Elektroniniai akiniai, automatiškai keičiantys lęšių židinio nuotolį, akiniai nuo saulės su mikrokameromis ir ausinėmis, skirti neregiams bei akiniai su išmaniųjų telefonų technologijomis – tai tik keletas revoliucingų 2011 metais pristatytų akinių rinkos naujovių. Jau netolimoje ateityje šie modernūs prietaisai pakeis įprastinius akinius ir pasiūlys plačiajai visuomenei visą spektrą nuostabą keliančių galimybių.

Praėjusiais metais modernios technologijos itin sėkmingai veržėsi į akinių rinką. Vasarą JAV, o kiek vėliau ir Europos rinkai buvo pristatyti pirmieji elektroniniai akiniai, automatiškai prisitaikantys prie skirtingu atstumu žmogaus matomų objektų. Gamintojų teigimu, tokie akiniai tinka tiek skaitymui, tiek ir žiūrėjimui į tolį, mat žmogus dėvintis akinius gali pakeisti akinių židinio nuotolį automatiškai, tai yra, palenkęs galvą, arba rankiniu būdu, palietęs akinių rėmelyje paslėptą jungiklį.

Metų pabaigoje mokslininkai prakalbo ir apie naują iššūkį – kontaktinius lęšius, kuriuose vaizdas būtų projektuojamas tiesiai prieš akis. Naudojantis jau sukurtais lęšiais bandoma skaityti elektroninius laiškus, naudotis kitomis išplėstinės tikrovės paslaugomis. Didžiausia iškilusi kliūtis jau praeityje – po ilgų bandymų mokslininkams pavyko priversti žmogaus akį susifokusuoti ties vaizdu, kuris projektuojamas lęšio paviršiuje. Natūralu, kad ryškus vaizdas matomas tuomet, kai stebimas objektas yra bent už kelių centimetrų nuo akies, tačiau mokslininkams pavyko pritaikyti lęšius taip, kad juose rodomas vaizdas būtų ryškūs. Planuojama, kad artimiausiu metu tokiais kontaktiniais lęšiais bus galima skaityti ir tekstą.

Spartėjant mobiliojo interneto tinklams bei didėjant išmaniųjų telefonų galimybėms, vis daugiau vartotojų įsigyja šiuos nedidelius nešiojamus kompiuterius primenančius prietaisus, kurie gali atlikti begales naudingų ir pramoginių funkcijų. Tad kodėl viena iš jų negalėtų pagelbėti silpnaregiams? Oksfordo universiteto mokslininkai jau dabar pluša ties projektu, kurio rezultatai gerokai palengvintų regos sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Konstruojant akinių rėmelius bandoma pritaikyti technologijas, kurios iki šiol buvo diegiamos tik išmaniesiems telefonams ar kompiuteriniams žaidimams. Rėmeliuose ir akinių lęšiuose įmontuotos vaizdo kameros bei LED sistemos šviesos ir spalvų signalai, kuriais būtų užkoduoti tiek buities reikmenys, tiek žmonių veidai ir silpnai matančiam žmogui pagelbėtų geriau orientuotis aplinkoje. Tokio tipo išmanieji akiniai, pasak kūrėjų, sugebėtų netgi garsu skaityti laikraščius – identifikuotas tekstas būtų įgarsinamas ir transliuojamas per specialias ausines.

Vieno didžiausių optikos tinklų Lietuvoje „Fielmann“ vadovo Gintauto Kersnausko manymu, pastarųjų metų inovacijos tik patvirtina, kad ir šiais metais išmaniųjų telefonų technologijos vis labiau brausis į akinių rinką. Rimtus ketinimus veržtis į optometrijos pramonę, G.Kersnausko nuomone, iliustruoja dar 2008 metais amerikiečių technologijų giganto „Apple“ įsigytas vadinamųjų „iGlasses“ patentas. „Stebėti futbolo varžybas ne TV ekrane, o individualiai per akinius sporto aistruoliams būtų keblu, tačiau idėja akiniuose įdiegti GPS sistemą ar video – foto kamerą atrodo gana viliojanti ir praktiška, – sako G. Kersnauskas. Žvelgdamas į ateitį optikų tinklų vadovas vis dėlto prognozuoja, kad artimiausiu metu nei išmanieji, nei elektroniniai akiniai įprastinių korekcinių akinių iš rinkos neišstums, bet taps dar viena pramoga modernių technologijų entuziastams.

