Ar geriausi Lietuvos sportininkai išgyvena iš sporto, įstengia susitvarkyti buitį, išlaikyti šeimą, o gal gerokai lenkia iš vidutinių pajamų besiverčiančius piliečius? To klausėme vieno olimpinio čempiono ir trijų vicečempionų.

Jau buvusiems ir tebesantiems garsiausiems mūsų šalies sportininkams ne visada varžovai pagarbiai spaudė ranką, o gerbėjai tikėjosi tik pačių aukščiausių vietų. Reto atleto karjeroje iš pradžių nebuvo nepriteklių ir juodų debesų, kurių prisitvenkdavo nepasisekus, gavus traumą, pamačius prieš nosį užtrenktas duris – čempionato, olimpiados, stipendijos, rinktinės, komandos. Taip pat retas nežino, kas yra bendrabutis. Bet tame kambarėlyje, kurį dažnai tenka dalytis su likimo draugu, įmanoma atrasti vietos mintims apie solidžią šešiaženklę premiją ar naujutėlaitį automobilį.

Ir keli šimtai – paskata

Ar dar prisimena daug garbingų titulų pelnę ir didžių pergalių pasiekę sportininkai, kokia finansinė kreivė ar tiesė juos lydėjo viršūnės link? „Taip seniai viskas buvo, kad jau neatsimenu. Mano pirmieji iš sporto uždirbti pinigai nebuvo pagrindiniai. Aš jau dirbau Vadovybės apsaugos departamente ir už sportavimą kaip priedą prie atlyginimo gaudavau, regis, 300 Lt. Ėjo kokie 1995-ieji, ir tai buvo visiškai normalūs pinigai“, – sportinės karjeros priešaušrį mena vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų Virgilijus Alekna.
Ne visos pirmosios užsidirbtos stipendijos detalės išliko ir Atėnų olimpinės vicečempionės Austros Skujytės atmintyje: „Pačią pirmą stipendiją gavau apie 1997–1998 m. Nepamenu, kaip tiksliai ji vadinosi, gal jaunųjų sportininkų tarptautinė olimpinė stipendija. Tiksliai neprisimenu ir jos dydžio, bet man tada atrodė, kad tai didelė suma. Buvo pirmieji studijų metai, iki tol finansiškai padėdavo tėveliai, todėl buvo labai smagu ir naudinga turėti bent kiek savų pinigų.“
Londone vicečempiono titulą iškovojęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas šiek tiek tikslesnis. „2005-aisiais gaudavau 400 Lt per mėnesį stipendiją. Galima sakyti, tokia buvo mano, kaip sportininko, pirmoji alga. Nors nelabai didelė suma, bet tai buvo mano prakaitu uždirbti pinigai. Vėliau, kai ėmiau rodyti gerus rezultatus, ketverius metus gavau tarptautinę stipendiją. Va tada finansiškai gerai pasijutau.“

Kas, kiek ir už ką

Stipendijas, neretai pačių sportininkų atlyginimu vadinamas, maistpinigius ir kitokią finansinę paramą teikia dvi pagrindinės institucijos – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bei Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Sprendimui peržiūrėti vienuolika metų nekeistas valstybines sportininkų stipendijas turėjo įtakos itin karštų diskusijų sukėlusi vienos penkiakovininkės meilė Rusijai. Ši nelinksmai prasidėjusi istorija gerai baigėsi didelio meistriškumo sportininkams, kurių maksimali valstybės stipendija šoktelėjo pusantro tūkstančio litų – nuo 1963 iki 3497 Lt. Mažiausia valstybinė stipendija dabar yra 1495 Lt, didžiausia – 3497 Lt.
Į didžiausią stipendiją pretenduoja patys geriausi sportininkai, aukštumų pasiekę olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Valstybinė stipendija, kurią šiuo metu gauna 47 sportininkai, mokama per KKSD biudžetinę įstaigą Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC). „Stipendija priklauso nuo pasiektų rezultatų. Ji gali būti skiriama ir ketveriems metams. Jeigu sportininkas per šį laikotarpį pasiekia dar aukštesnį rezultatą, LTOK ar atitinkamos sporto šakos federacijos teikimu sportininkui gali būti skiriama didesnė stipendija. Šias stipendijas gauna olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkai, atstovaujantys Lietuvai tarptautinėse varžybose“, – patikslina KKSD patarėja Agnė Urbonaitė.
Be valstybinės stipendijos, didelio meistriškumo sportininkai iš LTOK gauna arba olimpinę stipendiją, arba vadinamųjų maistpinigių. Olimpinę 2000 Lt iki mokesčių stipendiją pagal sutartis, galiojusias nuo metų pradžios iki spalio pabaigos, gavo dvidešimt olimpiečių. Stipendijos negaunantiems olimpinės rinktinės kandidatams mokami maistpinigiai. „Jeigu sportininkas visą mėnesį treniruojasi Lietuvoje, gauna nuo 1040 iki 1700 Lt maistpinigių“, – Olimpinio komiteto sportininkams mokamą dalį atskleidžia LTOK olimpinių programų direktorius Kazys Steponavičius. Už tas dienas, kurias praleidžia treniruodamasis užsienyje, sportininkas maistpinigių negauna, nes stovykloje būna maitinamas.
Kai kuriuos sportininkus LTOK pavyksta aprūpinti Tarptautinio olimpinio komiteto solidarumo stipendija. „Likus porai metų iki olimpinių žaidynių TOK skiria solidarumo stipendijas olimpiadai pasirengti. Prieš Londono žaidynes gavome devynias tokias stipendijas, jų dydis – 800 JAV dolerių per mėnesį. Šįkart buvo nuspręsta, kad stipendiją gavusį sportininką TOK parama pasieks integruota į mokomojo proceso finansavimą per LOSC. Tarkime, iš tų pinigų sportininkas vyko į varžybas, buvo perkamas reikalingas inventoriaus ir panašiai“, – dėsto K.Steponavičius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso rezultatai rodo, kad didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai ketvirtajam 2012 m. ketvirčiui išliko optimistiniai ir 16 punktų viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo gamybos susitraukimo.

Tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, kada lūkesčių indekso reikšmė siekė 76 punktus, verslo optimizmo lygis sumažėjo iš karto 10 punktų. Anot LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, verslo optimizmo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo padidėjęs vidinių grėsmių lygis. „Vidinių grėsmių kontekste įmonėms nerimą kelia galimas verslo aplinkos pasikeitimas po Seimo rinkimų, ypač darbo santykių atžvilgiu, t.y. galimas progresinių mokesčių tarifų įvedimas bei galimas reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas. Minėtos grėsmės pablogino verslo lūkesčius, padidino neapibrėžtumą, sumažino įmonių motyvaciją investuoti bei verčia stabtelėjus laukti naujos valdžios sprendimų“, – teigia A. Izgorodinas. Svarbu pažymėti, kad gamybos ir užsakymų atžvilgiu metų pabaiga pramonei bus sėkminga: „Gamybos bei naujų užsakymų indeksų reikšmės siekia atitinkamai 70 ir 74 punktus ir gerokai viršija kritinę 50 punktų reikšmę. Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonė išlieka atspari iš išorės rinkų kylančioms grėsmėms, o gamybos ir užsakymų atžvilgiu ketvirtą ketvirtį turės prieaugį, o prognozuojamas gamybos apimčių padidėjimas bus pasiektas eksporto sąskaita“.

