Buvęs pagrindinis „Snoro“ banko akcininkas Vladimiras Antonovas taip ir nesugebėjo įtikinti Europos juo pasitikėti – britai savo šalyje neleido plėstis „Snoro“ bankui, o švedai užkirto kelią V.Antonovui įsigyti automobilių gamyklą „Saab“.

Buvęs pagrindinis „Snoro“ banko akcininkas, 36 metų Vladimiras Antonovas, kaip ir pridera rusų milijardieriui, domisi automobiliais ir sportu. Prabangi vila Jūrmaloje, „Maybach“ limuzinas, „Jaguar XK“, sportinis „Spyder“, keli „Ferrari“ automobiliai, Didžiosios Britanijos futbolo klubas „Portsmouth“ – tai tik keli šio turtuolio įsigyti prabangūs žaisliukai.
Aistra automobiliams V.Antonovą užvaldė anksti – pirmąjį nusipirko vos perkopęs 20 metų. Simboliška, kad tai buvo brangiausias ir sportiškiausias „Saab“ modelis – „9000 Aero“. Praėjus porai dešimtmečių rusų verslininkas bandė įsigyti „Saab“ gamyklą, tačiau šis sumanymas nepasisekė. Domėjimasis mašinomis V.Antonovo niekada neapleido – jis ne tik kolekcionavo prabangius automobilius, bet ir rinko automobilių modeliukus.
Nuo verslo partnerio neatsiliko ir kitas „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas, taip pat garsėjantis prabangių automobilių pomėgiu. 80 tūkst. Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių gaudavęs R.Baranauskas mėgdavo keliauti ir, kaip viename interviu sakė jo žmona Sigita, buvo laikas, kai apsistodavo tik prabangiausiuose pasaulio viešbučiuose.

Aplink V.Antonovą – kelios mirtys

Rusų verslininkas V.Antonovas – itin prieštaringa asmenybė, paskui kurią nuolat vilkosi įvairiausių įtarimų šleifas. Keistas sutapimas – švedų spauda rašė, esą bent keli asmenys, su kuriais V.Antonovas buvo susijęs verslo reikalais, buvo nužudyti: Rusijos centrinio banko galva Andrejus Kozlovas, su Antonovų įsigytu pirmuoju banku „Akademhimbank“ susijęs Sergijus Ponomarevas, vyno didmenininkas Igoris Vainbergas, turėjęs skolų Antonovų bankui. Tiesa, JAV bendrovei „Kroll“, Švedijos vyriausybės užsakymu rengusiai ataskaitą apie Antonovus, šie verslininkai rodė moldavų policijos raštą, patvirtinantį, kad I.Vainbergas nusižudė.
Nors sklido įvairiausių gandų, Švedijos dienraščio „Svenska Dagbladet“ tyrimas atskleidė, kad V.Antonovas niekada nebuvo oficialiai įtartas dėl nusikaltimo ar nuteistas.
Beje, 2009 m. prie namų Maskvoje buvo pasikėsinta į V.Antonovo tėvo Aleksandro gyvybę – jį suvarpė penkios kulkos, tačiau sužeidimai nebuvo mirtini. Pasak „Svenska Dagbladet“ žurnalistų, netrukus po to šauta ir į V.Antonovo šarvuotą automobilį, kai jis sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui vienoje Maskvos gatvių. Po šių istorijų V.Antonovas apsigyveno Didžiojoje Britanijoje.
Įtarimą keliančios praeities detalės, įsigyti bankai Panamoje ir Karibuose – šalyse, garsėjančiose pinigų plovimu, europiečiams neleido pasitikėti nei V.Antonovu, nei jo valdomomis bendrovėmis. „Snoro“ bandymui atidaryti atstovybę Didžiojoje Britanijoje kelią užkirto šios šalies priežiūros institucijos. Britai tvirtino, kad V.Antonovas nesuteikė išsamios informacijos apie banką ir nuslėpė faktą, jog Lietuvos bankas buvo nubaudęs „Snorą“.
Neįsileido V.Antonovo ir švedai. Kai automobilių gamintojas „Spyker“, kurio 29,9 proc. akcijų priklausė V.Antonovui, bandė iš „General Motors“ įsigyti „Saab“ gamyklą, rusų verslininkas buvo priverstas parduoti savo akcijas. Pasak nutekintų ataskaitų, Švedijos vyriausybė esą pagrasino vetuoti šį susitarimą, o Europos investicinis bankas neišduoti milijoninės paskolos, jei V.Antonovas neatsisakys savo akcijų.
Netrukus po to V.Antonovas parašė komentarą į įtakingą JAV dienraštį „New York Times“, tvirtindamas, esą gandai apie jo sąsajas su pinigų plovimu skleidžiami dėl to, kad Europos verslininkai nusistatę prieš investuotojus iš Rusijos.

