Kitą savaitę prasidėsiančioje tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje itališkų automobilių gamintojas „Fiat Group Automobiles“ pristatys sportiškas „Alfa Romeo Giulietta“ ir „Alfa Romeo MiTo“ naujienas, kurios atskleis šiems automobiliams būdingą išskirtinio dizaino ir naujausių technologijų harmoniją.

Tik praėjusiais metais „Alfa Romeo“ 100-mečio proga debiutavusi stilinga, patogi, ypač saugi ir naujausiomis technologijomis pasižyminti „Alfa Romeo Giulietta“ jau spėjo susilaukti mažiausiai 16 apdovanojimų, tarp kurių – Italijoje pelnytas apdovanojimas „Europos automobilis 2011“, Vokietijos žurnalo „Auto Motor und Sport“ „Geriausio automobilio 2011“ titulas, „Graikijos metų automobilio 2011“ apdovanojimas, „Geriausio savo klasės automobilio 2010“ prizas Danijoje, Slovėnijos „Geriausias moters metų automobilis 2010“ ir kt.

Du iš populiariausių ir labiausiai įvertintų „Giulietta“ modelių bus eksponuojami Ženevoje – 235 AG „Quadrifoglio Verde“ 1750 TBi (Rosso Competizione) ir 1.4 l MultiAir Distinctive turbo-benzininis 170 AG „Alfa TCT“ (Grigio Antracite) su standartinėje komplektacijoje esančia „Start&Stop“ sistema, mažinančia degalų sąnaudas (5,2 l/100 km) ir CO₂ emisiją (121 g/km). Artimiausiu metu naujoji „Alfa TCT” automatinė pavarų dėžė taip pat bus galima ir su 2.0 l JTDM 170 AG varikliu ir užtikrins ne tik dar didesnį vairavimo patogumą ir sportiškumą, bet ir ekonomiškumą.

Ženevos parodoje taip pat bus pristatyta ir vienintelė 235 AG 1750 TBi variklio išskirtinė „Quadrifoglio Verde“ versija. Šis sportiškas modelis turės net 17 colių (arba 18) ratlankius, sustiprintą stabdžių sistemą ir raudonus išormačius bei išsiskirs ypač sportišku interjeru. Gamintojų teigimu, „Quadrifoglio Verde“ modelis ne tik užtikrins didžiausią saugumą ir patogumą, bet taip pat pasižymės puikiais ekonomiškumo ir ekologiškumo rodikliais.

Alfa Romeo Mito

„Alfa Romeo“ stende be „Giulietta“ bus eksponuojamas ir tik šių metų balandžio mėnesį Europoje prekyboje pasirodysiantis atnaujintas „Alfa Romeo MiTo“ modelis. Ši versija išsiskirs naujomis eksterjero spalvomis, interjero medžiagomis, naujomis patogumą užtikrinančiomis funkcijomis.

Gamintojų teigimu, sportiškiausias mini kategorijos automobilis „MiTo“ parodos lankytojus turėtų sužavėti savo elegancija ir sportišku charakteriu, kurį užtikrins galingas „Quadrifoglio Verde” 1.4 l MultiAir 170 AG turbo variklis ir naujos „Sabelt“ sportinės sėdynės su anglies pluošto porankiais. Tuo tarpu stilingoji šio modelio versija turės 1.4 l MultiAir Turbo 135 AG variklį, suderintą su inovatyvia „Alfa TCT” automatine pavarų dėže ir „Start&Stop“ sistema. Pirmą kartą šią versiją bus galima rinktis bronzos metalo spalvos su dviejų tonų – bronzos ir juoda – naujais „Tecnosilk“ salono apmušalais.

„Alfa Romeo“ stendas parodoje išsiskirs ypač kokybiškomis ir ypatingą dizainą sukuriančiomis medžiagomis – blizgiais lakuotais paviršiais, oda, metalu ir veidrodinėmis sienomis. Gamintojų teigimu, išskirtiniu „Alfa Romeo“ stendo stiliumi siekiama atspindėti šių automobilių industrinį dizainą, papildytą šiuolaikinių technologijų sprendimais, taip pat linijomis ir formomis, kurios pabrėžia „Alfa Romeo“ automobilių patogumą, dinamiškumą bei eleganciją.

