Kiekvienus naujus metus smagu pradėti susiplanuojant artėjančias premjeras ir peržvelgiant būsimus filmus, kurių bus verta kantriai laukti. 2013-ieji pasižymės naujausiais elitinių ir pripažintų režisierių kūriniais.

Kai per vienus metus ekranus užplūsta Pedro Almodovaras, Martinas Scorsese, Wongas Kar-Wai’us, Bazas Luhrmannas, Alexanderis Payne’as, Larsas von Trieras, Spike’as Lee, Ridley Scottas, Alfonso Cuaronas, Steve’as McQueenas, broliai Coenai, Park Chan-wookas, Lucas Bessonas, Terrence’as Malickas, Davidas Fincheris, Davidas Cronenbergas ir kiti žinomi meistrai, platintojams ir rodytojams atsiveria galimybės planuoti kokybišką repertuarą.
Lietuvos kino teatrai šiemet vilios nacionalinių premjerų gausybe. Tikėtina, kad vien tik komerciniame repertuare sulauksime mažiausiai dešimties lietuviškų filmų. Jeigu į paskutinius metų vagonus dar spės įšokti Emilis Vėlyvis su komiškai patrakusiu veiksmo trileriu “Londonas–Vilnius–Bankokas. Skrydis atidėtas” ir Maris Martinsonas su šią savaitę Los Andžele filmuojama minimalistinio biudžeto misterija, tai gardžiai pasisotinsime skirtingo skonio lietuvišku kinu.
Tokioje aplinkoje pirmomis sausio dienomis išeinančios “Auroros” nepagrįstas apsiskelbimas “įdomiausiu šių metų filmu” skamba pernelyg pagyrūniškai ir melagingai. Iš tiesų įdomiausią 2013 m. filmą įvardysime tik gruodžio pabaigoje, kai rezultatus užfiksuos visi premjerininkai.

“Oskarų” pamokos
Pirmuosius du mėnesius tradiciškai rezervavosi į svarbiausius apdovanojimus pretenduojantys 2012 m. filmai. Ankstesniais metais mūsų platintojų taktika sulaukti “Auksinio gaublio” premijų teikimo ceremonijos ir “Oskaro” nominacijų paskelbimo pasiteisino, tad sausis ir vasaris vėl prisipildė aukščiausios prabos premjerų.
Šiemet numatomos sunkiausiai prognozuojamos “Oskarų” lenktynės dėl ypač stiprių ir lygių konkurentų, bet prognozių tendencijos arčiau auksinių statulėlių vis tiek nukreipia Kathryn Bigelow režisuotą tikrų įvykių trilerį “Taikinys #1″ apie dešimtmetį trukusią pavojingiausio teroristo Osamos bin Ladeno medžioklę ir slaptoms operacijoms drąsiai vadovavusią bebaimę moterį slapyvardžiu Maja iš CŽV.
O štai prie rimto kino sugrįžęs Stevenas Spielbergas papasakojo kruopščiai išstudijuotą JAV prezidento Abrahamo Lincolno keturių paskutinių gyvenimo metų biografiją istorinėje dramoje “Lincolnas”. Pagrindinį vaidmenį pagirtinai atlikęs anglas Danielis Day-Lewisas turėtų iškelti trečiąjį “Oskarą”. Tiek pat statulėlių sukaupę turi tik Jackas Nicholsonas ir Walteris Brennanas, bet D.Day-Lewisas gali tapti pirmuoju rekordininku su trimis “Oskarais” už pagrindinį vaidmenį.
Labai liūdna, kad Holivudo studija “Warner Bros.”, kelis kartus stūmusi per kalendorių tikrų įvykių politinio trilerio “Argo” lietuvišką premjerą, nusprendė, jog Lietuvos žiūrovams vis dėlto nereikia rodyti režisieriui Benui Affleckui geriausiai pavykusio filmo. Bet slaptai suorganizuotą šešių Amerikos diplomatų pabėgimą iš nedraugiškai nusiteikusių Irano revoliucionierių gniaužtų tiesiog būtina pamatyti kiekvienam kinomanui.

