Italų koncernas „Fiat Group Automobiles“ švenčia pergalę – šiemet pristatytas sportinis super automobilis „Alfa Romeo 4C“ Vokietijos žurnalo „Auto Zeitung“ paskelbtuose rinkimuose „Auto Trophy 2013“ skaitytojų išrinktas geriausiu užsienyje pagamintu sportiniu automobiliu („Sportscars/ Imported“).

Šiuose rinkimuose „Alfa Romeo 4C“ surinko 17,2 proc. balsų ir nurungė tokius prestižinius ir brangesnius automobilius kaip „Aston Martin V8 Vantage“ (16,6 proc.) ir „Jaguar F Type“ (15,8 proc.).

Viso pasaulio automobilių mylėtojų širdis pavergęs „Alfa Romeo 4C“ tikrai turi kuo pasigirti. Sukurtas „Alfa Romeo“ inžinierių ir pagamintas „Maserati“ gamykloje, Modenoje, šis stulbinančio dizaino galiniais ratais varomas dvivietis kupė garantuoja aukščiausio lygio sportiškumą bei vairavimo malonumą. Jo išskirtinės techninės galimybės, itin patogus valdymas, puikios aerodinaminės savybės ir unikalus dizainas sėkmingai tęsia „Alfa Romeo“ tradicijas.

Šiuo modeliu „Fiat Group Automobiles“ taip pat pažymi lengvos konstrukcijos sportinių kupė automobilių sugrįžimą. Tad neveltui „Auto Zeitung“ skaitytojai jį taip pat išrinko ir geriausiu lengvosios konstrukcijos automobiliu („Best Lightweight Car“) pirmuosiuose, dar rugpjūtį surengtuose „Green Mobility Trophy“ rinkimuose.

Naujasis sportinis „Alfa Romeo 4C“ gali išvystyti 258 km/val. greitį, o nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti vos per 4,5 sekundes. Tokių puikių rezultatų šiam modeliui padeda pasiekti optimalus svorio paskirstymas ir bendras automobilio svoris, siekiantis vos 895 kg. Didžioji automobilio kėbulo dalis pagaminta iš anglies pluošto, aliuminio, plieno ir lieto lakšto junginio (SMC – Sheet moulding compound). Įspūdingas automobilio technines savybes taip pat pabrėžia naujas 240 AG 1750 modelio keturių cilindrų benzininis variklis su turbina ir naujausios kartos „Alfa TCT“ pavarų dėžė bei „Alfa DNA“ funkcija, su galimybe pasirinkti visiškai naują Race (lenktyninį) režimą. Sukimo momentas ir galingumas nustato visiškai naujus šio segmento standartus – prie 200 Nm/l sukimo momento pasiekiama 137 AG/l, o 240 AG išvystoma esant 6000 apsisukimų per minutę.

„Alfa Romeo 4C“ modelio „sąskaitoje“ taip pat yra tokie prestižiniai apdovanojimai kaip Austrijos žurnalo „AutoBild“ įsteigtas 2013 m. dizaino apdovanojimas („Design Award 2013“), Ispanijos žurnalo „El Economista“ 2013 m. geriausio sportinio automobilio titulas („Best Sports Car 2013“) ir labiausiai jaudinančio automobilio titulas („Most Exciting Car of 2013“), kurį „Alfa Romeo 4C“  suteikė Jungtinės Karalystės žurnalas „What Car?“.

Šį sportinių automobilių gerbėjų širdis visame pasaulyje užkariavusį „Alfa Romeo“ modelį nuo kitų metų kovo mėnesio jau bus galima užsisakyti ir įgaliotosios „Alfa Romeo“ atstovės Baltijos šalyse UAB „Autobrava“ salonuose Lietuvoje. Jo kaina prasidės nuo 213 tūkst. litų.

Kitą savaitę Frankfurte prasidės būrius automobilių gerbėjų iš viso pasaulio kasmet sutraukianti tarptautinė automobilių paroda, kurioje susirinkusiems bus pristatytos ir „Alfa Romeo“ naujovės.

Šiemet itališkų automobilių kūrėjai ruošiasi nustebinti dizaino ir pažangiais technologiniais sprendimais.