Subruzdimas Alfa gerbėjų gretose: Arese (Milano provincija) esantis gamyklinis muziejus planuoja išparduoti dalį savo kolekcijos! Motininis koncernas “Fiat” teigia, kad iš Alfa vertybių išpardavimo turėtų būti finansuojama naujo muziejaus statyba. Muziejuje Arese stovi tokios brangenybės kaip Tipo 159 (apačioje) arba 8C 2900 Le Mans (dešinėje). Tačiau “Fiat” atstovas Davide Kluzeris “Auto Bild” žurnalistams tokią informaciją paneigė: “Mes visai neketiname išsiskirti su išskirtiniais automobiliais.”

"Veido" archyvas

Naujasis Alfa Romeo veidas ne visiems prie širdies

Būtent šiuo bruožu – meile iš pirmo žvilgsnio – pasižymi visi Alfa Romeo automobiliai. Todėl visos patikimumo problemos ar smulkūs trūkumai dažniausiai atsiduria antrame plane.

Susidaro įspūdis, naujasis Giulietta, pakeitęs pasenusį kompaktinės klasės Alfa Romeo 147 modelį, yra toks pats. Giulietta taps Golf klasės konkurentu, tačiau neabejotinai ir pačiu gražiausiu šios klasės modeliu – nei Golf, nei Focus nei Astra stilistiniais sprendimais šiam automobiliui nė iš tolo neprilygsta. Tai, beje, visada buvo išskirtinis šio Italijos automobilių gamintojo bruožas.

Italų dizaineriai dar kartą sėmėsi įkvėpimo iš 8C Competizione modelio. Pirmą kartą jie tai padarė kurdami MiTo ir jei šis modelis jums ne prie širdies, tai Giuliettos taip pat nepamilsite.

Tradicinės skydo formos radiatoriaus aušinimo grotelės – firminis Alfa bruožas. Tuo tarpu LED šviesos diodai panaudoti tiek priekiniuose, tiek ir galiniuose žibintuose – mados reikalas. Paslėptos galinių durelių rankenėlės taip pat ne naujiena, tačiau tai sportiškumo suteikiantis bruožas.

Kokybiškas interjeras

Viduje – tik aukščiausios kokybės medžiagos. Šiuo atžvilgiu Giulietta drąsiai gali lygiuotis į kompaktinės klasės lyderius. Deja, mūsų bandyto modelio surinkimo kokybė galėjo būti ir geresnė – į kai kuriuos tarpus lengvai tilpo pirštai.

"Veido" archyvas

Centrinė konsolė primena 8C Competizione modelį

Vidaus dizainas – savitas ir taip pat šiek tiek primena 8C modelį. Originalūs retro stiliaus jungikliai vidurinėje konsolėje gal ir nėra itin patogūs naudoti, tačiau tai stilingas elementas. Centrinė konsolė nėra orientuota į vairuotoją – visus juos lengvai gali pasiekti ir keleivis.

Perkant prabangiausios komplektacijos automobilį galima užsisakyti navigacinę įrangą, kurią įjungus iš vidurinės konsolės viršaus išlenda ekranas su keletu papildomų malonių smulkmenų aktyviam vairuotojui. Pavyzdžiui, originalia grafika pasižyminčiame ekrane galima matyti perkrovų matuoklio rodmenis arba tai, kada variklis ir turbina veikia visu pajėgumu. Šiuos rodmenis galima aktyvuoti per DNA sistemą – su jos rankenėle MiTo pirkėjai jau pažįstami. Ji padės pasirinkti dinamišką, normalų arba važiavimo blogu oro režimą. Įjungus sportišką režimą elektronika perprogramuoja akceleratoriaus, vairo stiprintuvo ir turbinos darbą. Vairą sunkiau pasukti, tačiau variklis greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimus, o turbina ima veikti “overboost” režimu – variklis įgaus daugiau galios.

