Maskvoje vykstančioje parodoje “Prodexpo 2011″ dalyvaujanti įmonių grupė “Alita” labai netrukus pradės tiekti į Maskvą naują produktą – gazuotą degtinę.

“Jau pasirašėme sutartį su stambiu Rusijos importuotoju. Belieka surasti gerų platintojų, kurie pardavinės mūsų produkciją įvairiuose regionuose”,- “Lietuvos rytui” sakė “Alitos” pardavimų vadybininkas Mantas Krugelis.

Anot dienraščio, “Alitai” Rusijoje gali pasisekti, nes šalyje nuo seno įprasta degtinę maišyti su šampanu ir vadinti šį kokteilį “Baltoji meška”.

Bendrovė “Pieno žvaigždės” Rusijoje 15 metų platina savo produktus su prekės ženklu “Svalia”. Įmonės komercijos direktorius Eugenijus Budreika planuoja, kad šįmet pardavimas Rusijoje išaugs ne mažiau kaip 10 proc, nors už kiekvieną įvežtą produkcijos kilogramą bendrovė moka apie eurą muito ir kitų mokesčių.

Mėsos perdirbimo bendrovė “Biovela Group” į parodą Maskvoje atvyko tik antrą kartą ir pirmą dieną sėdo prie derybų stalo su Maskvos, Sankt Peterburgo ir Jekaterinburgo atstovais.

“Anksčiau į Rusiją tiekėme tik šviežią mėsą, o dabar norime pardavinėti gatavą produkciją -vytintą mėsą, įvairias dešras. Mes sėkmingai jas parduodame Europoje, todėl tikimės rasti pirkėjų ir Rusijoje. Viliamės kas mėnesį tiekti ne mažiau kaip vilkiką produkcijos – apie 20 tonų. Toks pasiūlymas būtų įdomus ir dideliems prekybos tinklams”, – sakė “Biovela Group” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.

Alaus gamybos bendrovė “Švyturys-Utenos alus” įsitvirtino Rusijos rinkoje ir spartina apsukas. Per 2010 metus eksportas į šią šalį išaugo daugiau nei 5 proc, palyginti su 2009-aisiais, o į “mažąją Rusiją” – Kaliningrado sritį – maždaug trečdaliu.

Teismas antrą kartą išteisino buvusį Valstybės turto fondo (VTF) vadovą Povilą Milašauską, kuris kaltintas piktnaudžiavus tarnyba ir padarius valstybei žalos privatizuojant didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę “Alita”.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį panaikino P.Milašauskui nepalankų Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą ir jį išteisino, nes jis nepadarė veiklos, turinčios baudžiamosios veiklos pobūdį, skelbiama teismo sprendime.

Vilniaus apygardos prokuroras Dainius Vilimas žurnalistams negalėjo pasakyti, ar skųs teismo sprendimą. Jis teigė turintis susipažinti su juo išsamiau.

Sprendimas per 3 mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pats P.Milašauskas ir jo advokatas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo nuomone, nors privatizavimo konkurse dalyvavęs ir vėliau iš jo pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca (Luidžiterco Bosca) pasiūlė didžiausią kainą, tačiau jis nebuvo iniciatyvus baigiant derybų procesą, neužtikrino, kad bus atsiskaityta, nesirūpino, kad jo atstovai turėtų įgaliojimus, nepalaikė ryšio su pardavėju, todėl atrodo, kad buvo ieškota palankiausių sąlygų pasitraukti iš konkurso.

Anot teismo, P.Milašauskas, pasirašydamas sprendimą iš “Alitos” privatizavimo konkurso pašalinti L.Bosca, neturėjo pagrindo numatyti, kad dėl jo veiklos gali atsirasti žala valstybei.