Gamintojų teigimu, bene daugiausiai dėmesio „Alfa Romeo“ stende turėtų susilaukti išvaizdą šiek tiek pakeitęs sportiškasis „Alfa Romeo 4C Concept“ modelis. Parodos lankytojai galės įvertinti jo naują sidabrinę „Fluid Metal“ spalvą, dar geriau pebrėžiančią originalias ir aptakias kėbulo linijas. Klasikinis galiniais ratais varomas dvivietis kupė prekyboje turėtų pasirodyti 2013 m.

Šiam koncepciniam modeliui parodos stende taip pat „kompaniją palaikys“ dizaino ir technologiniais sprendimais papildyti „Alfa Romeo Giulietta“ modeliai. „Alfa Romeo Giulietta“ bus pristatyta su 170 AG 1.4 TB MultiAir varikliu ir malonesnį bei sportiškesnį vairavimą užtikrinančia automatine „Alfa TCT“ pavarų dėže.

„Alfa TCT“ pavarų transmisija, kurią taip pat bus galima rinktis ir su 170 AG 2.0 JTDM agregatu, „Giulietta“ pavers labiausiai aplinkai draugišku automobiliu visame benzininių kompaktinių automobilių segmente ir garantuos jo ekonomiškumą. Vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos sieks 5,2 l/100 km, o CO2 emisija – 121 g/km.

Gamintojai vien šia naujove neapsiribojo – Frankfurte taip pat bus pristatyti dar du „Giulietta“ modeliai: raudona „Rosso Competizione“ „Giulietta Quadrifoglio Verde“ su benzininiu 235 AG 1750 Tbi varikliu ir pilkos „Grigio Magnesio“ spalvos „Giulietta Distinctive“ su dyzeliniu 170 AG 2.0 JTDM varikliu ir visa saugumo bei pramogine įranga.

„Alfa Romeo“ stende taip pat bus galima pamatyti ir atsinaujinusį bei labiausiai technologijomis savo segmente „apsirūpinusį“ „Alfa Romeo MiTo“. Siekiant didesnio efektyvumo ir patogumo, visose standartinėse komplektacijose bus įdiegta „Start&Stop“ funkcija, o galingiausiuose varikliuose (135 AG Turbopetrol, 170 AG 1.4 MultiAir, ir 120 AG 1.6 JTDm) įmontuoti visiškai nauji kintantys amortizatoriai su uždarais vožtuvais – „Alfa Adaptive Suspension“, kurie užtikrina patogumą, važiuojant bet kokia danga grįstu keliu.

Be šių technologinių naujovių, taip pat bus siūlomas ir didesnis „Alfa Romeo MiTo“ išorės ir vidaus spalvų pasirinkimas, daugiau papildomų išorės dizaino detalių.

„Alfa Romeo MiTo“ savo gerbėjus taip pat pamalonins ir visiškai nauju, revoliuciniu 85 AG TwinAir Turbo varikliu, pelniusiu jau keturis apdovanojimus: „Geriausias variklis“ (iki 1000 cm3), „Geriausias 2011 m. naujas variklis“, „Aplinkai draugiškiausias 2011 m. variklis“ ir „Tarptautinis geriausias 2011 m. variklis“. Parodoje sportinio mažylio gerbėjai taip pat galės įvertinti ir atnaujintą „MiTo Quadrifoglio Verde“ 170 AG 1.4 MultiAir Turbo su „Alfa Adaptive Suspension“ technologija.

Gamintojų teigimu, visos „Alfa Romeo“ stende pristatomos naujienos atspindės vieną bendrą „Alfa DNA“ technologijos filosofiją, kuri vairuotojui leidžia pasirinkti geriausiai automobilio charakterį atskleidžiantį dinaminės kontrolės režimą („Dynamic“, „Natural“ ir „All Weather“) ir taip pajusti visas geriausias „Alfa Romeo“ savybes – patogumą, technines charakteristikas, saugumą ir efektyvumą.

Interviu Austrijos žiniasklaidai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad KGB karininkas Michailas Golovatovas turėjo būti sulaikytas 40 dienų ir kad ji yra nusivylusi Austrijos elgesiu.

Pateikiame tinklalapyje Diepresse.com publikuojamą Lietuvos vadovės interviu vertimą.

