Tag Archive | "Algirdas Sysas"

Trys klausimai Seimo nariui Algirdui Sysui

Tags: , , ,


A.Sysas BFL nuotr.

 

Prieš savaitę Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas apie Darbo kodeksą kalbėjo itin kritiškai, nors dabar valdantieji jau žada jį palikti.

– Jūsų partija rengiasi pritarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Darbo kodekso. Ką tai reiškia?

– Yra trys galimybės. Arba mes pritariame Prezidentės veto, tada įsigalioja įstatymas su jos pateiktais 22 siūlymais. Arba mes atmetame veto, tada įsigaliotų toks Darbo kodeksas, koks jis buvo priimtas ir vetuotas. Gali būti, kad nei vienu, nei kitu atveju nesurinksime reikiamo balsų skaičiaus, tada galios senasis, visai nepakeistas Darbo kodeksas – tai trečia galimybė. Iš to, kokios vyksta diskusijos tarp Seimo narių, matyti, kad palikti senąjį kodeksą būtų pats neprotingiausias ir neracionaliausias dalykas. Juk dėl ko užvirė visa košė? Daug priimtų įstatymų įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Mano požiūriu, ten yra daug svarbesnių dalykų negu Darbo kodeksas. Ar atmetus, ar priėmus kodeksą yra spragų, kurias reikia taisyti, keisti. Kai ką pamiršome, kai ką praleidome, kai kur persistengta. Manau, reikėtų orientuotis į tai, kad piliečiams labiausiai suprantamas dalykas būtų pritarimas veto ir po to einantis paliktų spragų taisymas.

 

– Jūs ne vien pritariate Prezidentės pataisoms, bet rengiatės jas tobulinti?

– Pagal Seimo statutą, priėmus veto, įsigalios ir tos pataisos. Tačiau netgi neįsigaliojusį įstatymą galima taisyti. Galima lygia greta teikti kitas pataisas, kurios irgi įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. O daug tobulinti nereikia. Turbūt nereikia būti dideliu mokslininku, kad suprastume, jog darbuotojai – silpnoji grandis, silpnesnioji pusė. Kai nubalsuojama, kad darbuotojai ir darbdaviai – lygiaverčiai partneriai, tai nevisiškai atitinka tikrovę. Kai kas iš verslininkų tvirtina, kad priimtas kodeksas „užreguliavo“ santykius taip, jog verslo neliks. Panašių kalbų būta prieš 14 metų, kai buvo priimtas senasis kodeksas. Dabar tokių baisenybių kodekse aš nematau.

Paprasčiausiai yra dalykų, kurie per tuos ginčus buvo vienaip ar kitaip pamiršti. Dabar tai vėl gali būti iškelta į diskusijų lygmenį. Pavyzdžiui, nedarbo išmoka pagal dabar galiojančius įstatymus mokama pusę metų, o kada regione yra aukštas nedarbo lygis, terminą galima pratęsti dar trims mėnesiams. Kai kurioms įmonėms tam tikrais atvejais galima pridėti dar tris mėnesius – vadinasi, gali būti iki metų. O pagal dabartinį kodeksą – iki šešių mėnesių, ir viskas.

 

– Patobulinusi Prezidentės pataisas, valdančioji dauguma, matyt, politiškai nepraloš?

– Jeigu nebūtų buvę tų paskutinių balsavimų Seime, kodeksas būtų subalansuotas. Komitetai po beveik metų svarstymų buvo pakankamai gerai viską suderinę. Ir vieni, ir kiti socialiniai partneriai reiškė tam tikrą nepasitenkinimą, tačiau iš esmės buvo balansas. Priimant įstatymą tai buvo išderinta. Prezidentūros atstovai dalyvavo svarstymuose, matė, kas ką siūlo. Aš irgi buvau susitikęs su Prezidente. Mes išsakėme tam tikras savo pozicijas dėl kai kurių pataisų, kurios, manyčiau, atitrūko nuo realybės ir realaus gyvenimo. Prezidentė į vienas atsižvelgė, į kitas neatsižvelgė. Prezidentė bandė viską subalansuoti.

Darbdaviai užmiršo svarbiausią dalyką – dėl ko pradėjome tą darbą. Bandėme liberalizuoti tokius dalykus, kurie Lietuvoje buvo „užreguliuoti“, – tai yra atleidimo terminai, išeitinės pašalpos, sutarčių rūšių įvairovė. Į visa tai dabar atsižvelgta. Prezidentė vetavo tiktai vieną darbo rūšį – nenustatytos apimties darbo sutartį. Tai kritikuoja ir nerekomenduoja Europos Komisija. Bet yra penkios papildomos darbo rūšys. Prašau – verslui yra visos galimybės. Deja, tose diskusijose absoliučiai nebuvo kalbama apie darbo užmokestį – kiek jis padidės.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Gerų šalių praktika įrodo, kad moterų reikia…

Tags: , , , ,


BFL

Trys klausimai Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkui Algirdui Sysui

– Kodėl reikalingos kvotos moterims, kurios yra numatytos Socialdemokratų partijos įstatuose?

– Politikoje dalyvauja ir vyrai, ir moterys. Gerų šalių praktika įrodo, kad jų reikia. Socialdemo­kratai yra vienintelė partija, kuri įsirašiusi į savo statutą moterų iškėlimą ir kvotas rinkimų sąrašuose bei visuose valdymo organuose. Sprendžiant sąrašo klausimą, šiemet buvo šiek tiek kitokia atranka – kvietėme skyrius siūlyti po vieną kandidatą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Labai gaila, kad daugelis skyrių siūlė vien bičiulius, o ne bičiules. Galutiniame sąraše buvo pasiūlytos tik 33 mūsų kolegės. Taip įsijungė kitas mechanizmas, dėl kurio dabar ginčijamasi. Ieškosime sprendimo būdų ateityje, kad užpildytume visą sąrašą. Norint įgyvendinti kvotą – 40 proc., reikia 56 kandidačių.