Eksportą tempia NVS bei Baltijos šalys

Eksporto lūkesčių indekso reikšmė ketvirtajam ketvirčiui siekia 67 punktus, tad metų pabaigoje galima tikėtis santykinai sparčios eksporto plėtros. „Sparčią Lietuvos eksporto plėtrą labiausiai palaiko NVS rinkos bei Baltijos šalių rinkos. Sparčiai augant Rusijos ūkiui, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į Rusiją 2012 m. antrą ketvirtį buvo 16 proc. didesnis nei prieš metus, o eksportas į NVS per metus išaugo 22 proc. Atsigaunant Latvijos bei Estijos ūkiams, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į kaimynines Baltijos šalis antrąjį ketvirtį padidėjo 28 proc. Savo ruožtu, ES rinkai balansuojant tarp stagnacijos ir recesijos, metinis eksporto augimas į likusias ES šalis (t.y. išskyrus Latviją ir Estiją) sulėtėjo nuo 7,8 proc. ketvirtą 2011 m. ketvirtį iki vos 1,5 proc. antrą 2012 m. ketvirtį“, – teigia A. Izgorodinas. Toliau stebimas spartus eksporto augimas į Vokietiją, kuriai tenka 11 proc. lietuviškos kilmės eksporto – eksportas be mineralinio kuro į Vokietiją antrąjį ketvirtį paaugo 7 proc., o tokį rezultatą reikia vertinti pozityviai.

Pramonininkų analitikas pastebi, kad krizės metu NVS rinkų svarba Lietuvos eksportui padidėjo, o ES rinkų svarba – sumažėjo. „NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. šiemet. Tuo tarpu eksporto dalis į ES susitraukė nuo 64 proc. 2009 m. iki 62 proc. šiemet. Tai – savotiškas verslo atsakas euro zonos skolų krizės keliamoms grėsmėms. Dalis įmonių perorientavo eksportą į geresnį augimo potencialą turinčias rinkas (šiuo atveju – NVS rinkas). Spartus NVS rinkų augimas kompensuoja užsakymų sumažėjimą Europoje, tačiau tai didina Lietuvos eksporto priklausomybę nuo naftos kainos“, – pastebi A. Izgorodinas.

Vidaus paklausa metų pabaigoje gali kristi

LPK tyrimas rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį vidaus rinka išliks itin pažeidžiama. Apskaičiuotoji vidaus paklausos perspektyvų išraiška sumažėjo nuo 59 punktų trečią ketvirtį iki 41 punkto ketvirtą ketvirtį. „Tokia indekso reikšmė rodo, kad vidaus paklausos augimo tikėtis negalime, tuo labiau negalima atmesti ir nežymaus vidaus vartojimo susitraukimo varianto“, – teigia A. Izgorodinas. Anot analitiko, artimiausiu metu vidaus paklausą labiausiai ribos infliaciniai veiksniai bei gyventojų atsargumas. „Antrą šių metų ketvirtį benzinas ir dyzelinas buvo 7 bei 8 proc. brangesni nei prieš metus. Dujų kaina vartotojams liepos mėnesį padidėjo penktadaliu, o nuo 2013 m. dujos pabrangs dar 3,7 cento. Laukiame ir brangiausio istorijoje šildymo sezono, kada vidutinė šildymo kaina bus 4 proc. didesnė nei prieš metus. Kylant pasaulinėms maisto kainoms, nuo 0,9 proc. gegužę iki 2,9 proc. rugsėjį paspartėjo maisto infliacija. Visi minėti veiksniai daro itin didelį spaudimą gyventojų perkamajai galiai“, – teigia A. Izgorodinas. Vidaus vartojimą augimo nebuvimą patvirtina ir indėlių kiekis komerciniuose bankuose. „Namų ūkių indėlių likučiai komerciniuose bankuose rugsėjo mėnesį siekė 27,5 mlrd. Lt, t.y. svyruoja ties istoriškais didžiausia riba.

Pramonės pelningumas sumažėjo 2,3 karto

Ketvirtą ketvirtį žaliavų kainų indeksas siekė 58 punktus, kuris parodo, kad metų pabaigoje įmonėms padidės žaliavų kainos. Augant žaliavų ir šildymo kainai, visi sektoriai, išskyrus, medienos pramonę ketvirtą ketvirtį ketina verčiami didinti produkcijos kainą. „Visuose sektoriuose, išskyrus, chemijos pramonę, žaliavų kainų indekso reikšmė yra didesnė nei produkcijos kainų indekso reikšmė. Tai reiškia, kad dalį padidėsiančių gamybos sąnaudų verslas prisiims ant savo pečių, t.y. produkcijos kainų nedidins savo pelno sąskaita. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys – pelningumo koeficientas apdirbamojoje gamyboje susitraukė nuo 4,4 proc. 2011 m. antrąjį ketvirtį iki 1,9 proc. 2012 m. antrąjį ketvirtį. Pinigine išraiška tai reiškia, kad vienas pardavimų litas pramonėje 2011 m. antrą ketvirtį generavo 4,4 centus pelno, o šių metų – tik 1,9 cento. Negana to, šiuo metu pelningumas pramonėje yra netgi mažesnis nei krizinį 2009 m. antrą ketvirtį, kada jis siekė 2,3 proc.“, – teigia analitikas.

Smarkiai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia valdžios sprendimai

Vadovų apklausa rodo, kad reikšmingai padaugėjo respondentų, manančių, kad didžiausią grėsmę įmonės veiklai kelia valdžios sprendimai – nuo 2 proc. trečią ketvirtį iki 7 proc. ketvirtą ketvirtį. „Seimo rinkiminės kampanijos metu nuskambėję teiginiai dėl siūlomų verslo aplinkos pakeitimų didino neapibrėžtumą, neigiamai paveikė verslo lūkesčius, mažino verslo motyvaciją investuoti ir kurti naujas darbo vietas“, – teigia LPK analitikas A. Izgorodinas. Antroje vietoje – dvigubai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia silpna vidaus paklausa – nuo 6 proc. trečią ketvirtį iki 12 proc. ketvirtą ketvirtį. Trečioje vietoje – Euro zonos skolų krizė ir toliau kelianti grėsmę pramonės būklei – taip mano kas penktas (22 proc.) respondentas.

