Alkoholis

Nuo lapkričio 1 d. didės gėrimų kainos. Nors užstato dydis liks toks pat, už produktą reikės mokėti daugiau.

Gėrimų gamintojai ir importuotojai už kiekvieną PET ir metalinę (plieninę) pakuotę taromatus administruojančiai VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) mokės po 2,5 cento. Iki šiol jie buvo taikomi tik tiems gamintojams, kurie nepakeitė pakuočių brūkšninio kodo. Apie naujus tarifus USAD pranešė dar vasarą. Pirkėjams užstato dydis nesikeis, jie ir toliau mokės 10 centų. Tačiau gamintojai neslepia, kad gėrimų kainos kils, be to, pridėjus kitas išlaidas skirtumas nebus tiksliai 2,5 cento.

Pagrindinė priežastis, kodėl už šią tarą mokėsime daugiau, yra pirkėjų uolumas grąžinti depozitinę tarą ir administratoriaus apsiskaičiavimas. Vasarą apskaičiuota, kad pirmaisiais užstato sistemos veikimo metais bus surinkta apie 73 proc. visų į rinką išleistų metalinių, PET pakuočių ir 61 proc. stiklinių pakuočių. Iki sistemos veikimo pradžios planas buvo kuklesnis – surinkti 64 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių. Lietuva pasirodė esanti butelių grąžinimo pirmūnė, nes, tarkime, Estijoje, USAD teigimu, pirmaisiais metais buvo surinkta 40 proc., Danijoje – 55 proc., Švedijoje – 51 proc. visų pakuočių. Dėl to, kad lietuviai aktyviau grąžina pakuotes, sistemos išlaikymas, USAD teigimu, pabrango 5 mln. eurų per metus. Tarifus padidinusi USAD tikisi, kad lapkritį ir gruodį iš gamintojų ir importuotojų surinks papildomai 1,4 mln. eurų.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

2013 metų pradžioje padidinus akcizą degalams, vis daugiau vairuotojų juos perka nelegaliai. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, nelegaliais būdais degalus įsigyja daugiau nei pusė – beveik 55 proc. – Lietuvos vairuotojų.
Tik 45 proc. automobilių vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Pigesnius baltarusiškus degalus naudoja apie 16 proc. atsakusiųjų. Vilkikų vairuotojų siūlomą kurą renkasi beveik 12 proc. apklausos dalyvių. Beveik ketvirtadalis vairuotojų teigė ieškantys kitų alternatyvų degalams įsigyti nelegaliai.
Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, pastebi, kad degalų pirkimo situacija per metus pasikeitė oficialių tiekėjų nenaudai.
“Prieš metus atlikta apklausa parodė, jog nelegaliai degalus pirko 46 proc. vairuotojų. Per 2013-uosius nelegaliai degalus perkančių vairuotojų padaugėjo 9 proc. punktais”, – sako V. Daukšas.
Jo teigimu, priežastis, kodėl lietuviai rečiau užsuka į degalines, yra ta, jog pirkdami nelegalius degalus jie  sutaupo.
“Litras dyzelino šiandien kainuoja nuo 4,14 iki 4,44 lito, o nelegaliai parduodamas dažnai būna iki lito pigesnis. Vadinasi, pirkdamas nelegalius degalus vairuotojas gali sutaupyti apie penktadalį kurui išleidžiamų lėšų”, – sako V. Daukšas.
Šiuo metu daugiau nei 28 proc. vairuotojų degalams išleidžia nuo 200 iki 300 litų per mėnesį. 32 proc. apklaustųjų atsakė, jog jų išlaidos degalams per mėnesį siekia iki 500 litų. Daugiau nei 500 litų per mėnesį degalams išleidžia apie 17 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų.
Pasak Autoplius.lt plėtros vadovo, prie nelegalios degalų prekybos labiausiai prisidėjo 2013 m. pradžioje padidintas akcizo mokestis. “Padidinus mokestį buvo surinkta 1 proc. mažiau mokesčių nei 2012 metais. Akcizo didinimas – nepasiteisino ir tik padidino nelegalią prekybą degalais”, – teigia V. Daukšas.
Apklausa parodė, jog būtent dėl padidinto akcizo mokesčio beveik 32 proc. vairuotojų buvo priversti ieškoti pigesnių, bet nelegalių alternatyvų degalams įsigyti.
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, ką jie darytų, jei degalų kaina šalyje šokteltų iki 6 litų už litrą. Beveik 15 proc. apklausos dalyvių transporto priemonę keistų į ekonomiškesnį, mažiau sąnaudų reikalaujantį automobilį. Beveik tiek pat atsakiusiųjų mažintų važiavimų automobiliu skaičių ir rinktųsi alternatyvias transporto priemones. Atsisakyti automobilio ryžtųsi tik 4 proc. respondentų.
Didžiausia dalis – net 47 proc. – vairuotojų atsakė, jog žvalgytųsį pigesnių degalų kaimyninėse šalyse. Tačiau V. Daukšas atkreipia dėmesį, kad pigūs kaimyninės šalies degalai nėra išsigelbėjimas, ypač pirkti iš vilkikų vairuotojų. Jo teigimu, neretai tokie degalai buvo gabenti prastoje, nešvarioje taroje ir gali daryti žalą automobilio varikliui, kurio remontas gali brangiai atsieiti.

