Tag Archive | "Alfonsas Daniūnas"

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas: “47 aukštosios mokyklos yra tikrai daug.”

Tags: , , ,


A.Daniūnas

“Universitetas negali būti lyderis visose mokslo srityse, tad mums ateityje reikės vis labiau susikoncentruoti į keletą krypčių ir siekti būti geriausiems jose tarptautiniu mastu”, - sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, 60-metį tuoj minėsiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas.

- Antrąjį kartą einate LURK prezidento pareigas. Kokius pagrindinius aukštojo mokslo iššūkius įžvelgiate ir kokių pokyčių galime tikėtis artimiausiu metu?

- Aukštasis mokslas yra itin svarbi visuomenei sritis, tad jo kokybė yra plačiam žmonių ratui aktualus klausimas. Kaip ir bet kuri kita sritis, taip ir aukštasis mokslas retkarčiais turi būti reformuojamas, turi būti priimami sprendimai, siekiant geresnių rezultatų. Per nepriklausomybės metus reformų buvo daug, bet turbūt prie jų grįžti nereikėtų.

Deja, bet dabar ne visos institucijos, kuriose teikiamas aukštasis mokslas, tenkina kokybės reikalavimus arba ta kokybė nėra tokia, kokios tikėtųsi čia atėję studijuoti jaunuoliai.

Visada reikėjo, o šiandien tiesiog būtina, kad Lietuvos aukštasis mokslas užimtų solidžias pozicijas pasauliniame aukštojo mokslo kontekste: tiek studijų kokybe, tiek moksliniais pasiekimais. Deja, bet dabar ne visos institucijos, kuriose teikiamas aukštasis mokslas, tenkina kokybės reikalavimus arba ta kokybė nėra tokia, kokios tikėtųsi čia atėję studijuoti jaunuoliai.

Mano manymu, pirmiausia reikia išgryninti kolegijų ir universitetų sektorius, apibrėžti jų paskirtį, turimus lūkesčius. To galima pasiekti surašius aiškius kokybinius reikalavimus, o jie siejasi ir su dabar aktualiu aukštųjų mokyklų jungimu. Panašu, kad Lietuva ruošia tokią strategiją, jai pritaria ir LURK. Ši reforma, neabejoju, padėtų mūsų mokslui pakilti aukščiau. Dėl demografinės situacijos studentų skaičius mažės dar keletą metų, taigi natūralu, kad aukštoji mokykla, turinti kelis šimtus studentų, negali pasiūlyti labai geros mokslo kokybės. Mums tikrai laikas koncentruoti studentus, mokslines pajėgas ir kilti aukštyn.

- Taigi, palaikote idėją, kad aukštosioms mokykloms reikia jungtis?

- Aš esu už aukštus studijų kokybės ir mokslo pasiekimų kriterijus. Jeigu aukštoji mokykla juos tenkina, tai galima elgtis laisva valia – jungtis arba ne. Visgi, jei šių kriterijų aukštojo mokslo įstaiga užtikrinti negali, lieka du keliai – arba jungtis, arba išnykti iš rinkos. Lietuvoje egzistuojančios 47 aukštosios mokyklos yra tikrai daug.

- Galbūt VGTU taip pat planuoja panašius veiksmus?

- VGTU pagal savo studijų programų įvairovę ir atliekamus tyrimus turi itin ryškų profilį Lietuvoje. Esame gerai įvertinti tarptautiniu mastu, todėl VGTU kaip savarankiško universiteto buvimas Lietuvai yra svarbus.

- Vis dažniau prabylama, kad reikėtų sumažinti socialinių mokslų studentų skaičių ir orientuotis į technologijos mokslus. Ar tam pritariate? Koks turėtų būti balansas tarp technologijos, socialinių bei kitų sričių mokslų?

- Manau, kad pati šių svarstymų filosofija nėra visai teisinga – lyg ir bandoma vienus mokslus nuteikti prieš kitus. Iš kitos pusės, turi būti sveikai ir racionaliai nustatyta, kiek ir kokių specialistų reikia mūsų šaliai. Po 1990-ųjų buvo rengiama tikrai daug socialinių mokslų specialistų – labiausiai tai taikytina teisės, ekonomikos ir vadybos specialybėms. Taigi, šiuo metu yra tikra disproporcija.