Būsimieji pirmūnai ir milijonieriai
Bent vienam lietuviškam filmui užteks galių kaip lygiam kautis su importinėmis premjeromis. Iš valstybės kišenės nė cento nepaprašiusi ir mikliai parengta provokuojanti romantinė dramedija “Valentinas vienas” (paskutinės scenos su Vytautu Šapranausku buvo nufilmuotos gruodžio 20 d.) pirmiausia nusitaikys į milijono vertės pajamas, o vėliau, kai į Donato Ulvydo ir dar keturių režisierių komandos filmo agitaciją įsitrauks pirmųjų žiūrovų atsiliepimai, tikriausiai susiformuluos didesnės vertės tikslą.
Per pirmąjį pusmetį “popkorninio”, pramoginio ir momentinio įspūdžio kino gerbėjų eilės rikiuosis prie patikrintų komercinių serialų tęsinių, kurių reklamai nereikės didelių pastangų. Plikai nusiskutęs kietas riešutėlis Bruce’as Willisas vėl gelbės ir išgelbės pasaulį nuo piktų teroristų Maskvoje, nors sprogstantis veiksmo trileris “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” buvo nufilmuotas Budapešte.
Neturintis ką pasakyti ir išsikvėpęs, bet triukšmingai riaumojantis ir stilingus automobilius ridenantis lenktyninis kriminalinis trileris “Greiti ir įsiutę 6″ lengviausiu keliu nuvažiuos pasipildyti degalų iš milijoninės degalinės. Visus ankstesnių penkių serijų vairuotojus sukvietę filmo strategai gali ramiai planuoti dar vieną tęsinį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

A. Griniūtės nuotr.

Kitąmet 50-metį minėsiantis „Skalvijos“ kino centras Naujuosius metus pasitiks atsinaujinęs ir pasiruošęs rodyti filmus skaitmeniniu formatu. Penktadienį kino centre sumontuotas naujas skaitmeninis kino projektorius, kuris ne tik užtikrins aukščiausią rodomų filmų vaizdo bei garso kokybę, bet ir leis „Skalvijos“ žiūrovams mėgautis filmais, kurie kitaip nebūtų pasiekę „Skalvijos“ ekrano.

Pasak kino centro vadovės Vilmos Levickaitės, šiuos pokyčius padiktavo technologinės naujovės kino industrijoje: visame pasaulyje 35 mm kino juostos formatą sparčiai keičia skaitmeninės laikmenos, todėl kino teatrai yra priversti įsigyti skaitmenines filmų rodymo sistemas.

„Jau dabar dauguma filmų yra kuriami skaitmeniniu būdu, po kelerių metų visa kino gamyba pereis prie skaitmeninio formato. Norėdami pasivyti technologinį šuolį, svarbiausi pasaulio kino archyvai restauruoja ir sparčiai skaitmenizuoja kino klasikos filmus. Kino teatrai, kurie neturės skaitmeninės kino rodymo įrangos, bus priversti užsidaryti“, – įsitikinusi „Skalvijos“ vadovė.

Skaitmeninę filmų rodymo technologiją įdiegusi „Skalvija“ žada parodyti daugiau šiuolaikinių nekomercinių bei pasaulinės kino klasikos juostų. Ta proga jau nuo gruodžio 26 d. „Skalvijoje“ bus rodomas lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Narcizas“, pelnęs daugiausiai žiūrovų simpatijų Tarptautiniame Kauno kino festivalyje.

Atsinaujinusios „Skalvijos“ repertuare netrukus taip pat suksis naujausi lietuvių režisierių filmai: Linos Lužytės „Igruški“, Oksanos Burajos „Liza, namo!“, Marato Sargsyan „Tėvas“, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“.

Ypatingais repertuaro akcentais taps po dvidešimtmečio į kino ekranus sugrįžtanti Audriaus Stonio „Neregių žemė“, į skaitmeninį formatą perkelta VšĮ „Meno avilys“ iniciatyva, bei apdovanojimus užsienio fimų festivaliuose šluojanti Kristinos Buožytės „Aurora“. Daugumą seansų lydės susitikimai su jų autoriais.

Įsigyti skaitmeninę filmų rodymo sistemą „Skalvijos“ kino centrui padėjo LR Kultūros ministerija bei Europos Komisija.