Labai gaila, kad daugelis skyrių siūlė vien bičiulius, o ne bičiules.

Partijoje veikia aktyvi moterų sąjunga, prašėme siūlyti ne tik jos nares, bet ir kitas aktyvias partietes. Taip atsirado sąrašas, į kurį atsižvelgėme. Vienos buvo nustebintos, dalis išsibraukė anksčiau, kitos po tarybos posėdžio išreiškė nenorą dalyvauti. Tačiau sąrašas gana ilgas. Tikrai vargu ar galime pakeisti statutą taip greitai, todėl šis reikalavimas bus išlaikytas. Prieš kitus rinkimus galbūt reikės šiek tiek pakeisti atrankos sistemą, nes dabar išeina kolizija, kai iškelti kandidatai nepatenka į sąrašą ir dėl to kyla nepasitenkinimas.

– Aukščiausiose sąrašo pozicijose yra Raminta Popovienė, Auksė Kontrimienė, Kristina Miškinienė – tūlam politikos stebėtojui menkai pažįstamos pavardės. Ar nuo to nenukenčia jūsų sąrašo patrauklumas? Ar pats principas svarbiau už kokybę?

– Reikia ieškoti protingo kom­promiso tarp principo ir kokybės. Tai yra didelis galvos skausmas. Nuo to, kad kokybė bus bloga, nukenčia visa partija. Kalbant apie sąrašą, jame yra ir mažai žinomų jaunimo atstovų. Jūsų išvardytos politikės yra Seimo narės – nenauji veidai. Esame kritikuojami, kad nerodome naujų veidų, o kai parodome, tada klausia – kas juos pažįsta? Tokia dilema.

Ne paslaptis, kad kartais suveikia ir tam tikri stereotipai.

Kartų kaita visada yra problema visoms partijoms. Įdomiausia, kad moterų partijoje yra daugiau nei vyrų, bet skyriai dažniau renka vyrus. Taigi ir moterų požiūris į moteris kandidates turėtų keistis. Arba reikia reitinguoti tik tas kandidates, kurias skyriai iškėlė, o jei iškėlė nepakankamai, kvotų tuomet neužpildyti.

– Kodėl būdami valdžioje šių kvotų nebandėte perkelti į kitas sritis – Vyriausybės ministrų postus ir pan.?

– Kiekvieną kartą sudarydami Vyriausybę ar kokį kitą organą kalbame ir per šią priz­mę, kad turime gerų specialisčių moterų, kurios gali užimti vieną ar kitą postą. Galbūt žvelgiant į viršutinį lygį dar nepasiekėme skandinavų. Pastarojoje Danijos vyriausybėje moterų buvo daugiau negu vyrų. Tai yra politinės kultūros ir brandos klausimas. Kvotų gali prirašyti, bet mes turime ir išugdyti kartą žmonių, kurie gali susidoroti su iškelta užduotimi ir nebijoti to daryti. Ne paslaptis, kad kartais suveikia ir tam tikri stereotipai.

 

A. Sysas: “Tai sąmokslo teorijos, kurias nežinau kas skleidžia”

Tags: , , ,


BFL

Trys klausimai Socialdemokratų Skaidrumo grupės nariui Algirdui Sysui:

– Kyšio davimo ar galimo prievartavimo gauti kyšį – kokia tikroji Skaidrumo grupės siūlymo sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei atsistatydinti priežastis?

– Mūsų grupės rekomendacija – dėl pasisakymo apie kyšio davimą. Paskubėjome paminėti ir kitas aplinkybes. Informacija apie ministrės apklausą STT dėl Šiaulių ligoninės iš pradžių buvo viena, paskui ji paneigta. Ir oficialiai pareiškiu: socialdemokratų vadovybė nesvarstė naujų kandidatų į sveikatos apsaugos ministro postą ir dabartinės ministrės keitimo. Tai sąmokslo teorijos, kurias nežinau kas skleidžia. Ir pačios ministrės prišnekėta, kad jau vasario 1-ą turėjo būti pakeista. Kartais per daug šnekama.

Ar aš pats kada esu davęs kyšį? Nesu. Galima neduoti. Niekada niekam nedaviau ir išgyvenau tiek metų.

– Patys socialdemokratai mano, kad R.Šalaševičiūtė negali būti ministrė, bet tebeketina Seimo rinkimuose ją kelti vienmandatėje apygardoje, palikti aukštą vietą partijos sąraše. Netinka būti ministrė, bet tinka būti parlamentarė?

– Žmogus baudžiamas vienąkart. Na, pasakė, kad davė kyšį, matyt, taip ir padarė. Ministras taip neturėtų elgtis. O tinka ji būti Seimo nare ar ne, nuspręs rinkėjai. Sakote, tai ir partijos pozicija, jeigu jai duoda vienmandatę apygardą? Taip, bet negalime pasakyti, kad viskas, ką darė R.Šalaševičiūtė, blogai.

– Ar Skaidrumo grupė svarstys Druskininkuose susidariusią padėtį tiek dėl STT tyrimo statybų Vijūnėlės dvaro teritorijoje, tiek dėl ankstesnių skandalų, susijusių su „Aqua“ SPA centru?

– Socialdemokratai Skaidrumo grupę subūrė tam, kad galėtume operatyviai reaguoti į naujus atvejus. R.Šalaševičiūtės ir buvo pirmasis, iškilęs įsteigus grupę. O ten, kur jau prasidėję teisiniai tyrimai, negalime nei pakeisti situacijos, nei kištis į kitų institucijų. Taip, apie Druskininkus daug kalba, bet yra nekaltumo prezumpcija, bus sprendimas, bus ir rezultatas. Dažnai užsipuolama, o paskui viskas subliūkšta.

