Rima JANUŽYTĖ

Kas yra politiko sėkmė ir nesėkmė Ukrainoje? Kur tarp jų riba? Demaskuoti korupcijos tinklą, bet netekti posto? Laiku pasitraukti iš skęstančio laivo, bet – nesusikrovus jokio kapitalo? O gal jau ir taip išvogtoje šalyje per metus užsidirbti asmeninį milijardą (ne grivinų)?

Ukrainos piliečiai kalba, kad dabartinis Ukrainos valdžios elitas nelabai skiriasi nuo TV serialo „Naša Raša“ personažų: rengiasi taip pat, kalba taip pat, geria taip pat. Visada – tik už Ukrainą. Sako, tik toks tostas skambėjo ir pernai vykusiame už­da­rame vakarėlyje, kai premjeras Arsenijus Jaceniukas su artimais bičiuliais atšventė savo pirmąjį milijardą.

Apie tai televizijos eteryje viešai pasakoja Uk­­rainos lenktynininkas, automobilizmo ir au­tomobilių sporto žurnalistas, televizijos lai­dų ve­dėjas Aleksejus Močanovas. Šį įrašą ne­sun­kiai galima susirasti ir „YouTube“, o jame iš­girs­ti ir daugiau įdomių dalykų apie Ar­­­senijų Pe­trovičių (pašnekovas pavardės ne­mini, sako – atspėkite patys). „Milijardas – tai jau solidu. Tai tas pats, kas nuo krūtinės stumti 100 kg, – ironijos negaili A.Močanovas. – Ir sugebėk tu man taip pačioje neturtingiausioje Europos šalyje!“

O juk pats A.Jaceniukas tvirtino, gal net ir tikėjo, kad į valdžią ateina mirti. Lygiai prieš dvejus metus, 2014-ųjų vasarį, jis sakė, kad ministras pirmininkas yra politikas kamikadzė: „Imu valdyti šalį, kuri yra išvogta. Ne­pa­menu nė vieno premjero, kuriam būtų kliuvusi tokia padėtis. Būti premjeru niekas nepanoro – štai kur problema. Pakalbėti norinčių daug, o atsakomybės prisiimti niekas nesutinka.“

Vis dėlto jis nemirė. Politinė mirtis ištiko kitus, kurie, bent jau norisi tikėti, milijardo neužsidirbo. Ne dėl to, kad nelinkiu buvusiam Ukrainos ministrui, buvusiam Lietuvos piliečiui Aivarui Abromavičiui milijardo ar bent milijono kokių nors pinigų.

Vakarai jo pasitraukimą iš ekonomikos ministro pareigų įvertino kaip dar vieną rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos. Rusijos televizijos visa tai kaip tik vadina žiurkės bėgimu iš skęstančio laivo. Girdi, netrukus jo ministerija turės pateikti metinę ataskaitą apie nuveiktus darbus, o pasigirti nėra kuo, tad A.Abromavičius sugalvojo istoriją, kaip iš­eiti iškelta galva.

Jei tikrai tik sugalvojo, jis – genijus, nes joks kitas ministras, kurio ministerija irgi skęsta, nieko panašaus net nesusapnavo.

A.Abromavičius atskleidė, kad po to, kai Ekonomikos ministerijai buvo perduota gamtinių dujų įmonė „Naftogaz“, pas jį prisistatė prezidento Petro Porošenkos žmogus ir nurodė, ką paskirti nauju viceministru. Juo turėjo tapti Andrijus Pasišnikas, vykdomasis „Naf­to­gaz“ direktorius. Jis ministerijoje būtų atstovavęs verslininko, ilgamečio P.Porošenkos partnerio Igorio Kononenkos interesams dujų versle.

Tas pats I.Kononenka iš proto varo ir Ode­sos srities gubernatorių Michailą Saakašvilį. Tik šis aiškina, kad I.Kononenka dabar jau yra labiau A.Jaceniuko, o ne P.Porošenkos žmogus. Savo feisbuko paskyroje po A.Abro­ma­vičiaus atsistatydinimo M.Saakašvilis buvusį ministrą pavadino drąsiu žmogumi, o I.Ko­no­nenką ir A.Jaceniuką – ilgiausiais pagaliais re­formų ratuose.

Istorija rutuliojasi toliau. A.Pasišnikas pa­reiškė, jog, esant reikalui, gali tikrintis kad ir melo detektoriumi – jis esąs absoliučiai švarus ir jokių savo interesų į ministeriją nebruka. Ta­čiau tikrinsis tik tuo atveju, jei tą patį darys ir A.Abromavičius.

Nors tai bandymas sukelti abejonę, kol kas dėlionė dėliojasi A.Abromavičiaus naudai. Va­sario 8-ąją teisininkas Serhijus Leščenka pa­­viešino buvusio ekonomikos ministro ir vi­ceministru turėjusio tapti A.Pasišniko susirašinėjimą.

Iš šio susirašinėjimo darosi aišku, kad A.Pa­­sišnikas buvo daugiau nei užtikrintas, o A.Ab­romavičius – daugiau nei apstulbęs. Lietuvis rašo A.Pasišnikui: „Tai iš pradžių taip galvojome – prieš 4 mėnesius. Tačiau mes neturime ga­limybės įsteigti dar vieną poziciją.“

A.Pasišnikas atsako: „Manau, įsteigs. Aš šį pasiūlymą gavau iš Petro Aleksejevičiaus.“

„Iš ko konkrečiai?“ – vėl klausia A.Abro­ma­­vičius. A.Pasišnikas paaiškina: „Mane pas sa­ve pasikvietė Kononenka. Sakė, kad susitarė su premjeru.“

„O su manimi neketinot suderinti?“ – piktinasi A.Abromavičius.

Šis susirašinėjimas A.Pasišnikui neatrodo rimtas argumentas. Jis pareiškė, kad pokalbis išimtas iš konteksto, ir pats paviešino susirašinėjimo pradžią. Tačiau, ekspertų vertinimu, tai tik patvirtina įtarimus.

Vis dėlto galutiniai taškai bus sudėlioti va­sario 16-ąją, kai vyriausybės ministrai pateiks par­lamentui atliktų darbų ataskaitą, o šis spręs, ką su ta ataskaita daryti.

M.Saakašvlis išreiškė viltį, kad Ukrainoje bus sudaryta nauja vyriausybė, o A.Ja­ce­niu­kui teks sugalvoti kitų būdų, kaip užsidirbti antrą milijardą.

Tarptautiniai Ukrainos partneriai viliasi, kad Ukraina sugebės išlaviruoti, juolab kad anks­čiau atsistatydinimo pareiškimus įteikę ke­turi ministrai (žemės ūkio, sveikatos ap­saugos, infrastruktūros, informacijos) po ilgų A.Jaceniuko įkalbinėjimų nutarė savo pa­reiš­kimus atsiimti ir dirbti toliau.

Ar jiems tai sėkmė ar nesėkmė, parodys laikas.