Nors sveikatos apsaugos ministras sulaukė naujos kritikos bangos, iš tiesų jo siūlymas didinti alkoholio ir tabako akcizą – išmintingas.

Po sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymų apie privačią mediciną iš jo pradėta atvirai šaipytis ar net tyčiotis. Esą niekus tas socialistas  šneka. Taip, jis prikalbėjo daug nesąmonių, pateikė nemažai nevykusių siūlymų, bet tikrai ne viskas, ką jis sako ir daro, yra kliedesiai.
Štai praėjusią savaitę ministras V.Andriukaitis pasiūlė kasmet didinti alkoholio ir tabako akcizą, kitaip tariant, šias prekes branginti ir kartu mažinti alkoholiu prekiaujančių parduotuvių skaičių. Taip, ministro nuomone, mažėtų alkoholio ir tabako prieinamumas. Nespėjo ministras užbaigti sakinio, tuoj jį užliejo neigiamų vertinimų banga: “Nusišneka”, “Toliau tik orą beliko apmokestinti”, “Andriukaitis kontrabandininkus pavers milijardieriais”, “Andriukaiti, tu gal šauniojo kareivio Šveiko nuotykių neskaitei?”, “Šitam ministrui pačiam gydytojų pagalbos reikia” ir pan.
Tačiau iš tiesų ministras nei nusišneka, nei daro kažką bloga. Priešingai, jis didina prielaidas ir gerina sąlygas lietuviams bristi iš alkoholizmo liūno. Žinoma, vien alkoholio ir tabako akcizų didinimas nėra išganymas, bet jeigu jis planuojamas kartu su alkoholio ir tabako reklamos draudimu, jaunimo švietimu, alkoholio prieinamumo mažinimu, vairuotojų pažymėjimų atėmimu už vairavimą apsvaigus, baudomis už alkoholio vartojimą viešose vietose, alkoholio ir tabako kontrabandininkų pažabojimu, sveikos gyvensenos propagavimu – tuomet rezultatai gali būti išties šaunūs.
Kad ir kaip būtų keista girdėti, lietuviai iš alkoholizmo liūno pamažu ropoja. Prisiminkite, kiek rūkalių ir girtuoklių matydavote prieš penkiolika ar dešimt metų ir kiek regite dabar. Taigi šiuo metu jų yra tikrai mažiau. Bent jau miestuose ir rajonų centruose. Gal tik kaimuose geriama tik vos vos mažiau nei anksčiau.
Galima šnekėti ką nori, bet kai cigarečių pakelis kainuoja 8 Lt, o degtinės butelis – 18 Lt, jų perkama gerokai mažiau nei tada, kai cigaretės kainavo 3 Lt, o degtinės butelis 10 Lt. Alkoholio pramonės atstovai tuoj pradės šaukti, kad Lietuvą užpylė kontrabandinis alkoholis ir cigaretės. Bet jie suinteresuoti taip šūkauti. Iš tiesų vaizdas Lietuvoje šviesėja: ir oficiali statistika liudija, kad rūkančiųjų Lietuvoje per penkiolika metų sumažėjo, o teberūkantieji dabar sutraukia mažiau cigarečių. Lygiai taip pat Statistikos departamento duomenys rodo, kad žmonės ir mažiau geria: mažiau besikreipiančiųjų į gydymo įstaigas dėl alkoholinių psichozių ir apsinuodijimo alkoholiu, mažiau pacientų gydosi nuo alkoholinės abstinencijos, mažiau mirčių nuo kepenų cirozės, mažiau girtų vairuotojų pridaro avarijų.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimas taip pat parodė, kad rūkalių ir vartojančiųjų alkoholį Lietuvoje mažėja. Juk tai puiki žinia. Ir jei sveikatos apsaugos ministras nori dar sveikesnės ir šviesesnės Lietuvos bei ieško būdų, kaip to pasiekti, jį reikėtų paskatinti, o ne eilinį kartą pasityčioti. Juolab kad visus ir viską kritikuojantieji niekada nepasiūlo geresnių alternatyvų, kaip Lietuvoje sumažinti alkoholio ir tabako vartojimą. Nors gal jie mano, kad tai gėris, tuomet kviesčiau juos apsilankyti alkoholinių psichozių skyriuose.

Galimo šalutinio poveikio efektai: vėmimas, Dauno sindromas, plyštanti galva, autizmas, pašliję tarpasmeniniai santykiai, savižudybė. Veiksmingumas – 100 procentų. Griežtai vidiniam vartojimui. Perdozavimo atvejų – nenustatyta. Prieš vartodami pasitarkite su duobkasiu ar kunigu.

Taip mokoma vasariškai nostalgiškoje reklamoje „Utenos alus – kokybiškiausias Jūsų alus plastiko butelyje“. Ekrane už 50 litų dienai atgyja minia studentų, samdytų juokingiausius įkainius pasiūliusios kino studijos. Svarbiausias tikslas – pasiekti butelį. Suprask, juk penktadienis – ne už kalnų, ir genialūs bendraamžiai tikrai protingesni, nei prie teliko kiurksantys tėvai.

Retais atvejais leidžiu sau suklysti ir įsijungiu televizorių. Viliuosi, kad blaivus plastmasinių bambalių šokis liovėsi suktis eteryje.

Nevykęs link bonkos skubančiųjų vaizdelis primena Marijos žemėje kadaise transliuotą koktų epizodą – prezervatyvų reklamą. Kompanija „DUREX“ jaukiame skersgatvyje vis sutrukdydavo intymiai sueičiai – kokybiškas lateksas taip ir neplyšo, prisimenate? Jau šypsotės?

Prezervatyvus gaminanti kompanija irgi šypsosi. Juk moderni reklama buvo skirta ne ŽIV plitimo prevencijai ar lygių galimybių tarnybos kontrolierėms pamaloninti. Gėlių puokšte nešiną vaikinuką puldavo spermatozoidų armija. Tokiu atsargiu, kaip tie Kubiliaus sezoniškai keičiami berniukai, veidu. Net akylųjį Gedgaudą vargiai įžeistų. Merginos laimei, tampri prezervatyvo siena sustabdydavo lytinių ląstelių divizijos invaziją. Sprendžiant iš grimasos TV ekrane, statistas poruotis neplanavo. Apvaisinimo procesas – sužlugdytas.

Vienintelis skirtumas tarp šių reklamų – grynai techninis. Pirmajame vaizdelyje gauja nevykėlių į butelį bando prasiskelti kaktą. O kas čia tokio, – vaikai ir patys užaugs. Antrajame jaunas vyrukas, sutrikęs lyg angliškai nekalbantis politikas, neapsispendžia, kas jam svarbiau: šeima ar nyki miestietė.

Tais laikais, kai Linas Karalius nevaidino sveikuolio ir tikėjo moterimis, alkoholio baronai telkėsi su folkloro atstovais ir atakavo jaunimą dar agresyviau. Televizijoje šmėžavo užtikrintos deklaracijos savaitgaliui: „Alus, užvedantis linksmybėms“. Provincijos gezų lyderiai, įkaušę linksmintis skatinančiu fermentu, traukdavo ŽASų „Joninių himną“: „Prie ežero pabūsim/Į gamtą važiuosim/Sugrįžę į miestą/Vėl dainuosim“.