Sakote, kad mūsų grupė veikia partiniu lygmeniu ir gali reaguoti – tam ir suformuota, o teismo sprendimų reikia laukti 10 metų? Jei matome, kad kas ne taip, socialdemokratai rekomenduoja savo bičiuliams, kurie papuola į tokias situacijas, vienaip ar kitaip elgtis, kad šešėlis nekristų ant visos partijos. Štai Utenos meras buvo suspendavęs narystę partijoje, kol buvo išsiaiškinta padėtis, kai ant jo krito šešėlis, ir dabar grįžo. Ar siūlysime suspenduoti Druskininkų mero Ričardo Malinausko narystę? Jau siūlėme ir dešimtkart nesiūlysime. Kas siūlė? Neprisimenu, bet tokių kalbų partijoje buvo, neatsimenu, ar tai buvo oficialus, ar neoficialus siūlymas, to neviešiname. Bet, manau, partijos bičiuliai turi jausti atsakomybę patys. Etalonas, kaip elgtis tokiu atveju, yra: štai Vytenis Andriukaitis net buvo padėjęs Seimo nario mandatą, kad įrodytų esąs nekaltas, ką ir padarė. Tiesa, R.Šalaševičiūtės atvejis – ne tas, kad reikėtų padėti Seimo nario mandatą.

 

Progresiniai mokesčiai – ištežęs populistinis saldainis

Tags: , , , , ,


BFL

Televiziniuose svarstymuose dėl progresinių mokesčių, kuriuos nuo kitų metų siūlo įvesti Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, neliko nepastebėta jo vešli santaklausiška barzda, kurią parlamentaras žadėjo nusiskusti, kai mokesčių reforma pagaliau bus įgyvendinta. Ne vien ši įvaizdžio detalė kelia įtarimą, kad dėl progresinių mokesčių sukeltas šurmulys labiau susijęs su rinkimais, o ne su biudžeto papildymu.

Arūnas BRAZAUSKAS, Aušra LĖKA

Žinia apie A.Syso pasiūlymą kai kam pasirodė netikėta. Tačiau iš archyvinių duomenų galima sudėlioti ilgoką šnekų apie progresinius mokesčius istoriją. 2007-aisiais tikėtasi, kad teikiant kitų metų biudžeto projektą socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama koalicinė Vyriausybė pateiks ir įstatymų pataisas, kurios nuo 2008-ųjų pradžios įteisins progresinius mokesčius.

Tada jokie mokesčių pakeitimų projektai nebuvo pateikti, bet svarstymai apie progresinius mokesčius nesiliovė. Tuometis ir dabartinis finansų ministras Rimantas Šadžius 2008-aisiais žiniasklaidai sakė, kad progresiniai mokesčiai, apie kurių įteisinimą, anot jo, kalbama nuo 2002-ųjų, galėtų įsigalioti nuo 2009 m. pradžios. Kartu jis pasakė ir kitą politiškai svarbų dalyką: progresinių mokesčių įvedimas – tai ne biudžeto pajamų surinkimo didinimo, bet socialinės atskirties ir gyventojų pajamų diferenciacijos mažinimo įrankis.

Kitaip tariant, svarbu ne biudžetą papildyti, o įtvirtinti praktiką, kad daugiau uždirbantieji sumoka daugiau mokesčių.

Konservatoriai – progresinių mokesčių tėvai

Progresinius mokesčius 2009-aisiais neapsikentusi įvedė konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Pagal ekonomikos abėcėlę progresiniais tarifais galima apmokestinti pajamas, nekilnojamąjį turtą; progresyvumas taip pat pasiekiamas įvedus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris kistų priklausomai nuo visų gaunamų pajamų.

Vienas iš mokesčių „naktinės reformos“ vaisių – kintamas NPD. Dabar šis dydis apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje atsižvelgta į visas per metus gautas pajamas, vaikų iki 18 m. skaičių, nedarbingumą. NPD skaičiavimo tvarka nusakyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje.

Atsiribojus nuo išimčių ir išlygų, dabartiniai parametrai tokie: metinis NPD negali būti didesnis negu 1992 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 3480 eurų; didėjant pajamoms NPD mažėja. NPD skaičiuoklę galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt.

2013 m. pabaigoje vėl pasklido kalbos, kad socialdemokratai rengiasi progresyviai apmokes­tinti pajamas. Galiausiai Seimui buvo pa­teik­tos A.Syso siūlomos įstatymo pataisos, įregis­truotos 2012 m. gruodį ir perregistruotos 2015 m. kovą. Pagal A.Syso planą, kuris turėtų įsi­galioti nuo kitų metų sausio 1-osios, gyventojams, kurių pajamos neviršija 14 tūkst. eurų per metus, būtų taikomas dabartinis 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas; uždirban­tiems nuo 14 iki 36 tūkst. eurų per metus galiotų 25 proc. tarifas, gaunantiems per 36 tūkst. eurų ir daugiau – 40 proc. tarifas.

LRT laidoje „Dėmesio centre“ paprašytas pakomentuoti A.Syso siūlymą finansų ministras R.Šadžius pripažino, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje jau yra – būtent kintamas NPD. A.Syso pasiūlymams ministras nepritarė ir priminė, kad Vyriausybė parengė planą apmokestinti pajamas, gaunamas iš vertybinių popierių bei palūkanų.

Pigus populizmas – norma

Jungtinės Karalystės investicinio fondo „Covalis Capital“ partneris Žilvinas Mecelis ap­gailestaudamas sako, kad tokie politikų žings­niai visiškai nestebina – pigaus populizmo ieško­jimas prieš rinkimus Lietuvoje yra norma.

