SMM nuotr.

Naujaisiais mokslo metais pedagogų laukia palankūs pokyčiai: daliai jų didės atlyginimų koeficientai.

Saulė Marcinkevičiūtė

Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų mažiausiai uždirbančių mokytojų padėčiai pagerinti. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir
maksimalų.

Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, mini-malių koeficientų neliks, visi bus pa kelti bent iki vi durkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuoja-mos pa gal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse
tarnybose dirbantiems psichologams, specialie-siems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad algos iki 5 proc. didės 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

SMM nuotr.

Valstybės sektoriuje algos kyla ketvirtas ketvirtis iš eilės. Keista, nes oficialiai tikinama, kad jos nėra didinamos, be to, ūkio augimas stabtelėjo ir ateities prognozės pesimistiškesnės nei anksčiau, tad pagrindo jas kelti – jokio.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 0,4 proc., iki 2116 Lt. Algos valstybės sektoriuje sudarė 2244,8 Lt ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 proc. Privačiame sektoriuje alga kur kas mažesnė – 2036,2 Lt, mažiau ir padidėjo – 0,4 proc.
Pramonininkų konfederacijos finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas stebisi, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis kyla ketvirtą ketvirtį iš eilės, o privačiame – trečią ir mažesniais tempais. Reikia turėti omeny, kad ir per krizę privatus sektorius buvo priverstas algas mažinti beveik 3 proc. daugiau, nei jos sumažintos viešajame. „Kai didėja neramumai finansų rinkose ir darosi vis brangiau skolintis, o biudžeto deficitas viršija 5,1 proc. BVP, šiandien vargu ar tinkamas laikas didinti algas viešajame sektoriuje, juolab oficialiai tikinant, kad jos nedidėja. Kai deramasi dėl minimalaus atlyginimo, Vyriausybė tikina, kad dėl įtampos finansų rinkose jo negalima kelti, tačiau tai negalioja patiems valdininkams ir jau šiuo metu didina biudžeto deficitą“, – piktinasi A.Izgorodinas.
Oficialiai ir kitąmet viešajame sektoriuje atlyginimų kelti nežadama, tačiau valstybės biudžeto projektas remiasi prognozėmis, kad vidutinė alga valstybėje  2012 m. didės 5,5 proc.

BFL

Gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimų vis labiau auga, tačiau dauguma šalies įmonių atlyginimų kelti dar nepasirengusios arba juos kelia tik simboliškai.

Kaip rodo “CVmarket.lt” duomenys, lietuviai šių metų sausio-gegužės mėn. pageidavo vidutiniškai 17 proc. didesnių atlyginimų nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Pagal pageidaujamo atlyginimo didėjimą pirmauja logistikos (37 proc.), finansų (28 proc.) bei statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus (18 proc.) darbuotojai. Dirbantys vadovaujamą darbą šiemet pageidauja taip pat maždaug penktadaliu didesnio atlyginimo.

“Tiek 2009 m., tiek 2010 m. gyventojų lūkesčiai dėl atlyginimų krito ir tik neseniai jie pradėjo augti. Pagrindinės šio reiškinio priežastys yra dvi: pirma, ekonomika atsigauna, antra, pagerėjo galimybės įsidarbinti užsienyje”, – komentuoja “CV Market” rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra.

Tačiau Statistikos departamento ir “Consulteam Baltics” duomenys rodo, kad dauguma įmonių darbo užmokesčio biudžetus didina dar labai nežymiai arba stengiasi išlaikyti tą patį algų lygį, kaip ir pernai.

Kovą “Mercer” atliktos Lietuvoje veikiančių tarptautinių įmonių apklausos duomenimis, darbdaviai 2011 m. atlyginimus kels vidutiniškai 2,8 proc. “Deja, toks atlyginimų didinimas nekompensuos kainų augimo – suderinta metinė infliacija prognozuojama 3,5 proc., tad realaus darbo užmokesčio, sykiu ir perkamosios galios didėjimo, darbuotojai šiemet nepajus”, – teigė “Consulteam Baltics” tyrimų vadovė Baltijos šalims Jurgita Blinstrubaitė.
Didžiausio atlyginimų didėjimo šiemet gali tikėtis IT, finansų ir pardavimo specialistai, statybininkai – jų algų atsigavimas po krizės bus sparčiausias.

Vadovaujančias pareigas einantiesiems darbo užmokestis, anot ekonomistų, šiemet jau turi galimybių ūgtelėti. Atlyginimai turėtų kilti ir kvalifikuotiems specialistams, kurių Lietuvoje vis labiau trūksta, rašo “Verslo žinios”.

Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų užmokestis, prognozuojama, pastebimiau nekils dar bent dvejus metus.

“Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, ypač tam tikros srities specialybių, kurių trūksta Lietuvoje, atlyginimai augs greičiau. Mažesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimai šiemet ir, tikėtina, 2012 metais nesikeis”, – sakė “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu, anot jo, jaučiamas informacinių technologijų, kitų aukštųjų technologijų specialistų trūkumas. Gerų inžinierių, technologų stygių jau jaučia ir atsigaunančios statybų bei gamybos bendrovės.