Daugiau informacijos apie retrospektyvą www.skalvija.lt

– Kaip Jūs, būdamas vienas Seimo senbuvių, manote – keli kartu su Arūnu Valinsku išrinkti parlamentarai per pustrečių metų sugebėjo tapti politikais?

– Regis, iš Vytauto Kurpuveso gali kažkas išeiti. Na, dar Mantas Varaška, bet jis savarankiškai išsikėlė, tik vėliau prie Tautos prisikėlimo prisidėjo. Daugiau kažkaip niekas į galvą neateina. Priežastys, kodėl tokie kaip “prisikėlėliai” dažniausiai netampa politikais, yra kelios.

Pirmoji – jie į Seimą atėjo, vaizdžiai sakant, iš gatvės. Mes, veteranai, dažniausiai į Seimą patekome ar iš savivaldybių tarybų, ar iš visuomeninių organizacijų, ar iš profsąjungų. Tai yra iš struktūrų, vienaip ar kitaip susijusių su politikos darymu, perėję kelis vidinės atrankos etapus. O šitie į Seimą atėjo tiesiai iš televizorių ekranų. Jie neturi jokio supratimo apie politiką, tuo tarpu per du dešimtmečius bendras Lietuvos politikos lygmuo, taigi ir reikalavimai politikui, labai pakilo.

Antroji – perdėtas, į pasipūtimą pereinantis pasitikėjimas savimi. Kiek stebiu, matau, kad šitie naujokai visiškai nenori mokytis. Atvirkščiai, jų nuostata: mes protingi, o jūs, seniai, – kvailiai. Todėl, užuot normaliai dirbę, jie tik kelia chaosą, kuris galiausiai jiems patiems blogai baigiasi. Imkime tą patį Arūną. Kai buvo išrinktas Seimo pirmininku, pirmu savo įsakymu uždraudė Seimo bufete pardavinėti alkoholį. Ką – darbą pradedančiame, naujai išrinktame Seime jokių svarbesnių problemų nebuvo? Paskui lygioje vietoje susipyko su žurnalistais, o galiausiai – apsiskelbė “vienu iš trijų svarbiausiųjų” Lietuvoje, nesuvokdamas, kad užimamas postas proto neprideda, tik suteikia galimybių veikti. O juk Seimo pirmininkas! Pavyzdžiui, britai pirmą kartą į parlamentą išrinktam nariui viešai kalbėti leidžia tik su frakcijos leidimu. Pirmą kadenciją tokie ne šneka, o mokosi, kas tai yra parlamentinis darbas. O mūsiškiai…

Trečioji – liguistas siekis patekti į televizorių ekranus. Anksčiau irgi būdavo, kad Seimo nariai pasidarkydavo televizijose, bet tik per balandžio 1-ąją. O dabar Žilvinas Šilgalis, Andrius Šedžius nuolat šoka ir, jei sugėdini, rėžia į akis: jūs mums pavydit! Nebeliko nei padorumo, nei kuklumo, nei suvokimo, kad Seimo narys tėra rinkėjų tarnas. Tuo šios kadencijos Seimas tikrai išsiskiria iš ankstesniųjų blogąja prasme. O rinkėjai priekaištauja: jūs ten veikti neturite ką Seime! Nes pagal kelis matomiausius apie visus sprendžia.

– Nesate su senbuviais svarstę, ką būtų galima pakeisti?

– Nieko čia dabar nebepadarysi, reikės iškentėti iki šios kadencijos pabaigos. O paskui? Viliuosi, kad rinkėjai, kelis kartus pabandę rinkti įvairius gelbėtojus, šoumenus, pagaliau supras, kad atsitiktiniams žmonėms “iš gatvės” ne vieta Seime. Daug ką parodys savivaldybių tarybų rinkimai – seksis įvairiems “nepriklausomiems” ar ne?

Juo labiau praktika rodo, kad visokie politikos “netyčiukai” Seime ilgai neužsibūna. Štai iš kadaise su Artūru Paulausku atėjusių liko tik du – Valerijus Simulikas ir pas “darbiečius” perbėgusi Dangutė Mikutienė. Iš atėjusių su Viktoru Uspaskichu – tik kas ketvirtas, su Rolandu Paksu pirmą kartą atėjusieji arba dingę, arba išsivaikščioję į kitas partijas.