Teismas, įvertino tai, kad P.Milašauskas, norėdamas išsiaiškinti, jog derybų procese nebuvo padaryta pažeidimų, pasitelkė specialistus, ir pasirašydamas įsakymą dėl L.Bosca pašalinimo iš konkurso, negalėjo numatyti, kad teisininkai suklydo ir dėl to bus padaryta žala valstybei. Anot teismo, buvęs Turto fondo vadovas elgėsi teisėtai.

Teismo nuomone, P.Milašauskas pasitikėjo teisininkų išvadomis, kad viešųjų pirkimų komisija teisės aktų nepažeidė, tačiau pasitikėjimas nėra nusikalstamas. P.Milašauskas, anot teismo, neturėjo pagrindo abejoti teisininkų kompetencija.

Anot teismo, P.Milašauskas rėmėsi teisininkų išvadomis ir savo veiksmų pasekmių nesuvokė dėl objektyvių aplinkybių, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. P.Milašauskas, betarpiškai bendraudamas su teisininkais, stebėjo derybų procesą.

Pirmosios instancijos teismas pernai rugpjūtį P.Milašauską pripažino piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.

P.Milašauską išteisinusį sprendimą vėliau priėmė Vilniaus apygardos teismas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželio 1-ąją išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Pernai Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.

“Alita” 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – bei “Alitos” generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.

Koncerno “MG Baltic” bendrovė “Mineraliniai vandenys”, pasak neoficialių šaltinių, už “Alitos” akcijas siūlė 60 mln. litų ir buvo antroje vietoje. Be to, konkurse dar dalyvavo didmeninės prekybos bendrovės “Eugesta” ir finansų įmonės “Vinvesta” konsorciumas (apie 57 mln. litų).

2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš “Alitos” privatizavimo konkurso LAT sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Bosca 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.

Nepaisant to L.Bosca ir toliau bylinėjasi su Lietuva. Dabar jis reikalauja atlyginti 80 mln. eurų (apie 276 mln. litų) žalos, kurią patyrė dėl, jo nuomone, netinkamo investicijų klimato ir negautų pajamų. Šalių ginčą turėtų nagrinėti Stokholmo arbitražo teismas.

Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis “Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant “Alitą” valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.

Didžiausios Lietuvoje alkoholio gamybos įmonių grupės “Alita”, kuri gali turėti finansinių problemų dėl Serbijos privatizavimo agentūros pretenzijų su ja susijusiai įmonei “ALT investicijos”, turėtų toliau kotiruotis “Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje, teigia rinkos dalyviai.

“Įmonė, kuri susiduria su problemomis ar kuriai gal net kyla bankroto galimybė, tačiau anksčiau sėkmingai kotiravosi biržoje, turėtų ir toliau joje likti dėl labai paprastos priežasties – kad esami investuotojai, kurie atėjo per biržą, galėtų tikėtis sunkumus patiriančios įmonės skaidrumo”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas ir įmonės “Finasta asset management” fondų valdytojas Marius Dubnikovas.

Tačiau, anot jo, keista, kad birža iki šiol šiai bendrovei nesuteikė stebimos įmonės statuso, kuris perspėja potencialius investuotojus pasidomėti plačiau visa žinoma informacija apie sunkiai besiverčiančią bendrovę.

“ALT investicijos”, kuriai Serbijos privatizavimo agentūra pareiškė beveik 236 mln. litų pretenziją dėl neįvykdytų įsipareigojimų privatizuojant “Beogradska industrija piva” akcijas, neatmeta bankroto galimybės. Tokiu atveju už “ALT investicijas” laidavusios įmonių grupės “Alita” bendra skolų našta vien sandorį Serbijoje finansavusiam “Swedbank” pasiektų 168 mln. litų.

“Abi įmonės yra labai praskolintos ir dabartinių pinigų srautų tikrai nepakanka atiduoti toms skoloms – pagrindinė įmonė gali mokėti tik palūkanas, o skolos praktiškai dar negrąžinamos. Tad viskas priklauso nuo banko politikos ir jo geranoriškumo, taip pat to, kaip įmonės vadovybė susitars su banku restruktūrizuoti skolą”, – teigė bendrovės “Finasta Corporate Finance” projektų vadovas Darius Saikevičius.