Minimalios mėnesio algos padidinimas 50 Lt nuo rugpjūčio žymesnės įtakos darbo rinkai neturėjo – kai kurių politikų nuogąstavimai, kad dėl to padaugės bedarbių, kol kas nepasitvirtino.
Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas rugpjūčiui būdingas štilis: nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), nei Lietuvos darbo birža, nei darbdavius vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nepastebi jokių pokyčių, susijusių su simboliniu minimalios algos padidinimu iki 850 Lt. „Liekame prie nuomonės, kad minimali mėnesio alga turėtų būti didinama iki 900 ar net 1000 Lt. Dabartinis padidinimas buvo labai nežymus ir legaliai dirbančioms, didesnių finansinių sunkumų neturinčioms įmonėms problemų neturėjo sukelti. Neigiamų atsiliepimų dar negirdėjome“, – teigia LPK vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 208,4 tūkst. bedarbių – tai sudarė 10,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su birželio ir liepos mėnesiais, bedarbių šiek tiek sumažėjo (birželį jų buvo 211,5 tūkst., arba 10,5 proc. visų darbingų gyventojų). Birželį Darbo birža gavo devynis pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – iš viso dėl atleidimo įspėtas 321 darbuotojas, o liepą apie grupės darbuotojų atleidimą pranešė vienintelė Visagino „Atgimimo“ gimnazija, planuojanti atleisti 23 darbuotojus. Tačiau nurodomos atleidimo priežastys su minimalios algos didinimu nesusijusios.
„Negalime tvirtinti, kad minimalios algos padidėjimas turi tiesioginės įtakos šiems rodikliams“, – teigia Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
Naujausi „Sodros“ duomenys taip pat liudija, kad apdraustųjų šalyje daugėja. Tiesa, naujausius duomenis „Sodra“ pateikia tik už birželį – tuomet šalyje buvo 1227,9 tūkst. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis, arba 3,6 proc. daugiau nei 2011 m. birželį.

Šiais laikais, kai daugelio atlyginimai įšaldyti arba toliau mažėja, o kainos nepaliaujamai kyla, daugelis susimąsto apie papildomą pajamų šaltinį. „Veidas“ domėjosi, kokie būdai prisidurti prie algos šiandien Lietuvoje populiariausi.

Jei prieš penkerius metus statybininkui Egidijui Žičkui kas nors būtų pasakęs, kad jis augins sliekus ir taip užsidirbs sau duoną, vyriškis nebūtų patikėjęs. Bet tokia diena ėmė ir atėjo: prieš dvejus su puse metų, statybų verslą sukausčius krizei, šiaulietis statybininkas iš tiesų pradėjo auginti sliekus. Šimtus tūkstančių sliekų, kuriuos vyras veisia specialiai šiai veiklai įsigytoje fermoje ir iš jų perdirbtų organinių medžiagų gamina biohumusą – ekologiškai švarias trąšas. Buvęs statybininkas įgudo šį darbą atlikti nuo pradžios iki pabaigos: pradedant sliekų auginimu ir baigiant paruošto biohumuso sufasavimu į pakuotes. „Aš irgi žiūrėjau į tai skeptiškai, o dabar džiaugiuosi – sekasi geriau, nei tikėjausi“, – šiandien prisipažįsta E.Žičkus.
Šiam šiauliečiui sliekai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, bet biohumuso gamyba pastaraisiais metais Lietuvoje labai populiari ir tarp papildomo uždarbio ieškančių gyventojų. Sliekų augintojų sparčiai daugėja visoje šalyje: soduose, kaimo sodybose ar giminaičių ūkiuose sliekus augina net solidūs bankininkai, verslo konsultantai ar draudimo agentai – įvairiausių profesijų atstovai.

Automechanikas veisia triušius

„Vieni turi kokią močiutę kaime, kiti – tėvus, kurie ir prižiūri kokioje nors senoje daržinėje auginamus sliekus. Treti daro viską patys: važiuoja savaitgaliais su šeimomis ir draugais, išsikepa šašlykų, pailsi ir kartu sliekais pasirūpina“, – naują tendenciją pastebi E.Žičkus. Vienas banko tarnautojas, pašnekovo žiniomis, sliekus įsigudrino auginti net automobilio garaže.
Taigi kas tai yra ir ar iš to tikrai galima uždirbti? Vienas paprastesnių biohumuso gamybos būdų atrodo maždaug taip: reikia turėti žemės sode ar kaime, kur galima būtų sustatyti specialias 1 x 1 metro dydžio medines dėžes, vadinamas vermiložėmis (jas galima statyti vieną ant kitos, tad daug vietos turėti nereikia), įdėti komposto, įleisti ten sliekų ir reguliariai juos prižiūrėti. Atėjus laikui (kai dėžės prisipildo), biohumusas atskiriamas ir paliekamas brandinti.
Visi šie etapai iki pirmojo uždarbio trunka apie pusantrų metų, vėliau viskas vyksta šiek tiek sparčiau. Specialistai sako, kad didelių laiko sąnaudų ir įgūdžių tai nereikalauja: atvykti pašerti sliekų gali pakakti ir vos vieno karto per savaitę. Na, o sliekai minta įvairiomis organinės kilmės atliekomis (tinka ir mėšlas, kompostuota žolė). Pašaro sliekams reikia gana daug, bet yra įvairių būdų jam prasimanyti: esą kai kurie mėšlo neturintys kur dėti ūkininkai tik apsidžiaugia, jei kas nors pasisiūlo jį pasiimti.
Dar vienas svarbus dalykas: speciali sliekų auginimo sistema, sudaryta iš 20 dėžių ir maždaug 100 kg sliekų, kainuoja keliolika tūkstančių litų. Taigi pačiai pradžiai reikalingos gana nemažos investicijos. Vis dėlto pakalbinę ne vieną sliekų auginimu besiverčiantį gyventoją išgirdome, kad tai atsiperka, nes sliekai nėra lepūs, dauginasi sparčiai, o parduoti biohumusą šiuo metu paprasta. Štai vilnietis verslo konsultantas Darius Malinauskas, sliekus auginantis Šalčininkų r., jau užmezgė ryšius trąšoms eksportuoti: Europoje šiuo metu jaučiamas didelis biohumuso poreikis. Svetur iškeliauja apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų biohumuso.
Šiuo metu „ant bangos“ ne tik sliekai: vis daugiau lietuvių, norėdami prisidurti prie algos, pradeda auginti triušius. Tai irgi vienas tų verslų, kuriame prižiūrint suaugusiesiems gali dalyvauti net vaikai, nes specifinių žinių turėti nereikia. Kai kurios įmonės, gaminančios specialias triušiams auginti ir veisti skirtas triušides – vadinamąsias mini fermas (vienos jų kaina yra arti 4 tūkst. Lt), šiuo metu vos spėja vykdyti užsakymus. Jau ketvirtus metus triušides gaminančios bendrovės „Drožlė“ savininkas Audrius Kavolis tokia jų paklausa nesistebi: jo teigimu, triušininkystė yra pelningas verslas.
Skaičiuojama, kad vienam dviejų kilogramų triušiui užauginti, įskaitant pašarus ir priežiūrą, reikia apie 20 Lt, na, o pelnas už kiekvieną triušį siekia maždaug nuo 16 iki 20 Lt – taigi pelnas yra beveik toks pat, kaip ir sąnaudos. O daug laiko tam skirti nereikia: atvykti papildyti vandens ir pašarų galima ir vos vieną kartą per savaitę. „Nemažai žmonių triušius augina ne dėl pinigų, o kad patys turėtų natūralios mėsos“, – pastebi A.Kavolis.
Sode šalia Kauno triušius auginantis Romas Jablonskas, pagal profesiją automechanikas, sako kas mėnesį prisiduriantis prie algos maždaug pusę tūkstančio litų. „Vien savo draugams ir giminaičiams daug parduodame“, – pasakoja R.Jablonskas.

