoja parlamentarų atsisakyti turimų akcijų, bet pasigirdo siūlymų, kad į politiką einantys verslininkai jas laikinai perleistų vadinamajam aklajam fondui, rašo “Lietuvos žinios”.

Dauguma dienraščio kalbintų Seimo narių sako, kad jeigu reiktų, akcijų nepatikėtų specialiam fondui ir kitiems esą nepatartų to daryti.

Seimo Darbo partijos frakcijoje dirbantis Mečislovas Zasčiurinskas savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo esantis kelių įmonių, bankų ir viešosios įstaigos “Socialiniai projektai” dalininkas. Jo deklaracijoje minimi Snoro, Ūkio, Šiaulių bankai, taip pat ir bendrovė “Lietuvos energija”.

M.Zasčiurinskas sakė turintis tik labai mažą dalį akcijų.

“Be to, dar prieš ateidamas į Seimą, visus su mano turimomis akcijomis susijusius reikalus perdaviau kitam žmogui. Su juo sutarėme, kad jis nieko nedarys. Žinoma, dėl to turiu nuostolių”, – tvirtino parlamentaras. M.Zasčiurinsko nuomonė apie “akląjį fondą” neigiama – esą tai būtų kvailystė.

Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas deklaracijoje nurodo, kad yra šešių įmonių, tarp jų – ir “Ogmios astra prekyba” bei “Ogmios astra laikrodžiai”, akcininkas, taip pat viešosios įstaigos dalininkas.

Parlamentaras teigė niekuomet nesvarstęs galimybės kam nors perleisti turimas akcijas.

“Visi supranta, kad jei akcijų turintis Seimo narys jas perrašys žmonai, meilužei, broliui ar draugui, tai bus vaikiškas žaidimas. Aš nieko neslepiu: turiu akcijų ir tai deklaravau”, – tvirtino V.Galvonas.

Apie “akluosius fondus” jis turi griežtą neigiamą nuomonę. Anot jo, norėdamas ką nors daryti gerai, turi tai daryti pats. Kol V.Galvonas nebuvo parlamentaras, įmonės, kurių akcininkas jis yra, esą gaudavo milijoninius dividendus.

“Kai tapau Seimo nariu ir jų nebekontroliuoju, bendrovės neišlenda iš “minuso”, – aiškino jis.

Seimo Jungtinės frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas nurodo valdantis penkių bendrovių akcijas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jam priklauso bendrovių “Pajumte”, LNAC, “Serbenta”, “Voldemars” ir “Valdo V” dalis akcijų.

Anot Seimo nario, dirbti parlamente jam akcijų turėjimas netrukdo, mat šios įmonės veikia ne Lietuvoje. Jis tikina taip esąs apsaugotas nuo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

“Lietuvoje veikiančių bendrovių akcijų geriau neturėti. Tada rami galva”, – pabrėžė politikas.

Patikėti turimą turtą “aklajam fondui” V.Valkiūnas neišdrįstų. Tokia idėja parlamentarui nekelia pasitikėjimo. “Atiduoti akcijas kažkam ir nežinoti, kas jas valdys… Niekam nepatarčiau taip elgtis”, – sakė Seimo narys.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis drauge su žmona yra penkių tarptautinių įmonių akcininkas. Jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje minimi bankai “Bank of Georgia UK” ir “First investment bank”, “SIFB Transilvania Brosov”, CCB, Ukrainos nekilnojamojo turto ir vystymo bendrovė “XXI Century Investment”. Jis taip pat nurodo, kad yra susijęs su įmone “Finasta”.

E.Masiulis pažymėjo, kad pinigus patikėjo fondui, kuris Lietuvoje neinvestuoja. Ministras teigė, jog sutiktų patikėti savo akcijas “akliesiems fondams”.

“Jeigu būtų susitarta, kad reikia laikinai perleisti akcijas, tikrai mielai pasinaudočiau tokia galimybe. Būtų ramu”, – sakė E.Masiulis.

Seimo nario socialdemokrato Broniaus Bradausko viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje įrašytos penkios bendrovės: “Aviaekspresas”, “DK Lamantinas”, “DK Lamantino partneriai”, “Bartžuvė”, “Donetas”.

Parlamentaras Vincas Babilius savo deklaracijoje nurodė esąs keturių įmonių akcininkas. Seimo Jungtinės frakcijos seniūnas Algis Čaplikas savo deklaracijoje taip pat nurodo turįs keturių įmonių – “Lietuvos energija”, Lietuvos dujos, “Teo LT”, LVKOM – akcijų.

