Pinigai. Paprastam žmogui matematika, tikimybėmis ir skaičiavimais pagrįstas algoritminis investavimas, palyginti su klasikiniais investavimo būdais – į akcijas, obligacijas, auksą ar nekilnojamąjį turtą, atrodo kaip kosmosas.
„Jei taksistas sako, kad reikia pirkti auksą, vadinasi, jį reikia parduoti. Kol kas apie algoritminį investavimą taksistai nešneka, vadinasi, čia verta investuoti“, – juokauja vienintelio Lietuvoje ir Baltijos šalyse algoritminės prekybos metodu veikiančio investicinio fondo „Algoritmic Trading Portfolio“ valdytojas dr. Aistis Raudys, paklaustas, kodėl žmonės turėtų rinktis mūsų šalyje kol kas mažai žinomą investavimo būdą.
Algoritminis investavimas skirtas informuotiems investuotojams ir priskiriamas prie didesnės rizikos investavimo instrumentų. Bet ir potencialiems investuotojams Lietuvoje šis alternatyvus fondas – vis dar egzotika. Pasak A.Raudžio, visuomenėje apskritai vyrauja neigiamas ir iškreiptas požiūris į investicinius fondus, nulemtas, matyt, finansinio neišprusimo ir iš dalies ekonominės krizės, kurios metu investicijos į akcijas daugeliui pridarė didelių nuostolių.
„Žmonėms investiciniai fondai asocijuojasi tik su akcijomis. Bet fondai gali būti labai įvairūs: Lietuvoje jau turime žaliosios energetikos fondą, kuris investuoja į vėjo jėgaines, žemės fondą, superkantį ir ūkininkams nuomojantį žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau reikia pripažinti, kad algoritminis investavimas yra ne toks paprastas ir kiekvienam suprantamas metodas. Netgi registruojant fondą Lietuvos banke teko įdėti nemažai pastangų, kad supažindintume banko specialistus su šia naujove“, – sako A.Raudys.
Idėją steigti alternatyvų investicinį fondą jis parsivežė iš Londono, kuriame praleido dešimt metų. Vilniaus universitete baigęs informatikos mokslus ir apgynęs daktaro disertaciją apie dirbtinį intelektą A.Raudys iš pradžių dirbo „London South Bank university“ universitete, duomenų analitikos įmonėje, o vėliau pradėjo sėkmingą finansinę karjerą Londono Sityje veikiančiuose didžiausiuose pasaulio bankuose „Deutsche Bank“, „Societe Generale“, „BNP Paribas“, kur pirmą kartą ir susipažino su algoritminės prekybos metodais.
„Kai kartu su žmona Žydrina vykome į Didžiąją Britaniją, planas buvo paprastas – užsidirbti pinigų, kad galėtume be paskolų Lietuvoje pasistatyti namą. Planą įvykdyti pavyko praktiškai per trejus metus, įsidarbinus Londono Sityje“, – sėkmingą karjerą viename iš pasaulio finansų centrų prisimena 39-erių vyras.
Londone gimė du poros vaikai, o šiuo metu tris vaikus auginanti Raudžių šeima jau laukia ir ketvirtosios atžalos.
2009 m. į Lietuva sugrįžęs A.Raudys unikalią savo patirtį kiekybinių finansų ir algoritminės prekybos srityse pritaikė su bendrove „Orion Asset Management“ kurdamas alternatyvų investicinį fondą, į kurį investavo ir savo šeimos bei draugų pinigus. Lietuvos banko leidimu fondas veikia nuo 2012 m. spalio, o prekiauti pradėjo nuo 2013 m. sausio.
Paprastai kalbant, tokiame fonde investicinius sprendimus priima matematika. Algoritminis investavimas panašus į klasikinį, tik pastaruoju atveju investavimo galimybės ieško, analizuoja, ją seka ir sprendimą investuoti priima analitikas, o algoritminėje prekyboje analitikas šią analizę perteikia kompiuterine kalba, kad investavimo (pirkimo-pardavimo) veiksmas būtų atliktas automatiškai. Algoritmai be žmogaus pagalbos analizuoja rinkos situaciją ir atitinkamai suformuoja pavedimus dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo ar pardavimo. Vienu metu algoritmai gali stebėti iki 20 tūkst. skirtingų finansinių priemonių ir radus galimybę – investuoti. Kadangi prekiauja daug skirtingų algoritmų (šiuo metu fondo portfelyje yra apie 6 tūkst.), kažkuriam suklydus ir patyrus nuostolį, daugybė kitų tuo metu uždirba pelną.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Loading ...