Austrijos prokurorai praėjusią savaitę du kartus reikalavo konkrečiau apibrėžti Europos arešto orderį, kuriuo remiantis turėjo būti suimtas M. Golovatovas. Kodėl jis nebuvo parengtas geriau?

Mes laikėmės Europos arešto orderio standartų. 2008 metais Europos Komisija paskelbė pranešimą apie praktinio taikymo arešto orderius, ir Austrijoje taip pat yra minėta ataskaita. Austrija yra paprašiusi išlygos nusikaltimams iki 2002 metų, kai Europos arešto orderis automatiškai pripažįstamas kaip prašymas dėl ekstradicijos. Austrija turėjo Lietuvai suteikti 18 arba net 40 dienų reikiamai informacijai pateikti, tačiau davė tik keletą papildomų valandų.

Teigiate, kad M. Golovatovas turėjo būti suimtas 40 dienų?

Šiais metais Lietuva prašė Italijos sulaikyti vieną ieškomą asmenį, kuriam buvo išduotas Europos arešto orderis. Italai tai padarė ir mes turėjome 40 dienų informacijai pateikti. Toks yra Europos standartas.

Kokių tolimesnių veiksmų imsis Lietuva?

Pirmiausia norime Austrijos paaiškinimų, kurie apibrėš, kaip Europos arešto orderiai bus taikomi ateityje. Ar gali nusikaltimais žmogiškumui įtariami asmenys apsistoti Austrijoje? Kitais žodžiais tariant, ar gali austrai taip elgtis – tai turi būti paaiškinta.

M. Golovatovas taip pat netrukdomas keliavo Suomijoje, Kipre ir Čekijoje.

Jo arešto orderis Lietuvos prašymu išduotas tik 2010 metų spalio mėnesį.

Ir po to laiko M. Golovatovas keliavo po ES šalis.

Tai reiškia, kad Europos arešto orderis kai kuriose ES šalyse nieko nereiškia. Tai yra blogas pavyzdys visai Europai.

Ar jūs nusivylėte Austrija?

Leiskite man apibūdinti taip: aš esu nustebusi. Šis sprendimas diskreditavo Europos šalių teisinį bendradarbiavimą. Mūsų visuomenė yra šokiruota, jaučiame neteisybės jausmą. Tarsi ES valstybė narė išdavė kitą narę.

Ar manote, kad Austrija patyrė spaudimą iš Rusijos?

Jei prokuroras nusprendžia mažiau nei per 24 valandas, priešingai Europos arešto orderio nuostatoms, tada, žinoma, kyla įtarimas, kad ten buvo daug įvairių priežasčių.

Ar Lietuva dėl to kreipsis į Europos Sąjungą?

Mes turime dar nuspręsti. Bet tai kelia bendrą klausimą, ar nusikaltėliai gali laisvai keliauti visoje Europoje? Tai yra Europos teismų problema, ne tik Lietuvos ir Austrijos.

Kokią įtaką tai turės dvišaliams santykiams tarp Austrijos ir Lietuvos?

Kadangi mes esame ES nariai, turime solidarizuotis ir vieni kitus palaikyti.

Austrijos naujienų tinklalapis kurier.at rašo, kad antradienį pirmą kartą pasipylė aštri kritika iš pačios austrų pusės savo teisėsaugai, kurios atstovai praėjusį penktadienį nė 24 valandų neišlaikė Vienos „Schwechat“ oro uoste suimto M. Golovatovo ir leido jam grįžti į Rusiją.

Suimtąjį paleidę austrų teisėsaugininkai aiškina galėję nepaisyti Europos arešto orderio. Kai 2002-aisiais buvo priimtas sprendimas dėl šios teisinės pagalbos priemonės, Austrija pasiprašė išimties, ir esą dėl to visiems įtariamiems nusikaltimams iki 2002 m. yra taikoma senoji teisė.

Tačiau net ir tokiu atveju asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas per keletą valandų, nesuteikiant pakankamai laiko atsiųsti papildomą informaciją, jau ir patiems austrams pradeda atrodyti nesuprantamas.