Beje, Latvijos Seimas neseniai priėmė sprendimą, kad palikęs savo frakciją parlamentaras iki kadencijos pabaigos į kitą pereiti negali. Pas mus per kadenciją kas dešimtas pakeičia savo frakciją, o Valdemaras Valkiūnas per dvejus metus spėjo net penkias frakcijas pakeisti! Reikėtų ir mums tokių draudimų įsivesti – vis daugiau tvarkos būtų.

Parlamento etikos sargai paskendo tarpusavio santykių aiškinimuose. Veiksnia Etikos ir procedūrų komisiją pavadinti būtų sunku, nes tai posėdis neįvyksta, tai susirinkusieji tik vieni kitus įžeidinėja, o sprendimų nepriima.

“Tokios sudėties komisija jau nebegali dirbti. Vienas kitą įžeidinėja, nutraukia vieni kitus, klausimus sprendžia neobjektyviai. Man, kaip buvusiai aukštosios mokyklos pedagogei, tai nepriimtina”, – piktinasi komisijos vicepirmininkė Vida Marija Čigriejienė, kuriai tenka pirmininkauti posėdžiams, kai svarstomas pats komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Prognozuojama, kad keli komisijos nariai ketina sustabdyti savo įgaliojimus. Praėjusį ketvirtadienį Etikos ir procedūrų komisijos narys Egidijus Klumbys Seimo posėdyje rengėsi perskaityti pareiškimą, tačiau tai atidėjo šiai savaitei.

Komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas pasiryžęs toliau kviesti etikos sargus posėdžiauti, juolab kad pagal statutą kvorumui užtenka aštuonių iš keturiolikos komisijos narių. Tačiau jos ateities jis taip pat nebeįsivaizduoja.

Seimo etikos sargų veteranas tikisi, kad Seimas, kaip planuota, per sesijos pratęsimą pritars statuto pataisoms, kuriomis siūloma grįžti prie ankstesnės Etikos ir procedūrų komisijos formavimo. Anksčiau kiekvienas kandidatas turėjo surinkti penkiolikos Seimo narių parašus ir tik tada jo kandidatūra būdavo pateikiama Seimui balsuoti. Dabar komisija sudaryta iš frakcijų deleguotų parlamentarų. Jei bus grįžta prie ankstesnės komisijos formavimo tvarkos, komisijoje būtų devyni etikos sargai.

Tačiau nauja Etikos ir procedūrų komisija greičiausiai būtų formuojama jau tik per pavasario sesiją, prasidėsiančią kovo 10 d. Taigi prasižengusieji parlamentarai dar kelis mėnesius svarstomi nebus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako neskubėsianti teikti Seimui nutarimo projekto dėl Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino atsistatydinimo.

“Gerbiamas A.Salamakinas atnešė prašymą atleisti jį iš etikos komisijos pirmininko pareigų, apie tą prašymą aš turėsiu informuoti Seimą, tą padarysiu penktadienį. Bet aš sakiau ir dar kartą noriu pakartoti – prašiau A.Salamakiną nepalikti man to prašymo, neatsistatydinti”, – trečiadienį po susitikimo su EPK vadovu žurnalistams sakė I.Degutienė.

Tačiau nutarimo projekto dėl jo atsistatydinimo parlamento vadovė neslepia Seimui artimiausiu metu neketinanti teikti.

“Gerbiamas A.Salamakinas tik įteikė prašymą. Tam, kad jis būtų atstatydintas iš šitų pareigų, reikia parengti Seimo nutarimą, tai aš tikriausiai artimiausiu metu nesiruošiu jo parengti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Perklausta, kada toks nutarimo projektas galėtų būti patektas Seimui, pakartojo: “Aš darkart sakau – aš nesiruošiu kol kas to Seimo nutarimo teikti”.