Klausiamas, kaip elgiasi, kai Seime svarstomi su energetika susiję įstatymai, galintys turėti įtakos įmonių, kuriose jis turi akcijų, veiklai, A.Čaplikas teigė, jog elgiasi įvairiai.

“Nematau dėl to didelės problemos. Mano turimų akcijų kiekis yra toks mažas, kad supainioti viešuosius ir privačius interesus yra neįmanoma”, – tikino A.Čaplikas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje mini tris tarptautines bendroves: banką “Bank of Georgia UK”, nekilnojamojo turto įmonę “XXI Century Investment” ir Turkijos parduotuvių tinklą “Boyner Buyuk Magazacilik”.

Seimo narys “darbietis” Kęstutis Daukšys turi trijų įmonių – “Kilimai”, “Balticum grupė”, “Baltveda” – akcijų. Šios bendrovės, anot parlamentaro, niekuomet nebandė pasinaudoti tuo, kad vienas jų akcininkų – Seimo narys. Esą įmonės nedalyvauja valstybės įstaigų skelbiamuose konkursuose, nesikreipė Europos Sąjungos paramos.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Šedžius nurodo turintis bendrovių “Manukas”, “Lendseil”, “Landsale”, LT Nights LTD akcijų.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio deklaracijoje minimos bendrovės “Statyk pats”, “Dervira”, “Dervira ir partneriai”. Socialdemokratas Juozas Palionis ir jo sutuoktinė turi įmonių “Konsolė”, “Buitinė technika namams”, “Geri partneriai”, “Ginvesta” akcijų. “Tvarkietis” Rimas Ručys viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo įmones “Stumbras”, “Biofuture” ir “Rusenta”.

Iš “Nasdaq OMX Vilniaus” biržos įmonių pernai rezultatais išsiskyrę eksportuotojai kelrodis bus ir šiemet, sutaria analitikai.

Daugiausiai vilčių dėl gerėsiančių rodiklių dedama į bankus, optimizmo, tiesa, itin santūraus, yra ir dėl į vidaus vartojimą orientuotų Įmonių, nes jų pajamas kels ir didėjanti infliacija, rašo “Verslo žinios”.

“Swedbank Markets” analitikas Donatas Užkurėlis sakė, kad tiek per paskutinį 2010 metų ketvirtį, tiek per visus metus sėkmingai pajamas augino su eksportu glaudžiai susijusios įmonės, tokios kaip “Grigiškės”, “Vilniaus baldai”, Vilkyškių pieninė. Į vidaus paklausą orientuotų įmonių pajamos, išskyrus kai kurių energetikų, pernai stabiliu augimu pasigirti dar esą negalėjo.

“Pačios pelningiausios įmonės pernai buvo “Teo LT” ir “Lietuvos dujos”, joms atiteko trys ketvirtadaliai viso praėjusių metų grynojo pelno. Pelno augimas kilstelėjo ir grynojo pelno maržą – pernai, palyginti su 2009 metais, ji paaugo nuo 2,3 proc. iki 4,4 proc.”, – sakė analitikas.

Jo teigimu, pelningumas atsigauna, tačiau vis dar yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei ekonominio pakilimo laikais: 2006-2007 metais, tada kai kuriais ketvirčiais grynojo pelno marža siekdavo 10-11 procentų.

“Didžiausiu augimu pernai pasižymėjo eksportuojančios įmonės ir turbūt mažai kas abejoja, kad visos biržos lokomotyvas jos išliks ir šiemet”, – tvirtino “Danske” banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius.

Jis teigė, kad dėl pamažu atsigaunančios ekonomikos šiemet atsargaus optimizmo turintis ir dėl į vidaus vartojimą

“Maloniai nustebinusių ženklų iš šių įmonių, pvz., “Aprangos”, jau buvo, tikėkimės, jų atsiras ir daugiau. Nepamirškime vidaus rinkoje veikiančios TEO”, – sakė K.Celiešius, didžiausias viltis dėl gerėsiančių rezultatų šiemet jis deda į bankus, nes šie jau absorbavo nuostolius ir išsivalė balansus.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis sakė, kad esminio lūžio biržoje akcijas kotiruojantys bankai dar neparodė, nors tą buvo galima įžvelgti didžiųjų bankų rezultatuose.