Finansų ekspertą labiausiai liūdina, kad neatlikta net elementari analizė, ką tokie pasiū­lymai duotų šaliai net žvelgiant į trumpalaikę per­spektyvą. Eksperto manymu, juk ir patys so­cialdemokratai turėtų suprasti, kad šis jų atstovo siūlymas neatitinka jų politikos.

Ž.Mecelio nuomone, siūlymas visiškai ne­ska­tintų uždirbti daugiau. Atvirkščiai, jis skurdi­na didžiąją dalį vidurinės klasės, kuri ir taip ma­ža. Daugiau kaip 1166 eurus per mėnesį Lie­tu­voje tegauna apie 200 tūkst. dirbančiųjų. Li­ku­siems 800 tūkst. dirbančių žmonių, kurie ne­gau­na nė 1000 eurų, siunčiama paprasta žinia: „Už­dirbsi daugiau – atimsime.“ To pasekmė bus didėjantis šešėlis ir emigracija.

Antra, nėra jokio diferencijavimo pagal na­mų ūkio pajamas. Kodėl išlaikantieji tris vaikus turėtų mokėti tiek pat, kiek ir nieko neišlaikantis dirbantis žmogus? Ar tai būdas skatinti gim­s­tamumą ir tautos išlikimą?

Trečia, prisidengiama idėja, esą taip būtų kom­pensuojamas „Sodros“ lubų efektas. Bet „Sod­ros“ lubos bus taikomos tik nuo 7000 eurų per mėnesį. Tiek Lietuvoje uždirba vos keli žmo­nės. Visi kiti ir toliau mokės 34 proc. O 40 proc. pajamų mokestis būtų taikomas jau nuo 2833 eurų per mėnesį.

„Taigi išvada – mokesčiai didės praktiškai vi­siems. O bene 300 tūkst. ne pagal darbo sutartis pajamas gaunančių asmenų ir toliau naudosis landomis bei nuolaidomis (ūkininkai, teisinin­kai, besiverčiantieji su verslo liudijimais, in­dividualios veiklos vykdytojai ir pan.) – jiems ir da­bar taikomos tiek „Sodros“ lubos, tiek su­ma­­žin­ti pajamų mokesčiai“, – pasiūlymo padari­­nius „Veidui“ apibendrina Ž.Mecelis.

Pasak finansų eksperto, kalbant apie platesnę perspektyvą, jeigu jau norime įvesti progresinius mokesčius, gal pirma reikėtų leisti žmonėms uždirbti tiek, kiek Europoje. Juk vidutinis atlyginimas Lietuvoje bemaž keturis kartus mažesnis už ES vidurkį. Visos Europos valstybės kovoja dėl talentų ir darbo apmokestinimą šiuo metu ma­žina – net Prancūzija persvarstys savo drakoniš­kus mokestinius sprendimus. Jungtinė Ka­ra­lystė, į kurią Ž.Mecelis persikėlė iš JAV (kur vadovavo Niujorko investicijų fondo „Zimmer Lucas Partners“ departamentui) seniai tai­ko mažesnius mokesčių tarifus, kad į savo šalį pri­trauktų tų žmonių, kurie daug uždirba.

„Bet, matyt, Lietuvai talentų nereikia – būsime pasmerkti likti pigios darbo jėgos šalimi Eu­ropos užribyje“, – apgailestauja Didžiojoje Bri­ta­nijoje dirbantis lietuvis.

Lietuva nesugeba surinkti mokesčių

Prieš savaitę Briuselyje Europos Komisijos (EK) Ekonomikos ir finansų reikalų direktorato surengtoje konferencijoje dauguma ekspertų kons­tatavo, kad mokesčių reformos visoje Eu­ropoje neatliepia esamų problemų.

EK pareigūnai ir kelių Europos universitetų mokslininkai diskutavo apie mokesčių reformas ir jų politinius aspektus. Kalbėta apie teisingumo ekonomiką, daug pranešėjų akcentavo mo­kesčių naš­tos mažinimą, ypač mažas pajamas gau­nan­tiems asmenims. Tačiau nesigirdėjo, kad mo­kes­čių didinimas daugiau uždirbantiems, ką siūlo Lie­tuvos socialdemokratai, būtų pagrindinė ar re­komenduojama mokesčių pokyčio kryp­­tis.

Mokesčių mažai uždirbantiems našta dažniausiai lengvinama didinant neapmokestinamą minimumą, kas de facto yra progresi­nių mo­kesčių forma. Nuo 2009 m. tokia krypti­mi mo­kesčiai reformuojami ir Lietuvoje.

ES šalių mokesčių sistemų tikroji bėda – tikrai ne tai, ką, kaip įprasta prieš rinkimus, puolė tai­syti A.Sysas. Ne pirmi metai šalys narės, taip pat ir Lietuva, raginamos darbo apmokes­tinimą  mažinti, nes tai trukdo augti ekonomikai ir ma­žinti nedarbą.

EK analitikai apskaičiavo, kad nuo 2014 m. vi­durio iki 2015 m. vidurio devynios ES šalys dar­bui taikomus mokesčius sumažino, dar ke­tu­rios sumažino mokesčius mažiau uždirbantiems asmenims ar kitoms specifinėms grupėms, kilstelėdamos mokesčius didesnių pajamų gavėjams. Ir tik trys šalys (Bulgarija, Lat­vi­ja, Liuk­sem­­burgas) padidino darbo mokesčius.

EK rekomenduoja praplėsti mokestinę bazę (t.y. mokesčių naštą perkelti kitoms sritims, kad ir įvedant vadinamuosius žaliuosius ar nekilnojamojo turto mokesčius).

O svarbiausias dalykas – Lietuvai taip pat – reikėtų gerinti mokesčių surinkimą. EK Eko­no­mi­kos ir finansų direktorato ats­tovas Florianas Wohlbieris atkreipė dėmesį į vis dar didelį skirtumą tarp realiai surenkamų ir teoriškai galimų surinkti mokesčių.