2005 metais pagrindinio muzikos festivalio “Visagino country 2005” rėmėjo – “Utenos alaus” – nominacija “Labiausiai užvedantis” atiteko festivalyje debiutuojančiai grupei “Dreams”. “Vertindami laisvės ir linksmybių dvasią, kurią skleidžia Visagino festivalis, apdovanojimą skyrėme grupei, kuri puikiai atstovauja šias vertybes“, teigė įmonės marketingo direktorė Aušra Vasiljevienė (utenosalus.lt).

Įsivaizduokite, į kokią desperaciją buvo puolusi alkoholio gamintojų pramonė, jeigu net išmaniuosius ŽASus privertė suabejoti savo „vertybėmis“.

ŽASai ima ir ežerą iš gamtos perkelia į miestą. Pasibuvoję prie vandens telkinio, kuris, pasirodo, nėra gamtos dalis, muzikantai susiruošia ieškoti tikrosios gamtos. Po to sugrįžta tęsti linksmybių į sostinę. Na, jeigu sugebame išsivirti alų, instinktyviai, be jokių psichinių pastangų užvedantį linksmintis, skatinantį atsipalaiduoti, padedantį pailsėti, belieka užsikąsti burgeriais su rumuniška arkliena. Nežeminkime gražaus lietuviško žodžio sumuštinis.

Kokioje beviltiškoje padėtyje šiandien atsidūrė alkoholio gamintojai, klausimas retorinis. Ne tik ketvirtadalį „Anykščių vyno“ darbuotojų į gatvę išspyrę, bet ir, anot dr. Aurelijaus Verygos, akcizą alkoholiniams gėrimams patrumpinti susigalvoję (Alkoholio pramonė perka tyrimus, kad sumažintų alkoholio akcizą, Ekspertai.eu, 2013-02-19)

Panašiai, kaip toje „DUREX“ sunerimusių spermatozoidų reklamoje – „įsakymas duotas, atakuojam“! Mergina nelauks visą amžinybę. Ir vaikinui kantrybė gali trūkti.

Tai, ką paminėjo dr. Aurelijus Veryga, primena Senovės Romos respublikos laikais gimusį posakį „skaldyk ir valdyk“. Sveikatos mokslų universiteto docentas straipsnyje pateikia keletą šlykščių alkoholio gamintojų melagysčių, pvz.: reikia mažinti akcizą alkoholiui, nes klesti nelegali prekyba, o alkoholio pramonė – viena didžiausių mokesčių mokėtojų.

Deja, nesame vienintelė laisvoji visuomenė, patirianti vadinamosios melo ekonomikos įtaką. Antai Didžiojoje Britanijoje alkoholio kontrolės įstatymai liberalizuoti ne šiaip sau. Dr. Aricas Sigmanas, knygos „Alkoholio karta“ autorius, stebisi: „Žinoma, tai sutapimas: 2010 metais, kai vyriausybė ėmėsi griežčiausios taupymo politikos nuo Antrojo pasaulinio karo, alkoholio muitininko pirštas nepalietė“ (Aric Sigman, Alcohol Nation, p. 19).

Anglijos psichologų draugijos narys posakį „skaldyk ir valdyk“ pritaikė „lygių galimybių“ amžiuj: “Kiekviena vyriausybė puikiai suvokia, kad leisti masėms galvoti per daug gali sukelti neramumus ir nepasitenkinimą, o gal net kainuoti rinkimus. [...] Taigi liberalizuodami alkoholio kontrolės įstatymus, kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui suteikdami spartųjį šviesolaidinį internetą, [...] klasinę sistemą pavertėme nepajudinama. Todėl neverta stebėtis, jog tarp jaunų žmonių – ir net tarp pagyvenusių – pastebima vis mažiau politinio aktyvumo: „apsvaigink ir numarink“ = “skaldyk ir valdyk” (ten pat).

„Svaiginimo ir marinimo“ propagandai įgyvendinti pasitelkiamos įvairios formos. Susirūpinusi skaitytoja Aušrinė Bandzaitė klausia: „Vertėtų pagalvoti, ar mes, lietuviai, norime, kad Lietuvos vėliava būtų vartojama reklamuoti tam, kas propaguoja žalingus dalykus, o galbūt alaus vartojimas tampa vienu iš mūsų valstybės tikslų ir principų”? (15min.lt, 2013-03-07).

Alaus, kurio skardinės mėtosi patvoriuose, varyklos atstovė spaudai pateikė “atsitiktinai” viršuje specialistų išdėstytiems faktams priešingą atsakymą: „Teisingai pastebėta, kad alaus įvaizdžiui kurti pasirinkti spalviniai sprendimai primena lietuvišką trispalvę, tačiau net ir griežtais alkoholio draudimo įstatymais garsėjančioje Švedijoje nevengiama alaus pakuotėms naudoti vėliavos spalvų. Juk kiekvienai šaliai ar kultūrai yra artimos tam tikros spalvos – mes jų negalime ignoruoti ir išrauti su šaknimis. Visame pasaulyje garsėja vienuolių Trapistų alūs, kurie ruošiami vienuolynuose ir tame visas pasaulis nemato nieko blogo, tad abejojame, ar turėtume matyti mes”.

Aš neabejoju, kad sveiko proto tėvai negirdo savo vaikų alumi, papuoštu trispalve. Turėjome kunigaikščių, kurie negėrė. Blaivininkai visais laikais (tiek tarybų Lietuvoje, tiek baudžiavos metu) iškeliaudavo pas Abraomą arba būdavo siunčiami tremtin. Ką išties reiškia teiginys “lietuviška” kultūra? Jei, anot Lietuvos pramoninkų konfederacjos prezidento Roberto Dargio, 60 proc. skilandyje randamos mėsos – įvežtinė, apie kokias “kultūrai artimas spalvas” kalbame? (ziniur.lt)

Oksfordo universiteto mokslininkai 2008 metais analizavo tyrimus, atliktus per 18 metų laikotarpį (1990-2008). Imtis – 38 tūkstančiai jaunimo atstovų ir paauglių (http://alcalc.oxfordjournals.org/content/44/3/229.abstract). Studijoje domėtasi, kaip alkoholio vartojimo demonstravimas TV ekrane, internete, socialiniuose tinkluose veikia jaunimo psichiką. Tyrėjai pasakė aiškiai: “Kuo dažniau mato, tuo daugiau norisi”.

Toje pačioje Anglijoje pagal įstatymą 2011 metais namuose vartoti alkoholinius gėrimus galėjo asmuo, sulaukęs 5 metų amžiaus! (Aric Sigman, p. 60).

Vilniaus dailės akademijos absolventai ir bohemos atstovai, ko gero, dievina prancūzų manieras. Prancūzų vyrai tokie galantiški, išmano moteris ir vyną. Didžiosios nostalgijos Prancūzijos kultūrai šalininkai vargu, ar domisi statistika. Remiantis Europos Komisijos ataskaita, nuo kepenų vėžio Prancūzijoje 2006 metais mirė beveik dvigubai daugiau žmonių, nei Didžiojoje Britanijoje (Alcohol-related Harm in Europe). Mes atsidūrėme sąrašo dugne – taip, tiesiogine prasme.

