Mažeikių rajono kultūrai šie metai žada būti geri. Įkurtuves po renovacijos jau atšventė Mažeikių muziejus ir Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, lankytojus vėl priimti ruošiasi atnaujinta savivaldybės viešoji biblioteka.

Akvilė MARTINAITYTĖ

Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys neslepia: jei nori, kad rajonas klestėtų, privalai rūpintis kultūra. „Mes mėgstame kultūrą, ir tai ne skambūs žodžiai, nes suprantame, kad be kultūrinio lygio niekas kitas irgi nesiseks. Stengiamės, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į Vilnių, Klaipėdą ar dar kažkur norint patenkinti savo kultūrinius poreikius, kad tai būtų galima padaryti ir savo rajone“, – sako meras.

Mažeikiai didžiuojasi savo kultūros tradicijomis. Kas trejus metus čia keičiasi pagrindinės šventės. Vienais metais vyksta dūdų festivalis, į kurį susirenka orkestrai iš Lietuvos ir užsienio šalių, antrais metais visi laukiami dainų, šokių ir muzikos šventėje, trečiais organizuojamas kalvių festivalis. Taip pat jau 10 metų kiekvieną rudenį Mažeikiuose vyksta meno festivalis, į kurį atvažiuoja geriausi muzikantai ir dainininkai.

„Stengiamės, kad į tokias šventes galėtų ateiti kiekvienas, todėl kainos čia būna tik simbolinės – daugiausia po 2 eurus, senjorams ar vaikams net dar pigiau. Norime, kad visi mūsų žmonės galėtų kokybiškai leisti laisvalaikį, susipažinti su kultūros naujienomis, kad stiprėtų mūsų bendruomenė“, – pasakoja A.Tenys.

Naujas muziejaus ir kultūros centro veidas

Norint puoselėti kultūrą nepakanka tik organizuoti šventes – reikia, kad ji būtų pasiekiama kasdien. Pastaraisiais metais kultūros mėgėjams Mažeikiuose buvo šiek tiek sudėtinga: svarbiausiose vietose – Mažeikių rajono kultūros centre, Mažeikių muziejuje ir Savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renovacijos darbai, tad jų veikla buvo pristabdyta. Tačiau dabar šios įstaigos vėl atveria duris – dar gražesnės ir patogesnės kiekvienam lankytojui.

„Džiugu, kad mūsų patalpos dabar gražesnės, o dar svarbiau – šiltesnės. Žmonės skųsdavosi, kad kultūros centre tiesiog per šalta, tad mūsų didžiausias rūpestis buvo išspręsti šį klausimą. Kol tvarkėmės, vasarą daug renginių perkėlėme į lauką, mūsų kultūros centro kolektyvai daug keliavo po Lietuvą. O dabar darbai baigti, atnaujintos dvi salės, pastatas, kiek buvo numatyta projekte (gaila, tam buvo skirta per mažai europinių lėšų), suremontuotas, ir dabar galvojame, ką dar galime žmonėms pasiūlyti, kad jie galėtų ir save realizuoti, ir ateiti į renginius kitų pažiūrėti“, – pasakoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro direktorius Raimundas Radavičius.

Mažeikių muziejus po beveik dvejus metus trukusios rekonstrukcijos duris atvėrė praėjusiųjų metų spalį. „Per savo gyvavimo laikotarpį Mažeikių muziejaus pastatas buvo gerokai fiziškai nusidėvėjęs: ir stogo konstrukcijos, ir stogo danga, ir sienos, dėl kurių blogos būklės daugelyje patalpų buvo įsimetęs pelėsis. Dabar visa tai sutvarkyta“, – džiaugiasi muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris.

Atsinaujinęs muziejus laukia visų lankytojų: dabar į jį patogiai gali patekti ir turintieji judėjimo negalią. Išgražėjęs muziejaus pastatas džiugina ir Senamiesčio parko, kuriame jis įsikūręs, lankytojų akį.

„Rekonstravus muziejų siekiama didinti regioninio centro konkurencingumą, sukuriant patrauklią gyvenamąją aplinką miesto gyventojams bei palankias sąlygas muziejaus darbuotojams ir lankytojams – Mažeikių miesto, rajono ir šalies gyventojams, svečiams. Įgyvendinus projektą sukurtos saugios aplinkos sąlygos, pagerintas miesto estetinis vaizdas ir kultūros infrastruktūra“, – pasakoja V.Balzeris.

