Europoje alkoholio vartojimas mažėja, Lietuvoje didėja. Ir pagal dar neskelbtus naujausius duomenis, eliminuojant turistų išgeriamus svaigiuosius gėrimus, vis tiek esame daugiausia pasaulyje gerianti šalis. Tad ar su tuo kovoti mūsų Vyriausybė siūlo netinkamas priemones, jei jos susilaukė tokio didelio pasipriešinimo? Ką darė tos šalys, kurioms pavyko sumažinti alkoholio vartojimą? To klausiame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro alkoholio kontrolės programos vadovo dr. Larso Mollerio.

Aušra LĖKA

– Europa skaičiuojant gyventojui – daugiausiai geriantis žemynas. Ar europiečiai geria vis daugiau, ar jau mažiau? Kokios alkoholio vartojimo tendencijos Europoje?

– Europos regione nuo 1990 iki 2016 m. alkoholio vartojimas sumažėjo 14 proc., ES – 15 proc. Tačiau Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis išaugo 36 proc. Yra dar kelios Vidurio Europos šalys, kuriose alkoholio vartojimas padidėjo, bet didžiojoje dalyje Europos valstybių, ypač per pastarąjį dešimtmetį, geriama vis mažiau.

– Bet Lietuvoje šiuos rodiklius bandyta užginčyti sakant, kad neteisingai priskaičiuojamas ir turistų Lietuvoje išgeriamas alkoholis.

– Mes šias pastabas priėmėme domėn. Bet ką tik, prieš savaitę, gavome naujausius visų šalių duomenis apie alkoholio vartojimą atmetus turistus. Tačiau Lietuva vis tiek pirmoje vietoje.

– Dabartiniai Lietuvos valdantieji rinkimus laimėjo su kovos prieš alkoholį šūkiais, ėmė siūlyti itin radikalių šios kovos priemonių. Bet jų oponentai sako, kad Europoje, atvirkščiai, prekybos alkoholiu taisyklės nuolat liberalizuojamos.

– Ne, pagrindinė kryptis Europos regione – kad alkoholio vartojimo sąlygos labai pamažu, bet griežtėja, daugiausia per alkoholio kainų didinimo ir mokesčių politiką. Taip pat daugiau dirbama su specifinėmis tikslinėmis grupėmis – asmenimis, piktnaudžiaujančiais alkoholiu. Kai kurios šalys imasi priemonių mažinti alkoholio prieinamumą, riboti alkoholio reklamą.

O jeigu vertinsime Lietuvos situaciją, skaičiuojant suaugusiam gyventojui, naujausiais turimais duomenimis, Lietuva yra labiausiai gerianti šalis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Tad suprantu, kad Lietuvos politikams nepatinka toks pasaulio rekordas ir būtina kažką daryti situacijai pakeisti, nes būti daug alkoholio vartojančia visuomene tai visuomenei labai brangiai kainuoja.

– Ar yra skaičiavimų, kiek alkoholio akcizai ir kiti šios pramonės ir prekybos sumokami mokesčiai prisideda prie valstybių ekonominės gerovės ir kiek kainuoja alkoholizmo sukeltų ligų, ankstyvų mirčių, socialinių problemų sprendimas?

– Europos Komisija 2006 m. paskelbė jos užsakymu Anglijos alkoholio tyrimų instituto ekspertų Peterio Andersono ir Beno Baumbergo studiją, kurios skaičiavimais, socialinės išlaidos, t.y. su alkoholio vartojimu susijusios sveikatos apsaugos išlaidos, nuostoliai dėl ankstyvo mirtingumo, nusikalstamumo ir kt., siekia 1,3 proc. BVP. Vadinasi, skaičiuojant Lietuvos BVP, tai apie 500 mln. JAV dolerių kasmet. Tokios socialinės išlaidos labai didelės tokiai mažai šaliai. Nežinau, kokie alkoholio pramonės ir prekybos pelnai Lietuvoje ir sumokami mokesčiai, bet esu tikras, kad tikrai mažesni nei išlaidos alkoholio vartojimo pasekmėms taisyti.

– Kaip vertintumėte, ar efektyvūs naujosios Lietuvos Vyriausybės siūlymai, kaip kovoti su dideliu alkoholio vartojimu? Pavyzdžiui, leisti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims nuo 20 metų (dabar parduodama nuo 18 metų), sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką parduotuvėse, parduodant pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. (dabar – nuo 8 iki 22 val. visą savaitę), tik tokiu pat laiku leisti jį išsinešti iš kavinių ir restoranų, uždrausti prekybą alkoholiu nemokamuose renginiuose, nestacionariose viešojo maitinimo vietose, uždrausti visų formų alkoholio reklamą, alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, jau dabar yra smarkiai padidinti akcizai alkoholiui ir kt.