BFL

Europos Sąjunga (ES) skaičiuoja, kad dėl kontrabandos per išorinę Rytų sieną kiekvienais metais prarandama apie 10 mlrd. eurų. Dėl to bendrija imsis naujų priemonių kovoje su kontrabanda per Rytų sieną. Viena iš tokių priemonių – laipsniškas ES ir kitoje pusėje sienos esančių valstybių akcizo suvienodinimas.

Specialios priemonės numatytos Rytų sienos apsaugos planuose, kurie turėtų būti patvirtinti birželį.

“ES mastu vertinama, kad dėl kontrabandos ir padirbtų cigarečių patekimo į ES rinką kasmet prarandama apie 10 mlrd. eurų. Tai yra pakankamai reikšminga suma ir, be abejo, dėl to smarkiai akcentuoju dėmesį į Rytų pasienio problematiką, nes šioje ES dalyje yra daugiausiai rizikų, o veiksmų planas ir yra nukreiptas tam, kad būtų taikomos pakankamai konkrečios priemonės, mažinančios kontrabandos mastus”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.

A. Šemeta akcentavo bendras įvairių šalių operacijas pasienyje, kurias ketinama suintensyvinti. Dėmesys turi būti skiriamas ir infrastruktūros plėtrai. Čia kalbama apie skenerių įdiegimą. ES valstybės narės raginamos keistis informacija tarp įvairių pasienyje veikiančių tarnybų, šalims narėms siūloma suvienodinti sankcijas, kad jų lygis laipsniškai suartėtų.

Efektyvios sankcijos yra viena iš priemonių, kuri leidžia atgrasyti kontrabandininkus nuo veiklos”, – teigė A. Šemeta.

Pasak eurokomisaro, Rytų sienos apsaugos planas numato ir derybas su valstybėmis, esančiomis kitoje pusėje sienos, dėl laipsniško jų akcizo politikos artinimo ES politikai. Šiuo metu akcizų skirtumai yra gana dideli ir tai, anot A. Šemetos, yra vienas iš veiksnių, skatinančių kontrabandą.

“Mūsų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybių, kurios yra prie rytinės ES sienos, siekia artimesnio bendradarbiavimo su ES. Be abejo, tas artimesnis bendradarbiavimas galėtų apimti ir mokesčių politikos klausimus, ir, konkrečiai, akcizų klausimus”, – kalbėjo Europos Komisijos narys.

Nesiliaujant neramumams Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, benzino kainos didžiausiuose Lietuvos degalinių tinkluose per savaitę augo 7-8 centais ir viršijo 4,6 lito ribą. Dyzelinas per savaitę pabrango 8-10 centų iki daugiau kaip 4,3 lito.

Per savaitę mažmeninėje rinkoje nesikeitė tik suskystintų dujų kaina.

“DnB Nord” ekonomistas Rimantas Rudzkis penktadienį pareiškė, kad dėl smarkiai išaugusių degalų kainų turėtų būti svarstomas benzino akcizų mažinimas.