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos pramonė tikrai padarė didelę pažangą, atsirado naujų technologijų, naujų įmonių, tad techniškųjų specialybių atstovų reikia daugiau. Didelė dalis pažangos yra susijusi su techniniais, fiziniais mokslais, taigi, norint užtikrinti šią pažangą, reikia turėti šių sričių specialistų – juk visi norime naudotis išmaniaisiais telefonais, gerais automobiliais ir t.t.

Gali tekti vėliau spręsti inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių trūkumą, kaip dabar bandoma daryti su informacinių technologijų specialistais.

Kartais technologijos mokslų studentus visai be reikalo suprantame kaip itin technokratinius, siauro profilio specialistus. Mūsų universitete jie gauna pakankamai ir socialinių, humanitarinių mokslų žinių, tad po studijų tikrai gali dirbti ne tik inžinerinį darbą. Nors paskutiniaisiais metais situaciją jau bandoma taisyti, bet, pažvelgus į ilgesnį laikotarpį, akivaizdu, kad technologijos mokslų vietų buvo sumažinta bene daugiausiai ir ta disproporcija dar ir dabar neištaisyta. Gali tekti vėliau spręsti inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių trūkumą, kaip dabar bandoma daryti su informacinių technologijų specialistais. Pastarųjų poreikį bandoma spręsti didinant valstybės finansavimą informatikos studijoms.

- Nors, kaip minėjote, technologijos mokslų situacija nėra pati geriausia, tiek VGTU mokslininkai, tiek studentai dažnai Lietuvą nustebina įvairiais atradimais. O kaip, Jūsų nuomone, galime išsiskirti tarptautiniu mastu? Kokiose srityse turime didžiausią potencialą?

- Naujo produkto ar idėjos įgyvendinimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra lengvas – nė viena Lietuvos aukštoji mokykla negali pasigirti itin didele produktų įvedimo sėkme svečiose šalyse. Sritis, kuriose mes esame stiprūs ir turime didžiausią potencialą, manau, geriausiai nusako tarptautinis QS reitingas. VGTU Statybos inžinerijos studijų kryptis užima 100–150 vietą tarp pasaulio universitetų – jokia kita kito universiteto kryptis nepasiekė tokio aukšto įvertinimo.

Kalbant apie inovacijas, jomis turi būti suinteresuotos ne tik aukštosios mokyklos, bet ir verslas – būtina, kad tų inovacijų kažkam reikėtų.

Taip pat esame stiprūs transporto, architektūros, informacinių technologijų, biotechnologijos srityse, darome didelę pažangą elektronikos, mechanikos, kūrybinių industrijų srityse. Daugelyje šių sričių esame lyderiai arba siekiame lyderiauti Baltijos regione. Kalbant apie inovacijas, jomis turi būti suinteresuotos ne tik aukštosios mokyklos, bet ir verslas – būtina, kad tų inovacijų kažkam reikėtų. VGTU moderniai pertvarkėme inovacijų vadybos sistemą ir vis glaudžiau bendradarbiaujame su verslu.

- Šiemet VGTU švenčia savo 60 metų jubiliejų. Ką vadintumėte didžiausiais universiteto pasiekimais per šį laikotarpį?

- Turbūt svarbiausia, kad iš mažo padalinio Vilniuje, kur prieš 60 metų buvo priimti pirmieji 75 studentai, tapome viena iš stipriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Šiandien mes esame vieni iš studijų, mokslo lyderių. Manau, kad tai yra didžiausias pasiekimas. Po 1990-ųjų vieni iš pirmųjų sėkmingai perėjome prie dabar Lietuvoje egzistuojančios studijų sistemos. Tapome matomi tarptautiniu mastu – tai liudija skirtingi reitingai.

Verta paminėti, jog esame vieni iš lyderių pagal studentų mainus, turime tarptautinių mokslo pasiekimų – tarptautiškumas byloja apie sėkmingą įsiliejimą į Europos aukštųjų mokyklų kontekstą. Kaip technikos universitetui, mums labai svarbu ne tik suteikti aukščiausios kokybės išsilavinimą, bet ir parengti tokius specialistus, kurie dirbtų Lietuvos labui, vystytų mūsų ekonomiką. Mūsų specialistų pasiūla puikiai atitinka Lietuvos rinkos poreikius, jie yra labai laukiami darbdavių – tai itin svarbus pasiekimas.

- Kokią universiteto viziją matote? Ką manote apie teiginius, kad visi universitetai ateityje persikels į elektroninę erdvę?