Tad prieš klausydamiesi visokių “Spinter” tyrimų, spaudos atstovų ar jaunimo stabukų dainų, prisiminkime nutylimus “marinimo politikos” aspektus. Isfahano mieste, Irane, penktadienio popietę niekas nieko nebado, nesišlaisto gatvėmis, nešūkauja. Vėmalų tarpuvartėse valyti nereikia. Priežastis – paprasta: žmonės blaivūs kaip kūdikiai (Aric Sigman, p. 4). Ar gi jie ne teroristai, neišsilavinę “lygias galimybes” pažeidinėjančios valstybės piliečiai?

Teroristais veikiau turėtume vadinti Seimo narius, kurie leidžia sau ištarti “taip” akcizo alkoholiniams gėrimams sumažinimui. Ir “kraują ragauti” mėgstančius alkoholio gamintojus: pastariesiems sąmonė aptemusi itin stipriai.

Seimo narė Agnė Bilotaitė su kolegomis vasario 28 d. pateikė alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekte siūloma 5 straipsnį papildyti 1 dalimi: ”Lietuvos Respublikoje iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose arba nuo ne patalpose įrengtų laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių) draudžiama parduoti skysčius (technologinius, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminius ir kt.), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų”.

Netikiu, kad projektas išvys dienos šviesą, net jei vienas iš iniciatorių – Vitalijus Gailius.

Galiu nuspėti tiksliai, kada išsipildys dr. Aurelijaus Verygos prognozės dėl akcizo alkoholiui sumažinimo. Tai nutiks, kai Lietuvos dienraščių lyderis išspausdins šiuos straipsnius: “Kriminalinės policijos biuro pareigūnai jau septintas mėnuo nesuranda mergaitės”, “Imuniteto panaikinimas Neringai Venckienei – demokratinės valstybės požymis”, “Švietimo ministerija nesusigaudo, kur pradingo ES paramos pinigai”, “Suskystintų dujų terminalo statybos – vėl aklavietėje”.

Mums belieka laukti.

Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas šioje srityje. Apžvelgus 2012 m. I ketv. atliktų ūkio subjektų patikrinimų duomenis, matyti, kad 11,5 proc. patikrintų įmonių yra pažeidę Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymus.

Dažniau klumpama ties Alkoholio kontrolės įstatymu

Apibendrinant visų kontroliuojančių institucijų pateiktus duomenis apie nustatytus  Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, už kuriuos juridiniams asmenims buvo taikytos ekonominės sankcijos, matyti, kad per 2012 m. I ketv. iš viso buvo atlikti 1397 patikrinimai. 24 iš šių patikrinimų buvo kompleksiniai: juos vykdė Departamento specialistai, savivaldybių, policijos pareigūnai ir/ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Daugiausiai ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais patikrinimų atlikta sausio mėn. (533 patikrinimai), kiek mažiau vasario mėn. (518 patikrinimai) ir kovo mėn. (346 patikrinimai).
Per 2012 m. I ketv. nustatytas 161 pažeidimas, o ūkio subjektams paskirta 193 500 litų ekonominių sankcijų. Vidutiniškai ūkio subjektams taikytos ekonominės sankcijos siekia 1200 litų.
Dažniausiai (81,4 proc.) ūkio subjektai nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų. Tarp pastarųjų dažniausiai fiksuotas pažeidimas – prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 22 val. viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas.

Pažeidimų prevencija išliks prioritetu

„Deja, ne visi ūkio subjektai yra linkę laikytis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių naktinę prekybą ir stengiasi juos apeiti. Visgi, taikome praktiką, jog apie tokias įmones informuojame savivaldybes, kurios savo ruožtu gali sutrumpinti prekybos laiką. Manome, kad ši priemonė ilgainiui sudrausmins įmones. Be to, ūkio subjektų, norinčių konsultuotis, skaičius auga. Džiaugiamės šia tendencija, kadangi pažeidimų prevencijai savo veikloje skiriame prioritetą. Konsultuojant ūkio subjektus mums pavyksta išvengti didelės dalies pažeidimų, ypač susijusių su alkoholinių gėrimų reklama.“ -  patikrinimų rezultatus komentavo Departamento direktoriaus pavaduoja Gražina Belian.
Departamentas 2012 m. ir toliau didelį dėmesį skirs Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimų prevencijai ir valstybinės kontrolės funkcijas turinčių institucijų koordinavimui bei tarpusavio bendradarbiavimui.

Senovėje bočiai lietuviai, gerdami alų ar midų, dievams ant žemės nuliedavo. Šiandien daug pragmatiškesni laikai, ir dabartiniai vyrai viską pilasi į gerklę. Todėl tauta turi žinoti savo didvyrius.
Girtas ar ligonis? Štai tokią mįslę praėjusį balandį užminė aktorius Vytautas Šapranauskas, vesdamas humoristinį renginį. Vos liežuvį apverčiantis, kliuvinėjančiomis kojomis ir patinusiomis pandos akimis maestro buvo netekęs viso savo žavesio ir kalbos šmaikštumo. Televizijos atstovai teigė, kad aktorius sirgo, tačiau negailestingi TV3 prodiuseriai neiškvietė „ligoniui“ greitosios pagalbos.
Bet ne tik bohemos atstovams stikliukas pakiša koją. Štai praėjusį lapkritį Švenčionių meras Vytautas Vigelis su kolegomis „pasišiukšlino“ nenuvykdamas į Paryžiuje rengiamą komunalininkų parodą. Matyt, vyrus kankino skrydžio baimė, nes Varšuvoje paėmė ant drąsos, ir, atrodo, nemažai, nes buvo išlaipinti iš lėktuvo. Meras V.Vigelis iš pradžių teigė apskritai niekur neskridęs, vėliau pakeitė versiją ir porino turėjęs grįžti iš Varšuvos, kai sužinojęs apie žmonai daromą operaciją.
Išgėrus dažnam Lietuvos džigitui kylas noras šokti ant žirgelio ir nujoti pas mergelę. Štai neseniai su kvapeliu prie vairo įkliuvo Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, o buvęs krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ direktorius Jonas Vainauskas, kaip koks Babilius, net avariją sukėlė. Aistrai pasivažinėti girtam neatsispyrė ir du aktoriai Ramūnai – Rudokas bei Cicėnas, pastarasis iš to linksmumo net šviesoforą nudaužė.
Smagiai sostinėje pasivažinėjo ir Baltarusijos diplomatas Jaroslavas Diktijevskis: sudaužęs net tris automobilius, jis tvirtino, kad labai pavargo darbe, ir atsisakė tikrintis girtumą. Vis dėlto praėjusių metų rekordai priklauso Lietuvos policijai: vasario viduryje per vieną savaitgalį neblaivūs prie vairo įkliuvo net penki pareigūnai. Generalinis komisaras Saulius Skvernelis nespėjo dalyti „vilko bilietų“.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimas arenose renginių metu vartoti alkoholį, tačiau jo mažai kas laikosi, ypač gausiai alus ir kiti alkoholiniai gėrimai liejasi per sporto varžybas. Pasak „Siemens arenos“ atstovės Aistės Jankūnaitės, prie visų arenos barų ir įėjimų į areną pakabinti įspėjimai, kad salėje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama. „Apie tai stengiasi įspėti ir barų darbuotojai, ir apsaugininkai. Be to, lankytojams neduodamos keturių bokalų nešyklės, kurios buvo naudojamos patogiai alui nusinešti iki salės. Kartu pradėta prekiauti nealkoholiniu alumi“, – kokių buvo imtasi priemonių vardija A.Jankūnaitė.
Vis dėlto griežčiau kovoti su geriančiaisiais alkoholį salėje renginių organizatoriai neplanuoja. Mat jiems už tai negresia jokia atsakomybė. „Už alkoholio vartojimą renginių metu baudžiamas fizinis asmuo. Gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimties iki šimto litų. O kaip laikomasi įstatymo turi prižiūrėti policijos pareigūnai“, – paaiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica sako, kad renginių metu, kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių, sudėtinga identifikuoti asmenis, kurie vartoja alkoholį. „Akcijos, kurių metu būtų tikrinama, ar žmogus geria alkoholinį ar nealkoholinį gėrimą, neduos rezultatų. Tad jų neplanuojama rengti”, – teigia S.Mecelica.
Tuo tarpu psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pastebi, kad sukontroliuoti, ar nėra nešamasi alkoholinių gėrimų, visai nesudėtinga: „Apsaugininkai tiesiog galėtų neįleisti atėjusiųjų į salę su alkoholiu, tačiau arenų savininkams tai nenaudinga. Juk prie baro žmonės išgers trečdaliu mažiau.“
Jo nuomone, kol renginių organizatoriams ar arenų valdytojams nebus numatyta atsakomybė už tai, kad žmonės salėje vartoja alkoholį, tol situacija nepasikeis.