Geresnius metus ir daugiau galimybių gauti kiek didesnį atlyginimą ekonomistai mato ir vadovaujančias pozicijas užimantiems darbuotojams, bent jau dirbantiems tose įmonėse, kurių rezultatai 2010 metais sparčiai augo.

Esą nemaža dalis įmonių Lietuvoje teigia pasiekusios prieš nuosmukį turėtas pajamas, taigi šiemet jos jau turėtų kompensuoti per pastaruosius dvejus metus sumažintus atlyginimus.

“Šiemet aukštesnio lygio vadovų atlyginimai turėtų gerokai išaugti. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis Europoje, vadovų atlyginimai buvo ir įšaldyti, ir sumažinti, taigi ta skylė po truputį bus lopoma. Šiemet atėjo tam laikas”, – teigė “DnB Nord” banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Pasak ekonomistės Jurgitos Pumpalavičiūtės, aukščiausio lygio vadovų atlyginimai Lietuvoje šiuo metu yra pakankami, ir šiemet jie esą neturėtų pastebimai didėti.

“Žemesnio rango vadovų poreikis dar yra mažas. Jų labiau reikės, kai pradės ekonomika atsigauti”, – sako J.Pumpalavičiūtė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2011 metais vidutinis darbo užmokestis turėtų kilti 2,2 proc., o paslaugų ir prekių kainos – 2,6 procento.

Finansų ministerija siūlo atidėti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą teisėjams neribotam laikotarpiui, kol Lietuvoje yra susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, teigia Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė.

“Teisėjų tarybai yra pateiktas aprobuoti įstatymo projektas (…) Jame numatyta stabdyti šio įstatymo galiojimą tam tikram laikotarpiui”, – BNS sakė L.Garnelienė.

Įstatymo projekte, anot Teisėjų tarybos pirmininkės, teigiama, kad “nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo ketverių metų terminas (kuris yra numatytas iki 2012-ųjų pabaigos – BNS) sustabdomas laikotarpiui, kurio metu valstybėje yra susiklosčiusi sunki ekonominė, finansinė padėtis, kai tokios padėties buvimas valstybėje konstatuotas”.

Pašnekovės teigimu, Teisėjų taryba linkusi projektui pritarti, tačiau jame gali būti ir pakeitimų. Iki pirmadienio popietės Tarybos nariai elektroniniu būdu balsuos, ar pasirinkti Finansų ministerijos siūlymą, ar teikti savo siūlymą, kad grąžinimas būtų pratęsiamas kasmet, atsižvelgiant į valstybės finansinę situaciją.

Teisingumo ministerija BNS informavo, kad šiais metais neskirta nė lito teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai kompensuoti. 2010 metų biudžete tam tikslui lėšų ne buvo numatyta.

L.Garnelienė tvirtino, kad nei Teisėjų taryba, nei teisėjai dėl to pretenzijų nekėlė – visi suprato susidariusią situaciją.

“Pagal įstatymą, jie turi tik sprendimą derinti su teismų savivalda, ir mes pripažinome, kad jei (lėšų – BNS) nėra, tai nėra. Klausimų (teismų savivalda – BNS) nekėlė, nes visiems ta situacija buvo suprantama, mums buvo labiau svarbu pats teismų finansavimas, o ne skolos grąžinimas”, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė.

“Kol kas situacija yra rami. Neatsirado papildomų ieškinių. Visi suprato situacijos rimtumą ir susitaikė su ta mintimi, kad nenumatyta”, – tvirtino L.Garnelienė.

Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai nesumokėtai teisėjų darbo užmokesčio daliai kompensuoti buvo skirta 10 mln. litų.

Iš viso yra 841 teisėjas, kuriam turi būti grąžinta nesumokėta darbo užmokesčio dalis.

Pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, iš viso per ketverius metus numatyta grąžinti 56,4 mln. litų.

Baigiantis metams ministerijas ir kitas institucijas turėtų pasiekti 8,7 mln. litų valdininkų išeitinėms kompensacijoms ir darbuotojų, perkeltų iš panaikintų apskričių viršininkų administracijų, algoms.

Vyriausybė trečiadienį nutarė keturioms ministerijoms ir dviem įstaigoms siūloma paskirstyti 3,6 mln. litų. Tokia suma esą reikalinga atleistų klerkų išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dar 5,1 mln. litų atseikėta ministerijoms, įdarbinusioms dalį metų viduryje likviduotų apskričių viršininkų administracijų darbuotojų,

“Papildomų lėšų šioms reikmėms neprašoma, pinigai paskirstomi kiekvieną metų ketvirtį”, – “Lietuvos žinioms” sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Dėl etatų mažinimo iš ministerijų atleistų darbuotojų kompensacijoms ir išlaidoms, susijusioms su apskričių viršininkų administracijų funkcijų perskirstymu, šiemet jau buvo išleista beveik 14 mln. litų.