“Jei kalbėsim apie vidaus vartojimo atsigavimą, daugiau vilčių dėčiau į paslaugų įmones, tokias kaip “City Service”, Panevėžio statybos trestą. Pasipelnyti iš Rusijoje, Lenkijoje sparčiau nei Lietuvoje atsigaunančio vartojimo turėtų “Sanitas”, – mano A.Launikonis.

“Danske” banko atstovas K.Celiešius taip pat įžvelgia tendenciją, kad biržos įmonių pajamas šiemet augins ir infliacija, todėl gali susidaryti tik įspūdis, kad įmonių augimas paspartėjo.

Investuotojams privengiant besivystančių šalių rinkų, Rusija toliau išlieka patrauklia šalimi dėl numatomų reformų, privatizacijos, augančio vartojimo.

Šiuo metu Rusijos įmonių akcijoms tebetaikant nuolaidą, ši rinka, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis, išlieka maždaug trečdaliu pigesnė, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Investicijų valdytojai sutaria – mažėjant kai kurių besivystančių rinkų patrauklumui, Rusija lieka išimtis.

“Rusija yra fundamentaliai įdomi rinka tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu, – tikina “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Dainius Bložė, anot kurio, šiemet ypač daug dėmesio Rusijos akcijoms teko dėl arabų šalių sąmyšio sukelto naftos kainos šuolio.

Mandatum Life” grupės investicijų ekspertai Rusijos akcijų rinką irgi vertina kaip itin patrauklią dirvą investicijoms.

Anot investicijų profesionalų, Rusijos akcijų rinka šiuo metu vertinama patraukliai, nes jos kainos ir pelno santykio rodiklis vertinant vieną akciją siekia apie 9-10 (palyginti su kitomis besivystančiomis rinkomis, jų šis rodiklis yra 12-17), Rusijos bendrovių akcijos yra mažiausiai apie 33 proc. pigesnės ir nesiekia ilgalaikio istorinio vidurkio.

“Mandatum Life Insurance Baltic” Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Paulas Lukka prognozuoja, kad Rusijos bendrovių pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklio augimas šiemet turėtų siekti 25 proc., o kitose besivystančiose rinkose -17 proc.

Mažėjančią naftos gavybą Rusijos vyriausybė planuoja skatinti papildomomis lengvatomis ir subsidijomis. Investicijoms į naujus mineralų ir naftos telkinius rytinėje Sibiro dalyje bus suteikiamos ir mokesčių lengvatos.

Teigiama, kad neretai investuotojai neįvertina Rusijos mažų ir vidutinių įmonių, kurių augimą stimuliuoja brangstanti nafta, didėjantys atlyginimai ir atsigaunantis vartojimas.

Teismo samdytų ekspertų nuomonės dėl Lietuvos elektrinės akcijos teisingos kainos išsiskyrė ir kol kas lieka neaišku, kokia kaina teismas įpareigos privalomai išpirkti elektrinės akcijas.

“Verslo žinios” rašo, jog daugiau kaip penkerius metus besitęsianti smulkiojo Lietuvos elektrinės akcininko Vidmanto Martikonio kova dėl privalomojo akcijų išpirkimo ir akcijos teisingos kainos artėja prie pabaigos. Vilniaus apygardos teismo (VAT) pasamdyti ekspertai, atlikę Lietuvos elektrinės akcijų vertės nustatymo ekspertizę trimis požiūriais – pajamų, turto ir rinkos – paskelbė išvadas.

Ekspertų išvados, už kurių pateikimą teismas nustatė 173,5 tūkst. eurų (599,06 tūkst. litų) atlygį, skiriasi.

Ekspertai Ramūnas Bartašius, Rolandas Laukaitis ir Diana Nikolajeva mano, kad Lietuvos elektrinės akcijų vertę tiksliai atspindi ekspertizės rezultatai, nustatyti pajamų požiūriu. Jų skaičiavimu, Lietuvos elektrinės akcijos teisinga kaina 2006 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,13 lito, o 100 proc. elektrinės akcijų paketo vertė – 893,758 mln. litų.

Tačiau ekspertai Tauras Antanas Tupinis, Vladas Šablavinskas ir Kęstutis Jasinskas teigia, kad Lietuvos elektrinės vertę rinkoje teisingiausiai atspindi jos vertinimas turto požiūriu. Anot jų, Lietuvos elektrinės akcijos teisinga kaina yra 7,48 lito, o visos įmonės vertė 2006-ųjų pabaigoje -1,091 mlrd. litų.