Atidarymui ruošiasi biblioteka

Šventinių atidarymų sezoną pabaigs Mažeikių biblioteka – planuojama, kad renovacijos darbai čia netrukus bus baigti ir jau vasarį biblioteka vėl galės priimti lankytojus. Pasak Mažeikių bibliotekos laikinai direktoriaus pareigas einančios Irenos Atkočaitienės, renovacijos bibliotekai labai reikėjo – nuo jos atidarymo 1975 m. čia tvarkytos tik kai kurios atskiros patalpos, o galimybių remontuoti visą pastatą vis neatsirasdavo. Kai kurie langai buvo tokios būklės, kad jų net nebebuvo įmanoma atidaryti. Po renovacijos biblioteka ne tik išgražėjo, tapo patrauklesnė lankytojams, bet ir siūlys jiems daugiau paslaugų.

„Viešojoje bibliotekoje šiais metais numatoma įrengti Pažangių technologijų ir laisvalaikio centrą. Planuojama įrengti patalpą, aprūpintą modernia konferencijų ir prezentacijų įranga. Nevy­riausybinės organizacijos galės naudotis interaktyviu ekranu, įrengta kokybiška įgarsinimo sistema, bibliotekos informaciniais ištekliais savo veikloms organizuoti. Konferencijų ir prezentacijų įranga naudosis mokytojai vesdami bibliotekoje netradicines pamokas, moksleiviai savarankiškai po pamokų turės galimybę čia rengti įvairius darbus, pristatymus“, – vardija I.Atkočaitienė.

Mažuosius lankytojus pradžiugins viešojoje bibliotekoje įrengta interaktyvių žaidimų zona vaikams, taip pat vėl prieinama žaisloteka, kuri, nors atidaryta dar 2001 m., dėl netinkamų sąlygų kurį laiką negalėjo veikti.

Mažeikių rajono kultūros darbuotojai įsitikinę: kultūra mažeikiškiams labai rūpi. O dabar, kai sąlygos būti arčiau kultūros bus dar geresnės, laukiama ir didesnio susidomėjimo.

Užs. Nr. VPL1207

Nuo Naujųjų metų vaistininkai Lietuvoje turės teisę pacientams pasiūlyti daugiau savo pagalbos – įsigaliojusios šiemet priimtos Farmacijos įstatymo pataisos leis vaistininkams teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tačiau ar pakeisto įstatymo užtenka, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje taptų realybe?

Akvilė MARTINAITYTĖ

Šiais metais Lietuva, sekdama kitų Europos šalių pavyzdžiu, priėmė Farmacijos įstatymo pataisas, įteisinančias farmacinę rūpybą. Tai reiškia, kad vaistininkai, bendradarbiaudami su gydymą paskiriančiais gydytojais, galės prižiūrėti, kaip pacientas laikosi paskirto gydymo plano, konsultuoti, kaip tinkamai vartoti paskirtus vaistus, padėti spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas, patarti, kaip prižiūrėti sveikatą sergantiesiems astma, cukriniu diabetu, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, teikti kitas paslaugas, palengvinančias gydymą.

Skirtingos farmacinės rūpybos paslaugos jau dabar pacientams yra prieinamos daugelyje ES valstybių, tarp kurių Austrija, Danija, Suomija, Airija, Didžioji Britanija, Švedija, Portugalija, Ispanija, Vokietija.

„Visos Europos šalys susiduria su sveikatos apsaugos sistemos problemomis. Visi kalbame apie demografinius pokyčius ir senstančią visuomenę. Daugėja žmonių, sergančių širdies ligomis, diabetu ar kenčiančių nuo įvairių lėtinių ligų. Sveikatos apsaugos paslaugų poreikis vis didėja, o papildomų finansinių resursų neatsiranda. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad maždaug kas antras žmogus vaistus vartoja netinkamai. Vaistininkai yra žmonės, kurie dažniausiai tiesiogiai bendrauja su vaistų vartotojais, dažnai sergantiesiems jie yra paprasčiausiai pasiekiami iš visų žmonių, dirbančių sveikatos apsaugos sistemoje. Daugelis šalių jau pamatė, kad vaistininkai yra tas neišnaudotas resursas, kuriuo tinkamai naudodamiesi galime pagerinti daugelio žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – sako Farmacijos grupės prie Europos Sąjungos (PGEU) prezidentas ir Airijos vaistinių sąjungos generalinis sekretorius Darraghas O‘Loughlinas.