Nors tarp įžymybių dabar kaip niekada anksčiau madinga būti abstinentais, vis dėlto populiariosios kultūros figūra, sulaukusi garbingos senatvės ir išėjusi anapus sava mirtimi, dar yra išimtis iš taisyklės. Whitney Houston, pasitraukusi vos 48-erių, mums tai dar kartą priminė.

Dainininkės kūnas buvo rastas vasario 11-osios popietę vieno Los Andželo viešbučio kambario vonioje. Žmogžudystės versija iš karto atmesta. Prielaida, kad dainininkė galėjo nuskęsti, nepasitvirtino – plaučiuose rastas vandens kiekis nebuvo pakankamas. Kita versija – kad apsinuodyta receptiniais vaistais, sumaišytais su alkoholiu. Vaistų viešbučio kambaryje rasta įvairiausių – nuskausminamųjų, raminamųjų ir kitokių. Ši versija šiuo metu tiriama, rezultatus planuojama paskelbti per ateinančias penkias–septynias savaites.
Kad ir kokia būtų oficiali priežastis, akivaizdu, jog tokia pabaiga buvo nulemta pačios W.Houston gyvenimo būdo, kuriuo ji garsėjo pastaruosius 10–12 metų. Tiems, kurie aktyviai nesidomi JAV žvaigždžių kasdienybe, didesnį šoką sukėlė ne pati žinia apie dainininkės mirtį, o faktai apie jos priklausomybę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Daugeliui tai buvo naujiena, sukėlusi diskusijas apie įžymybių gyvenimą, kuris dažnai radikaliai skiriasi nuo sceninio įvaizdžio.
Lietuvoje W.Houston išpopuliarėjo 1992 m. pasirodžius filmui „Asmens sargybinis“, kuriame atliko vieną pagrindinių vaidmenų. Filmo pabaigoje skambanti bene populiariausia jos daina „I Will Always Love You“ tapo radijo stočių hitu. Iki pat šių dienų daugelio mintyse W.Houston buvo išlikusi tokia pat graži, puikiai valdanti balsą ir lengvai įsimylima, kokią ją matėme „Asmens sargybinyje“.
Išties, iki pat dešimtojo dešimtmečio pabaigos W.Houston įvaizdis buvo kone nepriekaištingas, tačiau vėliau problemos pilte pasipylė. 2000-aisiais Havajų oro uoste dainininkės ir jos vyro, taip pat muzikanto, Bobby Browno lagaminuose buvo rasta marihuanos, vėliau ji neatvyko į kelis iš anksto sutartus pasirodymus. Jos balsas ir kūnas nyko akyse, viešumoje pasklido gandų apie galimą priklausomybę nuo narkotikų. W.Houston atstovai išvaizdos pokyčius aiškino dideliu stresu, kurį sukėlė pašliję santykiai šeimoje. Galiausiai dainininkė nustojo koncertuoti ir įrašinėti naujas dainas, atsiribojo nuo žiniasklaidos ir grimzdo toliau.
2007-aisiais W.Houston išsiskyrė su vyru ir bandė pradėti naują etapą: po poros metų išleido albumą, davė pirmą interviu po septynerių metų pertraukos. Tačiau priklausomybė nebuvo įveikta, žiniasklaidoje vis pasklisdavo informacija apie šimtamilijonines sumas, kurias ji išleidžia narkotikams, ir nesėkmingus bandymus reabilituotis.
Toks scenarijus atrodo ypač kontrastingai, palyginti su tuo, į kokias aukštumas W.Houston buvo pakilusi. Ji lig šiol yra daugiausiai apdovanojimų muzikos istorijoje laimėjusi dainininkė moteris. Jos kolekcijoje – du „Emmy“, šeši „Grammy“, 30 „Billboard“ ir 22 „Amerikos muzikos“ apdovanojimai. Parduotų albumų skaičius viršija 170 mln.

