Jau daugiau nei 80 metų Vilniaus miesto aplinkos švara, gatvių bei šaligatvių tiesimu ir priežiūra rūpinasi sostinės įmonė – dabartinė UAB „Grinda“. Per ilgametės veiklos ir reorganizavimo istoriją didėjo jai patikė­tų darbų apimtis, stiprėjo ir pati bendrovė. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilnių šlavė, tvarkė, gat­ves taisė ir įvairias avarijas likvidavo net šešios įmonės, 2002 m. jas sujungus liko trys, o 2011 m. po naujausios reorganizacijos – viena didelė „Grinda“, kurios 100 proc. akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Angelė ADOMAITIENĖ

Teikia daugiau nei dvi dešimtis paslaugų

Dabar pelno siekianti UAB „Grinda“ teikia miestui daugiau nei 20 paslaugų: užtikrina gatvių priežiūrą žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūrą, mechanizuotą važiuojamosios gatvių dalies valymą ir plovimą, beglobių gyvūnų priežiūrą, avarinių gedimų lietaus nuotekų tinkluose likvidavimą, gatvių ir kiemų dangų remontą bei priežiūrą, želdinių priežiūrą, grafičių šalinimą nuo pa­mink­lų, tiltų ir viadukų, maudymosi ir poilsio prie vandens telkinių organizavimą, paplūdimių priežiūrą, taip pat vykdo miesto avarinės dispečerinės tarnybos funkcijas bei kita.

Per metus „Grinda“, kurioje dirba apie 500 žmonių, suteikia paslaugų, vertų beveik 23 mln. eurų, iš jų maždaug už 20 mln. eurų jų užsako ir pagal sutartis atsiskaito savivaldybė, o už likusią dalį – kitos valstybės įmonės ar privatininkai.

„Esame moderni, stipri, pelningai dirbanti įmonė. Jos reorganizacija sujungiant visas panašios paskirties miesto tvarkymo ir priežiūros tarnybas pasiteisino: sumažėjo valdymo sąnaudos, efektyviau naudojama technika, dingo sezoniškumo ir darbo jėgos panaudojimo bėdos. Dabar net žiemos sezonui mes priimame apie 50–60 žmonių pamaininiam darbui prižiūrėti gatves. Be to, Vilniui tokia galinga techninė ir profesionalių darbuotojų bazė po vienu stogu naudinga ir dėl to, kad gali pasiūlyti gerokai lankstesnę kainų politiką“, – stambios įmonės pranašumus vardija UAB „Grin­da“ direktorius Algimantas Vilūnas.

Kaip pavyzdį jis nurodo kelių dangos priežiūros darbus, kuriuos, palyginti su privačiomis įmonėmis, „Grinda“ pagal daugelį pozicijų miestui atlieka vidutiniškai apie 20 proc. pigiau. Nors remonto medžiagos metai po metų brangsta ir kyla darbo užmokestis, A.Vilūno teigimu, bendrovė sugeba dirbti pelningai. Tiesa, negali skirti tiek investicijų, kiek jų reikėtų technikai atnaujinti. Vis dėlto lanksčiai laviruojant sezoniškumo ir nepelningos veiklos nuostolius pavyksta padengti didelių užsakymų, kuriems metamos visos jėgos, dažnai tuomet, kai vilniečiai šiltai ilsisi lovose, sąskaita.

Žiema – laukiama ir mėgstama

„Grindos“ vadovas ir visas kolektyvas, priešingai nei daugelis sostinės žinybų, žiemos labai laukia ir mėgsta jos pūgas bei kaprizus. Nors šaltasis žiemos sezonas reikalauja nemažai ištvermės ir yra pats sudėtingiausias, kartu jis leidžia išlyginti sezoniškumo svyravimus. „Dėl žiemos mūsų ir miesto interesai nesutampa: mes norime, kad žiema būtų snieginga ir ilga, mes iš to gyvename, o miestas – priešingai, nes geru oru sutaupo“, – šmaikštauja A.Vilūnas ir priduria, jog jam juokingas dažnai kartojamas posakis, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai. Žiemai, pasak jo, labai atsakingai ruošiamasi, parengiama technika, sukaupiama druskos bei smėlio atsargų ir pan.