- Universitetai – didelės, pakankamai inertiškos organizacijos, tai ir jų privalumas, ir trūkumas. Svarbiausias jų iššūkis yra nešti žinią apie naujumą, inovacijas, būti pirmaujantiems pasaulyje. Nors yra daug diskusijų, manau, universitetai negali visiškai persikelti į elektroninę erdvę. Kaip ir į kitas sritis, IT sektorius stipriai veržiasi į universiteto gyvenimą. Svarbiausia rengti žmones, kurie mąstytų per IT prizmę, juk visų sektorių skaitmeninimas yra tiesiog neišvengiamas.

Universitetas negali būti lyderis visose mokslo srityse, tad mums ateityje reikės vis labiau susikoncentruoti į keletą krypčių ir siekti būti geriausiems jose tarptautiniu mastu.

Kalbant apie VGTU ateitį, mūsų tikslas yra rengti ne šiandien reikalingus specialistus, o tuos, kurių reikės rytoj. Ir tai turi derėti ne tik su mūsų šalies, bet ir su visos Europos Sąjungos prioritetais. Gebame reaguoti į pokyčius ir pritaikyti studijas ateities poreikiams. Universitetas negali būti lyderis visose mokslo srityse, tad mums ateityje reikės vis labiau susikoncentruoti į keletą krypčių ir siekti būti geriausiems jose tarptautiniu mastu. Ir, žinoma, šios kryptys turi derėti su Lietuvos vizija ir daryti Lietuvą modernesnę.

 

Universitetų mokslo metų anonsas: kokybė + mokslo proveržis

Tags: , , , ,


26-uosius mokslo metus Lietuvoje universitetai pasitinka drąsiai, pasiryžę gerinti studijų ir mokslo kokybę, laukdami pažangių mokslo centrų gėrybių ir užsienio dėstytojų. O kai kas ir be jaudulio savo tikslą rėžia tiesiai – ilgainiui atsidurti Europos lyderių gretose.

Keturių  universitetų, šiemet pritraukusių daugiausia studentų į valstybės finansuojamas studijas, rektoriai dėsto šiųmečius planus, narsto strateginius tikslus ir nė negalvoja aukoti kokybės dėl studentų kiekybės, kurios sumažėjimas šiemet nustekeno dalį kolegų.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas: „Vizija – atsidurti greta pirmaujančių Europos universitetų“

STUDIJOS. Pirmoji šiųmetė VU užduotis – išplėsti studijų lankstumo galimybes, pasiūlyti studentams pasirinkti labiau specializuotus studijų programos dalykus ir taip pagerinti studijų kokybę. Studentams atsivers ir didesnis gretutinių studijų pasirinkimas (44 programos). Taip pat jie galės rinktis iš 50 bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų. Kai kuriose pagrindinėse studijų programose numatoma galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.

VU šiemet atnaujino visas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantūros programas (teorinius dalykus galima keisti praktika, specializuotis studijų moduliuose). Istorijos fakultetas perėjo prie modulinių studijų programų, orientuotų į individualius studentų poreikius (istorijos, kultūros istorijos, antropologijos, archeologijos).

KARJERA. Spalį pradeda veikti nacionalinė karjeros valdymo informacinė sistema (KVIS). 25 Lietuvos aukštųjų mokyklų sukurtą Karjera.lt administruoja VU.

„Ji padės aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams pasiruošti sklandžiau integruotis į darbo rinką, leis aukštosioms mokykloms ne tik stebėti absolventų karjerą, bet ir teikti studento ar absolvento įsidarbinimui svarbių kompetencijų įsivertinimo bei konsultavimo paslaugas“, – naujo įrankio reikšmę apžvelgia VU rektorius prof. A.Žukauskas.

MOKYMOSI APLINKA. Gamtos mokslų fakultete atnaujintos mokomosios mikrobiologijos ir genetikos laboratorijos. Per rudens semestrą biologinės fakulteto katedros bus perkeltos į naująjį Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje.

Filosofijos fakultete atsirado per milijoną eurų kainavusi žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga. Kartu su Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Komunikacijos fakultete įrengtame Medijų centre studentai dirbs vienose moderniausių Lietuvoje radijo ir televizijos studijose su mokomosiomis auditorijomis.

TARPTAUTIŠKUMAS. VU studijuoja per 900 užsieniečių studentų.

„Užsienio studentų skaičiai auga ne taip greitai, kaip norėtųsi, – sako VU rektorius. – Tad nenuostabu, kad vienas svarbiausių mūsų universiteto strateginių uždavinių yra sukurti tarptautinio lygio studijų sistemą.“

MOKSLAS. Dar šiemet VU planuoja užbaigti du mokslinius centrus – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC) ir Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC).