„Galima pripažinti idėją esant naudingą, bet nemokėti ja naudotis“, – kadaise pasakė Johanas Volfgangas Gėtė. Ir iš tiesų – pagalbos su amžiumi silpstančioms akims pradėta ieškoti jau seniai, tačiau pasinaudoti ore sklandančia idėja, pasirodo, nebuvo taip paprasta.

Vis dėlto idėjai įgavus fizinį kūną, vadinamą akiniais, šie iki šiol laikomi vienu svarbiausių išradimų per pastaruosius 2000 metų.

Akinių tėvynės paieškos

Šio nepamainomo šiuolaikinės žmonijos palydovo tėvyne laikoma Italija. Tiksliai nežinoma, kada pasirodė pirmieji akiniai, tačiau, pasak ankstyvųjų šaltinių, tai galėjo įvykti apie 1286 metus Pizos mieste. Vis dėlto dar senovės Romoje buvo pastebėta lęšių savybė didinti daiktų atvaizdus ar juos matyti aiškiau. Pasak legendos, Romos imperatorius Neronas, kurio rega buvo silpna, stebėdavo gladiatorių kovas per specialiai nušlifuotą akmenį – smaragdą. Na, o imperatoriaus mokytojas filosofas Seneka jau seniai buvo pastebėjęs, kad, žiūrint į smulkų raštą per stiklą ar užpildytą vandeniu stiklinį rutulį, raidės tampa aiškesnės.
Legendos lieka legendomis, tačiau mintis sujungti du stiklus su metalinėmis kniedėmis šovė būtent italams. Tuo tarpu Venecijoje netgi rasti dokumentai, kuriuose 1330 metais užfiksuotas specialus miesto valdžios įstatymas akinių meistrams. Šie buvo prisaikdinami neišduoti savo darbo paslapčių, tam, kad visos žinios, susijusios su stiklo apdirbimu, liktų Venecijoje. Tokiam meistrui nelegaliai išvykus iš miesto, jo padėjėjai buvo sodinami į kalėjimą, o pats bėglys susekamas ir nuteisiamas mirties bausme. Tačiau tokie akinių meistrų persekiojimai ir draudimai nedavė laukiamo rezultato ir jau po kelių metų akinių dirbtuvės atsidarė Olandijoje, Harlemo, Midelburgo miestuose. Europoje gyveno daugybė regos problemų turinčių žmonių, tad akinių stiklo šlifavimas pradėjo plisti itin sparčiai.

Stiklinė prabanga
Labai svarbus akinių vystimuisi tapo XV amžius. Tam įtakos turėjo kitas išradimas – Gutenbergo spausdinimo mašina, kuri knygas pavertė prieinamas kiekvienam ir keleriopai padidino akinių paklausą. Vis dėlto, šiame amžiuje akiniai buvo prabangos prekė – juos vieni kitiems giminaičiai palikdavo testamentu. Viduramžiais juos dažniau dėvėdavo dvasininkai, turtingi amatininkai ar mokslininkai. Akiniai, pagaminti Florencijoje, daugumai tapo statuso simboliu, o juos dėvintys atrodė oresni, svarbesni ir net aukštesnio intelekto visuomenės nariai.
Rėmeliai atsirado norint apsaugoti stiklinių lęšių kraštus nuo aptrupėjimų. Tuo tikslu, stiklai buvo rėminami mediniais, kauliniais rėmeliais.
XVII-ame amžiuje akinių gamybos centru tapo Vokietija. Vokiečiai gamino geriausius akinių rėmelius, tuo tarpu, italai buvo nepralenkiami aukšta lęšių kokybe. Vokiečiai aukštas pozicijas akinių rinkoje turi ir iki šiolei – didžiausią optikos salonų tinklą Europoje turi būtent Vokietijos akinių rinkos lyderis „Fielmann“, kur europiečiai per metus nuperka apie 7 milijonus akinių.