Pasak jo, nors įmonių grupės “Alita” pinigų srautas iš pagrindinės veiklos yra teigiamas, galbūt šiek tiek reikėtų tikėtis teigiamos įtakos veiklai dėl mažinamų alkoholinių gėrimų akcizų, vis tik skolų kol kas atiduoti nuostolingai dirbanti bendrovė neįstengs. Juolab kad nemažos skolos dalies grąžinimo terminas – 2011 metais.

Įmonių grupės “Alita” ir “ALT investicijų” akcijų, kotiruojamų biržos Papildomajame prekybos sąraše, rinkos kaina trečiadienį sumažėjo atitinkamai 25 proc. ir 20,31 procento. Anot rinkos dalyvių, net paviešinus žinią apie serbų norimą baudą iš esmės niekas nepasikeitė – įmonių sunkumai į akcijos kainą buvo įskaičiuoti ir anksčiau.

Nepavykęs įsigijimas Serbijoje žemyn tempia ir Lietuvos alkoholio gamybos bendrovę “Alita”, kurios likimas dabar priklausys nuo didžiausio kreditoriaus “Swedbank” veiksmų, teigia Investuotojų asociacija.

“Ironiška, bet problemos Serbijoje kilo “Alitai” neįvykdžius prievolės supirkti smulkiesiems akcininkams priklausiusias BIP akcijas”, – pranešime sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius.

Tikėtina, kad daugiau nei 73 mln. litų “Swedbank” skolingos “ALT investicijos” skelbs bankrotą.

“Tačiau net ir bankroto atveju ši paskola nebus nurašyta, o prislėgs gamybinę veiklą Lietuvoje vykdančios “Alitos” pečius, nes ši įmonė reorganizavimo metu prisiėmė solidarią atsakomybę už “Swedbank” suteiktas paskolas”, – mano T.Pilipavičius.

Įmonių grupė “Alita”, kuri kontroliuoja ir kitą alkoholio gamybos įmonę “Anykščių vynas”, 2010 metų rugsėjo pabaigoje “Swedbank” buvo skolinga 95 mln. litų. Pridėjus “ALT investicijų” paskolą, bendra įsipareigojimų bankui našta pasiektų 168 mln. litų.

“Ekonomikos bumo metais, kai “Alita” demonstravo geriausius rezultatus veiklos istorijoje, tokia paskola dar galėjo būti aptarnaujama, tačiau dabar įmonės veiklos rezultatai nedžiugina ir “Swedbank” laukia labai sunkus sprendimas ką daryti toliau”, – sakė T.Pilipavičius.

Jis pažymėjo, kad rugsėjo pabaigoje “Alita” buvo vienintelė įmonė NASDAQ OMX Vilnius biržoje, kurios nuosavas kapitalas buvo neigiamas (turtas mažesnis už įsipareigojimus 0,9 mln. litų), o bankui pareikalavus vykdyti prievoles pagal “ALT investicijų” paskolas, padėtis dar pablogės.

“Alternatyvos kelios – bankrotas, restruktūrizavimas ar didelės dalies paskolų pavertimas akcijomis, tačiau beveik visais atvejais smulkiųjų turimos “Alitos” akcijos praktiškai yra bevertės, kaip perspėjome dar balandį”, – tvirtino T.Pilipavičius.

Anot jo, perkantys tiek įmonių grupės “Alita”, tiek “ALT investicijų” akcijas turi suprasti, kad gali gana greitai prarasti 100 proc. investuotojų lėšų.

“Tačiau ši rizika nėra atskleidžiama aiškiai – “ALT investicijos” net po turto nacionalizavimo balanse vaizduoja investiciją į akcijas Serbijoje ir neapskaito jos nuvertėjimo, o “Alita” neakcentuoja, kad taip pat atsako už “ALT investicijų” skolas”, – sakė T.Pilipavičius.

