Premjeras Andrius Kubilius piktinasi parlamentarų sprendimu iš naujo svarstyti, ar mažinti alkoholio akcizą. Jis viliasi, kad kitą savaitę Seimas nepritars jo mažinimui.

“Tikiu Seimo išmintimi kitą savaitę vis dėlto paremti prezidentę, kuri tautos girdymui nepritaria (…). Noriu priminti, kad Seimas akcizus padidino tada, kai girti policininkai įvažiavo į vaikus. Ar tai, kas įvyko Vilkaviškyje – ne tragedija?” – kalbėdamas Seime priminė premjeras.

A.Kubilius, ragindamas parlamentarus iki kitos savaitės balsavimo persigalvoti ir neremti akcizo mažinimo, prisiminė ir tragiškai žuvusį tėvą.

“Esu praradęs tėvą. Nežinau, ar jaunuolis buvo pagėręs ar nepagėręs, to nebuvo nustatyta, bet faktas, kad gyvenimo būdas, kurį Lietuvoje nesugebame vis dar suvaldyti, lemia tas tragedijas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak spaudos, automobilio avarijoje prieš dvi savaites žuvę Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras ir sunkiai sužalotas meras buvo neblaivūs.

Seimas ketvirtadienį nutarė iš naujo svarstyti įstatymo pataisas dėl mažesnio alkoholio akcizo.

Jis nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui pataisas laikyti nepriimtomis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pristatydamas šalies vadovės veto, sakė, kad norint kompensuoti biudžeto netektį, alkoholio realizacija turėtų padidėti 63 proc. – 10 proc. viršyti pardavimų piką, kuris pasiektas 2007 metais.

Pasak jo, valstybės išlaidos dėl finansavimo tų padarinių, kurie atsiranda dėl alkoholio vartojimo, būna 6 kartus didesnės už pajamas, gautas iš alkoholio pardavimų.

D.Grybauskaitė šią savaitę grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, kuriomis siūloma beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams.

Pataisas ji pavadino “atviru interesų grupių lobizmu”.

D.Grybauskaitės teigimu, sumažintas akcizas alkoholiui dar labiau padidintų biudžeto deficitą – valstybė netektų 100 mln. litų pajamų, tai reikštų, jog tokia pačia suma būtų paremta alkoholio pramonė.

Seimas gruodžio pradžioje 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui tarifą – nuo 2011-ųjų sausio 1-osios akcizas turėjo sumažėti nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Dėl alkoholio akcizo tarifo keitimo Seimas apsispręs iki Kalėdų. Išvadą Seimui šiuo klausimu vėl teiks Ekonomikos komitetas, kuris jau yra pritaręs alkoholio akcizo sumažinimui.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad siūlymai liberalizuoti prekybą alkoholiu bei mažinti akcizus yra neatsakingi, ir įžvelgia lobistų veiklą.

Anot Vyriausybės vadovo, taip ignoruojama alkoholizmo žala visuomenei.

“Ne vieną kartą esu kartojęs, kad tikrai yra visiškai neatsakingai elgiamasi vėl puolant ir į prekybos liberalizavimą, ir į priėjimo prie tų pačių alkoholinių gėrimų palengvinimą per akcizų mažinimą. Toks vaizdas, kad pamirštos tos tragedijos, kurios prieš kelis metus sukrėtė visą Lietuvą, kai girti policininkai traiškė vaikus. Pamiršta yra, kokią bėdą, kokią žalą gali atnešti neatsakingas alkoholio vartojimas, alkoholizmas”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Seime šią savaitę po svarstymo pritarta projektui, kuriuo nuo kitų metų alkoholio akcizas būtų mažinamas 27,5 proc. – nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Seimas dar balsuos dėl įstatymo pataisos priėmimo. Seimas taip pat linksta pritarti ilgesniam prekybos alkoholiu laikui – parlamentarai yra pritarę Seimo Ekonomikos komiteto išvadai, kuria siūloma ilginti prekybos stipriaisiais gėrimais laiką iki 24 valandos.

A.Kubilius pastebi, kad šiais siūlymais nepaisoma mirtingumo statistikos – jis priminė Sveikatos tarybos pranešimą, kuriame parodoma, kaip Lietuvoje mirtingumas nuo alkoholizmo 2004 metais liberalizavus alkoholio prekybą daug pašoko.

“Kartais man skamba beveik makabriški šūkiai, kad gerkite daugiau lietuviškos degtinės ir išgelbėsite Lietuvos ekonomiką ir Lietuvos biudžetą. Tai yra visiškai neteisingas požiūris ir alkoholizmo sukeltos bėdos, mano supratimu, yra sunkesnės ir didesnės negu kokios nors biudžeto bėdos”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras minėtus siūlymus sakė siejantis su “labai efektyviomis” alkoholio gamintojų lobistinėmis organizacijomis, kurių atstovus sakė dažnai matantis Seime, ir apgailestavo, kad tie, kurie “nuosekliai siekė, kad alkoholio vartojimas ir mirtingumas nuo alkoholizmo Lietuvoje mažėtų, galbūt nebesugeba taip aktyviai ir efektyviai pateikti argumentų”.