Lietuva čia – prie lyderių: pagal galimo ir rea­liai surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) žirkles mus lenkia tik Rumunija, bet ir jo­je rezultatas šiek tiek geresnis nei prieš me­tus, o Lietuvoje atotrūkis dar padidėjo. Toks ato­­trūkis Lietuvoje maždaug pustrečio karto di­desnis nei ES vidurkis ir net per devyniskart di­desnis nei, pavyzdžiui, Suomijoje.

Tad Lietuvos mokesčių bėda tikrai ne tai, ką siūlo A.Sysas. Kodėl siūlo tai, kas pri­darytų tik žalos valstybės ateičiai?

Atsakymas lengvai nuspėjamas – iki rinkimų liko mažiau nei metai. Konferencijoje Briu­se­ly­je ne vienas kalbėtojas citavo EK pirmininko Jea­no Claude’o Junckerio frazę: visi politikai ži­no, kokių mokesčių reformų reikia, bet nežino, kaip po to būti perrinktiems.

 

 

Klasių kova be darbininkų klasės

Tags: , , , , , ,


BFL

Rugsėjo 10 d. prie Seimo įvykęs tik 8 proc. šalies dirbančiųjų vienijančių profsąjungų piketas turėjo tikslą sudaryti įspūdį, kad vadinamasis naujasis socialinis modelis, dėl kurio profsąjungos demonstravo, neva verčia dirbančiuosius dar didesniais bejėgiais, o darbdavius – visagaliais. Tačiau ši tariama kaktomuša vyksta esant abiejų pusių sutarimui maždaug dėl devynių dešimtųjų to modelio nuostatų.

Arūnas BRAZAUSKAS

Socialiniu modeliu vadinamas įstatymų projektų paketas, kurio branduolį sudaro naujas Darbo kodeksas (DK) ir įstatymai, reformuojantys socialinės apsaugos sistemą. Iš viso modelis apima daugiau kaip 40 taisomų ar naujai parašytų teisės aktų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu visa tai parengė mokslininkų ir ekspertų kolektyvas.

Vyriausybė apsvarstė socialinį modelį dar birželį ir Seimo sekretoriate įregistravo įstatymų paketą. Jis turėtų būti pateiktas Seimui rugsėjo 10 d. prasidėjusioje rudens sesijoje. „Veido“ šaltiniai Seime tikina, kad tikrai neketinama delsti ir socialinis modelis bus pateiktas parlamentui „greitai“. Po to prasidės modelio svarstymai Seimo komitetuose. Sesijos pradžios išvakarėse pateikimo data dar nebuvo nustatyta ir įtraukta į Seimo darbotvarkę, nebuvo parengtos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados.

Kompromisai pleškant petardoms

Socialinio modelio įstatymams gulint Seimo sekretoriate vyko intensyvus darbas Trišalėje taryboje. Rugsėjo 7-ąją SADM surengtoje spaudos konferencijoje Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė teigė, kad socialiniai partneriai susitarė dėl 82 proc. naujojo DK straipsnių. Likę 8 nesvarstyti straipsniai, o dėl 40 straipsnių fiksuoti socialinių partnerių nesutarimai. Pasak E.Radišauskienės, realu, kad pavyks susitarti dėl 90 proc. DK straipsnių, juolab iki rugsėjo 10 d. vyksiantys dar keli Trišalės tarybos posėdžiai.

Tačiau Seimui bus pateiktas tas socialinio modelio paketas, kuriam birželį pritarė Vyriausybė, o Trišalėje taryboje vėliau pasiekti kompromisai bus teikiami atskirai.  E.Radišauskienė: „Vyriausybė savo darbą atliko, o dabar Trišalė taryba, nes ji dirba, baigs derinti ir pateiks socialinių partnerių nuomonę dėl atskirų straipsnių. Seimas turės apsispręsti, kaip įvertinti vienas ar kitas nuostatas.“

Svarstymų Seime išvakarėse viešieji ryšiai priminė „paskutiniuosius šūvius“ prieš rinkimus. Seimo sesijos pradžios dieną prie parlamento surengtos protesto akcijos rengėjai šūkius sudėliojo taip, tarsi nieko nebūtų suderėta Trišalėje taryboje ir apskritai būtų protestuojama ne prieš parengtą DK projektą, o prieš kažkokį dokumentą, surašytą feodalizmo dvasia. Pasirinktas paprastas, tačiau, rengėjų supratimu, efektyvus visuomenės informavimo būdas – sudrebinti viešąją erdvę griausmingais „Ne!“: darbo užmokesčio mažinimui; maksimalios darbo savaitės ilginimui iki 60 valandų; profesinių sąjungų veiklos suvaržymui ir pan.

Įprastas masinių nuotaikų raiškos būdas – mitingas – kelia įspūdį, kad vyksta arši klasių kova, nors socialinis modelis pasiekia Seimą oponuojančioms jėgoms sutarus dėl daugelio pozicijų.

Antai protestuotojų šūkiui „Darbuotojų atleidimui, įspėjus prieš 3 dienas – Ne!“ veikiausiai pritartų nemažai darbdavių, nes, pagal teikiamą DK projektą, atleidimas įspėjus tik prieš 3 darbo dienas yra brangus darbdaviui – tektų sumokėti ne mažesnę nei 6 vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką.

Nuo pat viešų diskusijų dėl socialinio modelio pradžios jis pristatomas kaip būdas įveikti Lietuvos atsilikimą darbo santykių srityje. Lengvesnė darbuotojo atleidimo tvarka, galimybės lanksčiau tvarkyti darbo laiką bei kitos naujovės pristatomos kaip didinančios šalies ūkio konkurencingumą, patrauklumą investuotojams. Apie daugumą viešojoje erdvėje sklandančių šūkių, perspėjančių dėl teikiamo socialinio modelio „baisybių“, jo rengėjai yra parengę komentarus, kurie diskusiją nukreipia į dalykinę plotmę, jeigu besiginčijančios pusės išties to nori.