Kaip būtų galima pritaikyti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį Lietuvai, praėjusią savaitę aptarta Seime vykusioje konferencijoje „Rengiantis farmacinės rūpybos įgyvendinimui Lietuvoje. Kaip tai veikia kitose ES šalyse“. Išplėtojus farmacinę rūpybą šalyje sergantysis gautų dvejopą pagalbą – gydytojai paskirtų jam gydymą, o vaistininkai padėtų prižiūrėdami, kad medikamentai būtų vartojami tinkamai ir suteiktų maksimalų efektą.

Patys vaistininkai mano, kad toks žingsnis – labai natūralus. Juk visi dirbantieji vaistininkais turi atitinkamą išsilavinimą, tačiau iki šiol ne visada turėjo galimybių savo turimomis žiniomis pasinaudoti.

„Iš principo farmacinės rūpybos paslaugos yra vaistininko veikla, tik mes ją dažnai klaidingai suvokiame. Vaistininko veikla neapsiriboja vaisto pardavimu. Farmacinės rūpybos paslaugos yra raktas, optimizuojantis sveikatos sistemą. Jas įteisinus išnaudojamas vaistininko vaidmuo ir užpildomos tam tikros sveikatos sistemos spragos. Vaistininkai įgyja išsilavinimą po 5 metų studijų universitete, nemanau, kad sveikatos sistemoje yra specialistų, turinčių daugiau žinių apie vaistus ir su jų vartojimu susijusias problemas, todėl manau, jog Lietuvos vaistininkai yra kompetentingi prisidėti prie pacientų priežiūros“, – įsitikinęs vaistininkas Arturas Nastaravičius.

Pasak pataisas pasiūliusios Seimo narės Dangutės Mikutienės, farmacinės rūpybos paslaugos pirmiausia yra į paciento poreikius orientuotos specialisto paslaugos. „Šių paslaugų įteisinimas sukurs galimybes geresnei pacientų priežiūrai ir kartu geresnei savijautai užtikrinti. Farmacinės rūpybos paslaugomis bus galima pasiekti geresnių gydymosi rezultatų, kaip įmanoma dažniau išvengti vaistų nepageidaujamo poveikio, pasiekti geresnių sveikatos rodiklių, kurie pagerins paciento gyvenimo kokybę.  Valstybiniu lygiu tikimasi sumažinti hospitalizacijų išprovokuoto netinkamo vaistų vartojimo skaičių, sumažinti eiles pas gydytojus, užtikrint pacientų lėtinių ligų valdymą, efektyviau naudoti lėšas, skiriamas vaistams kompensuoti, ir ilginti pacientų sveiko gyvenimo trukmę“, – aiškina parlamentarė.

Skatins gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimą

Siekiant, kad gydytojo ir vaistininko veikla papildytų viena kitą, dar šiais metais pradės veikti elektroninė platforma „e. sveikata“. „Kiekvienas pacientas turės savo paskyrą sistemoje ir vaistininkas matys jam aktualią informaciją apie paciento vartojamus vaistus, alergijas ir kitus duomenis. Tai leis išvengti tam tikrų galimų klaidų. Jeigu kils klausimų dėl gydymo paskyrimo pacientui, bus galimybė per šią sistemą susisiekti su gydytoju arba informuoti jį apie su paciento sveikata susijusias problemas“, –  pasakoja D.Mikutienė.

Pasak jos, svarbu žinoti, kad vaistininkai neskirs gydymo receptiniais vaistais, – tai gydytojo veikla: „Vaistininkai, praktikuojantys farmacinę rūpybą, užtikrins, kad gydytojo paskirti vaistai suteiktų maksimaliai paciento sveikatą pagerinantį poveikį. Šiuo metu vaistininkai turi teisę suteikti informaciją pacientui apie receptinius ir nereceptinius vaistus. Registravau įstatymo pataisą, kad vaistininkai galėtų pratęsti receptus lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

Kas finansuos farmacinę rūpybą?