„Grindos“ miesto tvarkymo tarnyba dirba visą parą. Žiemos sezono metu veikia trys druskos sandėliai su druskos maišymo įranga, esantys Justiniškių, Eigulių ir Geologų gatvėse, bei dvi smėlio ir druskos mišinio bazės. 2015–2016 m. žiemos sezonui buvo sukaupta 8973 t (maždaug 153 vagonai) druskos ir be­veik 18,7 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinio. Praėjusį sezoną druskos buvo išbarstyta beveik 13 tūkst. tonų, smėlio ir druskos mišinio – maždaug tiek pat kubinių metrų.

Vilniuje yra apie tūkstantį pavadinimų gatvių, kurios pagal eismo intensyvumą ir svarbą su­skirstytos pagal kategorijas: greito eismo, pa­grindines, aptarnaujančias, reprezentacines, pa­­galbines. Pagal pakankamą priežiūros lygį gatvės turi būti nuvalytos ir pabarstytos ne daugiau kaip po 8 val., kai nustoja snigti, o eismas gali nutrūkti iki 4 val.

„Mes žiemą prižiūrime 527 gatves – valome, barstome ir pan., o kitos valomos tik mechanizuotai esant poreikiui bei pagal policijos ar savivaldybės tarnybų iškvietimus. Valyti ir barstyti visur nėra būtino reikalo, nes tai tikrai brangiai kainuoja“, – aiškina „Grindos“ direktorius.

Iš viso gelbėti sostinę nuo sniego ir ledo išrieda 35 šlapių druskų barstytuvai, 13 smėlio ir druskos mišinio barstytuvų, 3 mini barstytuvai, traktoriai, greideriai, pasitelkiama kita mažesnė technika. Šlapiomis druskomis barstomos 298 gatvės, smėlio ir druskos mišiniu – 165, drus­komis – 64. Nuvalyti daugelį gatvių trunka nuo 4 iki 6 valandų.

Tiesa, sniego iš miesto dabar išvežama labai nedaug, palyginti su ankstesniais kiekiais, nes gatvių priežiūros technologijos patobulėjo, t.y. ten, kur driekiasi šlapių druskų maršrutai, paprastai per keletą valandų druskos ir sniego mišinys, ta pilka masė, dėl kurios vilniečiai dažnai nepelnytai pyksta, ištirpsta, be to, ši tyrė nevirsta ledu.

Pagal stebėjimus, per žiemą vidutiniškai 18 kartų siaučia pūgos – vidutiniškai 7 valandas, net 60–80 kartų oro temperatūra pe­reina iš teigiamos į neigiamą ir 3–4 mėnesius lai­kosi žemiau nulio.

Ar pakanka vilnietiškai žiemai įveikti minėtų pajėgų? „Įsivaizduoju, jog kiekvienas vilnietis norėtų, kad viskas būtų nuvalyta po jo langais. Tiesa, savivaldybė žada užsiimti daugiabučių kiemų valymu bei jų priežiūra tiek žiemą, tiek vasarą. Kiemus reikės pasirinkti pagal protingumo kriterijų, pagal tai, kiek per juos pervažiuoja automobilių ir pan.“, – apie būsimas užduotis kalba A.Vilūnas.

Šiemet Vilniaus valdžia daugiabučių kiemams tvarkyti numato skirti 2,6 mln. eurų – sutvarkyti 200 įvažiavimų ir kiemų.