Ieškoti uždarbio skatina smukę atlyginimai

Čia paminėjome tik porą idėjų, nors būdų prisidurti prie atlyginimo yra gerokai daugiau ir pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, nemažai lietuvių, dienomis atidirbę samdomą darbą kontorose, vakare rūpinasi savo elektroninių parduotuvių reikalais – tokių verslų ypač daug kūrėsi 2010–2011 m. Kiti, gimus išskirtinei idėjai, rašo tinklaraščius (pajamų siekdami gauti iš reklamos) arba paskelbia kokią nors kitą iniciatyvą internete.
Pavyzdžiui, bičiuliai Jonas Kazėnas, UAB Modernizacijos centro direktorius, ir Mindaugas Karbauskas, vienos prekybos įmonės samdomas vadovas, prieš keletą mėnesių įkūrė svetainę www.likutis.lt, per kurią įmonės gali atsikratyti sandėliuose užsilaikiusių kokybiškų prekių, o pirkėjai – jų pigiai įsigyti. Kol kas svetainė pelno neduoda, bet jos įkūrėjai tiki, kad tai – tik laiko klausimas.
Iš tiesų uždirbti internete sunku: Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovo Dainiaus Liulio žiniomis, šiuo metu šalyje veikia apie 300 elektroninių parduotuvių, o pelną iš jų generuoja tik apie 20 proc. „Retas supranta, kad internetinės prekybos verslo modelis nė kiek nesiskiria nuo įprasto mažmeninės prekybos modelio: reikalingos tiek žinios, tiek investicijos į novatoriškus sprendimus, rinkodarą, prekybos modelio platformas. Tad šiame versle išlieka tik stiprūs žaidėjai“, – įspėja D.Liulys.
Na, o į daugelį kitų būdų užsidirbti internetu (tokių pasiūlymų, viliojančių įspūdingais uždarbiais, pilnos skelbimų svetainės) apskritai reikia žiūrėti atsargiai. Pavyzdžiui, populiaru siūlyti darbą, kurio esmė – apgaudinėti reklamos užsakovus atidarinėjant reklamas portaluose arba įvedinėti skelbimus interneto aukcionuose (čia reikalaujama įnešti ir savų pinigų). „Man kai kurie tokie darbai atrodo verti didesnio mokesčių inspekcijos dėmesio“, – neigiamai vertina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis.
Karjeros portalo „CV Market“ vadovas Lietuvoje Povilas Kytra pataria ieškoti tokio papildomo darbo, kuris būtų susijęs su žmogaus profesine veikla. Taip ir paprasčiau, ir rizika mažesnė, ir uždirbti galima daugiau. P.Kytra pastebi, kad papildomo darbo paieškos svetainėje www.hr.lt galima aptikti net ir ne visai įprastų uždarbio idėjų, pavyzdžiui, vienas vyriškis, Švedijoje gyvenantis lietuvis, siūlo konsultacijas šioje šalyje verslo ryšių ieškančioms Lietuvos įmonėms. Jis apibendrina, kad lietuvių, ieškančių papildomo darbo, daugėja – gyventojus į tokias paieškas pastūmėjo smarkiai smukę atlyginimai.

Papildomo uždarbio idėjos
(kaip užsidirbti skiriant tam nedaug laiko po darbo valandų ir savaitgaliais)

Jūs galite:
Susirasti užsakymų, susijusių su savo profesija ar pagrindine darbine veikla. Tai vienas paprasčiausių būdų padidinti savo pajamas, paprastai nereikalaujantis pradinių investicijų: teisininkai gali rengti teisinius dokumentus ir konsultuoti, buhalteriai – padėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, dizaineriai – kurti reklamas ar logotipus ir pan.

Lietuvoje papildomo darbo užsakymų specialistai gali rasti, pavyzdžiui, per svetainę www.hr.lt. Kai kurių profesijų atstovai (tarkime, programuotojai) papildomo darbo gali ieškoti ir užsienyje. Tokiu atveju praverstų apsilankyti itin populiarioje JAV interneto svetainėje www.elance.com.

Kiti galimi papildomo uždarbio būdai:

Auginti triušius (įsigijus specialias triušides gyvūnų priežiūrai tereikia skirti keletą valandų per savaitę; triušienos paklausa rinkoje šiuo metu viršija pasiūlą).
Atidaryti elektroninę parduotuvę internete.
Rašyti tinklaraštį (jį išpopuliarinus galima pritraukti reklamos užsakovų).
Supirkti ir perparduoti senovinius bei antikvarinius daiktus.
Auginti prieskonines žoleles ar gėles bei tiekti parduotuvėms, gėlių salonams.
Prekiauti pasaulinėje prekybos ir interneto aukcionų svetainėje „Ebay“ (tai itin platūs pirkėjų paieškos aruodai, bet sėkmės sulauksite tik tuo atveju, jei pasiūlysite išskirtinį produktą: kai kurie lietuviai čia sėkmingai prekiauja savo rankdarbiais).
Užsiimti kita prekybine veikla – prekiauti kosmetika, drabužiais, buities prekėmis ir kt. (internete apstu tokių darbo pasiūlymų, bet tarp jų pasitaiko nemažai įtartinos reputacijos įmonių; pati tiesioginės prekybos veikla Lietuvoje taip pat turi nekokį įvaizdį).
Auginti sliekus biohumuso gamybai (nereikia daug priežiūros; trąšos šiuo metu paklausi prekė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje).
Fotografuoti ir filmuoti šventes, renginius (turint reikiamą įrangą ir įgūdžių).
Organizuoti renginius ir vakarėlius, rašyti jų scenarijus.
Teikti siuvimo, drabužių taisymo paslaugas.
Dirbti vairuotoju (pavyzdžiui, įmonės neretai ieško D kategoriją turinčių limuzinų vairuotojų, galinčių atlikti nedidelius užsakymus vakarais arba savaitgaliais).
Dalyvauti slapto pirkėjo tyrimuose (už atliktą užduotį gaunant 15–40 Lt dydžio atlygį).
Kompiuteriu rinkti tekstus (skelbimų portaluose dažnai ieškoma žmonių tokio pobūdžio užduotims).
Tvarkyti kompiuteriu nuotraukas, kurti jų skaitmeninius albumus su garso takeliais.
Dirbti aukle, prižiūrėti vaikus savo namuose.
Platinti lankstinukus, kitą reklaminę medžiagą, vesti produktų degustacijas (labiausiai tinka jaunimui).

Pastaba: darbų eiliškumas sąraše reikšmės neturi. Daugelis paminėtų veiklų užtikrina nedideles ir nereguliarias pajamas.

BFL

Šiuo metu vyksta aštrūs debatai dėl minimalios algos padidinimo. Premjeras teigia, kad jos padidinimas gerokai pakenktų valstybei, nes padidėtų biudžeto deficitas. Priekaištauja profesinėms sąjungoms, politikams, atseit, jie nesuvokia situacijos.

Galima suprasti privačius darbdavius, kurie nenori paploninti kišenės ir atseikėti papildomai lėšų mažai uždirbantiems darbuotojams. Bet nesuprantama kodėl tokios pozicijos laikosi vienas iš valstybės vadovų? Nebent gausus jo patarėjų būrys, o gal ir kiti aiškina, kad tai gali privesti šalį prie finansų suirutės.