Pasak jo, Vertybinių popierių komisija kartu su NASDAQ OMX Vilnius birža turėtų spręsti, ar įmonių grupė “Alita” bei “ALT investicijos” atitinka kotiruojamoms įmonėms keliamus reikalavimus.

“ALT investicijos” (anksčiau – “Alita”), kuriai priklausė Serbijos nacionalizuota alaus darykla “Beogradska industrija piva” (BIP) antradienį pranešė gavusi Serbijos privatizavimo agentūros ieškinį dėl 68,3 mln. eurų (235,9 mln. litų) baudos priteisimo.

Serbijos privatizavimo agentūra vasario viduryje nurodė, kad nutraukia BIP akcijų pardavimo sutartį, nes tuometinės “Alitos” ir Švedijos “United Nordic Beverages” konsorciumas neįvykdė privatizavimo sutarties įsipareigojimų.

51,9 proc. Serbijos daryklos “Beogradska Industria Piva” akcijų 2007-aisiais Švedijos “United Nordic Beverages” ir Lietuvos įmonės konsorciumui pardavė už 21,4 mln. eurų (73,89 mln. litų). Vien “Alita” 2007 metų rugsėjį už 70,437 mln. litų įsigijo 41,52 proc. daryklos akcijų.

2004 metų pradžioje “Alitą” įsigijo įmonės vadovų komanda, už 84 proc. akcijų valstybei sumokėjusi 58 mln. litų. 2004 metais “Alita” taip pat iš valstybės įsigijo “Anykščių vyną”.

Tiek “Alitos” privatizavimą, tiek įsigijimą Serbijoje finansavo “Swedbank”.

Įmonių grupės “Alita” ir “ALT investicijų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Dėl nepalankios mokesčių politikos šiemet nuostolingai dirbanti didžiausia šalyje alkoholio gamintoja įmonių grupė “Alita” iki 20 proc. mažins darbuotojų skaičių. “Alitos” grupei priklausantis alkoholio gamintojas “Anykščių vynas” taip pat atleis iki 30 proc. darbuotojų.

“Sprendimas mažinti Įmonių grupės “Alita” darbuotojų skaičių jau yra priimtas. Tai, kada žmonės bus atleisti, yra laiko klausimas. Galbūt vieni sutiks iš karto, kiti pasinaudos teisės aktų suteikiama galimybe ir sutiks išeiti po dviejų mėnesių”, – BNS sakė grupės valdybos pirmininkas ir generalinio direktoriaus patarėjas Vytautas Junevičius.

Įmonių grupės “Alita” generalinis direktorius Paulius Kibiša BNS sakė, kad šiuo metu bendrovėje dirba 226 žmonės.

V.Junevičiaus teigimu, įmonė išgyvena nelengvą laikotarpį, kuomet mokesčiai yra dideli, o nelegali prekyba auga.

“Statistiniai duomenys rodo, jog “Alitos” pozicijos gaminamų gėrimų rinkos kategorijose stiprėja, tačiau mes matome, kad kartu įmonės pardavimai smunka, nes klesti nelegali rinka. Žmonės alkoholį vistiek perka, bet šešėlyje”, – sakė V.Junevičius.

Anot įmonės pranešimo, “Alita” yra priversta papildomai optimizuoti gamybos sąnaudas, todėl priimtas sprendimas sumažinti bendrovės darbuotojų skaičių.

“Alita” teigia, jog veiklos išlaidas yra priversta karpyti dėl nelegalios prekybos – esą nepaisant augančios “Alitos” dalies legalioje alkoholinių gėrimų rinkoje, nelegali produkcija plinta gerokai sparčiau.

“Valdyba konstatavo, kad nepakeitus šalyje galiojančios akcizų ir prekybos ribojimo alkoholiniams gėrimams politikos, įmonių grupė “Alita” yra priversta papildomai optimizuoti gamybos sąnaudas”, – rašoma įmonės pranešime.

