Pavyzdinio Fotoelektros technologijų klasterio vadovas profesorius Algirdas Galdikas vienas pirmųjų Lietuvoje patikėjo mokslo ir verslo sinergija, kuri šiuo metu sėkmingai išnaudojama kuriant rytdienos technologijas.

Praėjusius metus drąsiai galima vadinti saulės energijos pramonės starto Lietuvoje metais. Juk 2010-ųjų pradžioje atidaryta jungtinės bendrovės “Precizika-MET SC” industrinė fotoelektros laboratorija, o lapkritį kita įmonių grupė “BOD Group” pradėjo statyti saulės elementų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos centrą. Visas šias aukštųjų technologijų įmones vienija klasteris, kurio naujai įgyvendinami projektai dar labiau stiprina jauną šalyje fotoelektros technologijų sektorių.

Prie apskrito stalo susodinti kone visus stipriausius vienos srities specialistus ir konkuruojančias bendroves nėra lengvas uždavinys. Tačiau, pasak A.Galdiko, suburti stiprų klasterį pavyko dėl to, kad dar gerokai prieš Ūkio ministerijos raginimus įmonėms jungtis ir taip stiprinti savo konkurencingumą jau veikė neformalus fotoelektros technologijų bendraminčių būrelis.

Pasauliui siunčiama gera žinia

Fotoelektros technologijų pramonė yra viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių aukštųjų technologijų sričių. Todėl milžiniška fotoelektros produktų ir komponentų rinka suviliojo ir Lietuvos gamintojus bei investuotojus. “Norėdami būti konkurencingi pasaulyje kuriame tokią pramonę, kuri apimtų kuo platesnę produktų ir technologijų pridedamosios vertės grandinę. Tik tuomet, kai maksimali sukuriama pridėtinė vertė liks šalyje, tapsime savotiška mažąja Kinija”, – pajuokauja profesorius.

Pasak jo, siekiama, kad įeidama į pasaulinę rinką Lietuva atsineštų gerą žinią apie savo gaminamo saulės elemento ir saulės modulio patikimumą. Todėl šiuo metu kiekvienai saulės energijos srityje dirbančiai bendrovei labai svarbu atlikti tyrimus ir bandomąją gamybą. Tuo jau įsitikino “Precizika-MET SC”, laboratorijoje sukonstravusi saulės elementą, kurio technologinės savybės pasaulinėje rinkoje pasens tik maždaug po penkerių metų. Tai rodo, kad Lietuvos mokslas turi milžinišką potencialą žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, o šią galimybę išnaudojantis verslas gali būti konkurencingas ir klestintis.

“Kai kurių kompanijų sėkmės pavyzdžiai padiktavo, kad klasteriui būtina turėti bendrą ir visiems jo nariams reikalingą bandomąją laboratoriją, atliekančią importuojamų žaliavų testus ir kuriančią rytdienos technologijas”, – paaiškina A.Galdikas.

Jo žodžiais, Lietuvos įmonių patirtis parodė, kad į bandomosiose laboratorijose sukurtų inovatyvių produktų gamybą noriai investuoja užsienio gamintojai. Vadinasi, tai yra viena iš priemonių technologijas perkelti į gamybą ir į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų.

Bendra klasterio laboratorija turėtų atsirasti Visoriuose, Vilniaus pakraštyje, kur jau vyksta vieno pastato atnaujinimo darbai. Šiam tikslui klasteris naudojasi Europos Sąjungos lėšomis ir bus pirmasis, įžengsiantis į Visoriuose planuojamą sukurti aukštųjų technologijų pramonės zoną.

Pridėtinės vertės grandinės privalumai

Beje, aukštųjų technologijų įmones klasteryje sieja ne tik įgyvendinamas bendros bandomųjų tyrimų infrastruktūros kūrimo projektas. Esą susėdus prie bendro stalo netgi galima rasti galimybių sumažinti gaminamų produktų savikainą.

A.Galdiko įsitikinimu, konkurencingumo paslaptis – šalyje sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai gali pagaminti ne tik saulės elementus ar sukonstruoti saulės elementų modulius. Yra žinoma, kad viena iš klasterio narių bendrovė “Telebaltika” pasiryžusi imtis saulės elementams gaminti reikiamo silicio gamybos Šiauliuose. Kita bendrovė “Gravera” iš Kauno pasisiūlėgaminti specialų stiklą, reikalingą saulės elementų modulių gamintojams.

Paaiškėjo ir tai, kad patiems galima sukonstruoti ir saulės elementams gaminti reikalingus įrenginius. Toks Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto kartu su lazerinių technologijų gamintoja “Altecha” sukurtas saulės elementų gamybos įrenginys jau naudojamas “Precizika-MET SC” industrinėje fotoelektros laboratorijoje.

“Taigi užvirėmė tikrai didelę košę. Šiuo metu vyksta aktyvi organizacinė veikla, ir tikiuosi, kad cechai, kurie bus pastatyti, parodys, jog ne veltui visi trynėmės aplink apskritą stalą”, – viliasi ponas Algirdas.