„NFTMC po vienu stogu sutelks milžinišką tiksliųjų mokslų arsenalą, jame bus aktyviai plėtojami lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai, – su dar dviem moksliniais centrais supažindina VU rektorius. – JGMC suburs gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.“

STRATEGIJA. Šiemet VU pradeda diegti strateginę valdyseną, kuria siekiama įgyvendinti universiteto viziją – atsidurti tarp pirmaujančių Europos universitetų.

„Pirmas žingsnis šia kryptimi jau žengtas – universitetas priimtas į prestižinių universitetų tinklą, Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripažinimas“, – sako VU rektorius ir priduria, kad šiemet patikslintos VU strateginio plano kryptys: „Novatoriškas mokslas“, „Tarptautinio lygio studijos“, „Aktyvi partnerystė“, „Atvira ir atsakinga universiteto bendruomenė“ ir „Efektyvus valdymas“.

VU stiprina mokslinių tyrimų vadybą, ypač socialiniuose moksluose: identifikuojami ekscelencijos centrai, kuriuose VU vykdys tarpdalykinius tyrimus. Taip pat ruošiamasi modulinės studijų ir studijų kokybės valdymo sistemų diegimui, stiprinamas pedagogų rengimas. Metų pabaigoje planuojama įsteigti VU neliečiamojo kapitalo fondą.

„Pradedame optimizuoti universiteto struktūrą, kuri būtų palanki mūsų siekiams įgyvendinti. Pirmasis uždavinys – įsteigti moderniai valdomą Gyvybės mokslų fakultetą. Be to, laukia ir naujos statybos – Matematikos ir informatikos fakultetas Visoriuose ir Medicinos fakultetas Santariškėse“, – ateities planus dėlioja VU rektorius A.Žukauskas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas: „Inžinerijos, vadybos ir menų sinergija“

STUDIJOS. Populiariausia iš kelių kasmet VGTU siūlomų studijų programų šiemet buvo magistrantūros studijų programa – statinio informacinis modeliavimas.

„Pradėjome naują studijų etapą įtraukdami informacines technologijas. Toks technologijų pritaikymas yra ne vien statybų, bet ir kitų sričių ateitis“, – įsitikinęs VGTU rektorius prof. A.Daniūnas.

MOKSLAS / MOKYMOSI APLINKA. Rugsėjo pabaigoje VGTU planuoja atidaryti pirmąjį Lietuvoje produktų dizaino, kūrybinių industrijų ir inovacijų centrą „LINK MENŲ fabrikas“.

„Jo idėja yra suteikti naujas galimybes studentams, atskleisti jų kūrybiškumą, su verslo atstovais įgyvendinant baigiamuosius darbus, konsultuojantis, ugdyti ir studentų verslumą. Tad šiame centre bus ir studijų, ir mokslo, ir verslo, o tris sritis įgyvendinsime sujungdami inžineriją, vadybą ir menus. Taip norime realizuoti tarpkryptiškumą, kurio galimybėmis pasinaudos ne tik tarpdisciplininių programų studentai, bet ir besigilinantieji į konkrečias mokslų sritis. Daugiafunkcis centras po vienu stogu bus erdvė susitelkti studentams, galimybė pristatyti ir jų kūrybos rezultatus – rengti parodas, startuoliams – kurti įmones. Norime įgyvendinti kelių sričių sinergiją, kad skirtingų fakultetų studentai susivienytų bendriems darbams. „LINK MENŲ fabrike“ tikimės populiarinti mokslą ir studijas ne tik VGTU studentams, bet ir mokiniams“, – projektą pristato VGTU rektorius.

TARPTAUTIŠKUMAS. 2015–2016 mokslo metams VGTU gavo didžiausią paramą vykdyti studentų mainus pagal programą „Erasmus +“. Dalinių studijų užsienyje žemėlapis papildytas 23 ne Europos Sąjungos šalimis nuo Japonijos iki Malaizijos.

„Pastaraisiais metais gerokai sustiprinome bendradarbiavimą su partneriais Azijos šalyse“, – sako A.Daniūnas.