Įmonių grupė “Alita” ir jos antrinė įmonė “Anykščių vynas” dirba keturias darbo dienas per savaitę. Gamybos apimtis grupė sumažino nuo 2009-ųjų pradžios.

“Anykščių vynas” šiemet pirmąjį pusmetį patyrė 949 tūkst. litų grynųjų nuostolių – du kartus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, jos pajamos sumažėjo 18,8 proc. iki 9,737 mln. litų.

Įmonių grupės “Alita” ir “Anykščių vyno” akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame sąraše.

Buvęs Valstybės turto fondo (VTF) vadovas pareiškė, kad pasirašydamas sprendimą iš bendrovės “Alita” privatizavimo konkurso pašalinti didžiausią kainą pasiūliusį Italijos verslininką Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Bosca) nemanė, jog dėl to valstybei galėjo būti padaryta žalos.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį pradėjęs iš naujo nagrinėti bylą dėl “Alitos” privatizavimo ir apklausęs kaltinamąjį – buvusį VTF vadovą Povilą Milašauską ir tuometinį fondo Teisės skyriaus viršininką Giedrių Pažūsį, nusprendė padaryti pertrauką iki lapkričio 18 dienos, kai liudyti bus pakviestas tuometinis premjero patarėjas ir Privatizavimo komisijos narys Saulius Spėčius.

P.Milašauskas teismui teigė, kad privatizuojant “Alitą” jis neturėjo jokių asmeninių interesų, nė vieno iš dalyvių nepažinojo asmeniškai ir pasirašydamas įsakymą iš konkurso pašalinti L.Bosca nejautė spaudimo iš Seimo ar Vyriausybės, negavo jokių prašymų dėl to bei nežinojo, kad pašalinus L.Bosca konkurse atsisakys dalyvauti antrąją vietą konkurse užėmęs dalyvis.

“Iš pradžių gana sklandžiai vyko. Manėme, kad pasibaigs, kaip ir planuota, nugalėtojas aiškus, tačiau vėliau procesas pradėjo strigti, ir mes pamatėme, kad Bosca nenori užbaigti dėl daugelio priežasčių, nes kaina buvo objektyviai per didelė. Matėsi, kad vilkina ir ieško, kaip išstoti ir išeiti su mažiausiais nuostoliais. Atsirado visokie reikalavimai, parodantys, kad nesiruošia dalyvauti, reikalauja visapusiško audito. Kiek man žinoma, jie kreipėsi dėl kreditavimo, bet nė vienas bankas nesuteikė ir jie neturėjo pinigų, gal nenorėjo turėti. Viešųjų pirkimų komisija ir Vyriausybė atsidūrė pozicijoje, kai reikėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, tas turbūt ir lėmė Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą”, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas apie derybų su L.Bosca aplinkybes.

Anot P.Milašausko, L.Bosca nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus sumokėti siūlytą kainą.

“Priminta, kad laukiama patikimumo įrodymų, kad sugebate sandorį įvykdyti, ir patikinta, kad iš mūsų pusės nebus problemų. Nieko konkretaus nepažadėjo, kad už savaitės ar dviejų pateiks”, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas, kas buvo aptarta su L.Bosca, kuomet jis atvyko į VTF.

Po to P.Milašauskas teigė sužinojęs, kad L.Bosca neatvyko parafuoti sutarties.

P.Milašauskas teigė asmeniškai domėjęsis, kaip vyksta derybos, bet negavęs informacijos, kad derybų procese galėjo būti pažeidimų.

“Aptardavome visą foną gamybiniuose, bet konkrečiai nurodžiau atlikti tą tyrimą (komisijos sprendimo teisėtumo – BNS), kai buvo sprendimas komisijos”, – teigė P.Milašauskas, klausiamas, ar VTF Teisės skyrius buvo įpareigotas atlikti derybų eigos teisėtumo tyrimą.