“Anykščių vynas” paskelbė iki 30 proc. mažinantis darbuotojų skaičių, o putojančio vyno gamintoja “Alita” darbuotojų skaičių nusprendė sumažinti daugiau nei 25 proc. Ir visa tai vyksta prieš švenčių maratoną.

Beje, dramatiškus laikus išgyvena ir likusios dvi alkoholinių gėrimų gamyklos Lietuvoje. Dėl katastrofiškos situacijos alkoholio gamintojai kaltina valstybės akcizų politiką.

“Valstybėje įsigali nelegalus alkoholio verslas. Stipriųjų gėrimų rinkoje jis artėja prie 50 proc. Tai baisu. Juk legaliose gamyklose dirba nemažai žmonių, kurie neprašo pašalpų, bendrovės moka didelius mokesčius. Deja, susidaro įspūdis, kad valdžia tapo priklausoma nuo nelegalaus verslo, nes jos sprendimai juo toliau, tuo labiau palankesni jam. O valstybė dėl to praranda šimtus milijonų litų mokesčių”, – piktinasi “Anykščių vyną” valdančios “Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.

Visiškai nusivylę ir kiti alkoholinių gėrimų gamintojai. “Stumbro” rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys pastebi, kad, įvairių apklausų duomenimis, stipraus alkoholio vartojimas kritęs apie 10 proc., tačiau realiai rinka smukusi daugiau nei perpus, tad nesunku suprasti, kur dingsta tas skirtumas. Siekdamas išgyventi “Stumbras” taip pat optimizavo veiklą, teko atleisti dalį darbuotojų. Štai 2006–2007 m. lapkričio gruodžio mėnesiais įmonėje dirbdavo arti 400 darbuotojų, o šiuo metu yra tik apie 250.

“Vilniaus degtinės” finansų ir administracijos direktorė Audra Jauniškienė prognozuoja, kad ir kitais metais alkoholio pramonėje dar nebus atsigavimo ženklų. “Manau, iš krizės išeisime paskutiniai, kai žmonės pajus galintys pirkti kokybiškesnį, bet brangesnį, nešešėlinį produktą”, – prognozuoja A.Jauniškienė.
Todėl alkoholio gamintojai ragina Vyriausybę ir politikus keisti akcizų politiką. Bet ši tokiems prašymams kurčia. Pasak “Alitos” vadovo V.Junevičiaus, premjeras Andrius Kubilius prieš metus pažadėjo susitikti su alkoholio įmonių atstovais, bet iki šiol tam laiko nerado.

Lietuvai ir Baltarusijai trečiadienį pasirašius susitarimą dėl paprastesnio sienos kirtimo pasienio gyventojams, ekonomistas Raimondas Kuodis perspėja, kad valstybės biudžetas gali surinkti mažiau degalų, tabako ir alkoholio akcizų.

“Pasienio zona apima ir Vilnių, kuris yra apie 30 kilometrų nuo sienos. Nuvažiuoti užsipilti degalų, nusipirkti tabako, alkoholio, turint tokį visiškai lengvą sienos kritimo režimą, daugeliui žmonių tikrai apsimokės. Daug žmonių ir dabar tą daro. Klausimas, kas bus su mūsų akcizų surinkimu, kai mes turėsime tokį pokytį. Čia kalba neina apie kontrabandą, kalba eina apie visiškai legalų sienos kirtimą ir atsivežimą, sakykime, pilną baką degalų. Per vieną reisą galima sutaupyti apie 100 litų vien dėl to”, – ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė R.Kuodis.

Jis įsitikinęs, kad valstybė surinks gerokai mažiau akcizų, todėl valstybė turės didinti kitus mokesčius, kad galėtų mokėti, pavyzdžiui, pensijas.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis radijo laidoje teigė, kad atsakingos valstybės institucijos turi pasiruošti, kad įsigaliojus naujajai tvarkai gyventojai nepiktnaudžiautų.

“Yra Lenkijos ir Ukrainos pavyzdys, ir lenkai nepatyrė jokio spaudimo jų akcizinėms prekėms ir pajamoms iš akcizo. Užsienio reikalų ministerija laiške Vyriausybei nurodė, kad iki to laiko, kol bus įgyvendintas šis režimas, tai yra, kol Seimas ratifikuos, visos institucijos, kurios susijusios, – pasienis, muitinė, mokesčių inspekcija – turi priimti atitinkamus sprendimus, kad šiuo palengvintu pasienio režimu nebūtų piktnaudžiaujama”, – teigė A.Ažubalis.

“Pavyzdžiui, vokiečiai pasienio gyventojams neleidžia įsivežti alkoholio nė butelio”, – kalbėjo ministras.

Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį Minske pasirašė susitarimą, kuris leis paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams.

Susitarimas numato, kad kai kurie pasienio gyventojai galės kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio eismo leidimais ir iki 90 dienų per pusę metų būti kitos valstybės 50 kilometrų pasienio teritorijoje.

Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienyje. Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti.

Susitarimas dar turės būti ratifikuotas.