– Efektyviausios priemonės mažinti alkoholio vartojimą yra didinti jo kainas, mažinti prieinamumą ir reklamą. Ir Lietuvos politikai siūlo priemonių visose trijose šiose pagrindinėse srityse. Mažinant prieinamumą siekiama sumažinti pardavimo vietų, sutrumpinti prekybos svaigiaisiais gėrimais valandas, dar pavėlinti amžių, nuo kada asmenims galima parduoti alkoholinius gėrimus. Pasaulio sveikatos organizacija žino, nes turi tokių duomenų, – tokio pobūdžio priemonės yra efektyvios.

Žinoma, visada galima diskutuoti, ar norite, kad alkoholis būtų parduodamas nuo aštuoniolikos, ar nuo dvidešimties metų. Daugumoje Europos šalių jis parduodamas nuo aštuoniolikos. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma – bent jau nuo 18 metų.

Bet yra pavyzdžių, kai šalys įsiveda griežtesnes taisykles, ir tai duoda rezultatų. 2006 m. Rusijos Federacija priėmė labai griežtas taisykles, ribojančias alkoholio prieinamumą, leidžiant juo prekiauti tik specialiose parduotuvėse, – ne taip, kaip anksčiau, kai Rusijoje prekiauta visokiuose kioskeliuose. Taip pat buvo padidintos alkoholio kainos, įvestos labai griežtos prekybos alkoholiu valandos, uždrausta jį pardavinėti vėlai vakare ir naktį. Tai davė rezultatą – per dešimtmetį alkoholio vartojimas Rusijoje labai smarkiai krito žemyn. Iki 2006 m. antialkoholinių priemonių Rusija pagal alkoholio vartojimą būdavo antra, trečia ar ketvirta pasaulyje, o dabar trylikta Europos regione. Taikydama tokią antialkoholinę politiką Rusija pasiekė labai ženklių rezultatų.

– Bet tyrimą atlikę tyrimų konsultacinės bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) ekspertai padarė išvadą, kad siūlomi pokyčiai sumažintų Lietuvoje parduodamo, bet smarkiai padidintų nelegalaus ar įvežtinio alkoholio vartojimą. Kaip kovoti su šia problema? Juk buvo siūlymų ES mastu sutarti dėl prekybos alkoholiu bendrų taisyklių.

– Kainos turi labai didelę įtaką alkoholio prieinamumui ir vartojimui. Bet prieš jas keliant reikia gerai pasverti, iki kiek tai daryti, nes žmonės gali nuvažiuoti jo nusipirkti į gretimą valstybę, pavyzdžiui, pakėlus alkoholio kainas Estijoje daug estų važiuoja jo nusipirkti į Latviją. Tas pats gali nutikti ir Lietuvoje, jei kaimyninėse šalyse bus pigiau. Tačiau šiuo metu, kiek žinau, Lietuvoje alkoholis pigesnis nei kaimyninėse šalyse. Žinoma, turi būti balansas. Negali pakelti kainų tiek, kad padidintum nelegalią prekybą ar kad didelė dalis žmonių jį pirktų už šalies sienos.

Be abejo, būtų tobula, kad bent jau ES turėtų bendras alkoholio prekybos taisykles, bend-rą mokesčių politiką. Deja, kol kas dėl to nepavyksta susitarti, todėl atskiroms valstybėms sunku išlaikyti labai dideles kainas.

Bet kas dar nepaminėta, o galėtų būti tarp antialkoholinių siūlymų Lietuvoje, – tai nustatyta mažiausia galima alkoholinių gėrimų rūšies kaina, nes yra atvejų, kai alkoholio pramonė netgi dempinguoja kainas, stengiasi jas išlaikyti itin žemo lygio, net pigiau produkcijos sąnaudų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2017-m

BFL/T.Urbelionio nuotr.

“Veido” diskusija: ar sutrukdytų nepilnamečiams gauti alkoholio visiems jo pirkėjams privalomas asmens dokumentų pateikimas?

TAIP

Laurynas Vilimas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Tai būtų ne tiek įsigijimo tvarkos sugriežtinimas, kiek solidarus atsakomybės pasidalijimas visuomenėje. Nes jokie dabar galiojantys įstatymai nenumato, kaip, pagal kokius išorinius požymius pardavėjams įvertinti, ar pirkėjas jau pilnametis, ar ne. Paprastai pačių įmonių vidinės taisyklės darbuotojams rekomenduoja prašyti dokumentų tuo atveju, jei vizualiai pirkėjas priskirtinas prie žmonių iki 25-erių metų amžiaus. Tačiau šios rekomendacijos, kaip rodo praktika, nebūtinai apsaugo nuo klaidų. O ir nepilnamečių alkoholizmas, pagal statistinius tyrimus, nemažėja.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises. Atvirkščiai – tai bendriems alkoholio vartojimo kultūros pokyčiams sutelkiantis veiksnys.

Turime daug šeimų, kenčiančių dėl tokios kultūros nebuvimo. Ir nukreipti kaltinimus dėl nepilnamečių girtuokliavimo vien į pardavėjus, kaip neretai būdavo, neteisinga. Kiekvienas, pirkdamas alkoholį, privalo prisiimti atsakomybę už galimas to pasekmes. Asmens dokumento pateikimas – tai kartu ir papildoma psichologinė paskata nors akimirką susimąstyti, ar tikrai konkrečioje situacijoje niekaip neišeitų apsieiti be stipriųjų gėrimų. Taip būtų kuriamas nepakantumas neatsakingam svaigalų vartojimui, ir šis nepakantumas ilgainiui virstų norma.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises.