Kasmet po mirtį

Analogiškų tragedijų populiariosios kultūros istorijoje apstu. Praktiškai kasmet miršta bent po vieną itin žinomą ir dešimtys ne tokių garsių pramogų pasaulio atstovų, kurie gyvenimą baigia būdami priklausomi nuo kvaišalų ar medikamentų. Šiuo metu pasaulis gedi W.Houston, pernai dėmesys buvo sutelktas į Amy Winehouse, užpernai – į Michaelą Jacksoną. Versdami istorijos puslapius randame Marilyn Monroe (mirė 36-erių, kaip spėjama, perdozavusi barbitūratų), Elvį Presley (rastas negyvas savo namuose; dainininkui tuo metu buvo 42-eji, jis turėjo problemų dėl antsvorio, sirgo keliomis ligomis, tarp jų ir priklausomybe nuo narkotikų).
Šiuo klausimu fenomenalus vadinamasis „Klubas 27“, kurio „nariai“ – populiarūs muzikantai Jimi Hendrixas, Kurtas Cobainas, Jimas Morrisonas, Janis Joplin ir kiti. Visus juos vienija du dalykai: priklausomybė nuo narkotikų ir mirtis sulaukus vos 27-erių.
Garsenybių polinkį į svaiginimąsi lemia tiek vertybinės, tiek praktinės priežastys. Jie tai daro turėdami finansinių galimybių, o nuo vakarėlių neatskiriamas gyvenimo būdas tik vienetus palieka „švarius“.
Kita vertus, nėra įrodyta, kad įžymybės vartotų daugiau alkoholio, narkotikų ar būtų labiau priklausomos nuo vaistų nei kitų visuomenės grupių atstovai. „Situacija dėl priklausomybės nuo įvairių medikamentų vienodai bloga visoje šalyje. Tiesiog apie įžymybių problemas daugiau kalbama“, – po to, kai 2009-aisiais mirė aktorė Brittany Murphy, JAV televizijai „E!“ teigė priklausomybės ligų specialistas dr. Clare’as Kavinas. Aktorei buvo 32-eji, mirties priežastis – netinkamas receptinių vaistų vartojimas.
Tą patį įvykį komentavusi psichoterapeutė Sherry Gaba pabrėžė, kad įžymybių padėtį ypač blogina jų nenoras laiku prašyti pagalbos. Dažniausiai visuomenė apie jų bėdas sužino, kai to jau nebeįmanoma paslėpti. „Įprastai žmonių problemos neiškeliauja už jų miestelio ribų, o žinomi asmenys supranta, kad apie jų problemas bus paskelbta visam pasauliui. Dėl to jie bijo kreiptis pagalbos“, – sakė su televizijų herojais dirbanti gydytoja.
Interneto amžiuje informacijos sklaida ypač intensyvi. Pastaraisiais metais garsenybių mirčių nepadaugėjo, tačiau stebint, koks didelis dėmesys žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo skirtas M.Jacksonui, A.Winehouse, Steve’ui Jobsui o dabar ir W.Houston, gali pasirodyti kitaip. Mirtis tapo fetišizuojama įvairiais rakursais. Pavyzdžiui, vos paskelbus, kad W.Houston kūnas rastas vonioje, buvo sudarytas įžymybių, mirusių vonioje, sąrašas.
Internete galima rasti tinklalapių, kuriuose vartotojai balsuoja, kokios žvaigždės pasitrauks iš gyvenimo šiemet. Gandai apie problemas, susijusias su narkotikų vartojimu, tik padidina gautų balsų skaičių. Esant tokiam kontekstui įžymybių noras žūtbūt neviešinti savo problemų atrodo logiškas, tačiau galiausiai priveda prie pačių liūdniausių pasekmių.

Abstinentų daugėja

Vis dėlto, nors ir labai iš lėto, padėtis keičiasi. Kvaišalų vartojimą pradeda kvestionuoti vis daugiau viešumoje esančių asmenų, savo pavyzdžiu rodančių, kad galima išlikti viršūnėje ir laikantis sveiko gyvenimo būdo.
„Niekada anksčiau nebuvo taip madinga nevartoti alkoholio!“ – prieš metus paskelbė JAV žurnalas „Glamour“ ir supažindino su 25 žvaigždėmis, viešai deklaruojančiomis, kad negeria jokio alkoholio, ką jau kalbėti apie stipresnių kvaišalų vartojimą. Šiandien tarp abstinentų minimi tokie vardai, kaip Jennifer Lopez, Tomas Cruise’as, Natalie Portman, Eltonas Johnas, Ewanas McGregoras, Jimas Carrey, netgi Eminemas. Svaiginamųjų medžiagų atsisako ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir dalis politikų, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas.
Jungtinėje Karalystėje ši tendencija pastebėta dar anksčiau, 2008-aisiais. Reiškinį analizavęs laikraštis „The Independent“ jo priežastis sieja su alternatyvių ideologijų, tokių kaip „Straight Edge“ (pankų subkultūros atšaka, kurios atstovai atsisako bet kokių priklausomybę sukeliančių medžiagų, netgi kofeino), išpopuliarėjimu, taip pat besikeičiančiu visuomenės mąstymu. Anksčiau buvo madingas hedonizmas, o dabar madinga hedonizmą neigti.
Sunku pasakyti, kiek įžymybių elgesio kaita lemia visos visuomenės pokyčius, tačiau koreliacijų yra: tyrimai rodo, kad per nepilną dešimtmetį bendras alkoholio vartojimas Didžiojoje Britanijoje sumažėjo tarp visų amžiaus grupių, įtraukiant ir jaunimą. Pokyčių galima matyti netgi Londono gatvėse – daugybė anksčiau populiarių barų dabar virtę kavinėmis.
Kita vertus, teigti, kad gyvename „postalkoholizmo“ amžiuje, dar būtų per drąsu. Abstinencija ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas kol kas yra labiau mados dalykas, jį propaguojantieji nesudaro kritinės masės. O nuo pat rokenrolo pradžios išlikęs požiūris „gyvenk greitai, mirk jaunas“ ir šiandien daugeliui žvaigždžių atstoja filosofiją ir apibūdina gyvenimo prasmę. Ar šiam požiūriui lemta keistis, parodys tik laikas ir panašių liūdnų istorijų, kaip W.Houston, mažėjimas.

Per pastarąjį dešimtmetį nuo kvaišalų ar su jais susijusių priežasčių mirę muzikantai
Atlikėjas (amžius, kurios sulaukęs mirė)    Mirties priežastis
JAV soul dainininkė, šešių „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja Whitney Houston (48 m.)    Spėjama, kad narkotikų, sumaišytų su alkoholiu perdozavimas
Britų soul dainininkė, penkiskart „Grammy“ laimėtoja Amy Winehouse (27 m.)    Apsinuodijimas alkoholiu
Popkaraliumi tituluojamas Michaelas Jacksonas (50 m.)    Vaistų perdozavimas
„Grammy“ apdovanotos amerikiečių metalo grupės „Slipknot“ bosistas Paulas Gray (38 m.)    Narkotikų perdozavimas
Amerikiečių nepriklausomo roko kūrėjas Elliottas Smithas (34 m.)    Depresijos ir priklausomybės nuo narkotikų paskatinta savižudybė
Įtakingiausia JAV pankroko grupe tituluojamų „The Ramones“ bosistas Dee Ramone’as (50 m.)    Narkotikų perdozavimas

Valentino diena, gimtadienis, bendradarbių vakarėlis – nė vienas iš šių pasibuvimų neapsieina be tauriųjų gėrimų, kurie praskaidrina nuotaiką ir priverčia nusimesti įprastinius pančius.

Žinant lietuviškus pasilinksminimo ypatumus, neretai topteli mintis, kad mes – alkoholikų tauta. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuotame straipsnyje „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje. CAGE testo duomenys“ rašoma, kad vienas Lietuvos gyventojas suvartoja 10,5 litro absoliutaus alkoholio. Tyrėjai pastebėjo, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir vis daugiau jo vartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios emancipuotos moterys.

Anot tyrimą atlikusių Lietuvos mokslininkų Dariaus Kalasausko, Jūratės Klumbienės, Aurelijaus Verygos ir Janinos Petkevičienės, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti įvairių problemų: didinti priešlaikinių mirčių ir traumų skaičių. Straipsnyje pateikiami Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys iš tiesų stebina. Teigiama, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 10,5 litro absoliutaus alkoholio, alkoholinė psichozė pirmąjį kartą užregistruota 835 žmonėms, dėl neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių sužeista 517 žmonių, žuvo 45, o nuo alkoholio tiesiogiai mirė 1019 žmonių. Todėl, kaip teigia tyrėjai, pirminėje sveikatos priežiūroje labai svarbu vykdyti priklausomybės nuo alkoholio prevenciją ir gydymą. Tai padėtų išvengti ir sveikatos, ir socialinių problemų. Kita vertus, apgailestaujama, kad dėl laiko stokos šeimos gydytojai retai domisi paciento alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais, o dar rečiau teikia naudingų patarimų.

