Šiuolaikinės technologijos ir toliau stebina – rodos, dar visai neseniai atsiradusi galimybė koreguoti prastą regėjimą lazeriu jau perauga į galimybę atlikti intervenciją į akies obuolį vien tam, kad pasikeistų akių spalva.

Amerikietis Gregas Homeris, įkvėptas kontaktinių lęšių gamintojų informacijos apie itin išaugusią spalvotų ar akis ryškinančių lęšių paklausą, iškėlė revoliucinę idėją – norintiems pasikeisti akių spalvą gali padėti 20 sekundžių lazerinės šviesos. Tokiu būdu būtų panaikinamas akių spalvą suteikiantis pigmentas, ir šios taptų ryškiai mėlynomis.
Kažin ar daug lietuvių ryžtųsi tokiai operacijai, tačiau keisti akių spalvą pageidaujančių netrūksta. Pagal optikų pateikiamus pardavimų duomenis, dauguma spalvotų kontaktinių lęšių pirkėjų mūsų šalyje pageidauja tapti mėlynakiais.
Vieno didžiausių Europoje optikų salonų tinklo „Fielmann“ duomenimis, spalvotų lęšių madų svyravimai Lietuvoje beveik nefiksuojami. Metai iš metų  populiarumo viršūnėje – mėlynos ar žydros spalvos lęšiai. Viena iš naujesnių tendencijų – nešioti natūralią akių spalvą paryškinančius lęšius. Žaliaakėmis nori tapti vos viena kita lietuvaitė, o rudos spalvos lęšių paklausa tarp tautiečių – minimali.
Pasak „Fielmann“ optikos salono atstovės, spalvotus lęšius mieliau renkasi jauni, 17 – 35metų žmonės. Priežastys keisti akių spalvą dažnai būna tos pačios – teminiai vakarėliai, draugių rekomendacijos ar noras padaryti staigmeną mylimajam.
Didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančių „Fielmann“ optikų darbuotojos sako sulaukiančios ir originalių pageidavimų. Pavyzdžiui, kinologu prisistatęs vyriškis pageidavo lęšių, kurių spalva būtų identiška jo augintinio Sibiro haskio veislės šuns žydroms akims. O štai viena mergina ieškojo įsigyti kontaktinius lęšius su „drėgnų akių“ efektu ir kaip pavyzdį pateikė perlamutrinius, lūpas putlinančius dažus.
Spalvoti lęšiai gali būti puiki išeitis ruošiantis Naujųjų metų vakarėliui ar tiesiog trumpalaikio efekto siekiantiems žmonėms. Vis dėlto mėnesių mėnesius eksperimentuoti su spalvotais lęšiais nepatariama. Optikų tinklo „Fielmann“ specialistė Danutė Slapšinskienė primena, kad spalvoti kontaktiniai lęšiai priklauso senos kartos hidrogeliniams lęšiams. Pagrindinis jų trūkumas – mažas deguonies pralaidumas.
„Spalvotais lęšiais galime greitai ir žaismingai pasikeisti stilių, tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti,“ – pastebėjo D. Slapšinskienė. Anot jos, kasdienai reiktų rinktis nespalvotus naujos kartos silikono – hidrogelio lęšius kurie pagaminti pagal specialią patentuotą technologiją. Tokiu būdu lęšiui suteikiama daugiau drėgnumo ir glotnumo, o tai padeda išlaikyti ašarų plėvelės stabilumą, sumažina paviršiaus trintį ir užtikrina komfortišką lęšių nešiojimą bei gerą savijautą visą dieną.

manosveikata.lt

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus tinklainėje esantį šviesai jautrų proteiną perkėlus į vaisinę muselę, šis įgauna gebėjimą aptikti magnetinius laukus.

Tyrėjai teigia: šie rezultatai leidžia manyti, kad žmogaus proteinas gali veikti kaip magnetinio lauko jutiklis, tačiau nežinoma, ar žmonės tuo naudojasi, ar ne, rašo LiveScience.com.

“Tai kelia klausimą: galbūt turėtume galvoti apie šeštąjį pojūtį. Manoma, kad tai labai svarbu migruojantiems paukščiams. Galbūt šis proteinas taip pat atlieka svarbią funkciją, žmonėms juntant magnetinius laukus”, – kalbėjo Stevenas Reppertas iš Masačusetso medicinos mokyklos.

Ankstesni tyrimai leido manyti, kad sugebėjimas aptikti magnetinius laukus ne tik padeda gyvūnams, pavyzdžiui, vėžliams ar migruojantiems paukščiams, naviguoti, bet ir įtakoja regimosios erdvės suvokimą.

“Tai gali prididėti prie to, kaip gyvūnai suvokia objektų buvimą laike ir erdvėje, apie ką anksčiau nesusimąstėme”, – kalbėjo neurobiologas S. Reppertas.

Manoma, kad gyvūnų magnetinį pojūtį lemia specialūs proteinai, vadinami kriptochromais, kurių randama ir žmogaus tinklainėje. Nors ankstesni elgesio tyrimai leido manyti, kad žmonės negali justi magnetinių laukų, egzistuoja įrodymų, kad Žemės magnetizmas veikia mūsų akių šviesos sistemą.

Norėdami nustatyti, ar žmonės turi tokį pojūtį, S. Reppertas ir jo kolegos eksperimentavo su vaisinėmis muselėmis. Vienoms jų kriptochromai buvo pakeisti žmogiškąja šio proteino atmaina.

Mokslininkai patalpino muses į T formos labirintą, o jo atšakose įrengė rites, kuriomis paleidus elektros srovę, jos įsimagnetina. Tyrėjai įmagnetindavo tai vieną, tai kitą labirinto atšaką ir naudojo įvairų magnetinio lauko stiprumą, kuris kai kuriais atvejais buvo 8 kartus didesnis nei Žemės magnetinis laukas.

Muselės su žmogiškaisiais kriptochromais reagavo į magnetinius laukus – jų vengė, kaip elgtųsi natūraliai, jei nebūtų pratusios prie magnetizmo, arba mieliau rinkosi įmagnetintą labirinto atšaką, jei buvo treniruojamos, skatinant saldėsiais, eiti magnetinio lauko link.

Žmogaus proteinas veikė tik mėlynos šviesos diapazone, nustatė tyrėjai.