Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.

“Veidas”: Europos Komisija (EK) spaudžia šalis, kad jos mažintų savo šalių biudžeto deficitą. Įdomu, kaip Jūs vertinate Lietuvos 2011 metų biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą?

A.Š.: Iš pirmo žvilgsnio, biudžeto projekte konkuruoja optimizmas ir atsargumas. Didėja biudžeto išlaidos, tačiau tokio didėjimo priežastys turėtų būti svarios. Sveikintina, jei jos pagrįstos realiomis pajamomis, tuomet tai yra papildomas ekonomikos skatinimo veiksnys. Priešingu atveju tai taptų kliūtimi konsoliduoti biudžetą. Kadangi ekonominė situacija visos Europos mastu gana trapi, Vyriausybė turi būti pasirengusi prirreikus peržiūrėti numatytas priemones. Taigi biudžeto projektas atrodo atsargus, nes paliekama galimybė lengvai jį koreguoti. Kita vertus, jei tektų mažinti biudžetą metų viduryje, tai sukeltų neigiamų gyventojų ir verslo lūkesčių, – jų reikėtų itin vengti.

“Veidas”: Kaip 2011-aisiais keisis Europos Sąjungos biudžetas,  atsižvelgiant į tai, kad sunkmetis Europoje vis dar nepasibaigęs?

A.Š.: Diskusijos ir derybos dėl 2011 metų ES biudžeto vis dar vyksta. Žinoma, biudžetas atspindės ekonomikos realijas ir šalių galimybes. Tačiau ES kasmetinis biudžetas paprastai gana stabilus, nes bendra Europos finansinė perspektyva numatoma keleriems metams į priekį. Taigi 2011 metų biudžete atsispindės 2007–2013 metų finansinės perspektyvos susitarimai ir įsipareigojimai. Tai būtina sąlyga, nes Europos lėšos skiriamos ilgalaikiams projektams finansuoti, o tam reikia aiškumo ir stabilumo.

Svarbiausia, kad derybose dėl biudžeto kuo greičiau būtų pasiektas susitarimas. Priešingu atveju kitų finansinių metų išlaidoms kas mėnesį būtų skiriama 1/12 praėjusių metų išlaidų dalis. Tai būtų nepalanku ES paramą gaunančioms šalims, įskaitant ir Lietuvą.

“Veidas”: Kaip keičiasi EK požiūris į ES pinigų panaudojimo skaidrumą Lietuvoje ir kitose nuo ES vidurkių gerokai nutolusiose šalyse, kai ES parama buvo sustabdyta Rumunijai? Ar į mus pradėta žiūrėti per padidinamąjį stiklą?

A.Š.: ES institucijos taiko vienodus reikalavimus visoms šalims, neišskiriant nė vienos – parama turi būti panaudota skaidriai, laikantis taisyklių. Net 80 proc. ES biudžeto lėšų yra valdoma tiesiogiai, per nacionalinius biudžetus. Taigi jų panaudojimui taikomi ir griežti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai.

Žvelgiant į bendras tendencijas Europoje, esu linkęs atkreipti dėmesį į paskutinę Europos audito rūmų ataskaitą apie ES lėšų panaudojimą visoje Europoje. Teigiama, kad akivaizdžiai pagerėjo bendrasis vertinimas – nustatyta kur kas mažiau klaidų, teikiant paramą ES regionams.

Komisija rūpinasi prevencija ir imasi įvairių priemonių, kad būtų užtikrintas ES lėšų mokėjimo skaidrumas. Europos mokesčių mokėtojai yra informuojami apie lėšų panaudojimą.

Lietuva iš esmės tinkamai panaudoja Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, sako eurokomisaras Algirdas Šemeta. Anot jo, Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos pastangas uždarant Ignalinos atominę elektrinę.

A.Šemeta teigė, jog Europos Audito rūmai šiuo metu rengia apie tai specialią ataskaitą. A.Šemetos žodžiais, Europos Komisija patenkinta bendradarbiavimu su Lietuva šioje srityje ir teigiamai vertina Lietuvos pastangas uždarant atominę elektrinę.

Ignalinos AE pagal Lietuvos įsipareigojimus stojimo į ES sutartyje visiškai uždaryta pernai gruodžio 31-ąją. Jos uždarymui Lietuva jau yra gavusi apie 1,3 mlrd. eurų ir dar tikisi gauti apie 1,2 mlrd. eurų. Manoma, kad jėgainės uždarymas truks apie 25-30 metų.

Deja, Lietuvoje elektrinės uždarymas vertnamas kiek skeptiškiau.

Pradžioje – aritmetika su dešimtženkliais skaičiais. AE eksploatavimo užbaigimo procesui, numatytam iki 2029 m., reikia apie 8 mlrd. Lt. Iki 2013 m., susumavus europinius ir labai nedaug tam sukauptų Lietuvos pinigų, susidaro 4,5 mlrd. Lt. Tačiau 1 mlrd. eurų, t.y. apie 3,5 mlrd. Lt, pasak naujo AE direktoriaus Osvaldo Čiukšio, dingo nežinia kur.

AE eksploatacijos nutraukimo pagrindinis darbas – panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas sutalpinti į specialias saugyklas. Jos turėjo būti baigtos iki 2009 m. lapkričio, mėnuo iki atominės darbo sustabdymo. Tačiau vėluojama trejus ketverius metus, dėl to vienų projektų kaina kyla net 50 proc., o kai kurių projektų nei galimos kainos, nei pabaigos datos šiandien niekas nežino.

Kol nėra saugyklų, nėra kur dėti kuro, o tai reiškia, kad negalima jo išimti iš reaktoriaus, taigi negalima reaktoriaus ardyti. O kol branduolinis kuras lieka reaktoriuje, elektrinė turi dirbti branduolinio saugumo režimu, vadinasi, turi išlaikyti personalą, mokėti už kitas išlaidas. Tam vien šiemet reikės 240 mln. Lt. Tokia padėtis truks iki kokių 2015 m., tad šią sumą reikia padauginti iš penkių.

Kasmet iš ES atominės eksploatacijos nutraukimo darbams gaudavome apie 415 mln. Lt. Taigi klausimas: už ką mes vykdysime AE eksploatavimo nutraukimo darbus, kurie dėl vėlavimo dar vis brangsta, jei beveik pusę finansavimo pravalgysime? Be to, pinigai numatyti tik 2007–2013 m. laikotarpiui, o kas bus toliau – nežinia. Prie to reikėtų pridurti, kad šių metų pabaigoje Europos audito rūmai ketina baigti tyrimą, ir jei būtų pripažinta, kas ES pinigai panaudoti nusižengiant taisyklėms ar ne pagal paskirtį, Lietuvai iš biudžeto tektų grąžinti ir gautus pinigus.

“Situacija grėsminga ir negali būti, kad niekas ir už tai neliks atsakingas. Dirbame su visomis teisėtvarkos institucijomis ir tarnybomis”, – vardydamas visus šiuos skaičius neslepia energetikos viceministras R.Švedas. Tačiau pasigilinus į AE eksploatavimo nutraukimo scenarijus akivaizdu, kad nebus lengva rasti kaltuosius, nes vieni priminėjo sprendimus, o kiti už juos liko atsakingi.