„Grinda“ žada įsirengti  ketvirtą druskos bei jos mišinių sandėlį, kuris kitą žiemą veiks Naujojoje Vilnioje ir aptarnaus rytinę ir pietrytinę sostinės dalį. Be to, atnaujinamas automobilių parkas, nes įranga, barstanti druskas, susidėvi per  4–5 metus. Prieš trejus metus „Grin­da“ įsigijo 14 naujų automobilių, netrukus turėtų sulaukti dar 10-ies, tad parkas pasikeis iš esmės.

„Grindos“ vadovo teigimu, pakankama gatvių priežiūra sostinėje per žiemos sezoną gali kai­nuoti nuo 3 iki 4 mln. eurų (be kiemsargių dar­bo). Suma nemaža, bet Vilnius nėra pats bran­giausias miestas pagal tvarkymą, palyginti su Var­šuva, Talinu, taip pat kitais didžiaisiais Lie­tu­vos mies­tais. Žinoma, išlaidos priklauso ir nuo dangaus malonės. Štai 2014 m. lapkritį „Grindos“ pa­jamos iš žiemos sezono siekė 600 tūkst., o 2015 m. – vos 67 tūkst. eurų. Nepaisant švelnios žiemos, reikia išlaikyti transportą, žmones.

„Tokiomis sąlygomis mes galėtume imtis kitų miesto tvarkymo darbų, bet tai priklauso nuo užsakovų, be to, būna sunkumų dėl medžiagų tiekimo ir pan. Žinoma, žiemą atliekami ir de­gantys darbai, šalinamos staiga atsiradusios kliūtys, bet tai nėra ta veikla, iš kurios galima tikėtis didelių pajamų“, – tvirtina A.Vilūnas.

Klos asfaltą, šaligatvius, tvarkys Neries krantinę

Orams atšilus didžiausia „Grindos“ gatvių dangos priežiūros tarnyba imasi duobių tvarkymo, kitų darbų, o druskos barstytuvai virsta sa­vivarčiais. Tiesiant gatves, remontuojant ir prižiūrint dangas dirba keturi projektų vadovų pa­daliniai, turintys po dvi brigadas (apie 116 darbuo­tojų). Per pastaruosius trejus metus daugiausia gatvių ir kiemų remonto darbų atlikta Vil­­­niaus centrinėje, rytinėje ir pietinėje dalyse. Vien 2014 m. suremontuota gatvių ir kiemų be­­veik už 4 mln. eurų: paklota daugiau nei 61,2 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, per 5 tūkst. kv. m šaligatvių, per 3,3  tūkst. kv. m grindinių ir kt. Asfalto dangai remontuoti pats pa­lan­kiausias laikas – birželis ir liepa, tada darbai verda dieną naktį, vėliau orientuojamasi į smulkesnius objektus.

Šiemet pirmą kartą po ilgos pertraukos savivaldybė numato masinį šaligatvių tiesimą – per trejus metus ketinama pakloti 7 km naujų šaligatvių. O štai naujų dviračių takų šiemet neatsiras, išskyrus numatytą Gariūnų gatvėje, bet žadama sutvarkyti apie 200 esančių.

„Bus bandoma priartėti prie vilniečių, gražinti tai, ką jie mato pro langus. Mes kaip rangovai tikimės tvarkytis Statybininkų, Žemaitės, kitose Naujamiesčio gatvėse, plius Senamiesčio kiemai ir aplinka, ypač prie Nacionalinio operos ir baleto teatro. Užduotis konkretins savivaldybė, mes taip pat pateikėme savo siūlymus“, – raitojasi rankoves „Grindos“ vadovas.

Neries krantinę bendrovė jau pradėjo tvarkyti ir darbus tęs toliau – betoninę pakrantę ža­dama paversti tokia, kokia yra prie Karaliaus Min­daugo tilto. Be to, miegamuosiuose rajonuose merija planuoja sutvarkyti dešimt skverų, kad žmonės galėtų pasivaikščioti netoli namų.