Gimė akademinio elito šeimoje

Savo verslo imperiją V.Antonovas, kilęs iš akademinio sovietų elito, pradėjo kurti būdamas visiškai jaunas, dvidešimties metų. Uzbekistane gimusio Vladimiro tėvas Aleksandras – mokslininkas ir inžinierius, o senelis Jurijus – vienas sovietų atominio ginklo programos kūrėjų.
Sulaukęs 17 metų Vladimiras atvyko į Maskvą, norėdamas sekti tėvo pėdomis ir gauti inžinieriaus diplomą prestižiniame Maskvos universitete. Tačiau greitai suprato, kad posovietiniame pasaulyje bankininkai bus reikalingesni negu inžinieriai, ir įstojo studijuoti bankininkystės. Dar studijuodamas pradėjo dirbti viename banke, o 1997 m. įsidarbino „Lefko Bank“ – iš pradžių vyriausiuoju ekonomistu, o vėliau tapo vertybinių popierių departamento vadovu. Už sėkmingą emisiją gavęs 5 mln. JAV dolerių bonusą, jis kartu su tėvu įsigijo ties bankroto ribos atsidūrusį banką „Akademhimbank“, kuris priklausė universitetui. Dar didesnis žingsnis verslo imperijos link žengtas 2003 m.: tada verslininkas įsigijo „Conversbank“ banką.
Tais pačiais metais V.Antonovas nusipirko ir Lietuvos „Snoro“ banką, kuris jam turėjo tapti tiltu į Europą.

Vokietijos koncernas BASF, būdamas dujotiekį išilgai Baltijos jūros tiesiančio “Nord Stream” konsorciumo dalininku, įsitraukia ir kitą Rusijos dujų eksporto į Europą projektą – “South Stream”.

BASF direktorių tarybos pirmininkas Jurgenas Hambrechtas ir koncerno “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris pirmadienį vakare Rusijos premjero rezidencijoje Novo Ogariove pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl “South Stream” projekto įgyvendinimo, pranešė naujienų agentūra “Interfax”.

Dokumente numatyta galimybė koncernui BASF tapti “South Stream” dalininku po atitinkamų derybų, naujos akcininkų sutarties ir naujų ilgalaikių dujų tiekimo būsimu vamzdynu susitarimų pasirašymo.

2008-aisiais “Gazprom” ir Italijos “Eni” pariteto pagrindais įsteigė bendrą įmonę “South Stream” – būsimo dujotiekio per Juodąją jūrą operatorę. Pernai birželį prie jų prisijungė Prancūzijos EDF, kuriai pažadėta ne mažesnė kaip 10 proc. dalis.

A.Mileris pareiškė, jog BASF gali pretenduoti į 15 proc. “South Stream” akcijų, ir pabrėžė. kad “Gazprom” valdys pusę visų jų.

Būsimo dujotiekio galimybių studiją ruošia Rusijos dujų monopolininkas. Dėl jo maršruto kol kas nėra galutinai apsispręsta – dujotiekis iš Rusijos per Juodąją jūrą būtų tiesiamas į Bulgariją arba Rumuniją.

“South Stream” dujotiekį planuojama pradėti tiesti 2013 metais. Pirmoji vamzdyno šaka, kurios metinis pralaidumas būtų 15,75 mlrd. kubinių metrų, pradėtų veikti pačioje 2015-ųjų pabaigoje. Iki 2018-ųjų nutiesus dar tris tokias pat šakas, Rusija naujuoju, Ukrainą aplenkiančiu vamzdynu kasmet eksportuotų 63 mlrd. kubų dujų.

Vadinamojo VP dešimtuko narys verslininkas Mindaugas Marcinkevičius, nebedalyvaujantis bendrovės “Akropolis Group” valdyme, išsamiai nekomentuoja, kodėl pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų ir valdybos – esą akcininkai nusprendė, kad reikia pokyčių.

“Nutrūko darbo sutartis”, – portalui vz.lt sakė M.Marcinkevičius, pridūręs, jog sutarties įmonės akcininkai nepratęsė nutarę, jog “reikia pokyčių”.

M.Marcinkevičius teigė, kad jo pasitraukimas neturi nieko bendra su spėliojimais apie galimus pokyčius įmonės “Vilniaus prekyba” akcininkų struktūroje ir teigė tebesantis “Vilniaus prekybos” netiesioginis akcininkas – per grupės įmonę “Taikos projektas”.

“Akcininkų struktūroje niekas nepasikeitė” – vz.lt sakė M.Marcinkevičius.

Jis sakė šiuo metu toliau vadovaujantis “Vilniaus prekybos” grupės įmonėms “Biruliškių projektas” ir “Taikos projektas”.

“Taikos projektas”, anot M.Marcinkevičiaus, aktyvios veiklos šiuo metu nevykdo, tik valdo kai kurių “Vilniaus prekybos” grupės įmonių akcijas.

M.Marcinkevičius, kartu su Gintaru Marcinkevičiumi, yra “Taikos projekto” akcininkai, o ši bendrovė yra viena iš 9-ių “Vilniaus prekybos” akcininkių.