Tačiau Finansų ministerijos teigimu, mėginimai stabdyti dėl naftos kainų augančias kuro kainas mažinant akcizus yra netinkami. Ministerijos tvirtinimu, tai neužtikrina, kad naftos kainos ir toliau neaugs, kad nebus pasinaudota mažesniu tarifu, siekiant gauti didesnį pelną.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS sakė, kad akcizo sumažinimas galėtų turėti kelių procentų įtakos galutinei kainai, tačiau dabartinių kainų pagrindinė priežastis yra brangstanti nafta, todėl tai būtų laikinas poveikis.

“Be to, benzinas nėra pirmojo būtinumo prekė, be kurios negalėtų išsiversti dauguma namų ūkių. Visada šiam produktui yra pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva – viešasis transportas. Brangesnis benzinas gali teigiamai pakeisti bent dalies šalies gyventojų vartojimo įpročius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos naftos”, – sakė N.Mačiulis.

“Tuo tarpu Lietuvos verslo konkurencingumo sumažėjęs benzino akcizas reikšmingai nepagerintų, nes dauguma įmonėse naudojamų transporto priemonių naudoja dyzelinį kurą”, – pridūrė “Swedbank” ekonomistas.

Vilniuje “Lukoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinėse 95 markės benzino kaina kovo 4 dieną, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 8 centais iki atitinkamai 4,61 ir 4,63 lito.

“Statoil” tinklalapyje skelbiama, kad vidutinė 95 markės benzino kaina, parduodama tinklo degalinėse šalyje, penktadienį buvo 4,61 lito, arba 7 centais daugiau nei prieš savaitę.

“Lukoil” tinklo degalinėse sostinėje dyzelino kainą per savaitę paaugo 10 centų iki 4,31 lito, “Orlen” tinkle litras šio kuro per savaitę brango 8 centais.

Vidutinė dyzelino kaina “Statoil” degalinėse Lietuvoje penktadienį siekė 4,33 lito už litrą – 9 centais daugiau nei prieš savaitę.

Suskystintos dujos “Lukoil” ir “Orlen” tinkle kainavo 2,35 lito, “Statoil” – 2,33 lito – šios kainos išliko stabilios.

Bendrovės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale parduodamo populiariausio benzino kaina per savaitę pakilo 50,29 lito iki 4241,33 lito už 1 tūkst. litrų, dyzelino – 67,11 lito iki 3970,65 lito, suskystintų dujų – sumažėjo 2,2 lito iki 3326,85 lito.

Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentės pozicijai dėl alkoholio akcizo ir paliko galioti dabartinį tarifą. Tokiu būdu Seimas pakeitė savo ankstesnį sprendimą maždaug 30 proc. mažinti alkoholio akcizą.

Seimas ketvirtadienį pirmą kartą balsuodamas atsisakė vėl paremti anksčiau parlamentarų priimtą sprendimą beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiui. Už tai, kad būtų paliktas ankstesnis sprendimas, balsavo 34 parlamentarai, prieš – 63, o susilaikė du parlamentarai.

Vėliau Seimas parėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl pataisų: už balsavo 69 parlamentarai, prieš – 8, o susilaikė 18 Seimo narių.

Dabar alkoholio akcizas siekia 4,416 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Ekonomikos komiteto narys “darbietis” Kęstutis Daukšys prognozavo, kad sprendimas neigiamai paveiks vietos alkoholio pramonę – teks atleisti iš darbo žmones, nes mažės stipriųjų gėrimų pardavimai, brangesnį legalų alkoholį gyventojai keis į pigesnį nelegalų ar kontrabandinį.

“Siūlysiu pataisas, kad 70 proc. iš alkoholio surinktų pajamų į biudžetą būtų skirtos sportui, kultūrai bei kovai su alkoholizmu”, – sakė K.Daukšys.

Ekonomikos komitetas siūlė pataisas dėl alkoholio akcizo mažinimo iš naujo apsvarstyti kitais metais, o Sveikatos reikalų komitetas pataisas siūlė atmesti, kadangi jos prieštarauja pagrindiniam valstybės alkoholio kontrolės politikos principui – mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pristatydamas šalies vadovės veto, sakė, kad norint kompensuoti biudžeto netektį, alkoholio realizacija turėtų padidėti 63 proc. – 10 proc. viršyti pardavimų piką, kuris pasiektas 2007 metais.

Sumažinus alkoholio akcizą ir stipriems gėrimams tapus labiau prieinamiems, valstybė patirtų daugiau žalos nei gautų pajamų, antradienį pareiškė vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais.