Parlamento vadovė taip pat užsiminė, kad gali būti keičiamas Seimo statutas, vėl keičiant Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo tvarką, grąžinant senąją – kuomet komisijos nariai buvo skiriami ne pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

“Iš tiesų noriu pasakyti, kad mes abu šiandien su nostalgija prisiminėm tą kadenciją, kai komisija kitu pagrindu buvo formuojama, kai buvo iš Seimo garbingiausi žmonės toj komisijoj”, – sakė parlamento vadovė, tuo pačiu pabrėžusi, jog keisdamas komisijos sudarymo tvarką klaidą padarė visas Seimas.

“Visos frakcijos pasielgė neatsakingai iki vienos, nes yra pakeistas Statutas, ir pakeistas į blogąją pusę. Kai prisimeni tuos laikus, kai iš frakcijų deleguojami žmonės turėdavo surinkti iš kitų frakcijų parašus, iš tikrųjų ta tvarka pagal moralinius, sąžiningumo principus, ir atsitiktinių žmonių EPK nebuvo, ir darbas bei jo kokybė EPK buvo visai kitokia”, – sakė I.Degutienė.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs EPK vadovas A.Salamakinas dėkojo parlamento vadovei už paramą, tuo pačiu sakė, kad įteikęs pareiškimą pasijuto laisvomis rankomis, nes iki šiol siekdamas konsoliduoti komisijos darbą jos nariams nuolaidžiavo.

“Aš dėkingas Seimo pirmininkei, kad ji atvertė naują politinės kultūros puslapį, šitų žodžių visai nebijau pasakyti. Visai skirtingos partijos – valdančiosios partijos – atstovė palaikė opozicijos atstovą, tą pasakydama visiškai tiksliai, ir galvočiau, kad tai yra tarsi pradžia naujos politinės kultūros”, – po susitikimo su parlamento vadove žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Iš komisijos A.Salamakinas sako norintis principingo ir objektyvaus kolegų vertinimo, neskirstant prasižengusius į “savus” ir ne.

“Mes nesame teismas, bet mes turėtume užsidėti labai tamsų raištį, kaip Temidė, kad mes nematytume, ar atėjo draugas, ar ne, mūsų frakcijos ar ne mūsų frakcijos narys, to komisijoj aš pasigedau. Aš prisipažinsiu, kad daugeliu atvejų nuolaidžiavau komisijai, nors turėjau kitą nuomonę, vardan to, kad suvienyčiau komisiją bendram darbui”, – sakė A.Salamakinas.

“Atvirai pasakysiu – nuo mano pareiškimo, kad atsistatydinu, aš pasidariau žymiai ir žymiai laisvesnis. Man nukrito tarsi apynasris, kurį man visą laiką dėjo komisija, ir šįkart aš visai atvirai pasakysiu viską komisijai, kodėl aš atsistatydinu”, – pridūrė jis.

A.Salamakinas atsistatydinimo pareiškimą įteikė po to, kai Seimo etikos sargai dėl pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą jį pripažino pažeidus Seimo statutą ir politikų elgesio kodeksą. Seimo EPK praėjusį trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai EPK. R.Ačas į komisiją kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Seimo statutas numato, kad komisija renka savo vadovus, o juos tvirtina Seimas. Komisija gali perrinkti pirmininką, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko patvirtinimo.

Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, poste lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komisija gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako, jog frakcija įkalbėjo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininką Algimantą Salamakiną neskubėti su atsistatydinimo pareiškimu.

“Šiandien kalbėjomės su A.Salamakinu ir paprašėme, kad jis dar neskubėtų atsistatydinti iš EPK pirmininko pareigų, jis rytoj dar susitiks su Seimo pirmininke ir turės pokalbį šia tema, ir mes jį įkalbėjome, kad galutinį sprendimą galėtume priimti ketvirtadienį ryte, po susitikimo su Seimo pirmininke”, – antradienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Tačiau A.Salamakinas sako savo sprendimo nekeisiantis. “Aš priėmiau sprendimą ir sprendimo nekeičiu, aš informavau frakciją, dėl ko tai darau, o pareiškimas rytoj bus įteiktas Seimo pirmininkei, Seimo pirmininkė teiks Seimui, ir Seimas priims sprendimą”, – žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Tačiau komisijoje A.Salamakinas sako bent kol kas liekantis, nes sprendimą šiuo klausimu priima frakcija.