"Veido" archyvas

Galinių durelių rankenos paslėptos galiniuose statramsčiuose

Pakaba paliko dvejopą įspūdį

Giulietta modelio gale sumontuota daugiasvirtė pakaba, kuria italai labai didžiuojasi – dėl gausiai panaudoto aliuminio ji 10 kg lengvesnė negu konkurentų. Automobilis valdomas azartiškai – įveikiant posūkius susidaro įspūdis, kad sukibimas su keliu visada išliks. Tačiau pakanka šiek tiek per greitai įvažiuoti į posūkį ir atleisti akceleratorių, kai galinė ašis ima slysti. Nepatyrusiam vairuotojui tai gali tapti labai nemaloniu siurprizu. Vis dėlto nesitikėkite iš Giuliettos sportinio automobilio – pakaba pernelyg minkšta ir nelygiame kelyje taip įsisiūbuoja, kad galima prarasti automobilio kontrolę.

"Veido" archyvas

Galinės dalies puošmena – LED žibintai

Varikliai ir pavaros

Teko bandyti automobilį su galingiausiu dyzeliniu 2.0/170 AG varikliu ir mechanine šešių pavarų dėže. Tokio motoro galios šiam automobiliui daugiau negu pakanka – važiuojant bet kokia pavara ir smarkiau paspaudus akceleratorių mašina kaip strėlė neria pirmyn.

Tačiau klausimų kyla dėl pavarų dėžės – pataikyti reikiamą pavarą kartais gana sunku, ypač lėtėjant ir žeminant pavaras. Įdomu, kiek laiko tokia pavarų dėžė “išgyvens” sportiškai važiuoti mėgstančio vairuotojo rankose.
Ramūnas Fetingis

Išvada

Giulietta – puikus ir išsiskiriančiu dizainu pasižymintis automobilis, kuris suteiks begalę teigiamų emocijų. Tačiau lenktyninės mašinos sugebėjimų iš jo nesitikėkite: važiuodamas lygiu geru keliu jis bus greitas ir manevringas, o jei atsidursite nelygiame ir duobėtame – patartume būti atsargiems. Tiems, kuriems patinka ekstremalūs pojūčiai, patartume rinktis galingiausią 235 AG versiją, tačiau tik rudeniop, kai rinkoje pasirodys modifikacija su automatine pavarų dėže su dviguba sankaba. Visiems kitiems – tai stilinga šeimyninė transporto priemonė, kuri išties papuoš mūsų gatves ir padės išsivaduoti iš pilkos vokiškų mašinų masės.

Legendinis automobilių gamintojas “Alfa Romeo” šiemet švenčia garbingą 100 metų jubiliejų. Tai visa epocha, kurioje visko tiek daug nutiko, kad yra parašyta ne viena knyga. Ir svarbiausia, kad nuobodžia šios firmos gyvenimo istorijos niekaip nepavadinsi.

Sportas visada buvo neatskiriama “Alfa Romeo” dalis. Tai buvo šios kompanijos ir džiaugsmas, ir skausmas. Nedaug kitų automobilių gamintojų gali pasigirti tokia trofėjų gausa. Kita vertus, būdama pernelyg atsidavusi lenktynių trasai, kompanija kartais primiršdavo serijinius modelius, kuriais tekdavo važinėti realiame pasaulyje. Tad gerai žinomo laidos apie automobilius vedėjo Jeremy Clarksono posakis, kad “norint tapti tikru vairuotoju, reikia pavažinėti Alfa automobiliu” turi dvejopą prasmę. Šie sportiški automobiliai leisdavo suformuoti puikius vairavimo įgūdžius. Tačiau nemažą laiko dalį jų savininkai praleisdavo ir dirbtuvėse…. Neabejotina tik viena, kad šis automobilis abejingų nepalieka – jis turi ir charakterį, ir išvaizdą. Švenčiant sportininko jubiliejų neįmanoma nepaminėti visų jo pasiekimų. Ši retrospektyva padės geriau suprasti, kodėl lenktynės Alfai buvo ir kūnas, ir siela – “Il cuore sportivo”.