V.Martikonio advokatė Inga Daunoravičienė sakė, kad praktikos tokiose bylose nėra.

“Iš tiesų, ekspertų išvada yra rekomendacinio pobūdžio, bet, žiūrint iš mūsų pozicijos, tokioje byloje smulkusis akcininkas, kuris reikalauja išpirkti akcijas, turi teisę pasirinkti vertinimo būdą. Kadangi kaina yra nustatyta dviem būdais, mes prašysime teismo, kad nustatytų teisingą akcijos kainą – 7,48 lito”, – sakė I.Daunoravičienė.

Posėdžio data VAT dar nėra paskirta. Pirmadienį Lietuvos elektrinės akcija biržoje kainavo 1,094 euro (3,78 lito).

Šiemet dėl kylančių pasaulio akcijų rinkų didžiausią investicijų prieaugį, tikėtina, skaičiuos didesnės akcijų dalies pensijų fondai, nors rinkų svyravimai turėtų paaštrėti, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Anot pensijų fondų valdytojų, nors šiemet akcijų rinkose laukiama didesnių svyravimų nei 2010 metais, tačiau dėl atsigaunančio pasaulio ūkio akcijų rinkos turėtų kopti aukštyn, o tai teigiamai atsilieptų akcijų pensijų fondų.

“Kai tikimasi rinkų kilimo, kuo akcijų pensijų fondų daugiau, tuo didesnę grąžą jis skaičiuos. Todėl didesnę teigiamą įtaką pajus solidesnės akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, nemenkos įtakos pensijos grąžai turės tinkamai parinktos investicijos fonde”, – aiškina “Aviva Lietuva” finansų direktorius Arūnas Rumskas.

Jo nuomone, šiemet labiau seksis tiems pensijų fondams, kurie investuos į stabilias rinkas, pavyzdžiui, į Vokietiją, Skandinaviją, stiprios Azijos šalys galėtų būti šių metų arkliukai.

“SEB investicijų valdymas” Investavimo departamento vadovas Gediminas Milieška sako, kad trumpuoju laikotarpiu įžvelgia pasaulio makroekonominių duomenų gerėjimo tendenciją – tai suteiks impulsą augti akcijų rinkoms. Žvelgiant į maždaug dviejų metų perspektyvą, akcijų rinkas turėtų maitinti 2011-2012 metais mažėsiantis nedarbas.

Todėl, anot jo, labiausiai išloš tie pensijų fondai, kurie yra subalansuoti ar agresyvesni: “Didesnę grąžą skaičiuos tie pensijų fondai, kurie turės didesnę negu įprasta akcijų dalį bei mažesnę negu įprasta vyriausybių ar įmonių obligacijų dalį.”

Tačiau jis primena, kad šiemet kylančioms akcijų rinkoms grėsmę gali kelti vis dar tebesitęsianti Europos skolų krizė ir šalių poreikis perfinansuoti skolas. Kinijos infliacija išliks svarbiu veiksniu, nes nuo jos priklausys, kokios bus Kinijos bazinės palūkanų normos, kiek augs ūkis.

Anot pensijų fondai valdytojų, šiemet konservatyvūs pensijų fondai, panašu, didelėmis grąžomis pinigus senatvei kaupiančių dalyvių nelepins, ypač fondai, pinigus “įdarbinantys” į išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijas.

A.Rumskas tikina, jog palūkanų normos rinkose gali tik didėti, todėl uždirbti bus sunku, pvz., investuojantys į Vakarų pasaulio obligacijas gali tikėtis maždaug 1-2 proc. metų pajamingumo.

“Mes dar matome galimybių uždirbti iš Lietuvos vyriausybių obligacijų, jų grąža siekia apie 4,5 proc., o Lietuvos biudžeto padėtis normali. Tačiau matyti tokius konservatyvių pensijų fondų prieaugius, kokius matėme 2010 metais, jau sunku tikėtis”, – įsitikinęs A. Rumskas.

2010 metais Lietuvos rinkoje beveik dvigubai mažėjo palūkanos, o tai suteikė teigiamo impulso konservatyviems pensijų fondams.