“Frakcija dar nepriėmė sprendimo, nes čia jau aš nesu laisvas, frakcija mane pati turi atšaukti, nes frakcija mane delegavo kaip narį į komisiją”, – sakė A.Salamakinas.

Socialdemokratų seniūnas A.Butkevičius tvirtina, jog A.Salamakinas turi likti ne tik EPK, bet ir jos vadovo poste.

“Aš manu, kad A.Salamakinas turėtų likti šiame poste, jis yra gana principingas, darbštus, turi patirtį šiame darbe, nėra abejingas Seimo narių padarytoms klaidoms. Manau, kad žmogus puikiai susitvarko su šiomis pareigomis”, – sakė A.Butkevičius.

Socialdemokratas A.Salamakinas praėjusią savaitę pranešė nusprendęs trauktis iš Seimo EPK.

Jis tokį sprendimą priėmė po to, kai Seimo etikos sargai dėl pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą jį pripažino pažeidus Seimo statutą ir politikų elgesio kodeksą. Seimo EPK praėjusį trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai EPK. R.Ačas į komisiją kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Seimo statutas numato, kad komisija renka savo vadovus, o juos tvirtina Seimas. Komisija gali perrinkti pirmininką, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko patvirtinimo.

Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, poste lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komisija gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Seimo etikos sargai savo vadovą socialdemokratą Algimantą Salamakiną dėl jo pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą pripažino pažeidus Seimo statutą ir politikų elgesio kodeksą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

A.Salamakinas sakė liekantis ties savo pozicija, jog komentuodamas dėl R.Ačo kelionės į Tailandą nei Statuto, nei Valstybės tarnautojų ir politikų elgesio kodekso nepažeidė ir sprendimą sakė esant politiniu.

“Aš dar kartą lieku prie savo nuomonės, nes Konstitucinio Teismo sprendimas vienareikšmiškai sako, kad tarpsesijinis laikotarpis nėra atostogų metas, ir jeigu Seimo narys nori iš vykti iš Lietuvos, privalu prašyti Seimo valdybos sprendimo”, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Seimo senbuvis sako nesibaiminantis, jog komisijos priimtas sprendimas gali tapti priežastimi jį versti iš EPK vadovo posto.

“Komisija laisva man reikšti nepasitikėjimą, šalinti iš pareigų, aš lieku prie savo nuomonės, aš ramus kaip visada. O komisijoj kartais būna ir politinių sprendimų, aš tą irgi dabar pastebėjau, kad tai buvo daugiau politinis sprendimas nei, sakykime, teisinis”, – sakė A.Salamakinas.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai Etikos ir procedūrų komisijai. R.Ačas į EPK kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Etikos ir procedūrų komisijos vadovo Algimanto Salamakino kėdę ėmė klibinti pastaruoju metu dažnas šios komisijos svečias Remigijus Ačas.

“Tvarkietis” siekia įrodyti, kad A.Salamakinas jį apšmeižė ir melavo komisijai. R.Ačas į etikos sargus kreipėsi po to, kai jų vedlys esą nepagrįstai apkaltino “tvarkietį”, kad šis tarp sesijų be Seimo valdybos žinios į Tailandą ilsėtis išvykęs savavaliavo, rašo “Lietuvos rytas”.

Sprendimas dėl A.Salamakino elgesio turėtų būti priimtas kitą savaitę.

Pasak dienraščio, etikos sargų vadui jis greičiausiai nebus palankus. Jau anksčiau komisija yra pritarusi siūlymui pripažinti, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą ir komisijos darbo tvarką. Toks etikos sargų sprendimas gali tapti pretekstu pašalinti A.Salamakiną iš pareigų.

Jo galvos trokšta ne tik R.Ačas. Politikai ant socialdemokrato dantį griežia dėl konservatorių Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno veiklos tyrimo, taip pat dėl domėjimosi šokėjais bei televizijos laidų vedėjais tapusių Seimo narių sutartimis.

Apie tai, kad laikas į šalį patraukti ramybę drumsčiantį komisijos vadovą, R.Ačas kalbėjosi ir su socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi. Pastarasis “Lietuvos rytui” patvirtino, kad toks pokalbis vyko prieš kelias dienas, R.Ačas reiškęs priekaištus A.Salamakinui dėl darbo organizavimo.