Žinoma, jei po tokių apmąstymų dalis piliečių atsisakys alkoholio, prekybininkai šiame segmente neteks dalies pajamų, o valstybė – dalies surenkamų akcizo mokesčių. Tačiau pardavėjams, asortimente turintiems tūkstančius kitų prekių, svaigieji gėrimai nėra joks prioritetas.

Sveikesni, sąmoningesni vartotojai mums, o kartu ir visuomenei, duotų daugiau naudos, nes tuos pačius pinigus, kuriuos žmonės sutaupys nepirkdami alkoholio, jie, tikėtina, išleis puodeliui kavos kavinėje ar tiesiog įsigydami kokybiškesnių maisto produktų. Tai suprasdami prekybininkai, netgi įvertinę išlaidas, susijusias su kasos aparatų perprogramavimu bei ilgesniu pirkėjų srautų aptarnavimu, apsisprendė jiems pritarti.

NE

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tiesą sakant, kol kas nesugebu įžvelgti jokios akivaizdžios šio reikalavimo įvedimo paskatos – galbūt ji labai giliai paslėpta? Nesuvokia to ir mano kolegos. Šiaip ar taip, tikimės, kad sumanymas nebus įgyvendinamas arba bent jau reikalavimas pateikti dokumentus užsisakant alkoholinių gėrimų nebus taikomas kavinėse ir restoranuose, kur sukeltų tikrai nemažai sumaišties.

Pirmiausia dėl to, kad eidami pramogauti apdairesni žmonės asmens dokumentų paprastai nesineša (net ir viešbučiuose apsistojantys turistai dokumentus linkę saugoti specialiai tam skirtuose viešbučių seifuose), o antra – neįsivaizduoju, kokiais argumentais padavėjui pavyktų taktiškai įtikinti kurortuose besiilsinčius pagyvenusius užsieniečius užsisakant bokalą alaus prie pietų stalo pateikti asmens dokumentus. Naująją tvarką sunku būtų išaiškinti ir Lietuvoje viešintiems senjorams, kurie pageidautų parduotuvėse įsigyti suvenyrinių lietuviškų gėrimų rinkinių. Jie tikrai juoktųsi išgirdę, kad taip Lietuvoje kovojama su nepilnamečių alkoholizmu. Apskritai esu įsitikinusi, kad prasmingas jaunimo užimtumas bei edukacija, o ne svaigiųjų gėrimų įsigijimo tvarkos ribojimai, kuriuos apeiti visuomet randama būdų, yra daug veiksmingesnis būdais kovoti su nepilnamečių alkoholizmo problema.

Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją?

Prie ko priveda alkoholio pardavimo suvaržymai, kiekvienas gali pamatyti Talino keltų prieplaukoje, kurią pasiekę suomiai puola sriaubti, vos išėję iš artimiausios parduotuvės. Nemanau, kad tokie depresyvūs vaizdeliai teigiamai atspindi Suomijos valstybę. Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją? Pradinė idėja irgi buvo graži – skatinti moksleivius blaiviai pasitikti mokslo metų pradžią. O įstatymui įsigaliojus paaiškėjo, kad alkoholio tą dieną negalima pardavinėti ir viešbučių mini baruose, taip pat virš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose bei Klaipėdoje stovinčiuose kruiziniuose laivuose. Kas gali garantuoti, kad šįkart panašaus absurdo bus išvengta?

BFL

14 litrų

Tiek absoliutaus alkoholio per metus išgeria 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas.

1

Tokią vietą pagal alkoholio vartojimą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizės duomenimis, užima Lietuva.

14 proc.

Tiek gyventojų alkoholio vartoja kas savaitę.

0,2 litro

Pernai tiek mažiau, palyginti su 2014 m., išgėrė Lietuvos gyventojas.

732 žmonės

Tiek pernai mirė dėl alkoholio vartojimo.

50

Tiek įvairių ligų sukelia alkoholis.

10,4 tūkst.

Tiek ištirtų nusikalstamų veikų 2015 m. padarė neblaivūs asmenys.

67 proc.

Tokią dalį kai kurių kaimo parduotuvių apyvartos sudaro prekyba alkoholiu.

0,9 proc.

Tiek 2015 m., palyginti su 2014 m., pabrango alkoholiniai gėrimai.

5,2 proc.

Tiek 2015 m. atpigo alus.

8 proc.

Tiek pabrango vermutas.

26,8 mln. dekalitrų

Tiek alaus, populiariausio Lietuvoje alkoholinio gėrimo, 2015 m. parduota Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse.

3,6 mln. dekalitrų

Tiek 2015 m. Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse parduota spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio).

5,8 mln. dekalitrų

Tiek 2015 m. Lietuvos mažmeninės prekybos vietose ir maitinimo įmonėse parduota vyno ir fermentuotų gėrimų.