Madingų formų beieškant
Kokie naudingi per amžius būtų buvę akiniai, juos taip pat nuolatos blaškė madų skersvėjai. Štai, pavyzdžiui, apvalūs akinių lęšiai buvo populiarūs iki pat XVIII amžiaus pabaigos, kai turėjo savo vietą užleisti į madą atėjusiems ovalo formos akiniams. Apie XIX amžiaus vidurį populiarūs tapo stačiakampio formos lęšiai. Vis dėlto itin madingu aksesuaru akiniai tapo tik XX amžiaus viduryje, kai jie imti nešioti ne tik dėl būtinybės, bet ir norint suformuoti stilingą įvaizdį bei pademonstruoti elegancijos pojūtį.
Vieno didžiausių optikos tinklų „Fielmann“ Lietuvoje vadovas Gintautas Kersnauskas pastebi, kad per šimtmečius akiniai stebėtinai evoliucionavo. „Akinių lęšiai ir dizainas nuolat tobulinami. Dar palyginus ne taip seniai visi akinių lęšiai buvo tik stikliniai, – priminė G. Kersnauskas, – tuo tarpu šiandien žmogus gali džiaugtis kur kas platesniu asortimentu: nuo mineralinio iki lengvučio plastikinio lęšio, o pati inovatyviausia akinių lęšiu danga dar ir apsaugo nuo susibraižymų, dulkių ir ilgus metus žmones varginusio rasojimo. Reikšminga ir akinių rėmelių pažanga – prieš šimtmečius žmonės nešiojo vielutėmis, medžiu ar oda įrėmintus akinius, o dabar galime išsirinkti iš titano pagamintus rėmelius – lengviausio ir atspariausio mechaniniams pažeidimams metalo“.
Iš akinių istorijos negalima išbraukti ir jų pirmtakų. Vienas jų – lornetas, o, kitaip tariant, akiniai su rankenėle, populiarumą pelnę tarp XVIII amžiuje gyvenusių aristokratų. Kiek vėliau aukštuomenė pradėjo nešioti monoklius – apvalius stiklus vienai akiai. Po jų sekė pensnė eilė – akiniai be rėmelių, nešiojami ant nosies. Vis dėlto visos šios variacijos akinių tematika nepasiteisino ir paprastų akinių neišstūmė.

Smarkiai kritus prekybai vardiniais saulės akiniais, pardavėjai pirkėjus ėmė vilioti didžiausiomis iki šiol matytomis nuolaidomis. Štai perkantieji vardinius saulės akinius optikos salonuose “Optikos pasaulis” šiuo metu gali pasirinkti vieną iš dviejų akcijų: gauti 30–35 proc. nuolaidą, jei turi lojalumo kortelę, arba įsigyti vardinius akinius už visą kainą ir dovanų gauti paprastus akinius nuo saulės, kainuojančius iki 200 Lt.

“Saulės akinių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, kritęs tris kartus – ne tik dėl sunkios ekonominės padėties, bet ir dėl to, kad nėra saulės, tad reaguojame į aplinkybes. Akinių išpardavimas visada būna, bet pirmą kartą tokias akcijas darome sezonui tik įsibėgėjant”, – aiškino “Optikos pasaulio” pardavimo direktorė Lolita Klėmanienė.

“Eagle Vision” optikos parduotuvėse balandžio 30–gegužės 2 d. visiems vardiniams akiniams buvo pritaikyta 50 proc. nuolaida. Šio tinklo konsultantai sakė neprisimenantys tokių didelių nuolaidų. Pavyzdžiui, apie 570 Lt kainavusius akinius “Dolce Gabbana” buvo galima įsigyti už 250 Lt.

Dabar su 50 proc. nuolaida “Eagle Vision” salonuose galima įsigyti tik keletą vardinių saulės akinių modelių.