“Bet aš jo veiklą vertinu teigiamai ir tai esu ne kartą sakęs. Jis turi ir mūsų frakcijos palaikymą”, – kalbėjo kairiųjų vdlys.

A.Butkevičius rimtai nevertina kalbų apie etikos sargo vertimą: “Vis dėlto Seime turi būti tvarka, ir A.Salamakinas yra vienas tų, kurie prie to prisideda. Gali būti, kad juo nepatenkinti tie, kurie nenori tvarkos”.

Tačiau R.Ačas neabejoja, kad A.Salamakinas negali toliau diriguoti Etikos ir procedūrų komisijai: “Jis ne visada elgiasi objektyviai. Daugelį prasižengimų sutirština, nupiešia riebiau, nei yra iš tikrųjų”.

Pats A.Salamakinas tvirtino negirdėjęs apie brandinamus planus versti jį iš posto, bet nenustebtų, jei būtų tokių bandymų: “Man tai – ne naujiena”.

Etikos sargas pripažino, kad net pačioje komisijoje neturi svaraus palaikymo: “Kažkada anksčiau, kai buvo dar tik pradėta taikyti viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvoka, jaučiau didelį puolimą net iš saviškių pusės. Bet tada buvo atrama komisijoje. Dabar to vis labiau pasigendu. Kiekvieną kartą pastebiu vis didesnį norą apginti saviškius, o ne rasti tiesą. Manau, pagrindinis tikslas – paralyžiuoti komisijos veiklą, kad ji taptų bedantė”.

– Sakykite, ar gali Seimo nario įsteigta viešoji įstaiga dalyvauti konkurse ministerijoje, jeigu tas Seimo narys yra ministerijos veiklą prižiūrinčio Seimo komiteto narys?

– Tikriausiai neklystu, kad klausiate apie Mantą Adomėną? Jeigu jis Demokratinės politikos institutą (DPI) tikrai kadaise įsteigė, bet dabar neužima jame jokių vadovaujamų pareigų, tai gali. Dar 2004-aisiais šiuo klausimu buvo išsamus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Buvo pasakyta aiškiai – jeigu žmogus dar iki tapdamas Seimo nariu turėjo įkūręs kokią įmonę ar įsigijęs akcijų, tai jų atimti iš jo negalima.

Tačiau jis privalo atsisakyti bet kokių vadovaujamų pareigų toje įmonėje, įstaigoje ar bendrovėje, negali pats nei kontrakto sudaryti, nei pinigų pervesti –  absoliučiai nieko. Tam laikui, kol jis yra Seimo narys, turi būti paskirtas visiškai nepriklausomas valdytojas.

– Tačiau DPI veiklos 2009 metais ataskaitoje M.Adomėnas pristatomas kaip instituto prezidentas, o per šiųmetį Aukštųjų mokyklų reitingų pristatymą spauda jį titulavo DPI valdybos pirmininku.

– Tokiu atveju, jeigu M.Adomėnas ir būdamas Seimo nariu tebevadovauja tam institutui, tai DPI tikrai negalėjo dalyvauti ministerijos skalbtame konkurse. Juo labiau kad jis dar ir profilinio Seimo komiteto narys.

– Tai dar ne viskas. Vienas konkurse dalyvavusio DPI suburto konsorciumo narių yra Katalikų mokslo akademija, kurios prezidentas Paulius Subačius – švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas, pernykštis DPI reitingų autorius Liutauras Kazlavickas – dabar premjero patarėjas, kitas premjero patarėjas Kęstutis Škiudas – vienas DPI steigėjų.

– Na, čia jau mano galva neišneša! Tokius dalykus neabejotinai turėtų tirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija! Jei jau VTEK ėmėsi tirti prezidentės patarėją vien už tai, kad ši dirbo vienoje katedroje su kandidatu į teisėjus, tai čia, mano galva, tiesiog privalu pradėti tyrimą. Beje, pagrindas tam gali būti ir “Veido” publikacija. M.Adomėnas – tai mano “klientas”, o ministrų ir premjero patarėjus tiria VTEK.