Jam pritaria ir “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė, sakanti, kad šiemet iš obligacijų rinkos nesitiki solidaus prieaugio, tačiau stabilių šalių, tarkime, Vokietijos, Skandinavijos, obligacijos sumažintų pensijų fondų svyravimus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija duomenimis, šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 metų, bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. litų. “Sodra” iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių turtas 2010 metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. litų.

Praėję metai buvo sėkmingi kaupiantiems pensijas – antros pakopos pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo beveik 272 mln. litų ir būsimų pensininkų kaupiamus pinigus padidino iki 3,85 mlrd. litų.

Praėjusių metų gruodis fondams buvo vienas sėkmingiausių praėjusių metų mėnesių – per jį investicijos senatvei kaupiantiems žmonėms sužėrė 72,12 mln. litų, daugiausia nuo kovo, kuomet per mėnesį buvo uždirbta 98 mln. litų.

Stambiausiose šalies verslo grupėse šiemet prasidėjo esminės permainos – pagrindiniai akcininkai pamažu pradėjo sukti skirtingais keliais ir aktyviai ieškoti galimybių investuoti atskirai.

Šiemet pradėjo byrėti bendrovė “VP Grupė”, toks pat likimas ištiko “Hermis Capital”, buvusią “Rubicon group” (dabar – “Icor”), rašo žurnalas “Versus”.

Kai kurie iš devynių bendrovės “VP Grupė” akcininkų jau imasi investicinės veiklos pavieniui. Žalia šviesa veikti nepriklausomai jiems užsižiebė 2009 metais. Mat iki tų metų jie buvo sutarę niekur neinvestuoti atskirai.

Pasibaigus šiam žodiniam susitarimui, laisvės link ryžtingai žengė Julius Numavičius, kuris šiuo metu gyvena JAV. Žilvinas Marcinkevičius taip pat pasitraukė iš “VP Grupės” viceprezidento pareigų ir Lietuvos.

Apie esminius pokyčius “VP Grupėje” 2009 metų rugpjūtį oficialiai pranešė pats jos prezidentas Nerijus Numavičius. Esminiai pokyčiai vyksta ir toliau: šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje turėtų paaiškėti, kuris kitas akcininkas traukiasi iš dabar jau buvusio “VP Grupės” dešimtuko.

Neatmetama, kad tai gali būti Gintaras Marcinkevičius. Jis šiuo metu grupėje neturi pareigų ir, “Versus” duomenimis, veiklos galimybių, kaip ir kiti akcininkai, dairosi už Lietuvos ribų.

Dėl prieš kurį laiką iš lėto pradėjusio byrėti minimo dešimtuko vienas labiausiai tuo metu rinkoje paplitusių paaiškinimų buvo toks: “VP dešimtuką suskaldė 2004 metais tarp jų įsispraudęs Darius Nedzinskas.” Jis iš “VP Grupės” pasitraukė 2009 metų vasarą, pardavęs savo akcijas už ne vieną dešimtį milijonų litų.

“Žilvinas Marcinkevičius jau anksčiau turėjo idėją – išardyti kolchozą. Būtent taip jis ir sakė – kolchozą, nes Nerijų Numavičių jis laikė pirmininku, apie kurį būrėsi visi kiti akcininkai”, – teigė “VP Grupės” aplinkos žmogus.

Greičiausiai ir griežčiausiai atsidalijo viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje “Rubicon group”. Ji vienijo apie 40 bendrovių, kurios dirbo pramonės, nekilnojamojo turto, ekologijos, energetikos, pramogų ir komunalinių paslaugų srityse.

2010 metų sausį “Rubicon group” paskelbė, kad keičiasi jos pavadinimas ir tai susiję su akcininkų rokiruote. Žinomiausias šios grupės akcininkas Andrius Janukonis su trimis kitais savo kolegomis – Linu Samuoliu, Gintautu Jaugielavičiumi ir Dariumi Leščinsku – liko bendrovėje su nauju pavadinimu – “Icor”.

Jiems savo akcijas pardavė trys kiti akcininkai – Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas. Šie už gautus pinigus įsigijo “Siemens” arenos, bendrovių “Tiketa” ir “Panevėžio arena” akcijų.

Rinka dūzgia, kad atsisveikinimo maršai aidi ir investicinės lietuviško privataus kapitalo grupės “Hermis Capital” koridoriuose. Tokias kalbas skatina grupės turėtų įmonių pardavimai.