Tikimasi darbo vietų gausėjimo

SADM surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje, be E.Radišauskienės, dalyvavo teisininkas prof. Tomas Davulis (DK rengusios grupės vadovas), advokatas doc. dr. Tomas Bagdanskis, Rimantas Stanevičius, „Investuotojų forumo“ darbo santykių darbo grupės narys, skambėjo teiginiai, nuosekliai pagrindžiantys naujo socialinio modelio būtinumą.

Bene svarbiausia tezė, kurią išsakė visi dalyviai: dabartinis DK – barjeras kuriant darbo vietas. Bijodami griežtų sąlygų darbdaviai nekuria darbo vietų ir ieško šešėlinių įdarbinimo formų. Apklausos rodo, kad 42 proc. apklaustųjų aplinkoje yra žmonių, kurie dirba neoficialiai arba greta oficialaus atlyginimo gauna nelegalius vokelius.

T.Bagdanskio teigimu, dauguma dabar galiojančio DK garantijų yra „popierinės“: apie 90 proc. atleidžiamų darbuotojų apskritai negauna jokių išeitinių kompensacijų, du iš trijų atleidžiamų išeina „savo noru“, kuris iš tiesų nėra jų noras.

Pabrėžiama, kad dabartinis DK yra sovietinis palikimas, pritaikytas didelėms gamykloms ir visiškai nepritaikytas smulkiajam ir vidutiniam verslui, nors šis sukuria du trečdalius darbo vietų. Pasak T.Bagdanskio, DK dabar reikalauja paskelbti darbo grafikus prieš 7 dienas, tačiau mažos įmonės, kurios dirba tada, kai turi užsakymų, negali tokiu tikslumu numatyti savo darbų. „Investuok Lietuvoje“ tyrimas rodo, kad ir septyniems iš 10 samdomų darbuotojų svarbu yra dirbti lanksčiu darbo grafiku.

Pagal darbo santykių lankstumą ES Lietuva yra 21-oji – 6-a nuo galo. Iš 183 valstybių 143-ijose atsisveikinti su netinkamu ar nereikalingu darbuotoju yra pigiau ir paprasčiau nei Lietuvoje.

Naujuoju DK numatoma mažinti išeitines išmokas. Atsižvelgiant į aplinkybes jų dydis sudarytų nuo pusės iki dviejų mėnesių darbo užmokesčio. Kaip minėta, atleidžiant darbdavio valia ir nesant svarbių priežasčių numatoma iki 6 mėn. algos dydžio išeitinė išmoka, jeigu įspėta tik prieš tris darbo dienas. Tam tikrų darbo santykių reglamentavimą nuo 2018 m. siūloma perkelti į kolektyvines sutartis, taigi įstatymas numatytų tokių santykių galimybę, tačiau negarantuotų – reikėtų derėtis.

Nedarbo išmokos galės būti mokamos iki 9 mėn., jos didės iki 75 proc. gauto atlyginimo.

Naujasis DK numato lankstesnį darbo laiką, drauge leidžiant viršvalandinį darbą iki 12 val. per savaitę ir, be abejo, tik darbuotojo sutikimu. Būtų apskaitomas ne visas darbo laikas, o tik nukrypimai nuo darbo laiko normų – viršvalandžiai ir pan.

Įmonėse, kuriose 50 ir daugiau darbuotojų, siūloma įsteigti privalomas darbo tarybas – jos būtų sudaromos darbdavio iniciatyva. Darbuotojų patikėtiniai būtų renkami slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų susirinkime.

Tikimasi, kad DK pakeitimai, kurie čia pristatyti pasirinktinai, išjudins naujų darbo vietų kūrimą (aišku, detalus socialinio modelio nušvietimas, pavyzdžiui, šešių dešimčių naujų teisių, kurias įgauna darbuotojai, vardijimas ir aptarimas, žurnalo straipsnyje neįmanomas). Prognozuojama, kad vien darbo santykių liberalizavimas paskatins darbdavius per tam tikrą laiką sukurti Lietuvoje apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, dėl to nedarbo lygis sumažės iki 7 proc.

Viešos kolizijos dėl socialinio modelio daugiausia apsiriboja ginčais dėl darbo trukmės ir išeitinių išmokų. Daug mažiau kalbama, kad modelis numato privalomą pensijų indeksavimą. Pagal naują tvarką, „Sodrai“ tenkančios darbdavio įmokos gali būti kasmet mažinamos (galimybė yra, nors Vyriausybė to daryti neįpareigota).

Dėl to atsiradusį „Sodros“ deficito padidėjimą ar lėtesnį, nei planuota, mažėjimą kompensuotų valstybė. Apie atsirandančių skylių finansavimą atsakoma lakoniškai: darbo santykių liberalizavimas pagyvins ekonomiką, padidins visumines mokesčių įplaukas – tai ir padengs pensijų reformos išlaidas, o naujų mokesčių žadama neįvesti.

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, vienas su pensijų reforma susijusios socialinio modelio dalies autorių, „Veidui“ sakė, kad dėl išeitinių išmokų sumažėjimo, taip pat galimo „Sodros“ tarifų mažinimo darbdaviui palengvėjusi našta galėtų atlaisvinti išteklius atlyginimams kelti. O jų didėjimas būtų neišvengiamas, pavyzdžiui, minimalią mėnesinę algą (MMA) pagal naująjį DK būtų galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Kadangi neįveikiamų nesutarimų tarp socialinių partnerių nėra daug, profsąjungų vadovybė dabar linkusi suteikti protestams kitą atspalvį: neva reikia priminti parlamentarams, kad socialinį modelį būtina įteisinti kuo skubiau.