Statistikos departamento duomenimis 2010 metais minimalią mėnesinę algą (800 Lt) gavo 67,9 tūkst. darbuotojų, o nuo 801 iki 1000 Lt (vidutiniškai po 900 Lt per mėnesį) – dar 85,7 tūkst. žmonių. Valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo atitinkamai 17,1 ir 25,6 tūkst. Padidinus šiems darbuotojams minimalią algą iki 1000 Lt per mėnesį, darbdaviams reikėtų papildomai atseikėti 357 mln. Lt per metus, jų tarpe 96 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Dalis šių lėšų įmokų Sodrai (91 mln. Lt) ir sveikatos draudimo fondui (24 mln. Lt) bei gyventojų pajamų mokesčio (40 mln. Lt) forma patektų į valstybės kišenę.

Privatus verslas nesužlugtų. Jo pelnas, kurio per metus gaunama apie 10 mlrd. Lt, sumažėtų 2 procentais. Nors valstybės biudžetas turėtų 56 mln. Lt daugiau išlaidų negu pajamų, bet Sodra ir Sveikatos draudimo fondas gautų 126 mln. Lt mln. daugiau pajamų. Taigi valstybė nenukentėtų, o mažai uždirbantys žmonės į rankas gautų ženkliai daugiau darbo užmokesčio. Bet galima išvengti ir valstybės biudžeto papildomų išlaidų. Tereikia 50 Lt sumažinti mėnesinį darbo užmokestį biudžeto lėšomis išlaikomiems įstaigų darbuotojams, kurie gauna daugiau kaip po 3500 Lt per mėnesį. Manau, jie nebūtų nuskriausti.

Taigi nėra pagrindo prieštarauti dėl minimalios algos padidinimo, o ypač Premjerui.

Petras Navikas, finansų analitikas

BFL

Ministro Pirmininko tarnyba atsakingai pareiškia, kad nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio Vyriausybės narių darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka nesikeitė. Nebuvo priimtas nei vienas Vyriausybės nutarimas ar Premjero potvarkis, kuriuo vadovaujantis būtų padidinta kurio nors ministro pareiginė alga.

Viešojoje erdvėje vėl pasirodė visuomenę klaidinanti informacija, kurioje kelių ministrų atlyginimo padidėjimas dėl suėjusio darbo stažo valstybės tarnyboje pateikiamas kaip tariama Vyriausybės ministrų algų didinimo politika.

Atkreipiame dėmesį, kad dabartinės Vyriausybės narių pareiginė alga yra 8 480 litų neatskaičius mokesčių („į rankas“ tai sudaro 6444,8 litų) ir ji nesikeitė nuo 2009 metų. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiuojamas kiekvienam ministrui individualiai priklausomai nuo išdirbtų metų valstybės tarnyboje. Informacijoje manipuliuojama skaičiais, kuomet nurodoma, kad antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su pirmuoju, išaugo Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Užsienio reikalų ministro, Ūkio ministro, bei Energetikos ministro atlyginimai, tačiau nesiteikiama paaiškinti, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šiems ministrams padidėjo stažas valstybės tarnyboje.

Susisiekimo ministro faktinis atlyginimas, skirtingai nei teigiama, nepadidėjo nei vienu litu. Viešojoje erdvėje minimas tariamas padidėjimas susidaro dėl aritmetinių priežasčių – I š.m. ketv. Ministras buvo išėjęs savaitę nemokamų atostogų ir kasmetinių atostogų, tai formaliai sumažino jo darbo užmokestį I ketv, todėl lyginant ir susidaro įspūdis, kad II ketv. atlyginimas padidėjo, nors iš tiesų jis nekito.

Dar 2009 m. liepos mėnesį Vyriausybė inicijavo valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų atlyginimų mažinimą. Tai buvo sudėtinė nacionalinio sutarimo „Už saugią Lietuvos ateitį“ dalis ir jos iki šiol yra laikomasi. Taip pat už reprezentacines lėšas Vyriausybėje įvestas griežtas atsiskaitymas. Penkioliktoji Vyriausybė sumažino ministrų reprezentacinių fondų dydžius nuo buvusių 4 iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Vien per du metus ministerijų ir MPT darbo užmokesčio fondas sumažėjo daugiau nei 63 milijonais litų arba 23 proc., o išlaidos reprezentacijai sumažintos 6 milijonais arba 66 proc.

Viešojoje erdvėje jau ne kartą pasirodžius neteisingai interpretuojamai informacijai, Ministro Pirmininko Tarnyba pareiškia, kad atlygio skaičiavimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kol jis nebus pakeistas tol galios dabartinė tvarka. Todėl tikimasi, kad Seime bus pritarta naujoms Valstybės tarnybos gairėms, kuriomis siekiama nustatyti skaidrią atlygio sistemą, atsisakant priedų už stažą, kvalifikacinių klasių, priemokų, o atlygį susiejant su rezultatu.

BFL

Pagrindinė europietiškų kainų, bet lietuviškų atlyginimų priežastis mūsų valstybėje yra monopolijos. Monopolijos neskatina produktyvumo bei konkurencijos ir tai atsiliepia kainoms, mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas.

Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje bandyta ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai – lietuviški.

Europarlamentaras Zigmas Balčytis kainų ir atlyginimų neatitikimą pirmiausia įžvelgė dėl netinkamos valdžios politikos.

“Matėme, kaip kitos valstybės krizės akivaizdoje rėmė savo verslą. Vokietija, Prancūzija neleido iškelti įmonių į Kiniją, rėmė savo darbuotojus dotacijomis, neleido sumažinti atlyginimų. Pati A. Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel, – ELTA) liepė komerciniams bankams remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Daug buvo tokių dalykų, ko mes nedarėme”, – valdančiuosius kritikavo Z. Balčytis.

Jo vertinimu, įtakos turėjo ir bankų elgesys. Kalbėdamas apie kainas, europarlamentaras nesutiko, kad už 1000 litų Belgijoje ar Strasbūre galima nusipirkti tą patį kiekį, kokį Lietuvoje.

“Mano empiriniais pastebėjimais, maisto produktų kainos ten yra eurais, o čia, Lietuvoje, litais. Kalbant apie drabužius, paslaugas, visus kitus dalykus – iš tikrųjų kainos Lietuvoje yra žymiai aukštesnės. Neturime pavydėti kitoms valstybėms. Ta pati Vokietija kuria savo pramonę, mokslinį potencialą, mokestinę sistemą, kuri leidžia labai daug gauti pajamų į valstybės biudžetą”, – dėstė jis.

Europarlamentaras ragino gerinti Lietuvoje pragyvenimo lygį. Tam esą reikia visų pirma peržiūrėti mokestinę sistemą, kitų ES valstybių praktiką, Lietuvos strategijas, o ypač susijusias su užsienio investicijomis, nes ligšiolinės užsieniečių investicijos didelės naudos nedavė.

“Užsieniečiai čia turi pigią darbo jėgą, ateina, tačiau visą pelną perveda į savo valstybes, kuriose reziduoja savininkai. Yra daug tokių klausimų, apie kuriuos ateityje turėsime diskutuoti ir kalbėti”, – tikino Z. Balčytis.

Ekspremjerė Kazimira Prunskienė, atsakydama į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai – lietuviški, sakė, kad pati bendriausia priežastis yra tai, jog atsivėrus rinkoms laisvą judėjimą realizavo prekybos sektorius ir Lietuvoje darbas tapo nenašus.