Lenktynių pradžia

Oficialia “Alfa Romeo” firmos gimimo data laikomas 1910 m. birželis (tuomet ji dar vadinosi ALFA – trumpinys iš Anonima Lombarda Fabbrica Automobili). Nepraėjus nė porai metų nuo įmonės įkūrimo gimė pirmosios sportinės Alfa versijos. Tiesa, jų variklio galia siekė apie 30 AG, bet tuo metu tai buvo neblogas pasiekimas. 1914 m. firmos inžinierius Giuseppe Merosi pristatė 4,5 l darbinio tūrio lenktynėms skirtą variklį. Tai buvo pirmasis ALFA variklis su dviem skirstymo velenėliais (DOHC) ir keturiais vožtuvais cilindrui(!). Deja, dėl nežinomų priežasčių, šis variklis lenktynėms nebuvo panaudotas, nors jo pagrindu buvo kuriami nauji agregatai.

Kai 1915 m. firmą įsigijo Neapolio verslininkas Nicola Romeo (tuomet ji ir įgijo visiems labai gerai pažįstamą romantišką pavadinimą – “Alfa Romeo”), sportiniai reikalai nebuvo nustumti į šoną. Priešingai, tai buvo dešimtmetis, kai prie Alfa Romeo vairo sužibėjo geriausi to laikotarpio Italijos lenktynininkai: Giuseppe Campari, Antonio Ascari, Ugo Sivocci ir legenda tapęs Enzo Ferrari, kuris išties daug prisidėjo prie sportinės Alfa Romeo šlovės. Jis tam atidavė net 15 metų. Būtent jo dėka 1923 m. buvo pasamdytas puikus inžinierius Luigi Bazzi, kuris su Giuseppe Merosi sukūrė lenktyninį P1 modelį. Automobilis buvo greitas, tačiau nesėkmingas – per Italijos Grand Prix lenktynes jis nusinešė Ugo Sivocci gyvybę.

Vėliau iš “Fiat” buvo pakviestas jaunas inžinierius Vittorio Jano, vėliau tapęs tikru variklių genijumi. Iškart buvo suprojektuotas ir parengtas lenktynėms naujas modelis P2. Prancūzijos Grand Prix lenktynėse 1924 m. G.Campari juo dominavo trasoje, o Italijos GP laimėjo A.Ascari. Šitokia naujoko sėkmė buvo toks smūgis tuomet karaliavusiam “Fiat” gamintojui, kad šis kuriam laikui net pasitraukė iš lenktynių. Kitais metais P2 ir toliau buvo vienas greičiausių trasose, tačiau Prancūzijos GP nusinešė A.Ascari gyvybę… Puikių lenktynininkų praradimas buvo didelis smūgis “Alfa Romeo” firmai. Ir nors lenktynių programa nebuvo nutraukta, “Alfa Corse” komanda vėl ryškiai sužibėjo Grand Prix tik 1929 m. P2, prie kurių vairo sėdo Achille Varzi ir Gastone Brilli-Peri dominavo Aleksandrijos, Tre Fonatana, Coppa Ciano, Italijos GP, Kremonos ir Kartaginos lenktynėse. 1930 m. “Alfa Romeo” komandą papildė dar viena visų laikų legenda Tazio Nuvolari. Tačiau 1932 m. ši kompanija tapo valstybine ir naujajam P3 pasireikšti šansų buvo mažiau.

Lenktynių programa naujai valdžiai buvo mažiau įdomi, tad 1935 m. T.Nuvolari pasiekta pergalė prieš itin stiprias vokiečių komandas Vokietijos Grand Prix Niurburgringe parodė, kad “Alfa Romeo” inžinerinis potencialas išliko išties stiprus.

Ši pergalė prisimenama kaip viena įspūdingiausių visų laikų lenktynėse. Tąkart startavo net penki “Mercedes” ir keturi “Auto Union” (vėliau pervadinta į “Audi”) bolidai, kurie buvo net iki 100 AG galingesni už 330 AG Alfas. Tad 300 tūkst. žiūrovų minia, aišku, laukė kovos tarp “namų” komandų, o nacių pareigūnai jau ruošėsi kelti reicho vėliavas.