“Kuo labiau tenka skaityti įvairių pranešimų, analizių, raportų tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio institucijų, matyti, kad alkoholio patiriama žala yra daug didesnė nei surenkamos pajamos. Raportai ES mastu rodo, kad valstybė patiria net šešis kartus didesnį nuostolį nei gaunamos pajamos iš alkoholio akcizo”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė Nerijus Udrėnas, komentuodamas šalies vadovės sprendimą vetuoti alkoholio akcizus mažinančias įstatymo pataisas.

Jis prisipažino ir pats anksčiau manęs, kad per didelis alkoholio vartojimas yra mažos visuomenės dalies problema.

“Bet tyrimai rodo, kad didelę žalą sukelia didelės visuomenės dalies vartojimas alkoholio. Tuo metu ir padaromas nusikaltimas ar avarija, ar savęs susižalojimas”, – sakė N.Udrėnas.

Anot jo, degtinė nėra pirmo būtinumo prekė, kuria taip reikėtų “rūpintis, kad ji nebūtų per brangi”. Juolab kad vartotojų apklausa parodė, jog vartojimo krepšelyje pirmiausia jie atsisakytų stipraus alkoholio.

“Be to, akcizo mažinimas dabar sukeltų biudžeto problemų, kai jau ir taip trūksta finansavimo tai pačiai sveikatos apsaugai ar pensijų finansavimui”, – sakė prezidentės patarėjas.

Jis rėmėsi Finansų ministerijos skaičiavimais, kad sumažinus etilo alkoholio akcizą tarifą iki 3200 litų už gryno alkoholio hektolitrą, valstybės biudžeto pajamos iš akcizų sumažėtų iki 100 mln. litų.

“Finansų ministerija teigia, kad norint kompensuoti tą galimai netenkamą pajamų dydį, (alkoholio – BNS) realizacija turėtų išaugti 63 proc., tai yra daugiau kaip dešimt procentų viršyti realizacijos piką 2007 metais. Ar mes tikrai to norėtume?” – klausė N.Udrėnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, kuriomis siūloma beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Seimas jas iš naujo svarstys šią savaitę.

Seimas gruodžio pradžioje 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui tarifą – nuo 2011-ųjų sausio 1-osios akcizas turėjo sumažėti nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Seimas nutarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą laikyti nepriimtu. Už siūlymą svarstyti Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą iš naujo balsavo 46 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 73 Seimo nariai.

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės siūlymui Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą laikyti nepriimta.

Respublikos Prezidentė, grąžindama Seimui nepasirašytą įstatymą, pabrėžė, kad “Seimo priimto Įstatymo nuostatos, kuriomis yra pailginamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas mažmeninės prekybos įmonėse nuo 8 iki 24 valandos, ne mažina, o tik didina alkoholinių gėrimų prieinamumą, o kartu ir jų vartojimą. Tai prieštarauja Lietuvos sveikatos programos, Valstybės alkoholio kontrolės programos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslams bei siekiams valstybės sveikatos sistemos politikos bei alkoholio kontrolės srityje, neatitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslo ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principų. Taigi šios prielaidas alkoholinių gėrimų vartojimo didėjimui sudarančios Įstatymo nuostatos yra ydingos savo turiniu, todėl negali tapti valstybės vykdomos sveikatos politikos dalimi”.

Be to, Prezidentė mano, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko mažmeninės prekybos įmonėse pailginimas nuo 8 iki 24 valandos gali daryti įtaką šalies kriminogeninei situacijai.

Respublikos Prezidentė primena, kad Seimui 2008 metus paskelbus blaivybės metais, buvo priimtos įstatymų pataisos, padidinusios alkoholinių gėrimų akcizų tarifus, suteikusios savivaldybėms didesnius įgaliojimus riboti alkoholinių gėrimų prekybą, sugriežtinusios transporto priemonių vairuotojų kontrolę ir atsakomybę už vairavimą išgėrus, sugriežtinusios alkoholio reklamą, ribojusios prekybos alkoholiu vietas ir laiką, draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą sanatorijose, aukštosiose mokyklose ir jų teritorijose, automobilių salonuose, taip pat draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą nepilnamečiams, gerokai sumažino bendrą alkoholio suvartojimą ir jo daromą žalą šalies gyventojų sveikatos rodikliams, viešajai tvarkai ir nusikalstamumui, kelių eismo įvykiams ir jų pasekmėms.