Turi sutarčių iki 2018-ųjų pabaigos

„Grinda“ su Vilniaus savivaldybe turi sutarčių iki 2018 m. pabaigos, o tolimesni planai, pasak A.Vilūno, priklausys nuo gyvenimo realijų, lėšų ir vilniečių poreikių. Bet kokiu atveju, jo įsitikinimu, miesto tvarkymui optimaliausia išsaugoti da­bartinę struktūrą.

Vilniui tobulėti yra kur, ypač gražesnę ir pa­togesnę aplinką plečiant nuo miesto centrinės dalies į pakraščius, taip pat keliant darbo kultūrą, mažinant rankų darbą. „Ten, kur ankšta ir kur dar­bą mechanizuoti sudėtinga, yra atsilikimo ir nepasitenkinimo, bet iš esmės tai darbo or­­ga­nizavimo reikalai. Mes paskelbėme konkursus valymo įmonėms ir pavyko pasiekti, kad mieste neliktų kiemsargių su senais vaikiškais vežimėliais, kad žmonės vilkėtų uniformas ir pan., nors mūsų subrangovams dar reikėtų pa­sitempti“, – mano A.Vilūnas.

Kas ypač įsiminė per praėjusius metus? „Grin­dos“ direktorius tikina, kad apie tai galėtų kalbėti ilgai, na, o iš populiarių akcijų iškart užsimena apie sovietmečio skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimą. Jos dabar saugomos įmonės teritorijoje.

„Grindos“ vadovas ypač didžiuojasi kolektyvu, kuriame pats dirba 40 metų. Per tą laiką ja­me žmonės iš esmės pasikeitė, ypač specialistai, įsiliejo daug jaunimo. Dėl darbo jėgos ir darbuotojų kaitos įmonė rūpesčių neturi, nes suteikia visas socialines garantijas, atlyginimai yra di­des­ni už šalies vidurkį, sudarytos geros sąlygos kelti kvalifikaciją, tarkime, net užsienyje apmokant žmones dirba pačia moderniausia technika. Bendrovėje įdiegta kokybės vadybos valdymo sistema pagal tarptautinio standarto ISO reikalavimus, kuri kasmet audituojama.

Užs. Nr. VPL 1208

BFL

Kiemsargį su kastuvu ir laužtuvu dar galima sutikti net sostinės centre, tačiau techninis švaros ūkio perversmas skverbiasi ir į provinciją.

Nuo seno įprastas sniego kasimo garsas, pažadinantis ankstyvais žiemos rytais, netrukus gali likti tik sentimentas. Jį keičia šaligatvius valančių traktorių, motoblokų variklių burzgimas. Vis dėlto už miestų švarą atsakingos bendrovės neskuba išmesti senosios „technikos“ – vis dar praverčia ir kastuvai, šluotos, savadarbiai vežimėliai.

Už Vilniaus gatvių ir šaligatvių priežiūrą atsakingos bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas teigia, kad visiškai atsisakyti kastuvų nebūtų įmanoma. Šiuolaikinė technika dar nėra tiek išmani, kad išvalytų sunkiau prieinamas vietas. O kur nepasiekia technika – pa­siekia žmogus.

„Bet teritorijų, kur sniegas valomas senoviškai, Vilniuje liko tik ketvirtadalis. Kasmet jų mažėja, nes vis sunkiau rasti žmonių, kurie sutiktų dirbti su kastuvais. Tai sunkus, menko našumo darbas“, –  teigia A.Vilūnas.

Vilnių tvarko dvi „Grindos“ samdomos įmonės (subrangovės) – „Mano aplinka“ ir „Stebulė“. Jos prižiūri apie 4 mln. kvadratinių metrų šaligatvių ir takų. Užėjus snygiui darbai organizuojami taip, kad kiemsargiai dirba ne pavieniui, o brigadomis. Taip efektyviau išnaudojamas motoblokas – savaeigė metro pločio mašina, plačiu šepečiu nustumianti sniegą nuo šaligatvio. Didesni šaligatvių plotai valomi įvairaus dydžio traktoriais.