Tačiau pirmas finišą pasiekė mažesnis, lengvesnis ir vikresnis Alfa Romeo P3…

Vietoj lenktynių trasų – į garažus

1937 m. kovą “Alfa Romeo” kompanija lenktynių programą nusprendė perkelti į savo “teritoriją”. Tuo metu pagrindinis lenktynėms rengiamų automobilių vadovas buvo E.Ferrari. Tad didžioji dalis “Scuderia Ferrari” akcijų perėjo į “Alfa Romeo”. Tačiau prasidėjo trintis tarp E.Ferrari ir gamyklos inžinierių, pasibaigusi tuo, kad po kelerių metų šis iš kompanijos pasitraukė. Beje, šiam žingsniui nemažai įtakos turėjo ir keletas nesėkmingų startų: viename jų sprogus benzino bakui stipriai apdegė T.Nuvolari, o bandant naująjį 158-ąjį modelį žuvo pilotas-bandytojas. 1939 m. prasidėjus karui, lenktyniniai automobiliai ne vieneriems metams buvo pastatyti į garažus. “Alfa Romeo” inžinieriai buvo mobilizuoti karinės technikos ir lėktuvų variklių projektavimui.

Tačiau iškart po karo tuometinis “Alfa Romeo” lenktynių vadovas Giovanbatista Guidotti ėmėsi burti naują komandą. Pilotuoti Alfetta 158 greta kitų buvo pakviestas ir Nino Farina, tuo metu laikytas vienas geriausių Italijos lenktynininkų. Beje, jis kilęs iš tos pačios giminės, kuri valdo gerai žinomą Pininfarina dizaino kompaniją.

Nors per 1947 ir 1948 m. sezonus Alfetos pasiekė puikių rezultatų, netekusi dviejų iš trijų geriausių savo lenktynininkų komanda nusprendė 1949 m. sezoną praleisti ir pasirengti ateičiai.

1950-ųjų sezonas buvo išskirtinis “Alfa Romeo” lenktynių istorijoje. Komandą sudarė trys garsieji “Fa” – Juan Manuel Fangio, Nino Farina ir Luigi Fagioli. “Alfetta 159” komanda tiesiog susišlavė visus titulus, o N.Farina kartu su “Alfa Romeo” įėjo į istoriją kaip pirmasis pasaulio čempionas. Būtent 1950-ieji yra laikomi “Formulės-1” gimimo metais.

"Veido" archyvas

Alfetta 159 GP

Kiti metai irgi buvo sėkmingi, nes J.M.Fangio tapo čempionu, tačiau “Alfa Romeo” kompanija suprato, kad laikas iš esmės kurti naują techniką, nes Alfetų konstrukcija paseno, o konkuruoti su naujai kylančia žvaigžde – Ferrari, darėsi vis sunkiau. Buvo nuspręsta pasitraukti iš Grand Prix…

Nauji vėjai

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje “Alfa Romeo” ėmėsi kurti visiškai naują variklį su dvylika horizontaliai išdėstytų cilindrų. Tolesnis projekto realizavimas buvo perduotas naujai sukurtam sportiniam padaliniui “Autodelta”. 1967 m. jis jau buvo sukaupęs didelę patirtį, kad galėtų lygiaverčiai kautis su pajėgiausiomis to meto komandomis. Tad tuo metu pasirodė naujas lenktyninis automobilis Alfa Romeo Tipo 33. Jis ypač sužibėjo 1975 ir 1979 m., kai buvo laimėti čempionų laurai pasaulio sportinių prototipų čempionate. Dvylikos cilindrų varikliu susidomėjo F-1 komandos.