Emancipuotos moterys alkoholinių gėrimų suvartoja daugiau nei vyrai

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas nustatytas 48,3 proc. vyrų ir 16,2 proc. moterų. Kitaip tariant, nurodoma, kad beveik pusė apklaustųjų Lietuvos vyrų ir viena iš šešių moterų turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Tyrėjai pastebi, kad alkoholinius gėrimus rečiausiai vartoja jaunesni, universitetinį išsilavinimą įgiję, mieste gyvenantys vyrai ir ištekėjusios moterys. Beveik trečdalis moterų ir 65,4 proc. vyrų, kuriems buvo nustatytas probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas, gėrė alų bent kartą per savaitę.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VSF Sveikatos tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Dariaus Kalasausko, tokį tyrimą jį ir kolegas paskatino atlikti viešojoje erdvėje netylančios diskusijos dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, jų reklamos ir neigiamos įtakos visuomenei. „Nuo 1994 m. kas antrais metais toks tyrimas atliekamas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lygindami 2009 m. tyrimų duomenis su ankstesnių metų duomenimis pastebėjome, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusios, miestuose gyvenančios emancipuotos moterys vis dažniau ir didesniais kiekiais vartoja alkoholinius gėrimus“, – sakė tyrimą atlikęs mokslininkas. Jis taip pat pastebėjo, kad vyrai vartoja vis mažiau vyno, tačiau alaus vartojimo kiekis per 15 m. smarkiai išaugo. „Nuolatos stebime situaciją kitose šalyse. Australijoje amžiaus grupėje iki 30 metų merginos suvartoja daugiau alkoholinių gėrimų nei to paties amžiaus vaikinai. Panašios tendencijos pastebimos ir mūsų šalyje, o tai neramina“, – tyrimo rezultatus komentavo D. Kalasauskas.

Šeimos gydytojų patarimai gali sumažinti alkoholikų skaičių Lietuvoje

Kaip pačią didžiausią problemą, su kuria susiduriama diagnozuojant probleminį alkoholinių gėrimų vartojimą, tyrėjai įvardijo tai, kad žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais, nėra panašūs į „tipiškus alkoholikus“. Straipsnyje akcentuojama, jog pacientai neretai slepia tikruosius suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekius ir dažnius. Todėl prieinama prie išvados, kad netiesioginiai alkoholinių gėrimų vartojimo įvertinimo metodai yra labai aktualūs.

Straipsnyje teigiama, kad siekiant sumažinti probleminio alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, vis dažniau kalbama apie trumposios intervencijos metodo taikymą. Tai labai trumpa konsultacija, skiriama visiems pacientams, kuriems nustatytas rizikingas alkoholinių gėrimų vartojimas. Mokslininkai pabrėžia, kad šis metodas yra efektyvus tik tada, kai pirminėje sveikatos priežiūroje tinkamai atrenkami asmenys, kurie turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. O tinkamai atrinkti asmenis galima naudojant CAGE testą. Pažymima, kad šis testas yra itin trumpas ir nesudėtingas. Atliekant testą yra užduodami keli klausimai. Pirmasis – „Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?“. Tyrimo rezultatai parodė, kad po trumpalaikių reguliarių suaugusių pacientų konsultacijų pirminėje sveikatos priežiūroje vidutinis alkoholinių gėrimų suvartojimas probleminių vartotojų grupėje per savaitę sumažėja 13-34 proc.

Taigi ar jūsų gydytojas rūpinasi jumis? Ar kada nors yra uždavęs klausimą apie jūsų suvartojamus alkoholinius gėrimus? Kaip į tokį klausimą atsakytumėte jus?

Joana Zaborskytė

“Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas”

Seime svarstant, ar nuo kitų metų nereikėtų visiškai uždrausti alkoholio reklamos, parlamento rūmuose atvirai darbavosi neregistruoti lobistai, o alkoholio pramonės atstovai visuomenės nuomone manipuliavo iš piršto laužtomis apklausomis ir pasitelkę sporto aistruolius.

Praėjusią savaitę Seimas devynių balsų persvara nusprendė, kad alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidoje nuo 2012 m. nebus uždrausta. Tad jeigu prezidentė šių pataisų nevetuos, televizijos alkoholį galės reklamuoti nuo 23 iki 6 val. ryto, periodiniai leidiniai to negalės daryti tik pirmuosiuose puslapiuose, o alaus, natūralios fermentacijos vyno ir sidro bus leidžiama dar ir išorinė reklama.
Kaip paaiškėjo, Seimo nariams įtikinamesni pasirodė alkoholio pramonės atstovų argumentai, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas turės neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, dar padidins nelegalią rinką, lietuviški prekių ženklai nebegalės konkuruoti su užsienietiškais. O alkoholio gamintojų remiamos sporto šakos esą neteks dosnių rėmėjų, milijonines pajamas praras ir žiniasklaidos priemonės.
Negana to, Seimo posėdžiuose suabejota ir alkoholio reklamos draudimo rezultatais visuomenės sveikatai, jos įtaka vaikams, jaunimui. Buvo netgi tvirtinama, kad reklama neskatina vartojimo. Mokslinė ir analitinė informacija, tyrimų rezultatai, įrodantys, kad yra priešingai, daugelio Seimo narių neįtikino. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenys, kad Lietuvoje nuo 2001 m. masiškai pradėjus reklamuoti alkoholinius gėrimus per šešerius metus vaikų iki 14 metų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų. O 2008 m. įsigaliojus griežtesniems alkoholio reklamos ribojimams 30 proc. sumažėjo mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, užfiksuotas 40 proc. mažesnis neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių ir 27 proc. mažiau žmonių apsinuodijo alkoholiu.
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai tvirtina, kad efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra alkoholinių gėrimų akcizo didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir visiškas jų reklamos draudimas, mūsų Seimo nariams tai nė motais. Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys praėjusią savaitę prieš balsavimą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo stebėjosi, kodėl mes norime atrodyti šventesni už šventus, kai nė viena Europos šalis, išskyrus Norvegiją, nėra priėmusi tokių drastiškų sprendimų. Tačiau ragindamas kolegas nepritarti itin griežtiems alkoholio reklamos ribojimams jis pamiršo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal suvartotą alkoholį kiekį, pagal savižudybių skaičių, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse.