Už sostinės centrą, Senamiestį, vakarinės miesto dalies miegamuosius rajonus atsakingos „Mano aplin­kos“ vadovas Karolis Pūkas teigia, kad ir nepamainomieji kastuvai šiandien nėra tokie, kokie buvo anksčiau. Dabar jie transformuojami – kartu ir kastuvas, ir kirtiklis, yra efektyvesni, lengvesni. Su jais kiemsargiai eina į siauras gatves, ankštus kiemus.

„Pirmuosius traktorius ir motoblokus įsigijome 2012 m. Vilniuje traktorių turime per 20, kartu su įvairiais padargais – 60. Bet nėra taip, kad investuodamas į techniką gali samdyti mažiau žmonių. Dabar reikalaujama kur kas geresnės valymo kokybės, spartesnio tempo nei 2012 m., tad tuomet Vilniuje turėjome per 300 kiemsargių, tiek pat turime ir dabar“, – sako K.Pūkas.

Ilgamečiai Vilniaus kiemsargiai naujoves priėmė nenoriai, reikalavo senųjų beržinių šluotų ir keisto kelis dešimtmečius tarnavusio rakando – iš vaikiško vežimėlio perdarytų karučių. Bet, pasak K.Pūko, išbandę žaliąsias plastikines šluotas, naujus vežimėlius, į kuriuos telpa šluotos, kastuvai, smėlio talpykla, atgal prie senųjų grįžti nebenori.

Kauno šaligatvius valančios UAB „Kauno švara“ atstovė Rima Apo­lianskaitė teigia, kad šiais laikais miestui reikia kur kas mažiau kiemsargių. Prieš tris dešimtmečius, kai nebuvo jokios technikos,  jų dirbo 1800, o dabar miesto centrą, visuomeninio transporto stoteles, požemines perėjas prižiūri 30 žmonių komanda. Tik esant ekstremalioms sąlygoms, pvz., stipriam snygiui, ji padidinama. Kiemsargiai gatves valo rankiniu būdu – naudojasi sniego kastuvais, stumtuvais, šluotomis, turi kibirą su smėlio ir druskos mišiniu bei semtuvėlį. Bet dauguma miesto gatvių ir šaligatvių žiemą valoma ir barstoma mechanizuotai. Kaune yra per milijoną kvadratinių metrų valomų šaligatvių.

Nuo didmiesčių neatsilieka ir mažesni šalies miestai. Plungė, skelbdama konkursą šaligatviams valyti, reikalavo, kad įmonė turėtų tris mažus traktorius, kurie stumia ir šluoja sniegą. Konkursą laimėjusi bendrovė „Valda“ jais šaligatvius ir valo.

„Bet „šiūpelinio“ valymo visiškai išvengti neišeina. Stumiant sniegą traktoriui užverčiamos pėsčiųjų perėjos, viešojo transporto stotelės, laiptai – tiems darbams žmonių reikia nedaug. Visa kita atliekama mechanizuotai“, – pasakoja Plungės miesto seniūno pavaduotojas Gintaras Domarkas.

Atskirais atvejais pasitelkiami asmenys, privalantys atidirbti už gaunamas pašalpas. Prieš mieste rengiamas iškilmes ar šventes jie nukasa sniegą aplink Laisvės paminklą, sutvarko kitas žmonių susibūrimo vietas miesto centre.

G.Domarkas teigia neįsivaizduojantis, kad galėtų nebelikti klasikinių kiemsargių – su kastuvu ir šluota. Kita vertus, Kaune jų jau nebėra. Pasak Kauną tvarkančios bendrovės atstovės R.Apolians­kaitės, gatves ir šaligatvius valančių žmonių nedera vadinti kiemsargiais, jos bendrovėje jie yra tiesiog darbuotojai.