“Prekės juda lanksčiau, paprasčiausiai greičiau išsilygina ta prekių srautų sklaida nei kad, pavyzdžiui, darbo jėgos migracija, kuri kai kuriuose sektoriuose, deja, ir tame pačiame žemės ūkio ar smulkiame sektoriuje, ne visos profesijos gali lengvai prisitaikyti ir lengvai sudaryti tokią situaciją rinkoje, kad darbdaviai būtų priversti mokėti taip pat europietišką algą. Objektyvi priežastis, kodėl jie (darbdaviai, – ELTA) nepajėgūs mokėti, yra ne dėl to, kad “blogiečiai” ar nenori, o dėl to, kad turi kitokias sąlygas. (…) Kaip galima mokėti tiek pat per mėnesį, jeigu sukuriama bendrojo vidaus produkto vienam žmogui vidutiniškai dvigubai arba trigubai mažiau negu Vakarų šalyse?”, – retoriškai klausė profesorė K. Prunskienė.

Išeities ekspremjerė siūlė ieškoti ugdant verslą taip, kad verslui tektų išlaikyti mažiau valstybės pareigūnų, bedarbių ir pensininkų. Tai esą galima padaryti per ES paramą, valstybės mokesčių politiką, investicijų skatinimą.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius D. Arlauskas mažų atlyginimų ir aukštų kainų priežastis mato vis dar įsigalėjusiose monopolijose.

D. Arlauskas pateikė maisto krepšelio pavyzdį, kurį sudaro sprandinė, vištiena, pienas, duona. Jo pateiktais duomenimis, jeigu paskaičiuotume tą patį produktų kiekį ir asortimentą, krepšelio vertė Lietuvoje ir Europos šalyse siekia 120 litų. Tiesa, vakarų europiečių atlyginimai yra didesni. Be to, lietuviai moka už elektrą daugiau negu rumunai, suomiai, ispanai, estai, bulgarai.

“Didžiausia priežastis yra monopolijose. Nenoriu įvardinti nė vienos Vyriausybės, tikriausiai kiekviena prisidėjo, jos kaltės yra. Palyginkime visas sritis: prekyba, energetika, žemės ūkio sektorius, perdirbimo sektorius. Mažoje valstybėje tada susikuria oligopolinės struktūros ir jos neskatina kelti produktyvumo. Vėl prieiname prie žemės ūkio produktyvumo – tai kodėl jis žemas? Čia galime daug kalbėti apie mokesčius, kitką, bet būtent pati struktūra neskatina konkurencijos. O kam skatinti? Jie vis tiek tą savo pelno normą sau pasiima, plius su visokiomis dotacijomis. Čia, manyčiau, ir yra didžiausia problema, kuri iš tikrųjų neskatina produktyvumo, ir dėl to tokios ir yra kainos”, – kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas.

D. Arlauskas teigė nemanąs, kad monopolijas pažabos Seimo priimtas įstatymas, reglamentuojantis didžiųjų prekybos centrų veiklą.

“Juokinga situacija: įstatymas priimtas, bet lygiai tuos pačius pinigus paima kitais būdais. Negana to, dar paima ir grynųjų – sako, jeigu nori, kad būtų tavo prekė, mokėk tiek grynųjų. Ir Prezidentė kalbėjo tik atėjus, kad reikia skubiai priimti (įstatymą, – ELTA), bet suprantate čia viskas buvo “popsuojama”. Lygiai tas pats su LEO LT sugriovimu. Ar kas pasikeitė? (…) Pas mus nėra normalios konkurencijos”, – konstatavo D. Arlauskas.

Paaiškėjus, kad vengdami mokesčių kai kurie darbdaviai įsigudrino dalį algos pervesti į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmonės suskubo gelbėti savo reputacijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pildyti teisės aktų, ketvirtadienį rašo “Vilniaus diena”.

Nustačius, kad iš pensijų fondų ar investicinio gyvybės draudimo sąskaitų nuolat išimamos įmokos, jos bus apmokestintos tokiais pat mokesčiais kaip ir darbo užmokestis. Darbdaviai dalį darbuotojo atlyginimo pervesdavo į trečios pakopos pensijų arba investicinio gyvybės draudimo fondus, o darbuotojai kas kiek laiko išsigrynindavo dalį juose sukauptos sumos.

Tokiu atveju darbdaviui nereikia mokėti 30,98 proc. mokesčių “Sodrai” ir dar 0,1 proc. mokesčio į garantinį fondą. O darbuotojas kas mėnesį išsigrynina darbdavio pervestas įmokas ir moka tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ar, priklausomai nuo sutarties, dar mažiau. VMI pagrasinus didesniais mokesčiais, pensijų ir investicinio gyvybės draudimo fondus valdančios įmonės suskato gelbėti savo ir taip sunkiai besisukančio verslo.

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, 2010 m. gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias draudimo įmokas darbuotojų naudai moka darbdaviai, skaičius siekė nuo 0,5 iki 4,5 proc. visų sutarčių. Tačiau teise pirma laiko atsiimti dalį sukaupto kapitalo pasinaudojo tik dalis pagal tokias sutartis apdraustų žmonių.

Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis susitarė nuo liepos 1 dienos didinti minimalią mėnesio algą šimtu litų iki 900 litų ir atsisako reikalavimo kartu didinti ir neapmokestinamąsias pajamas, bet dėl to į biudžetą gautas papildomas pajamas siūlo pervesti į Garantinį fondą.

Tokį pasiūlymą teikiančios Trišalės tarybos derybinė grupės teigimu, iš Garantinio fondo lėšų būtų mokamos kompensacijos dėl minimalios mėnesio algos didinimo nukentėjusioms smulkioms įmonėms, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pasiūlymą pirmadienį pasitarime turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį – Trišalė taryba.

Derybinės grupės teigimu, pasirinkus siūlomą variantą bus atmesti Vyriausybės argumentai, kad minimali mėnesio alga ir neapmokestinamųjų pajamų kėlimas didins biudžeto deficitą ir leis kompensuoti minimalios mėnesio algos didinimą su finansiniais sunkumais susidursiančiam smulkiajam verslui.

Dėl minimalios mėnesio algos didinimo iki 1 tūkst. litų nuo 2012 metų sausio 1 dienos socialiniai partneriai derėsis iš naujo.

Vasario mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės deleguoti atstovai taip ir nesugebėjo aiškiai pasakyti, ar jie pritaria socialinių partnerių susitarimui nuo liepos 1 dienos minimaliąją mėnesinę algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį – nuo 470 iki 530 litų. Klausimo svarstymas buvo atidėtas iki kovo 1 dienos.

Trišalės tarybos derybinės grupės pirmininkas Algirdas Kvedaravičius sako, kad iki 900 litų padidinus minimalią mėnesio algą į valstybės ir “Sodros” biudžetus papildomai turėtų įplaukti apie 100 mln. litų. Finansų ministerijos vertinimu, suma turėtų siekti maždaug 60 mln. litų.

Valstybės valdomų bendrovių direktorių algas susiejus su gaunamu pelnu, dalies jų atlyginimai jau šoktelėjo. Kaip rašo dienraštis “Lietuvos žinios”, “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga neatskaičius mokesčių praėjusių metų pabaigoje siekė 14,1 tūkst. litų. Šių metų pradžioje ji buvo sumažėjusi iki 11,4 tūkst. litų, tačiau antrąjį metų ketvirtį vėl perkopė 14 tūkst. litų ribą (2010 metų trečiojo ketvirčio duomenų apie darbuotojų atlygį bendrovė nepateikė).