Šiemet į VGTU atvyks per 50 užsienio dėstytojų iš JAV, Pietų Korėjos ir kitų šalių universitetų. „Jau ne pirmus metus stengiamės pakviesti užsienio specialistų. Tačiau norime, kad atvyktų aukšto lygio ekspertai. Tai padaryti gana sudėtinga. Žinoma, nemažai dėstytojų važinėja po kitų šalių universitetus, tačiau neretai jie nėra kuo nors ypatingi ir negali pasirodyti geriau nei mūsiškiai. Tad svarbiausia pakviesti tarptautinei mokslo bendruomenei žinomus dėstytojus“, – komentuoja VGTU rektorius.

STUDENTŲ PATOGUMUI. Atnaujinta informacinė sistema „Mano VGTU“: per vienus internetinius vartus (naudojant bet kokį išmanųjį prietaisą) galima pasiekti visus universiteto naudojamus informacijos šaltinius – el. paštą, biblioteką, informacinę sistemą ir kitus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis: „Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti“

STUDIJOS. VDU studentai, be pagrindinės studijų programos, nemokamai gali rinktis iš 48 gretutinių studijų programų ir studijuoti ją jau nuo pirmojo semestro.

„Šiandien švietimo sistemoje susiduriame su iššūkiu, kaip visuomenėje įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą idėją. Artes liberales pagrindinis bruožas yra tai, kad baigęs studijas žmogus lieka atviras mokslui ir išėjęs iš universiteto turi toliau ieškoti, kurti ir niekada nesustoti tobulėjęs. Tuo ir skiriasi artes liberales studijos nuo siaurų specialybės studijų, kuriose taškas padedamas sulig paskutiniu egzaminu. Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti“, – universiteto misiją apžvelgia VDU rektorius prof. J.Augutis.

Šiemet VDU bus atnaujinta Collegium Artes Liberales veikla. Kolegijos pagrindinis tikslas –  stiprinti liberaliųjų menų studijų modelį ir galiausiai įsteigti artes liberales koledžą.

„Sėkminga Izraelio patirtis rodo, kad didžiausias turtas yra išsilavinusi, mokslo naujoves diktuojanti žinių visuomenė. Ne tik gamybininkai, bet ir idėjų generatoriai mums yra gyvybiškai svarbūs. Todėl VDU dar labiau sieksime suteikti vienodas galimybes siekiantiems tiek ekspertinio žinojimo, tiek platesnio profilio. Taip parodysime dėmesį gabiausiems, imliems inovacijoms ir siekiantiems įgyti platesnį išsilavinimą jaunuoliams. Modelis, kai universitetų viduje veikia koledžai labiausiai motyvuotiems studentams, yra taikomas tokiuose pripažintuose ir senas tradicijas turinčiuose pasaulio universitetuose, kaip Harvardas ar Oksfordas. Studijoms juose paprastai taikomi ypač aukštų standartų studijų kriterijai. Taip bus ir VDU, kur priėmimas bus organizuojamas atskira tvarka, bus surinkta viena geriausių Lietuvos ir tarptautinė profesūra“, – apie Collegium Artes Liberales veiklą ir reikšmę pasakoja VDU rektorius.

MOKYMOSI APLINKA / MOKSLAS Universiteto akademinė bendruomenė jau dabar gali dirbti naujausiose multimedijų, biotechnologijų, aplinkos tyrimų laboratorijose, nauja ir profesionalia įranga naudojasi ir tarptautinių mados dizaino bei muzikos produkcijos programų studentai.

Kitąmet VDU bus įrengtos modernia technika aprūpintos garso studijos.

TARPTAUTIŠKUMAS. Pagal mainų programas studentai dalinių studijų gali išvykti į 378 universitetus 50-yje šalių. Galima rinktis iš 4 dvigubo diplomo studijų programų, taip pat yra 4 jungtinės studijų programos.

STRATEGIJA. VDU tikslas – stiprinti mokslo vaidmenį šalies darniajai plėtrai sprendžiant švietimo, demokratijos, aplinkosaugos, darnios ir tvarios plėtros, transporto, ekonomikos, energijos ir kūrybingos visuomenės klausimus.

„Pirmas žingsnis yra sukurti Lietuvoje du stiprius socialinių ir humanitarinių mokslų centrus. Vienas jų jau yra Vilniaus universitetas, kitu galėtų tapti VDU, kuriame sutelkta kita dalis geriausių šių sričių mokslininkų, – sako rektorius J.Augutis. – Pamažu Lietuvoje gimsta suvokimas apie tai, ką VDU bando įdiegti jau 26 metus ir kodėl yra taip svarbu siekti plataus profilio išsilavinimo, o ne tik specialybės.“

 

 

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...