Seimas kol kas atsipalaidavęs

Nuogąstavimai, kad socialinis modelis įklimps Seime, turi pagrindo. Dabartinis parlamentarų informuotumas apie keturias dešimtis teisės aktų yra menkas, o politinių jėgų pozicijos dėl modelio galutinai aiškės tik svarstymų metu. Tikėtina, kad rudenį Seime atsiras svarstymų serialo Trišalėje taryboje naujesnė versija, taigi debatai užims laiko, juolab kad pagal geriausias parlamentinio turgaus tradicijas viešai galima ginčytis dėl vieno, o tikrasis užkulisinių derybų objektas – visai kitas.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas „Veidui“ sakė, kad, jo spėjimu, labai mažai Seimo narių nuodugniai išstudijavo socialinio modelio įstatymus – gal šiuo klausimu daugiau išprusę kai kurių parlamentarų patarėjai. Jo vertinimu, ekonomikos rodiklių kreivėms, pavyzdžiui, darbo našumui, šiuo metu kylant į viršų, darbo užmokesčio kreivė nuo jų atsilieka.

Politinių jėgų taktiką Seimo debatuose, matyt, nemažai lems 2016 m. Seimo rinkimai. Kadangi koziriai kol kas kišenėse ir rankovėse, galima spėti, kad politiniame turguje garsiausiai bus diskutuojama dėl DK, nes prieš rinkimus politinės jėgos bus linkusios „paskirti“ kaltus dėl ženklaus dirbančiųjų teisių pabloginimo arba priešingai – išaukštinti labiausiai nusipelniusius, kurie užkirto tam kelią.

Kyla pavojus, kad tokios diskusijos užgoš esmines problemas, nes pagal įstatymų nuostatas, kurios dabar kelia daugiausia aistrų, tvarkoma mikroskopiškai mažai darbo santykių. Galima tikėtis, kad išloš pensininkai, dėl kurių reikalų kol kas mažiausiai diskutuojama. Mat kas norės būti niekšu, kuris priešinosi pensijų sistemos išlaisvinimui nuo politinės konjunktūros – reguliariam pensijų indeksavimui.

Kitas klausimas: iš kur paimti pinigų socialinės apsaugos reformai nedidinant mokesčių? Viltys siejamos su geruoju aitvaru, kuris ims nešti gėrybes, vos tiktai bus įteisintas naujasis socialinis modelis.

Stora prognozių knyga

2024 m. vidutinis bruto atlyginimas (t.y. popieriuje) šalyje sieks 1034,49 euro. Taip prognozuojama knygoje „Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai“, kurią 2013 m. išleido Lietuvos socialinių tyrimų centras (autoriai: Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navickė, Jolita Junevičienė). Autoriai viliasi, kad toks lygis bus pasiektas, nors demografinės būklės pagerėjimo nenumatoma.

Statistikos departamento duomenimis, šįmet nuo vasario iki rugpjūčio šalies gyventojų skaičius sumažėjo 17 811 žmonių (tai gimimų, mirčių ir deklaruotos migracijos balansas). Oficialus gyventojų skaičius metų pradžioje – 2 918 598 – jau yra maždaug 70 tūkst. mažesnis, nei prieš porą metų prognozavo minėtos knygos autoriai.

Gyventojams nykstant šių metų tempais – po 3 tūkst. kas mėnesį, nekyla abejonių, kad lengvai išsipildys kita autorių prognozė: 2060 m. vienam 65 metų amžių perkopusiam senjorui teks 1,9 darbingojo. Šiuo metu pensinio ir darbingo amžiaus gyventojų santykis yra 1:4,3. Apvalindami skaičius ir atsiribodami nuo detalių sakytume, kad šiandien vienam pensininkui išlaikyti dirba 4 žmonės, po 45 metų tokia našta teks dviem dirbantiesiems.

Subalansuoti „Sodros“ įmokas ir išmokas gali tik spartus darbo jėgos aktyvumo ir darbo našumo (produktyvumo) didėjimas – vis daugiau žmonių dirba (mažėja nedarbas), jie daugiau padaro. Tačiau prognozuojami darbo jėgos aktyvumo, darbo našumo rodikliai nepakankami, kad būtų atsvertos neigiamos gyventojų senėjimo ir emigracijos pasekmės. Darbo našumo didėjimas didintų ir „Sodros“ pajamas. Tačiau, knygos autorių požiūriu, prognozuojamas trumpėsiantis darbo laikas atsvertų palankų darbo našumo didėjimo poveikį.

Vis dėlto, net ir esant dabartinėms tendencijoms, „Sodros“ deficitas mažėtų ir, prognozuotojų teigimu, apie 2024 m. siektų gal 7,5 mln. eurų ir 2025 m. galėtų būti įveiktas. Dabartinis deficitas atsirado dėl 2008 m. didintų išmokų ir nuo 2009 m. prasidėjusio įmokų mažėjimo, kurį sukėlė pasaulinė finansų krizė. Šįmet septynių mėnesių „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 159,9 mln. eurų – 30,7 proc. (70 mln. Eur) mažiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį ir 10,6 proc. (18,9 mln. Eur) mažiau, nei planuota.

Knygos autoriai teigė, kad labiausiai dabartinėje socialinės apsaugos sistemoje pasigendamas dalykas – su gyvenimo lygio kilimu ir infliacija susietas išmokų indeksavimas. Jie taip pat prognozavo, kad socialinis draudimas anksčiau ar vėliau bus remiamas iš kitų mokesčių (pajamų, pelno, PVM ir t.t.) surinktomis lėšomis, nes vien draudimo įmokų nepakaks (pavyzdžiui, Lenkijoje penktadalis socialinio draudimo pajamų išmokoms imama iš biudžeto).