Faktas toks: austrų tarnybos turėjo Lietuvai suteikti neabejotinai daugiau laiko. M. Golovatovas turėjo būti sulaikytas iki 48 valandų. Esant problemoms dėl teisės aktų persiuntimo, arba kai reikia išversti dokumentus, šis terminas gali būti dar labiau prailgintas“, – prikiša kurier.at.

Kritikos strėles Austrijai laido ir Europos politikai. Štai Europos Sąjungos komisarė teisingumo reikalams Vivianne Redding užsiminė apie Austrijos negeranorišką elgesį: „Teisine prasme šitas klausimas aiškus. Politiškai tai visai kitas dalykas. Kiekviena ES valstybė narė yra įsipareigojusi savo partneriams nuoširdžiai padėti“.

Austrų Europos Parlamento narys ir Europos socialistų partijos vicepirmininkas Hannesas Swoboda dienraščiui „Die Presse“ pareiškė, jog „Austrija šiuo atveju pasielgė labai nejautriai ir visiškai nesolidariai“. Anot jo, Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris elgėsi „kažkiek įžūliai“.

Interneto portalų komentatoriai, pirmadienį kontraversiškai vertinę M. Golovatovo paleidimo atvejį, šiandien išsijuosę peikia Austrijos vyriausybę ir teisėsaugą.

Kurier.at portalo lankytojas „Zeiten Wende“ rašo: „Visais įmanomais atvejais Austrijos teisėsauga dirba labai labai lėtai, jei išvis dirba. O šito KGB ruso atveju – labai labai greitai“.

Diepresse.com komentatorius „hansee“ teisinasi, kad „Austrija negali būti laikoma atsakinga, šiuo atveju kaltos tos figūros, „dūdinės“ partijos, kurios nuolat žlugdo šalies ekonomiką ir didina įsiskolinimus“.

Interneto portaluose netrūksta ir ciniškų komentarų. Derstandard.at skaitytojas Adamas Markusas postringauja: „Baltijos šalys – mažos nereikšmingos valstybės su per viršų besiveržiančiu nacionalizmu, nesibaigiančiu priešų ieškojimu, suklastota praeitimi ir noru pelnytis iš kitų sunkaus darbo bei įpročiu sureikšminti visus nesvarbius dalykus. Kai gerai pagalvoju, prie šito būrio puikiai tinka Austrija. Galima net pasakyti, kad toks tokį sutiko“.

Antradienio vakarą spaudos konferencijoje jis pažymėjo, kad nors ir nėra griežto termino, kada kitai šaliai reikia pranešti apie sulaikytą jos ieškomą asmenį, tačiau „tarpusavio bendradarbiavimo principai ir paieškos principai reikalauja, kad tokia informacija būtų teikiama nedelsiant“. M.Golovatovas Vienos oro uoste buvo sulaikytas ketvirtadienio vakarą, tačiau Lietuvos pareigūnams apie tai buvo pranešta tik penktadienio rytą.

„Nepriklausomai nuo to, pagal kokias procedūras mes eisime ir koks bus tas teisinis pagrindas, vis tiek vertinant informacijos prašymo pateikimo tempus, laiką galima aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad faktiškai Lietuvos Respubliką buvo siekiama pastatyti į tokią padėtį, kad negalima būtų pateikti visų įmanomų duomenų per jų įsivaizduojamą trumpiausią laiką“, – žurnalistams aiškino A.Neviera.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos išduotas Europos arešto orderis buvo prieinamas austrams anglų kalba, tačiau Lietuvos pareigūnai per kelias valandas turėjo išversti 13 lapų pranešimą apie įtarimąjį į vokiečių kalbą.

„Jei kalbėtume apie oficialius kanalus, tai prašė per įmanomai trumpiausią laiką. (…) Turint omenyje tai, kad mes Austrijai nusiuntėme pranešimą apie įtarimą, lietuvišką variantą 13 puslapių parodydami, kokios apimties yra pranešimas ir kiek laiko reikia pateikti vertimą į vokiečių kalbą, tai įmanomai trumpiausias laikas tikrai nėra tos valandos, apie kurias buvo kalbėta neoficialiu lygmeniu ir jos buvo keičiamos kas valandą“, – aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Konkretūs skaičiai buvo 12 val., pirma valanda, antra valanda. (…) Mes pateikėme, jei kalbėtume apie laikotarpį nuo jo sulaikymo momento, praktiškai per parą. Čia įskaitant ir nakties metą, ir Austrijos Respublikos delsimo laikotarpį, kuomet Lietuvos Respublika nebuvo informuojama apie to asmens sulaikymą“, – sakė A.Neviera.