"Veido" archyvas

Giulia Spritn GTA

Pastarieji buvo tiekiami “Brabham” komandai 1975 ir 1976 m. sezonams. 1978 m. kartu su šia ekipa Nikis Lauda laimėjo Švedijos GP, o vėliau ir lenktynes Monzoje. Galbūt šis bendradarbiavimas su “Brabham” būtų sėkmingai tęsiamas ir toliau, bet 1979 m. F-1 lenktynėms “Alfa Romeo” pristatė nuosavą mašiną 177F1. Ji pasižymėjo dar ir unikaliu “ground” efektu, gerinančiu aerodinamiką. Netrukus pasirodė ir naujas 179 modelis.

1980 metų sezonui “Alfa Romeo” pasirašė sutartį su “Malboro” kompanija dėl rėmimo. Penktoji vieta Argentinoje buvo pirmieji iškovoti taškai. Finišas penktoje vietoje buvo pakartotas ir Vokietijos GP lenktynėse. Atrodė, kad rezultatai ima gerėti. JAV GP lenktynėse net pusę jų laiko pavyko laikyti pirmą poziciją, tačiau gedimai neleido sėkmingai finišuoti. 1981 metais prie komandos prisidėjo dar viena garsi žvaigždė – Mario Andretti. 179 modelio bolidas buvo pavadintas 179C. Tačiau nei M.Andretti meistriškumas, nei nauji patobulinimai sėkmės neatnešė. Išskyrus pergalę Las Vegaso GP lenktynėse, geresnių rezultatų nebuvo pasiekta.

Gyvenimas pasibaigus šlovingajai erai

1982 metų sezonui buvo sukurtas visiškai naujas bolidas – Alfa Romeo 182. De Cesaris iškovojo trečią vietą Monako GP lenktynėse ir šeštą Kanadoje. Kitais metais bolidas buvo iš esmės patobulintas – įdėtas naujas Alfa Romeo V8 variklis su turbokompresoriumi. Su juo komandai pavyko iškovoti keletą prizinių vietų. Tačiau nepaisant dar keleto svarių laimėjimų, rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Tad firma nusprendė nutraukti savo komandos dalyvavimą F-1.

Tiesa, “Alfa Romeo” dar kurį laiką tiekė variklius “Ligier” komandai. Tačiau 1985 m. firmos valdymą perėmus “Fiat”, buvo nuspręsta, kad kompaniją F-1 lenktynėse turi atstovauti tik “Ferrari”. Ir nors Alfa varikliai dar buvo naudojami iki 1988 m., tačiau pati firma galutinai atsisveikino su F-1.

Žinoma, “Alfa Romeo” lenktyniavo ne tik formulių ir prototipų lenktynėse. Beveik visi firmos sukurti kėbuliniai serijiniai automobiliai dalyvavo įvairiose automobilių sporto rungtynėse. Verta paminėti septintojo dešimtmečio pabaigos žvaigždę Alfa Romeo Giulia Sprint, aktyviai dalyvavusią Europos ir Amerikos lenktynių serijose. Tai buvo itin dailus ir universalus automobiliukas, kuris tiko ir kasdieniam važinėjimui, ir lenktynėms. Dar ir šiandien juos galima dažnai sutikti tarptautiniuose “alfistų” sąskrydžiuose.

Dešimtajame dešimtmetyje vykusiose kėbulinių automobilių žiedinėse lenktynėse “Alfa Romeo” kompanijos šlovingiausias periodas sietinas su Alfa 155 modeliu. Homologuoti 155 GTA ir 155 V6 Ti sportiniai automobiliai lyderiavo visuose stipriausiuose Europos čempionatuose: Italijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, taip pat prestižiniame Vokietijos DTM. 1992–1994 metais jie beveik neturėjo sau lygių. 1993 m. DTM čempionate Alfa laimėjo 11 iš 22 lenktynių! O iš viso per ketverius metus buvo pasiektos net 38 pergalės. 1996 m. Vokietijos DTM čempionate užimta trečia vieta, o 1997 m. Ispanijos pirmenybėse vėl laimėtas čempiono titulas. “Alfa Romeo” pergalės padėjo iškilti tokioms žvaigždėms kaip Nicola Larini ir Gabriele Tarquini, kurios dar ir šiandien dalyvauja lenktynėse.