Per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. iki 13,1 tūkst. litų ūgtelėjo ir “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojų atlygis. Vyriausiojo bendrovės finansininko alga padidėjo nuo 9,2 tūkst. iki 12,1 tūkst. litų.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„Valstybė valdo apie 280 įmonių. Jų vertė siekia 17,3 mlrd. litų, tačiau pernai jos sumokėjo vos 30 mln. litų dividendų. Nuo šių metų balandžio valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo užmokestis susietas su įmonių veiklos rezultatais. Mėnesinė vadovų alga susideda iš dviejų dalių – pastovios ir kintamos. Pastarosios dydis priklauso nuo to, kiek konkreti įmonė gavo pelno. Veikiausiai daliai valstybės įmonių net sunkmečiu ėmė sektis, nes jų vadovų algos padidėjo.

“Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga neatskaičius mokesčių praėjusių metų pabaigoje siekė 14,1 tūkst. litų. Šių metų pradžioje ji buvo sumažėjusi iki 11,4 tūkst. litų, tačiau antrąjį metų ketvirtį vėl perkopė 14 tūkst. litų ribą (2010 metų trečiojo ketvirčio duomenų apie darbuotojų atlygį bendrovė nepateikė). Per tą patį laikotarpį nuo 10 tūkst. iki 13,1 tūkst. litų ūgtelėjo ir “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojų atlygis. Vyriausiojo bendrovės finansininko alga padidėjo nuo 9,2 tūkst. iki 12,1 tūkst. litų. Bendrovė aiškina, kad darbo užmokestis padidėjo, nes į jį įskaičiuotos premijos už gerus 2009 metų bendrovės veiklos rezultatus.

Nuo metų pradžios keliais šimtais litų padidėjo Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus Tomo Vaišvilos alga. Šiuo metu ji siekia 10,6 tūkst. litų. T.Vaišvilos pavaduotojų atlygis didėjo labiau – nuo 6,7 tūkst. litų metų pradžioje iki beveik 8 tūkst. litų trečiąjį metų ketvirtį.

Tarptautinio Palangos oro uosto direktoriaus alga šiemet kilo nuo 5,9 tūkst. iki 7,3 tūkst. litų antrąjį metų ketvirtį. Pavaduotojų – nuo 4,8 tūkst. iki 6,4 tūkst. litų.

Įmonės “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus alga nuo metų pradžios išaugo nuo 8,5 tūkst. iki 10,7 tūkst. litų, jo pavaduotojų – nuo 7,8 tūkst. iki 9,7 tūkst. litų.

Dar vienos Susisiekimo ministerijos žinioje esančios bendrovės “Detonas” generalinio direktoriaus atlygis kilo nuo 5 tūkst. litų metų pradžioje iki 7,6 tūkst. litų per trečiąjį šių metų ketvirtį, vyriausiojo buhalterio – nuo 3,8 tūkst. iki 6,7 tūkst. litų.

Įmonės “Kauno aerouostas” generalinio direktoriaus alga padidėjo nuo 6,1 tūkst. iki 7 tūkst. litų.

Tačiau kai kurių bendrovių direktorių algos šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, Lietuvos pašto vadovas metų pradžioje gavo 7,2 tūkst. litų, trečiąjį šių metų ketvirtį jo alga sumažėjo iki 5,9 tūkst. litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus atlyginimas nuo metų pradžios mažėjo nežymiai – nuo 11,5 tūkst. iki 10 tūkst. litų antrąjį ketvirtį. Tuo metu jo pavaduotojų alga augo nuo 8,5 tūkst. iki 9 tūkst. litų. Valstybės įmonės “Problematika” direktoriaus alga susitraukė nuo 6,2 tūkst. iki 5,4 tūkst. litų antrąjį metų ketvirtį.

Energetikos ministerija savo tinklalapyje neteikia informacijos apie šiųmetį jos žinioje esančių valstybės įmonių vadovų atlygį. Jame galima rasti duomenų apie kelių valstybės įmonių vadovų algas praėjusiais metais.

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis LŽ aiškino, kad Vyriausybė neįpareigojo ministerijų nuolat skelbti informaciją apie valstybės įmonių vadovų algas. Esą institucijos tai turėjo padaryti iki šių metų sausio ir tik vieną kartą, nes Vyriausybės nutarime vartojamas žodis “paskelbti”.

Tuo metu Susisiekimo ministerija šį nutarimą traktuoja kitaip, todėl skelbia jos žinioje esančių valstybės įmonių vadovų algas ir už šiuos metus.

Ne paslaptis – Ignalinos atominės elektrinės vadovo Osvaldo Čiukšio alga. Trečiąjį šių metų ketvirtį ji neatskaičius mokesčių siekė 26,5 tūkst. litų. Kitos Energetikos ministerijos “prižiūrimos” įmonės tinklalapiuose vadovų atlyginimų nenurodo. Anksčiau skelbta, kad “Lietuvos energijos” vadovas uždirba 15,2 tūkst. litų, o Rytų skirstomųjų tinklų (RST) generalinis direktorius – apie 10 tūkst. litų.

RST atstovė spaudai Edita Sirutienė LŽ tvirtino, kad bendrovė niekuomet viešai neskelbė vadovų atlyginimų. “Tai jų pačių reikalas, sakyti, kiek gauna algos, ar nesakyti”, – pridūrė ji.

“Lietuvos energijos” komunikacijos vadovė Jūratė Kavaliauskaitė LŽ aiškino, kad generalinio direktoriaus alga paskelbiama metinio pranešimo metu. Tačiau interneto svetainėje šio pranešimo nėra.“

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Lietuvos prioritetas kitąmet – vaikytis įvairių sričių pažeidėjus ir valstybės priešus. Biudžeto projekte pažeidėjų gaudytojai yra vieni iš nedaugelio, kuriems numatytas riebesnis kąsnis.

Konkurencijos tarybos darbuotojų algoms kitąmet numatyta 319 tūkst. litų daugiau nei šįmet. Valstybinės darbo inspekcijos specialistams skirta suma išaugs daugiau nei milijonu litų.

Algų fondas didėja ir Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Muitinės departamento darbuotojų atlyginimų fondas kitais metais turėtų papilnėti 6,1 mln. litų.

Vyriausiojo konkurencijos prievaizdo Jono Rasimo maldavimai skirti daugiau pinigų pasiekė valdžios ausis.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta padidinti darbuotojų skaičių Konkurencijos taryboje. Šešių naujų darbuotojų algoms žadama skirta 319 tūkst. litų.

Dar 50 tūkst. litų atsieis įrengti jų darbo vietas.

Pasak Konkurencijos tarybos atstovės Palmiros Kvietkauskienės, naujokai tirs mažmeninės prekybos įmonių galimai nesąžiningus veiksmus.

Iš viso Konkurencijos tarybos darbuotojų algoms ketinama skirti 2,4 mln. litų.

Kitąmet turėtų padaugėti ir darbo inspektorių. Vyriausiasis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas guodėsi, kad dabar inspektoriai nesusitvarko su pavestomis funkcijomis. Ypač trūksta specialistų aiškinantis nelegalaus darbo atvejus.