Pasak jo, Austrijos pareigūnai Lietuvai argumentavo, kad jų prokuroras turi pareigą paleisti asmenį į laisvę per kuo trumpesnį laiką. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovui kilo klausimas, ar para tokio pobūdžio įtarimams – dėl nusikaltimų žmogiškumui – įvertinti yra pakankamas laikas. Jis tvirtino, jog austrų pareigūnų prašomų dokumentų greičiau išversti nebuvo įmanoma.

Pasak A.Nevieros, Lietuvos pareigūnams kyla klausimų ir apie M.Golovatovo sulaikymo aplinkybes.

„Ar jis buvo patalpintas į tam tikrą patalpą, kurioje laikomi sulaikomi asmenys, ar jis tiesiog buvo vadinamojoje tranzitinėje zonoje oro uoste, į kurią ir atskrido? Vertinant informacijos prieštaringumą, galima tokį klausimą kelti. (…) Mes dar užklausime jų apie šitą momentą, kadangi tai tikrai yra mus dominantis faktas“, – sakė prokuroras.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys sukritikavo Austriją, kai praeitą savaitę nepraėjus nė parai po sulaikymo ji paleido nusikaltimais žmoniškumui įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Jis vadovavo KGB specialiojo dalinio „Alfa“ būriui, Sausio 13-ąją šturmavusiam Vilniaus televizijos bokštą.

Kaip praneša naujienų agentūros, Lietuva šį klausimą nori kuo labiau išviešinti tarptautiniu lygiu.

“Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės, ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių”, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai “nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas”.

“Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino “netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai”, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

“Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?” – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra “visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas”.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį kro nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Kaip pranešama iš Seimo, Irena Degutienė pasirašė laiškus Austrijos Bundesrato Pirmininkei Susanne‘ai Neuwirth ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Prammer, kuriuose išdėsto Lietuvos poziciją dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje ir reiškia nuomonę, kad save gerbianti valstybė turėtų dėl tokių teisėsaugos institucijų veiksmų atlikti išsamų parlamentinį tyrimą, kuris patvirtintų Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.

Skelbiame visą Seimo Pirmininkės laiškų Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms tekstą:

“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata ir vienodos teisingumo vykdymo taisyklės, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? Ar kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomi dvejopi standartai?

2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, ginusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir išardyti galingiausią to meto imperiją.

Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.

Štai kodėl 2011m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.

Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo Lietuvos Respublikos Seime atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:

1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?

2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?

3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?

4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?

Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.

Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”, – laiškuose rašo I. Degutienė.

Kalbėdamas per Estijos radiją A. Lobjakas pabrėžė, jog Austrija Europoje garsėja kaip valstybė, kurioje kažkodėl susikerta žmonių su abejotina praeitimi keliai, ir kad Austrijos elgesys šiuo klausimu ne itin įtikinantis.

Jau buvo kilęs skandalas dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris ilsėjosi viename Austrijos kurorte.

Analitiko nuomone, Austrijai galėjo padaryti spaudimą, bet įmanomas ir toks variantas, kad valdžios pareigūnai patys priėmė tokį sprendimą.
Politologas įsitikinęs – M. Golovatovo rodo, kad Europoje labai skirtingai vertinami komunizmo nusikaltimai. Daugeliui europiečių, mano jis, nesuprantami komunizmo nusikaltimai, o Lietuvos reakcija gal atrodyti perdėta.

Latvija palaiko Lietuvą konflitkte su Austrija dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo.

Tai žurnalistams po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite patvirtino Latvijos vadovas Andris Berzinis.

“Man atrodo, Latvija supranta šią situaciją geriausiai. Pats asmeniškai 1991 sausį buvau labai panašioje situacijoje. Visiškai remiu jūsų valstybės poziciją. Šiandien Latvijos UR ministras pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl šio klausimo”, – sakė A. Berzinis.