Seimo narius apdorojo neregistruotas lobistas

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovo Naglio Puteikio tvirtinimu, didžiausią darbą dėl to, kad buvo atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas, nudirbo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Jis du mėnesius stovėjo prie įėjimo į Seimo posėdžių salę ir parlamentarus po vieną išsivesdavo už kampo pasikalbėti. Ponas Galadauskas papirkinėjo ne pinigais, o pažadais, kad balsavusieji už alkoholio pramonei naudingą įstatymą gaus pirmuosius žiniasklaidos puslapius. Taip jis apdorojo pusę Seimo narių“, – tikina N.Puteikis.
Visuomenininkas Juozas Dapšauskas taip pat pastebėjo, kad S.Galadauskas per tarpinius įstatymo svarstymus bėgiojo nuo vieno Seimo nario prie kito. „Jis buvo beveik apsigyvenęs Seime. Net vasarą, kai daugelis parlamentarų atostogavo, slampinėjo po Seimo mūrus“, – sako J.Dapšauskas.
Tokia neregistruoto lobisto veikla bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies parlamente būtų sukėlusi skandalą. O Lietuvoje alkoholio pramonės atstovas veikė niekieno netrukdomas. Galiausiai Seimo narys Vydas Gedvilas, užtikrindamas nuolatinį Aludarių gildijos prezidento prieinamumą prie parlamentarų, paskyrė jį visuomeniniu savo padėjėju.
„S.Galadausko elgesys buvo toleruojamas visų Seimo narių. Be to, net tie, kurie balsavo prieš įstatymo pataisas, dabar bijo pasirašyti po kreipimusi į prezidentę dėl įstatymo vetavimo“, – dėsto N.Puteikis. Ir priduria, kad parlamentarai įbauginti alkoholio pramonės atstovų, tad besąlygiškai jiems paklūsta.
„Spaudimo Seimo nariams nebuvo: nei kyšių siūliau, nei į mišką vežiau. Tik dirbau savo darbą – argumentuotai gyniau Aludarių gildijos narių interesus. O asociacijos vadovo veikla pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nelaikoma lobistine. Be to, demokratinėje šalyje asociacijos vadovui niekas negali uždrausti dėstyti savo nuomonės“, – teisinasi S.Galadauskas.
Aludarių gildijos prezidentas mano, jog nevyriausybinių organizacijų atstovai spekuliuoja neįrodytais faktais, kad reklama skatina alkoholinių gėrimų vartojimą, nes nori užsikabinti medalius kaip aktyvūs kovotojai su girtuoklyste. Taip pat tarptautinėse konferencijose pasigirti, kad Lietuva buvo labai netoli to, kad visiškai uždraustų alkoholio reklamą. „Ar amerikiečiai, italai, kanadiečiai ir kitų šalių valdžios atstovai mažiau myli savo vaikus, kad leidžia reklamuoti alkoholį? Reklama nėra tokia paveiki, kad skatintų alkoholio vartojimą. Tai tik viena iš priemonių, padedanti apsispręsti, ar rinktis vieną, ar kitą prekės ženklą“, – neabejoja S.Galadauskas.
Pasak jo, uždraudus reklamuoti alkoholį lietuviška produkcija negalėtų konkuruoti su užsienietiška. Mat jau dabar nereklamuojamas pigus baltarusiškas alus yra užėmęs 6–8 proc. Lietuvos rinkos. „Jeigu nebus Anykščių vyno ar „Švyturio“ alaus interneto puslapių, bus sudarytos nelygiavertės konkurencijos sąlygos, nes, pavyzdžiui, bacardi.com ar carlsberg.com ir toliau bus pasiekiami“, – argumentus, kodėl uždraudus reklamą nukentėtų Lietuvos verslas, dėsto S.Galadauskas.

Manipuliavo tautos nuomone

Beje, į kovą dėl alkoholio reklamos įstatymo kiti alkoholio pramonės atstovai patys nesivėlė – įtaką visuomenei ir Seimo nariams jie darė kitų rankomis. Štai į įstatymo pataisų svarstymo posėdį buvo atvykę netgi krepšinio sirgaliai su Tomu Balaišiu-Sėkla priešakyje. Jie ragino parlamentus pagalvoti, kokia žala bus padaryta Lietuvos sportui, netekus didžiausio rėmėjo – alkoholinių gėrimų gamintojų. Žiniasklaidoje taip pat pasipylė straipsniai skambiomis antraštėmis, kad alkoholio reklamos draudimas – Lietuvos verslo žlugdymas. Be to, buvo pateikiami gyventojų apklausos duomenys, kad 52 proc. lietuvių nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą, nes tai nepadėsią sumažinti alkoholio vartojimo. „Ši tautos nuomonė – parodija. Mat šį pavasarį ir prieš kelerius metus atliktų apklausų rezultatai buvo priešingi – pusė lietuvių pritarė visiškam reklamos uždraudimui“, – tvirtina J.Dapšauskas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po balsavimo dėl alkoholio reklamos įstatymo pataisų pabrėžė, kad argumentų ir už, ir prieš buvo išklausyta apsčiai iš įvairių organizacijų atstovų. Vis dėlto Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tvirtina, kad parlamentarai, norėdami išvengti viešumos, kaitaliojo posėdžių laiką, rengė uždarus posėdžius. „Sveikatos komiteto darbotvarkėje buvo skelbiama, kad vienas paskutinių posėdžių bus uždaras. Tad nevyriausybininkai į jį nevyko, tačiau paaiškėjo, kad durys buvo uždarytos ne visiems – Aludarių gildijos prezidentas dalyvavo. Tiek diskusijų visuomenėje keliantis klausimas buvo sprendžiamas slepiantis nuo visuomenės, bet informuojant alkoholio gamintojus“, – apgailestauja A.Veryga.
Jo teigimu, parlamentarai piktybiškai atsisakė klausyti savo pačių tvirtinamos nepriklausomos ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijų. Negirdomis buvo praleisti ir Lietuvos mokinių parlamento, penkiasdešimties kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos dėl alkoholio gamintojų pelno.
Be to, Seimo narys Rimas Antanas Ručys, būdamas AB „Stumbras“ akcininkas, be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti.
„Parlamentas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo – šalies funkcionavimas, tačiau šias smegenis ėda smegenų vėžys, kurio pagrindinė priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams“, – apibendrina A.Veryga.

11–15 m. berniukų buvo apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų (proc.)
1996 m.
Prancūzija    11
Šveicarija    12
Latvija    27
Lietuva    29
Estija    29

1998 m.
Šveicarija    11
Prancūzija    13
Lietuva    18
Estija    20
Latvija    22

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje (tenka gryno alkoholio litrais vienam gyventojui)
2001 m. 10
2005 m. 10,7
2008 m. 11,4
2009 m. 10,9
2010 m. 11,3
Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinės psichozės (naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų)
2006 m. 38,1
2007 m. 43,1
2008 m. 36,2
2009 m. 25,0
2010 m. 24,3

Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Lietuvos alkoholio gamintojai ir prekybininkai žavi savo atkaklumu ir išmoningumu. Jie suranda šimtus argumentų ir tyrimų, kurie turėtų iliustruoti, kad alkoholio akcizo mokesčiai Lietuvoje turėtų būti kuo mažesni ir esą tai būtų labai naudinga Lietuvos valstybei bei jos gyventojams. Lygiai taip pat entuziastingai ir rimtais veidais jie įrodinėja, kad alkoholio reklamos draudimas yra nesąmonė. Jie netgi užsako sociologinius tyrimus, kurie (koks netikėtumas) patvirtina, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Ir, pasirodo, ne alkoholio gamintojai ir prekybininkai, o mūsų šalies gyventojai įsitikinę, kad uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą alkoholio vartojimas nesumažės. Kaip įdomu.
Žinoma, aplink alkoholį visada sukosi milžiniški pinigai, ši pramonė visada samdėsi stiprius lobistus, kurie Seimo nariams dieną naktį pudrino smegenis, kad viską, kas susiję su alkoholiu, reikia palikti savireguliacijai, o jei nepaliksite, bus baisu: Lietuvoje išplis pilstukas kaukolinis, per šalį ropos visokie degtinės ir kitokio brudo kontrabandininkai ir dėl to alkoholizmas šalyje dar labiau išsikeros, o mokesčių į biudžetą bus surenkama labai minimaliai.
Abejojantiems parlamentarams mikliai iš po stalo traukiami sociologiniai tyrimai, kuriuose vėlgi juodu ant balto parašyta, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog, visiškai uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje, ši reklama tik papildys užsienio šalyse registruotų žiniasklaidos kanalų, kuriuos galima matyti Lietuvoje, kišenes. Šiaip jau 99,5 proc. Lietuvos gyventojų tokio sakinio net nesugalvotų, bet su alkoholio pramonės atstovų pagalba – sugalvoja.
Visi šie primityvūs žaidimai, gąsdinimai ir verkšlenimai visiškai neįtikina. Kur kas labiau įtikina paprasto gydytojo psichiatro, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos ir brangių lobistų samdytis negalinčių blaivininkų argumentai, kad padidinus alkoholinių gėrimų akcizo mokesčius ir stipriai apribojus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje stipriai sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu, sumažėjo neblaivių vairuotojų padarytų avarijų ir suluošintų žmonių, sumenko nelaimingų atsitikimų su išgėrusiais žmonėmis darbovietėse, apmažėjo tiesiog gatvėse besišlaistančių girtų asmenų. Ir visa tai įvertinus pingine išraiška paaiškėjo, kad visomis prasmėmis valstybė bei jos gyventojai stipriai išlošė.
Alkoholio reklama ypač didelį poveikį daro jaunimui, o kai jos mažiau, nauda akivaizdi. 2000–2007 m. Lietuvos jaunuoliai išgerdavo nesuvokiamus kiekius alkoholinių kokteilių ir kitokių alkoholinių gėrimų, o pastaraisiais metais šie skaičiai sumenko ir dabar jau yra nebe tokie gąsdinantys.
Šiaip jau alkoholio gamintojai ir prekybininkai labiausiai klestėjo tuomet, kai prie valdžios vairo sklaidėsi socialdemokratai ir “darbiečiai”. Esant dabartinei valdančiajai koalicijai jiems sunku. Reikia tikėtis, kad ir nepalengvės. Nes būtent dabartinę alkoholio politiką galima pavadinti išmintinga ir naudinga valstybei bei jos žmonėms.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, kuriuo alus oficialiai priskiriamas prie alkoholinių gėrimų, praneša BBC.

Iki šiol Rusijoje gėrimai, turintys mažiau nei 10 proc. alkoholio, buvo priskiriami gaiviesiems gėrimams. Naujasis įstatymas leis kontroliuoti alaus prekybą taip pat, kaip ir stipriųjų gėrimų.

Rusijoje suvartojama dvigubai daugiau alkoholio nei kritiškas kiekis, kurį nustatė Pasaulio sveikatos organizacija. Ilgą laiką populiariausias alkoholinis gėrimas Rusijoje buvo degtinė, bet alaus populiarumas gerokai išaugo. Pasak BBC korespondentų, žmonės dažnai parkuose ir gatvėse geria alų kaip gaiviuosius gėrimus. Alų leidžiama pardavinėti visose parduotuvėse visą parą.

Naujasis įstatymas įsigalios 2013-aisiais ir alaus nebebus galima pardavinėti neturint licencijos, bus apribotas jo pardavimo laikas ir reklama.

 

Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.

 

Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką

 

Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.

 

Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.

 

Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.

 

Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai

 

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.

 

Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!

 

Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“

 

24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.

 

Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje

 

Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.

 

Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.

 

Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.

 

Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą

 

Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.

 

Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).

 

Atėjus vasaros metui jauni žmonės laisvalaikį leidžia įvairiuose jaunimo pamėgtuose renginiuose, klubuose. Taip leisdami laiką dauguma jų vartoja alkoholinius gėrimus. Nerimą kelia pastaruoju metu ypač išpopuliarėjęs šių gėrimų vartojimas kartu su energiniais gėrimais.

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis 23,8 proc. energinių gėrimų vartotojų juos vartojo kartu su alkoholiniais gėrimais, iš jų daugiau berniukų (26,1 proc.) negu mergaičių (20,9 proc.) ir daugiau vyresniųjų klasių mokinių (37,3 proc. – 9, 10-tų kl.) negu jaunesniųjų (13,0 proc. – 5, 6-tų kl., 21,0 proc. – 7, 8-tų kl.). Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru).

Šiuo metu Lietuvoje energiniai gėrimai parduodami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir dažnai ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais. Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino, ženšenio ir kt.), todėl jų vartojimas tiek su alkoholiniais gėrimais, tiek atskirai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, taip pat sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus, tarp jų ir slopinantį poveikį, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika, o taip pat didėja tikimybė išsivystyti priklausomybiai nuo alkoholio, kadangi vartojant jį su energiniais gėrimais, alkoholio suvartojama daugiau, nes žmogus nesijaučia toks apsvaigęs, koks yra iš tikrųjų.
Vartojant alkoholį didesnėmis dozėmis gali ištikti atminties, sąmonės praradimas, o sumaišius su energiniu gėrimu gali pasireikšti daugiau sveikatos sutrikimų:

• Angliarūgštė esanti energiniame gėrime pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte;

• Energiniu gėrimu atskiestas alkoholis iš skrandžio į plonajį žarnyną pašalinamas greičiau, negu koncentruotas ir ten greičiau absorbuojamas;

• Kofeinas palaiko budrumą ir mažina alkoholio raminantį (slopinantį) poveikį;

• Vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daugiau, nes žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus;

• Esant mažam alkholio kiekiui kraujyje, sąveika su kofeinu šiek tiek sumažina alkoholio sukeltus fizinius ir psichinius sutrikimus. Didėjant alkoholio kiekiui kraujyje, kofeino poveikis alkoholio sukeltiems sutrikimams nepasireiškia;

• Vartojant energinį gėrimą su alkoholiu, jo sudedamosios medžiagos veikia apgaulingai, padidindamos fizinius ir psichinius sugebėjimus ir sumažindamos sąmoningumo pablogėjimą;

• Energinių gėrimų ir alkoholio derinys ypač pavojingas asmenims, sergantiesms širdies ligomis, nes gali padidėti aritmijų atsiradimo tikimybė;

• Energinis gėrimas ir alkoholis yra diuretikai (skatina šlapimo išsiskyrimą). Dėl organizmo dehidratacijos (organizmo vandens netekimas) sulėtėja alkoholio metabolizmas, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.

Vasaros metu būtina suvartoti mažiausiai 2 litrus vandens per parą. Geriausiai rinktis natūralų mineralinį ar geriamąjį vandenį.

sveikatossodas.lt