Pensijų indeksavimas ir jų finansavimas ne iš „Sodros“ mokesčių – kol kas mažai diskusijų keliančios naujojo socialinio modelio naujovės.

Menamas, bet realistinis pavyzdys

Socialinio modelio autoriai viliasi, kad naujieji įstatymai sumažins šešėlinės ekonomikos mastą. Ar šešėliniai darbo santykių klodai lengvai išjudinami vien DK pakeitimais?

Įsivaizduokime įmonę, kuri turi kelis padalinius, užsiimančius atitinkamai informacinėmis technologijomis, nuotoliniu pardavimu, reklamos ir viešųjų ryšių paslaugomis, – derinys nėra neįmanomas. Ten dirba daugiau nei 50 žmonių – daugiausia jaunimas. Aukštojo išsilavinimo neturi tiktai biuro vadybininkės, kitaip tariant, sekretorės. Visi kiti – programuotojai arba humanitarai su diplomais. Kažkuri iš dviejų buhalterių pildo vadinamuosius tabelius, kuriuose fiksuojamas išdirbtos darbo valandos.

Tai toks pat laiką gaišinantis popierizmas, kaip priešgaisrinės apsaugos ar darbo saugos popierių tvarkymas: jokių instruktažų nebūta, tūlas darbuotojas neparodys, kur guli vaistinėlė, jei tokia iš viso yra, o vieninteles duris, pro kurias galbūt galima išsigelbėti kilus gaisrui, ir šiaip visi žino, nes pro jas ateinama į darbą.

Tabeliai, nevykstantys instruktažai – gamykloms pritaikytos darbo teisės palikimas, tačiau dirbti tai netrukdo, nors formalumams gaištami vieno ar dviejų administracijos darbuotojų darbadieniai.

Kadangi įmonė iš esmės parduoda „orą“ – įvairias su informacija susijusias paslaugas, kurių „kietoji“ dalis – kompiuterių programų priežiūra, iš esmės darbas kūrybinis, ir savininkai tą puikiai supranta. Todėl pro duris nebūtina įeiti visiems vienodu laiku. Galima susitarti ir dėl „ne visos darbo dienos“, ir dėl „darbo iš namų“ – kabutės parašytos todėl, kad darbo dienos trukmės sąvoka šioje įstaigoje iš esmės neturi jokios prasmės.

Darbo laikas nenormuojamas, todėl neaišku, kas galėtų būti viršvalandžiai. Čia toleruojamas ir skatinamas darbštumas, tiksliau, „persidirbimas“, tačiau sunku apgauti vadovus atėjus į darbą valandą prieš jo oficialią pradžią ir pasilikus ten iki išnaktų. Vertinamas apčiuopiamas rezultatas, tad koks skirtumas, kur tai pasiekiama – galima dirbti ir kavinėje. XXI amžiaus darbo stilius čia seniai įsigalėjęs – vien todėl, kad tai neformalūs, šešėliniai susitarimai, kurių neužčiuops Darbo inspekcija.

Kitas įdomus dalykas – tvarkingai pagal įstatymus pildomi popieriai rodo, kad beveik visi darbuotojai įdarbinti ne visą darbo dieną (paprastai kalbant, puse ar dar mažiau etato). Jų oficialiai gaunami atlyginimai gerokai mažesni už MMA. Skirtumą tarp „baltos“ algos ir realių pajamų darbuotojai gauna vokeliuose su „juodais“ pinigais, nors banknotai spalvoti.

Ar kolektyvas dėl to protestuoja? Galbūt kai kas nepatenkintas, tačiau maištų dėl to nekyla. Kiekvieno naujai priimamo paklausiama, ar jis sutinkantis būti šešėlinės schemos dalyviu. Galima nesutikti, tačiau tada arba neįsidarbinsi, arba neilgai dirbsi. Esama konsensuso tarp darbdavių ir darbuotojų, kad geriau nelegalus darbas, negu jokio darbo.

Šį iš kelių šaltinių liudijimų sudėliotą vaizdelį galima pildyti realistinėmis detalėmis. Darbdaviai nelabai bijo sankcijų, nes puikiai susipažinę su tų sankcijų skyrimo ir taikymo tvarka. Kadangi įmonė nuolat apskundžiama, joje periodiškai lankosi Darbo inspekcijos pareigūnai. Išdaliję, paskui surinkę apklausų lapelius, jie dingsta tam, kad sukurptų dar vieną ataskaitą apie patikrinimą. Sunku įsivaizduoti, kad tokioje įstaigoje bus rimtai žiūrima į reikalavimą turėti skaidrias darbo apmokėjimo sistemas, kaip to reikalautų naujo DK projektas.

Vargu ar tokia darbo santykių kultūra gali pasikeisti iš vidaus. Darbdavio ir darbuotojo pozicijos nelygiavertės (ne veltui naujajame DK norima fiksuoti nuostatą, kad dirbantieji – silpnoji pusė). Korupcinė kultūra nuleidžiama iš viršaus – vokelių tvarką įveda darbdavys.

Bandymai racionaliai derėtis dėl darbo santykių, tam tikslui susitelkiantys neformalūs būreliai ar pagal įstatymus kuriamos profsąjungos laikoma maišto apraiškomis, ir maištininkai galiausiai išėdami iš darbo. Konflikto viešinimas sukelia bangeles žiniasklaidoje, tačiau ką nors pakeisti gali teismai ar kitos valdžios institucijos.

Pirmuoju atveju reikalingi įrodymai, antruoju atveju būtina, kad institucija nebūtų darbdavių veiksmus pridengiantis stogas. Šešėliniai santykiai gana lengvai aptinkami pagal „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai teikiamą informaciją.

Kodėl šešėlis nenušviečiamas akinama sankcijų šviesa? Dėl institucijų menkų galių, skurdžių išteklių (teisingumas kainuoja!) ir pareigūnų korupcijos.

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...