Šiandien LR Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Akcizo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti akcizo mokestį etilo alkoholiui iki 3200 Lt/HPA, motyvuodama, kad sumažintas akcizas padidins biudžeto deficitą.

“Apgailestaujame, kad Prezidentė priėmė sprendimą remdamasi argumentu, kad valstybė neteks 100 mln. litų sumažinus akcizą stipriam alkoholiui. Esame nustebę, kadangi Finansų ministerija yra paskaičiavusi, kad sumažinus akcizo tarifą ir legaliai apyvartai padidėjus 42 proc., biudžetas per metus gautų 583 mln. litų vien akcizo mokesčio, t.y. kad biudžeto pajamos kasmet didėtų apie 70 mln. litų. Taip pat apgailestaujame, kad šalies vadovė neįvertino ir neįsiklausė į visų šalių argumentus įskaitant Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, Valstybės kontrolės išvadas, Finansų ministerijos skaičiavimus, Policijos ir Muitinės departamentų statistiką, Teismo medicinos instituto ir Narkotikų kontrolės departamento duomenys,”-teigia Laurynas Vilimas, AGPĮA prezidentas

Valstybės kontrolės pateiktoje Valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad mažėjant legalaus verslo apimtims, mažėja mokesčių surinkimas, auga nedarbas. Ataskaitoje teigiama, kad sumažėjus gyventojų pajamoms ar padidėjus akcizinių prekių kainai, vartojimo įpročiai kinta nežymiai, nes mažėjanti legali realizacija nereiškia proporcingai sumažėjusio vartojimo.

Remiantis šių metų trijų ketvirčių konsoliduotais Policijos departamento, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, nelegalaus alkoholio sulaikyta beveik 250 tūkst. litrų, t.y. 26 proc. daugiau nei 2009 m., o lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu nelegalaus alkoholio išimta iš rinkos net 400 proc. daugiau.

Legali stipraus alkoholio pramone buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų, bet legalių produktų pardavimams per du metus nukritus apie 50 proc. valstybė kasmet praranda apie 200 mln. litų vien iš akcizo mokesčio, apie 25 mln. litų PVM, apie 8 mln. litų pelno mokesčio, apie 2 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat, gerokai smukus prekybai, iš dviejų tūkstančių alkoholio pramonėje ir prekyboje tiesiogiai dirbusių žmonių, darbo neteko apie 30 proc. darbuotojų.

Alkoholio akcizų mokesčių surinkimas per 11 metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2008 -ųjų laikotarpiu, sumažėjo 118 mln. litų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, iš visų akcizinių prekių tik etilo alkoholio akcizo surinkimas taip ženkliai kritęs.

Seimas sumažino akcizą alkoholiui. 27,5 proc. mažesnis tarifas bus taikomas nuo 2011-ųjų sausio 1-osios.

Akcizas sumažintas nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Už tai antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė 8 parlamentarai.

“Ką tik Seimas iš jūsų atėmė 50 mln. litų”, – po balsavimo į parlamentarų darbą stebinčius pensininkus kreipėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė kreipsis į prezidentę, kad ji pataisą vetuotų.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisą pasirašys, akcizo dydis bus toks, koks galiojo 2001-2008 metais.

“Tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad atpigęs alkoholis taps kovos su kontrabanda ginklu: “Šiandien Baltarusijoje veikia 13 etilo alkoholio gamyklų, Kaliningrade kelios dirba. Pagal jų duomenis, kiekvieną ketvirtį atidaro papildomai po naują liniją. Po naują gamyklą planuoja atidaryti 2011 metais. Akcizo sumažinimu sustabdytumėm etilo alkoholio proveržį ir kontrabandos srautus į Lietuvą”, – sakė parlamentaras.

Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad pataisų priėmimas norimo efekto nepasieks, o socialinė žala bus padaryta didelė: “Atpigęs alkoholis – paskata vartoti ir bus prieinamesnis”.

“Jeigu norime, kad žmonės nepirktų šešėlyje esančio alkoholio, o pirktų viešą, tai reikėtų mažinti akcizą iki tiek, kad atsirastų konkurencija, o kaip dabar – truputį, neprotinga pamažinti”, – teigė parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius-krikdemas Petras Luomanas mano, kad biudžetas negaus 50 mln. litų pajamų.