G.Pažūsis teisme teigė, kad į Viešųjų pirkimų komisiją buvo įtrauktas VTF teisininkas Vilius Bernatonis, bet dar nesibaigus derybų procesui jis išėjo iš darbo, o jis pats derybų procesu pradėjo domėtis tik tada, kai komisija siūlė pašalinti L.Bosca iš konkurso. G.Pažūsis teigė analizavęs tik tuos aspektus, kuriuos nurodė komisija – tai, kad L.Bosca nepasirašė paskutinio protokolo, kad nesutinka su baudų dydžiu ir kad du kartus neatvyko į derybas.

“Mes išnagrinėję nusprendėme, kad tai neturėtų būti priežastimi vėliau Boscai prisiteisti. Konstatavome, kad tie trys dalykai realiai nekelia mums grėsmės”, – teigė G.Pažūsis.

Tai, jo teigimu, nusprendė ir teismai. Priteisti žalos iš VTF L.Bosca naudai teismas nusprendė remdamasis kitomis L.Bosca pretenzijomis.

“Negalėjome pagalvoti, kad galėtų būti toks atvejis. Teisininkai turėjo pakankamą kvalifikaciją. Patirtis neleido daryti išvadų, kad bus kažkokie išmokėjimai Bosca. Po pašalinimo jis neprašė grąžinti į privatizavimo procesą, kas būtų logiška, jei būtų norėjęs grįžti. Tai įrodo, kad jis buvo nesąžiningas procese”, – teigė P.Milašauskas.

Nei P.Milašauskas, nei G.Pažūsis teigė neturėję informacijos, kad kai kurie derybininkų susitikimai nebuvo protokoluojami.

Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėjo, ar P.Milašauskas buvo aplaidus privatizuojant bendrovę “Alita” ir privalo valstybei sumokėti beveik 1,8 mln. litų.

Pernai P.Milašauską išteisinusį sprendimą priėmė to paties teismo kolegija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželio 1-ąją panaikino išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo pernai gruodį priimtą nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir grąžino apeliacine tvarka bylą nagrinėti iš naujo.

Pernai VAT paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.

Pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas – pernai rugpjūtį pripažino P.Milašauską piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.

“Alita” 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – bei “Alitos” generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.

Koncerno “MG Baltic” bendrovė “Mineraliniai vandenys”, pasak neoficialių šaltinių, už “Alitos” akcijas siūlė 60 mln. litų ir buvo antroje vietoje. Be to, konkurse dar dalyvavo didmeninės prekybos bendrovės “Eugesta” ir finansų įmonės “Vinvesta” konsorciumas (apie 57 mln. litų).

2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš “Alitos” privatizavimo konkurso LAT sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Bosca 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.

Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis “Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant “Alitą” valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) privalės iš naujo nagrinėti, ar buvęs Valstybės turto fondo (VTF) vadovas Povilas Milašauskas piktnaudžiavo tarnyba privatizuojant bendrovę “Alita” ir privalo valstybei sumokėti beveik 1,8 mln. litų.

Tokią nutartį antradienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

LAT teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo (VAT) pernai gruodį priimtą nutartį, kuri, anot jų, pažeidė įstatymų reikalavimus – buvo neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, neišanalizuoti įrodymai, tinkamai neišdėstyti motyvai.

Tuomet VAT paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.

Tuo tarpu pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas – pernai rugpjūtį pripažino P.Milašauską piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.

“Alita” 2003 metais buvo parduota jos vadovų komandai už 57,55 mln. litų, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca (Luidžiterco Bosca).

Teigiama, kad konkurso komisija buvo gavusi slaptą specialiųjų tarnybų pažymą, jog Italijos verslininkas yra susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis. Tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas 2006 metų spalį yra kategoriškai pareiškęs, kad Turto fondui neteikė jokios pažymos dėl L.Boscos sąsajų su tokiomis grupuotėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu Turto fondas, 2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš “Alitos” privatizavimo konkurso, sumokėjo jam 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.

Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis “Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant “Alitą” valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.