Įstatymo pataisos – tik pirmas žingsnis įgyvendinant farmacinę rūpybą. Vaistinės, nusprendusios teikti šias paslaugas, turės tinkamai tam pasirengti: apgalvoti, kaip perskirstyti vaistininkų darbo laiką ir kaip už jį atlyginti, pritaikyti patalpas, kad būtų galima tinkamai konsultuoti klientus ir užtikrinti jų konfidencialumą, skirti laiko bendradarbiavimui su gydytojais, ligų istorijų pildymui ir t.t. Visa tai kainuoja, ir kol kas neaišku, kas už tai mokės.

D.Mikutienė pripažįsta, kad jai į šį klausimą atsakyti sunku: „Lietuvoje vaistinių rinka yra beveik išskirtinai privatus verslo sektorius. Aišku, kad jeigu farmacinė rūpyba privačiam verslui tik generuos nuostolius, praktikoje ji tiesiog nevyks ir liks tik popieriuje apibrėžtomis, bet pacientams neprieinamomis paslaugomis. Tikiuosi rasti kompromisą kuriant pacientams palankias paslaugas.“

Šalys, kuriose farmacinė rūpyba jau veikia, šią problemą sprendžia skirtingai. „Kai kurios šalys finansuoja visą sveikatos apsaugą iš bendrai surenkamų mokesčių ir papildomai niekam nebereikia mokėti, kitos naudoja bendrą sveikatos draudimo modelį, trečių sistema susideda iš skirtingų dalių, pavyzdžiui, socialinio draudimo, kitų draudimo įmokų ir papildomų paciento mokesčių. Nėra vienos teisingos sveikatos apsaugos finansavimo sistemos ir lygiai taip pat negali būti vieno teisingo būdo, kaip finansuoti farmacinę rūpybą“, – sako D.O‘Loughlinas.

PGEU prezidentas pabrėžia, kad jei vaistininkams nebus adekvačiai atlyginama už jų laiką ir darbą, jų paslaugos negalės būti prieinamos visuomenei: „Tačiau pritaikius farmacinę rūpybą sumažėja išlaidos kitose sveikatos apsaugos sistemos grandyse. Būtų idealu, jei farmacinė rūpyba būtų finansuojama būtent iš šių sričių.“

A.Nastaravičiaus nuomone, valstybės, pritaikiusios farmacinės rūpybos paslaugas, sutaupo sveikatos apsaugai skirtas lėšas racionalizuodamos vaistų vartojimą: „Dažnai susiduriame su problema, kad pacientas vartoja vaistus ne taip, kaip turėtų, ir dėl to nesulaukia tokio terapinio efekto, kokį vaistas turėtų duoti. Tinkama edukacija ir savalaikis vaistininko įsikišimas galėtų padidinti vaisto suteikiamą efektą. Tai vienas iš aspektų, kaip sutaupoma valstybės lėšų. Farmacinė rūpyba gali užkirsti kelią dėl netinkamo vaistų vartojimo atsirandančioms sveikatos problemoms, dėl kurių kartais pacientus tenka hospitalizuoti, – savalaikis vaistininko įsikišimas padėtų sumažinti ir šiuos atvejus, o kartu ir valstybės lėšas, skiriamas tokioms problemoms spręsti.“

Siūlo remtis tarptautine praktika

Ką Lietuva turėtų daryti, kad farmacinės rūpybos paslaugos tikrai būtų teikiamos ir duotų naudos pacientams bei valstybei? PGEU prezidento D.O‘Loughlino nuomone, Lietuva neturėtų švaistyti jėgų ir mėginti išrasti dviračio: „Pasinaudokite kitų šalių patirtimi. Pažiūrėkite, kas veikia, kas teikia naudą, ir pritaikykite tai sau. Man dažnai tenka dalyvauti įvairiuose farmacininkų renginiuose – jie tikrai entuziastingai dalijasi patirtimi, džiaugiasi, jei gali geriau patenkinti savo pacientų ir bendruomenių poreikius. PGEU savo ruožtu taip pat yra įsipareigojusi dalytis gerąja praktika, jei tik matome, kad vienos šalys gali padėti kitoms.“

D.O`Louglinas tvirtina, kad šalyse, pradėjusiose teikti farmacinės rūpybos paslaugas, šie pokyčiai buvo labai palankiai sutikti visuomenės: „Pacientai įsitikina, kad farmacininkai yra medicinos ekspertai, tikrai galintys kompetentingai patarti ir padėti jiems efektyviau rūpintis savo sveikata. Kai kurios šalys, norėdamos tuo įsitikinti, atliko apklausas.“