„Turėdami daugiau pinigų galėsime didinti pajėgumus. Reikės priimti naujų žmonių”, – džiaugėsi M.Pluktas.

Apie naujus darbuotojus užsimena ir vyriausiasis šalies muitininkas Antanas Šipavičius. Biudžeto projekte Muitinės departamento darbuotojų atlyginimams kitais metais numatyta 6 mln. litų daugiau.

„Su turimomis lėšomis neįmanoma normaliai gyventi. Siekiame, kad kitais metais darbuotojams bent jau nereikėtų eiti nemokamų atostogų. Atsiras lėšų ir išeitinėms kompensacijoms, galbūt naujiems darbuotojams priimti”, – teigė A.Šipavičius.

Pasak jo, 6 milijonų litų nepakaks, tad „reikės ieškoti vidinių rezervų”.

Tuo tarpu algų mažinimu besiskundžiantiems policijos pareigūnams ketinama atseikėti 2,4 mln. litų daugiau nei pernai. Gyventojų surašymas – brangus malonumas.

Ateinančiais metais Statistikos departamento atlyginimų fondas, palyginti su šiais metais, ūgtelės 12,1 mln. litų. To priežastis – visuotinis Lietuvos gyventojų ir būsto surašymas 2011-aisiais.

Tam bus pasitelkta 7400 laikinųjų darbuotojų. Lėšų reikės anketoms, mokymams, technikai ir patalpoms.

Iš viso biudžeto projekte 2011 m. visuotiniam surašymui numatyta 29,5 mln. litų. Iš jų 20,7 mln. litų – darbo užmokesčiui.

Skylėtame kitų metų biudžete numatyta daugiau skirti ir Teisingumo ministerijos darbuotojų ir teisėjų algoms.

Ministerijos atlyginimų fondas, kaip planuojama, didės 1,4 mln. litų – nuo 23,4 mln. iki 24,9 mln. litų.

Kaip paaiškino teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė, 191 tūkst. litų fondas auga dėl darbuotojų stažo.

Dar 334 tūkst. litų papildomai skiriama Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojų algoms, 2,4 mln. – Registrų centro darbuotojų algoms.

Teismų atlyginimų fondas taip pat didėja 2,2 mln. litų. 1,5 mln. atsieis 50 teisėjų padėjėjų įdarbinimas, 214 tūkst. litų – grąžintai į darbą teisėjai, dar pusė milijono – priedams už stažą mokėti.

Augs ministerijų fondai

* Kitais metais Energetikos ministerijos darbuotojų atlyginimų fondas išaugs nuo 3,2 mln. iki 5,4 mln. litų.

* Tiesa, į šį skaičių kitais metais bus įtraukta ir trijų valstybinių įmonių – Naftos produktų agentūros, Energetikos agentūros ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros darbuotojų atlyginimai.

* Net 12 mln. litų daugiau numatyta kitais metais Ūkio ministerijos atlyginimų fonde. Kaip paaiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, ministerijai priskirtos naujos valdymo sritys. Todėl perkelta nemažai etatų iš kitų institucijų. Taip pat prie ministerijos priskirta Valstybinė metrologijos tarnyba ir Lietuvos metrologijos inspekcija.

* Kita fondo didėjimo priežastis, kaip teigė viceministras, ES paramos lėšų planavimas.

„Vakaro žinios“ praneša:

Turto už 17 mlrd. litų valdančių ir vos 30 mln. litų dividendų per metus Lietuvai uždirbančių valstybės įmonių vadovai tikriausiai sulauks mažesnių algų nei iki šiol. Apie tai rytoj diskutuos Vyriausybė. Tuo tarpu valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai ir toliau galės džiaugtis, kad krizė jiems neegzistuoja.

Vyriausybė rytoj svarstys Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą, siūlantį naujai reglamentuoti valstybės įmonių ir akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi daugiau nei 50 proc. akcijų, vadovų bei vyriausiųjų finansininkų atlyginimų apskaičiavimo tvarką.

Tiesioginė projekto rengėja Susisiekimo ministerijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Janina Pusčienė “Vakaro žinioms” paaiškino, kad projekte numatytos naujovės būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms, kuriose sprendžiamąjį balsą turi valstybė, jos būtų tik rekomendacinio pobūdžio.

Šiuo metu valstybės įmonių vadovai ir vyr. buhalteriai negali gauti algų, penkiskart didesnių nei tos įmonės darbuotojų algų vidurkis. Akcinių bendrovių algų apskaičiavimo tvarka nėra reglamentuojama. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija siūlo ir vienų, ir kitų vadovams algas skaičiuoti ne tik pagal konkrečios įmonės algų vidurkį.

“Užmokestis negalėtų būti didesnis už 5 paskelbtus vidutinius mėnesio darbo užmokesčius (VMDU) šalyje”, – paaiškino J.Pusčienė. Šiuo metu 1 VMDU yra 2055,8 lito. Tad valstybės įmonių vadai bei buhalteriai negalėtų gauti daugiau nei po 10 279 litus popieriuje.

Kodėl nuostatos būtų privalomos tik valstybės įmonėms, o akcinėms bendrovėms – tik rekomendacinio pobūdžio, J.Pusčienė patarė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

“Jie pateikė bazinį projektą, kuriame tokia nuostata įrašyta”, – teigė pašnekovė.

“Jei manote, jog yra blogai, siūlykite Vyriausybei, kad sulygintų įmonių ir bendrovių teises”, – patarė bazinį projektą parengusio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo, darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjas Algirdas Bartkevičius.

“Akcinėms bendrovėms algų apskaičiavimo tvarka tik rekomendacinio pobūdžio, nes tai liečia akcines bendroves. Jos konkuruoja su privačiomis, todėl nauja tvarka pažeistų konkurenciją”, – tikino A.Bartkevičius.

Beje, tai jau ne pirmas siūlymas naujoviškai reglamentuoti valstybės įmonių vadovų algų apskaičiavimą. “Vakaro žinios” rašė (2010 09 10), jog Susisiekimo ministerija buvo sukurpusi projektą, kuriuo siūlė strategiškai svarbių valstybės įmonių (jų yra apie 30) vadovams netaikyti nuostatos, kad jų algos neviršytų 5 įmonės algų vidurkių. Tokiu atveju būtų įstatymiškai įteisintos 20 tūkst. litų ir dar didesnės algos.

Iš viešai skelbiamų valstybės įmonių vadovų algų didžiausia – apie 26 tūkst. litų – buvo paskirta Ignalinos jėgainės vadui Osvaldui Čiukšiui.

Pamirštas saikas

Liudvikas SABUTIS – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:

Nėra gerai, kad kuo toliau, tuo labiau viską reglamentuojame įstatymais. Tačiau dėl valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių vadovų algų – nėra kitos išeities. Tose įmonėse pradėta be saiko naudotis galimybėmis didintis algas. Būna, kad pasiskiria po 50 tūkst. litų ir daugiau. Ir dar slapta nuo kitų darbuotojų. Ir visuomenei ne visi skelbia atlyginimus, nors privalo. Penkiskart didesnė už vidutinę algą šalyje irgi bus gana didelė. Laukia ilga diskusija.