“Jeigu prieinamumas geresnis ir vartojimas didesnis”, – aiškino parlamentaras.

Socialdemoktaras Bronius Bradauskas informavo, kad dabar į Lietuvą nelegaliai patenkantis rusiškas ir baltarusiškas alkoholis yra 10 litų pigesnis nei šalies parduotuvėse.

Seimas nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Akcizų įstatymo projektui, kuriuo buvo siūloma sumažinti akcizą alkoholiui.

Už pagrindinio komiteto siūlymą nuo 2011 m. liepos 1 d. Etilo alkoholiui taikyti 3 740 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 12. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra taikomas 4416 litų akcizo tarifas.

Nepritarus pagrindinio komiteto išvadai, paskirtas kitas – Ekonomikos komitetas Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui tobulinti. Už siūlymą pavesti šį projektą tobulinti Ekonomikos komitetui balsavo 60 Seimo narių, už siūlymą paskirti pagrindiniu komitetu Sveikatos reikalų komitetą – 44 Seimo nariai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data nenustatyta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Akcizų įstatymo projektui. Juo siūloma mažinti akcizą stipriam alkoholiui.

“Nors šis sprendimas ir pavėluotas, nes nelegali rinka jau pasiekė grėsmingas apimtis, bet esu įsitikinęs, kad sumažintas akcizas etilo alkoholiui teigiamai paveiks biudžeto pajamų surinkimą ir neleis žlugti legaliam alkoholio verslui. Prognozuojame, kad sumažinus akcizą stipriam alkoholiui nelegali rinka per kelis metus turėtų sumažėti apie 40 proc., o valstybės biudžeto pajamos iš akcizo padidėtų apie 70 mln. litų per metus. Padidinto akcizo žąlą valstybės biudžetui įvertino ir Valstybės kontrolės auditoriai, kurie savo ataskaitoje patvirtina, kad akcizų kėlimas neįvertinant pasekmių, lemia legalios rinkos praradimą,” – teigia Laurynas Vilimas, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas.

Per 2007– 2009 metus legali alkoholio rinka sumažėjo 41 proc.. Vien per šių metų liepos – rugpjūčio mėnesius legalaus alkoholio pardavimai dar sumažėjo 30 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis stipraus alkoholio akcizo tarifas 2,3 karto viršija nustatytą ES minimumą.

Įgyvendinant ES direktyvas, nuo kitų metų Lietuvoje didės du akcizo mokesčiai – dyzelino ir tabako. Dėl akcizų didinimo 10 proc. litras dyzelino Lietuvos gyventojams pabrangs apie 12 ct. Tuo tarpu tabakui taikomų akcizų kėlimas turės įtakos tik pigesnių cigarečių kainai. Finansų ministerijos atstovų teigimu, įgyvendinant ES tarybos direktyvą, akcizų tarifas nuo 2011 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 221 Lt už tūkstantį cigarečių. Iki šiol toks tarifas buvo taikomas populiariausių cigarečių kategorijai. Ministerija prognozuoja, kad dėl to pigesnių nei 7,2 Lt cigarečių kainos padidėtų nuo 1 iki 6 proc., o populiariausios cigaretės brangti neturėtų.

Kritusi gyventojų perkamoji galia ir smarkiai pabrangusios legalios cigaretės šešėliniam tabako verslui šiemet leido išsiplėsti iki 44 proc. Tą parodė naujausias “SIC Gallup Media/TNS” tyrimas. Pernai šis šešėlinis verslas siekė 26 proc.
Tokias pačias tendencijas pastebi ir alkoholio gamintojai, kuriems pernai akcizo mokestis taip pat buvo didintas du kartus. Bendrovės “Stumbras” rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys tvirtino, kad  praėjusiais metais legali alkoholio rinka krito apie 25 proc., o šėšėlinė ekonomika didėjo apie 30 proc.

“Visa stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka po truputį grįžta į 2003 m. lygį, vadinamuosius laukinius laikus, kai nevaldomai karaliavo “bobučių fabrikėliai” ir kontrabandininkų gaujos. Pavyzdžiui, rajonuose daugelis tenykščių parduotuvių tiesiog nebeužsisako stiprių alkoholinių gėrimų”, – pabrėžė A.Čiburys.