Vyriausybei pritarus, Aplinkos ministerijai iš Finansų ministerijos administruojamos programos “Valstybės valdymo reformos išlaidos” bus pervesta 720 tūkst. litų. Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė teigė, jog tiek institucijai atsiėjo etatų mažinimas ir įvykdyta pavaldžių įstaigų reforma. Metų pradžioje buvo sujungtos kelios Aplinkos ministerijos žinioje buvusios įstaigos, dar keletas pavaldžių institucijų apskritai panaikintos. Taip “sutaupyta” daugiau kaip 200 etatų.

“Išeitines išmokas ministerija sumokėjo iš savo biudžeto. Dabar tiesiog atgausime išleistus pinigus iš specialiosios programos”, – tvirtino R.Karnackaitė.

Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos planuojama pervesti 800 tūkst. litų. Kaip dienraščiui sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ramutė Liupkevičienė, būtent tokios sumos prireikė muitinės darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. Šių metų vasarą buvo atsisakyta dviejų teritorinių muitinių – Panevėžio ir Šiaulių. Vietoj penkių teritorinių muitinių liko trys.

“Vasarą atleidę apie 90 žmonių kreipėmės į Finansų ministeriją, kad išeitinės kompensacijos būtų apmokėtos iš specialiosios programos lėšų, tačiau mūsų paprašė palaukti iki spalio. Buvusiems darbuotojams išmokas skyrėme iš savo biudžeto, todėl dabar šias lėšas reikia susigrąžinti”, – aiškino R.Liupkevičienė.

Darbuotojų išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinama skirti 653 tūkst. litų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) – 364 tūkst. litų, Susisiekimo ministerijai – 153 tūkst. litų.

960 tūkst. litų bus pervesta VRM, kad ši išmokėtų išeitines kompensacijas tiems valstybės tarnautojams, kurie dirbo apskričių viršininkų administracijose. Dar 693 tūkst. litų VRM ketinama skirti darbuotojų, perkeltų į ministeriją, kai buvo panaikintos administracijos, atlyginimams. “Panaikinus apskritis VRM deleguota regionų plėtros funkcija. Jai įgyvendinti įkurtas Regionų plėtros skyrius, turintis 3 darbuotojus, ir 10 poskyrių apskrityse. Čia dirba nuo 3 iki 5 žmonių”, – dėstė VRM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė.

Iš apskričių viršininkų administracijų perkeltoms pareigybėms išlaikyti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bus skirta 3,3 mln. litų, Aplinkos ministerijai – 28 tūkst. litų, Kultūros ministerijai – 13 tūkst. litų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 176 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerijai – 610 tūkst. litų, Ūkio ministerijai – 693 tūkst. litų, ŽŪM – 42 tūkst. litų, Ministro pirmininko tarnybai – 193 tūkst. litų.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek reikėtų atleisti policijos pareigūnų, kad likusiems pareigūnams būtų įmanoma padidinti atlyginimus, penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

“Prie šio finansavimo didėti policininkų algos gali tik vienu keliu – atleidus tam tikrą skaičių darbuotojų ir tas lėšas nukreipus algų padidinimui likusiems darbuotojams, bet tokiu atveju reikalingi tam tikri įstatymų pakeitimai”, – sakė policijos vadovas.

Vis dėlto V.Telyčėnas pabrėžė, kad jo nuomone, Lietuvoje policijos pareigūnų nėra pernelyg daug, todėl reikėtų eiti kitu keliu – nedidinti atlyginimų, bet išsaugoti darbo vietas.

“Mes skaičiuojame dabar, kiek reikėtų žmonių atleisti, norint pakelti atlyginimus, ir paraleliai turi būti labai greitai pakeisti įstatymai, leidžiantys pakelti tuos atlyginimus”, – kalbėjo generalinis komisaras.

Jis tvirtino nežinąs, kiek galėtų būti atleista pareigūnų – tai esą paaiškės, kai bus patvirtintas biudžetas. Pasak V.Telyčėno, pateikti yra du policijos biudžeto variantai: vienas tokio pat dydžio kaip ir šiais metais, ir kitas – 10 proc. mažesnis.

Policijos vadas taip pat sakė, kad ir kitais metais numatoma optimizuoti policijos veiklą, pavyzdžiui, pervesti mažus komisariatus į nuovadų lygį, mažinti pavaduotojų skaičių mažuose komisariatuose, atsisakyti budinčių dalių mažuose komisariatuose jas paliekant tik apskričių centruose.

“Pagrindinis prezidentės palinkėjimo akcentas buvo tai, kad net šiomis sąlygomis policijai svarbiausia laiku reaguoti į žmonių pagalbos šauksmą, į nusikaltimo vietas atvykti savalaikiai, į žmonių iškvietimus, kas praktiškai sudėtinga prie šio biudžetinio finansavimo”, – kalbėjo policijos vadas.

Penktadienį Lietuvoje minima Policijos arba Angelų sargų diena.