Informacija apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, nors tam ir priešinosi dalis politikų, tapo viešai prieinama. Pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą ir Registrų centrui iki spalio l dienos surinkus duomenis apie akcijų pasiskirstymą tarp uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų, bendrovių akcininkai – jau nebe paslaptis, rašo “Verslo žinios”.

Dienraštis skelbia pusšimčio didžiausių Lietuvos uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų sąrašus. Iš jų aiškėja, kad daugiau nei dešimtadalį valdo akcininkai iš Nyderlandų, Estijos, Kipro ar Meno salos.

„Verslo žinios“ rašo:

Informacija apie UAB akcininkus, nors tam ir priešinosi dalis politikų, tapo viešai prieinama pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą ir Registrų centrui iki spalio 1 d. surinkus duomenis apie akcijų pasiskirstymą tarp uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų. Seimas, pritaręs įstatymo pataisoms, vis dėlto neįpareigojo atsakingų žinybų detaliai parengti deklaravimo formos, todėl bendrovės informaciją apie save teikė ne internetu, kaip dabar jau įprasta, o turėjo atnešti popierines ataskaitas. Jose padarius klaidų skiriama laiko jas ištaisyti, todėl ne visi duomenys viešai prieinami iki šiol.
„Registrų centro specialistų įsitikinimu, dabar nustatyta „popierinė“ akcininkų sąrašų pateikimo forma sukelia nepatogumų patiems verslininkams ir neretai tampa klaidų atsiradimo priežastimi. Manome, kad būtų tikslinga nustatyti griežtai apibrėžtą akcininkų sąrašo formą ir siekti akcininkų sąrašų pateikimo elektroniniu būdu įteisinimo“, – pažymi Aidas Petrošius, Registrų centro atstovas.
Mažai veikiančių Paskutiniais duomenimis, akcininkų sąrašus Registrų centrui pateikė 39.862 uždarosios akcinės bendrovės. Iš viso Registrų centro tvarkomame juridinių asmenų registre yra įregistruotos 83.099 uždarosios akcinės bendrovės, iš jų 1.148 yra bankrutuojančios, 5.401 – likviduojama, duomenų apie sustabdžiusias veiklą bendroves registre nėra.
„Nenorėčiau spėlioti, tačiau iš turimų duomenų aiškėja, jog Lietuvoje realiai veiklą vykdo apie 45.000 uždarųjų akcinių bendrovių“, – sako p. Petrošius.
Jis pabrėžia, kad akcininkų atskleidimas nebuvo itin sklandus procesas. Tik „Verslo žinioms“ ir kitoms žiniasklaidos priemonėms priminus, kad iki spalio 1 d. nepateikusieji privalomos informacijos bus baudžiami iki 10.000 Lt bauda, Registrų centrą užgriuvo lankytojų minios.
„Iki šiol duomenys yra tvarkomi, viliamės, kad artimiausiu metu visi suinteresuotieji galės gauti
informaciją apie Lietuvos kiekvienos UAB akcininkus“, – sako p. Petrošius.

Registrų centras paskutinę rugsėjo savaitę didžiausias pajėgas skyrė klientų aptarnavimui, nes jo filialus apgulė akcininkų sąrašus privalančių pateikti uždarųjų akcinių bendrovių atstovai.

“Dabar negalime pasakyti, kiek uždarųjų akcinių bendrovių iki spalio 1 dienos pateikė akcininkų sąrašus, nes jų gavome tūkstančius – šūsnis dokumentų. Vien ketvirtadienį Registrų centrui šiuos duomenis pateikė apie 4 tūkst. įmonių atstovų”, – BNS sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Preliminariais duomenimis, akcininkų sąrašus pateikė apie 20 tūkst. bendrovių.

“Apgultis nesibaigia: penktadienį taip pat sulaukėme daug interesantų. Gali būti, kad užtruksime dvi-tris savaites, kol sutvarkysime gautus dokumentus ir įvertinsime, kurios bendrovės duomenis pateikti suspėjo ir kiek įmonių to nepadarė”, – BNS sakė A.Petrošius.

Uždarųjų akcinių bendrovių vadovai iki spalio 1 dienos privalėjo pateikti ir finansines atskaitomybes, ir akcininkų sąrašus.

Už finansinės atskaitomybę nepateikimą gresia baudos nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų.

Pernai finansinę atskaitomybę Registrų centrui pateikė beveik 45 tūkst. įmonių, o šiemet iki rugsėjo 7 dienos – tik 39,05 tūkstančio.

Dar mažiau UAB – vos 9,6 tūkst. buvo pateikusios akcininkų sąrašus. Už tokių duomenų nepateikimą gali būti skirtos baudos nuo 100 litų iki 5 tūkst. litų.

Lietuvoje yra įregistruota 73,65 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, kurių dalis gali nevykdyti realios veiklos.