“Hermis Capital” Lenkijos naftos perdirbimo bendrovei “Lotos” parduota beveik 60 proc. Lietuvos naftos gavybos bendrovės “Geonafta” akcijų paketą. Neseniai “Hermis Capital” pavyko parduoti Alytuje įsikūrusios šaldytuvų gamyklos “Snaigė” akcijas.

Prieš “Snaigę” ši bendrovė pardavė beveik visas savo turėtas Norvegijos elektronikos bendrovės “Kitron” akcijas. Šis pardavimas rinkos dėmesio daugiausia sulaukė dėl to, kad akcijos parduotos maždaug trečdaliu pigiau, nei kad buvo įsigytos.

“Tiesiog atėjo laikas kai kurias investicijas parduoti. Vidutinis jų laikymo laikas yra 5-7 metai, mūsų investicijos maždaug tiek laiko ir yra. Kai kurios investicijos dar liks, todėl “Hermis Capital” veiklą tęs ir toliau. Mūsų vadovų komanda kol kas neturi planų investuoti pavieniui”, – teigė “Hermis Capital” įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Nerijus Dagilis.

Bet rinkos stebėtojai neabejoja, kad “Hermis Capital” lėtai uždaro savo investicinį portfelį, nes nesutapo jo vadovų požiūris į investicijas.

“Hermis Capital” akcininkai išsivaikšto ir jiems reikia pinigų”, – taip apie vykstančius procesus “Hermis Capital” kalba investuotojai.

Didžiosios dalies “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos įmonių veiklos rezultatai paskutinį šių metų ketvirtį turėtų pamažu gerėti, mano analitikai.

Pasak jų, “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos įmonių trečiojo ketvirčio rezultatai rodo tolesnį atsigavimą.

“Šiemet ketvirtąjį ketvirtį pelno augimo toliau tikėčiausi iš “Teo LT”, tuo tarpu pienininkų, drabužių pardavėjų rezultatai gali būti kiek prastesni, nes sezoniškai geriausias jiems būna trečias ketvirtis. Kol kas sunku kažką prognozuoti dėl energetikų – palaukime, kol bus baigtos sektoriaus pertvarkos”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė banko “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

Islandijos banko “MP Bank” filialo Baltijos šalyse Kapitalo rinkų departamento vadovas Darius Križinauskas taip pat sako, kad pajamų ir pelno augimas šį ketvirtį neturėtų būti įspūdingas, rezultatai ir toliau esą gerės “po truputį”.

“Turėtų gerėti didžiosios dalies įmonių rezultatai. Norėtųsi tikėti, kad pelnu pagaliau pradžiugins Šiaulių bankas, kurio rezultatai iš bankų iki šiol atrodė prasčiausiai. Pelningumo prasme turėtų gerėti ir “Aprangos” padėtis”, – sakė jis.

Tačiau komentuodamas bendrą rezultatą, D.Užkurėlis pažymi, kad šį ketvirtį jis neturėtų ypatingai gerėti – “galimybių atsirasti dideliam pelnui nematau ir viską vertinčiau atsargiai”.

Akcijas biržoje “Nasdaq OMX Vilnius” kotiruojančios įmonės per trečiąjį. kartu uždirbo 154,325 mln. litų grynojo pelno – 38,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (111,662 mln. litų).

Iš viso per sausį-rugsėjį įmonių pelnas siekė 423,038 mln. litų, arba 2,4 karto daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (174,47 mln. litų), suskaičiavo D.Užkurėlis.

“Sėkmingai pajamas augino ir su eksportu glaudžiai susijusios įmonės, tokios kaip “Grigiškės”, “Vilniaus baldai”, Vilkyškių pieninė, “Žemaitijos pienas”. Tačiau į vidinę paklausą orientuotų įmonių pajamos stabiliu augimu pasigirti dar negalėjo.

“Apranga” jau augino pajamas, tačiau alkoholio gamintojų apyvartos ir toliau smuko”, – sako analitikas.

Kalbėdamas apie grynąjį pelną, D.Užkurėlis pažymi, kad pelningiausia įmonė per trečiąjį ketvirtį buvo “Teo LT”, uždirbusi 41,6 mln. litų grynojo pelno. Tačiau gerus pelningumo rezultatus pateikė ir “Sanitas”, “Linas agro group”, “City service”, taip pat ir pienininkai, kuriems trečias ketvirtis sezoniškai būna pats geriausias.