Aukštai iškeltą Alfa 155 kartelę nuo 1998 m. perėmė Alfa 156. Šis modelis irgi sėkmingai dalyvavo įvairių šalių nacionaliniuose čempionatuose bei tarptautiniuose ETCC (European Touring Car Championship) ir WTCC (World Touring Car Championship). Italijos čempionatas buvo laimėtas 1998 ir 1999 m., ETCC – 2001–2003 m. (2002 m. laimėta ir gamintojų įskaitoje), 2004 m. užimta trečia vieta, o WTCC čempionate 2005 ir 2006 m. –  trečia vieta.

Ir po to “Alfa Romeo” kompanija ir vėl daro pauzę. Nežinia iki kada truks ši pertrauka, nes pasaulinė ekonominė krizė, radikalios permainos “Fiat” koncerne ir naujos strategijos Alfa Romeo prekės ženklui plėtoti įneša painiavos. Tačiau visus gerbėjus jau pasiekė gandai, kad “Alfa Romeo” zonduoja galimybes sugrįžti į WTCC. Tikėkimės, kad ką tik pristatyta naujoji Giulietta ne tik padės eilinį kartą “Alfa Romeo” prisikelti, bet ir tęs itališką legendą…

www.alfaklubas.lt

10 faktų iš “Alfa Romeo” istorijos

1. “Alfa Romeo” laimėjo pirmąjį Pasaulio automobilių lenktynių čempionatą 1925 m. ir pirmąjį Formulės pasaulio čempionatą 1950 metais.

2. Per 1925 m. Belgijos Grand Prix, Alfa Romeo P2, pilotuojami A.Asсari ir G.Campari, taip toli atsiplėšė nuo varžovų, kad buvo atšaukti į boksus. Kol lenktynininkai užkandžiavo, mechanikai galėjo nušveisti mašinas.

3. 1933 m. per “Mille Miglia” (1000 mylių) lenktynes pirmi dešimt finišo liniją kirtusių automobilių buvo Alfa Romeo.

4. Hеnry Fordas kartą pasakė: “Kai pamatau Alfa Romeo, visada nukeliu skrybėlę.”

5. Alfetta 159 lenktynių metu 100 km kelio naudodavo 170 litrų benzino.

6. “Alfa Romeo” gamino ne tik lengvuosius automobilius, bet ir lėktuvų, traukinių bei laivų jėgaines, sunkvežimius, autobusus, traktorius, kelių volus ir net… virimo krosnis.

7. Po Antrojo pasaulinio karo, “Alfa Romeo” sugrįžti į automobilių lenktynes padėjo gerai išsaugotos Alfetos, kurios buvo išardytos ir paslėptos sūrio fabrike prie Ortos ežero.

8. Šeštajame dešimtmetyje lenktyniniai laivai su Alfetta variklais laimėjo 25 Europos, 26 pasaulio čempionatus ir pasiekė 62 pasaulio rekordus.

9. Sėkmės ženklu laikomas keturlapis dobiliukas baltame trikampyje pirmąkart pasirodė ant Ugo Sivocci automobilio Targa 1923 m. per Florio lenktynes. Nuo tada jis puošia visus Alfa Romeo lenktyninius, o kartais ir sportinių versijų serijinius automobilius.

10. Prezidеntas Johnas F. Kеnnedy važinėjo Alfa Giulietta Spider.

Italų gamintojo Alfa Romeo 100 metų jubiliejaus proga Concorso d’Eleganza Villa D’Este konkurse firma Zagato pateikė dovaną – specialų modelį TZ3 Corsa. Lenktyninis automobilis pagamintas ant 8C modelio su 4,2 litro V8 varikliu, išvystančiu 420 AG, bazės. Dvivietis bolidas nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 3,5 sekundės, o jo maksimalus greitis – daugiau negu 300 km/h. TZ3 pagamintas specialiai vienam vokiečių kolekcionieriui ir liks vieninteliu egzemplioriumi.
Zagato dar septintajame dešimtmetyje Alfa Romeo pagrindu gamino lenktyninius automobilius TZ1  ir TZ2.

"Veido" archyvas