"Veido" archyvas

“Į sveikatą!”, – linkėdavę mūsų tėvai ir seneliai kam nors nusičiaudėjus arba taurelę stipriosios lenkiant. Anot tautosakos išmanytojų, taip sakydavo todėl, kad žinojo: nei čiaudulys, nei degtinė sveikatos neprideda.

Daugiau nei penki tūkstančiai metų

Jau žiloje senovėje žmonės pastebėjo, kad rūgstantys, besifermentuojantys gėrimai jų kūnus veikia ypatingai. Todėl greitai ėmė sąmoningai juos rauginti. Vieni seniausių alkoholinių gėrimų – alus ir vynas – pradėti gaminti daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų Senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Kad vynas buvo labai vertinamas antikos laikais – nė sakyti nereikia.

Pasak mitybos žinovų, alkoholis žmogaus kūnui nėra svetima medžiaga – šiek tiek jo organizmas pasigamina pats. Taigi išeitų, kad tam tikras alkoholio kiekis medžiagų apykaitai netgi reikalingas. Tačiau tiek, kiek jo neva reikia, organizmas pats ir pasigamina.

O mintis apie jo “būtinybę” nuo alkoholio priklausomi žmonės labai greitai pasitelkia savo silpnybėms pateisinti.

Europiečiai – didžiausi mėgėjai

Nustatyta, kad daugiausiai pasaulyje alkoholio išgeriama būtent Europos Sąjungoje. Vienas suaugęs europietis per metus suvartoja apie 11 litrų grynojo alkoholio: jo 44 proc. išgeriama alaus, 34 proc. vyno ir 23 proc. stipriesiųjų gėrimų. Šiuo metu Europoje priskaičiuojama apie 23 mln. alkoholikų. Vyrų penkis kartus daugiau nei moterų.

Liūdna mūsų statistika

Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pagal alkoholio suvartojimą  yra antroje–penktoje vietoje (įvairių tyrimų duomenys). Kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui per metus teko apie 13,3 litrų absoliutaus alkoholio (2009 m tyrimų duomenys). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo apie 60 tūkst. nuo alkoholio priklausomų asmenų. Apie 7 proc. jų sirgo alkoholinėmis psichozėmis.

Faktai apie alkoholį

1 g alkoholio turi apie 7 kcal (palyginti: 1g baltymų arba angliavandenių turi po 4 kcal, riebalų – 9 kcal). Dauguma alkoholinių gėrimų, nors ir teikia energiją, neturi nei baltymų, nei riebalų, nei vitaminų ar mineralinių medžiagų. Tai vadinamosios “tuščios kalorijos”, kurių organizmas nepaima. Pasak dietologų, sausas vynas, degtinė, brendis, konjakas “į kūną” neina. Papildomų kalorijų turi tik likeriai, saldžiosios trauktinės, užpiltinės, desertinių rūšių vynas, taip pat alus ir šampanas.

Grynas alkoholis (95 proc.) per 1–2 min. sunaikina bakterijas toje vietoje, ant kurios yra užpiltas (mikrobų sporų ir virusų jis neveikia). Iki šiol nėra sugalvota geresnės dezinfekavimo priemonės. Tik reikėtų pridurti, kad dezinfekuojant žaizdas galima naudoti ne stipresnį kaip 70 proc. alkoholį. Stipresnis “pridegina” baltymus ir po jais esančios bakterijos dezinfekcijai tampa nebepasiekiamos.

Kai kurių tyrimų duomenimis, polinkis į alkoholį gali būti perduodamas genetiškai. Jei vienas iš tėvų serga priklausomybe nuo alkoholio, tikimybė, kad palikuoniai taip pat sirgs, – 48 proc., jei abu tėvai – apie 90 proc. Taigi alkoholikų vaikai alkoholiui gali turėti biologinį potraukį.

Didelė vienkartinė alkoholio dozė silpnina seksualinį jautrumą ir orgazmo malonumą tiek vyrams, tiek moterims.

Negana to, alkoholis slopina lytinių hormonų gamybą, dėl to daugiau nei 50 proc. alkoholikų vyrų tampa impotentais.

Alkoholis yra maždaug 9 proc. visų žmonių ligų priežastis. Be priklausomybės, jis gali sukelti per 60 skirtingų ligų ir sutrikimų: psichikos ir elgesio pokyčius, traumas, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairius vėžinius (burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, skrandžio, storosios žarnos) susirgimus, širdies, plaučių, kepenų, skeleto ir raumenų ligas, imunologinius, reprodukcinius sutrikimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą naujagimių svorį gimimo metu.

Pasak gydytojų, sistemingai nesaikingai vartojant alkoholį, subrendusiems vyrams psichologinė priklausomybė gali atsirasti per metus ar dvejus, fizinė – per 2–10 metų. Moterys psichologiškai priklausomos gali tapti per 6 mėn., fiziškai – per 1–3 metus.

Tyrimais nustatyta, kad geriant alkoholį kasdien 8 metus po 160 g (grynojo alkoholio) išsivysto kepenų cirozė, kuri yra nepagydoma ir baigiasi mirtimi.

Nuo ko priklauso poveikis

Žmonės labai skirtingai reaguoja į alkoholį. Tai priklauso nuo fermentų sistemos aktyvumo, svorio, lyties, taip pat, kaip dažnai žmogus išgeria.

Fermentai. Skirtingai nei įprastas maistas, didžioji dalis į skrandį patekusio grynojo alkoholio iš karto patenka į kraują (apeidama žarnyną). Mat alkoholio molekulės labai smulkios, jos rezorbuojasi pro skrandžio sieneles ir su krauju pirmiausia nukeliauja į daug kraujo turinčius organus, tokius kaip smegenys. Todėl nuo išgėrimo iki apsvaigimo gali praeiti vos  minutė (ypač, jei išgerta buvo tuščiu skrandžiu).

Patekusį į virškinamąjį traktą alkoholį ima skaidyti alkoholio dehidrogenazės fermentai, kurių daugiausia yra kepenyse. Nuo jų aktyvumo priklausys, kaip greitai organizmas pašalins alkoholį. Šių fermentų kiekis ir aktyvumas kiekvieno skirtingas. Labai mažai išgeriantys žmonės apsvaigsta greičiau todėl, kad jų organizmuose minėti fermentai mažiau aktyvūs. Greitai pasigeriantys žmonės šių fermentų gali turėti mažiau iš prigimties. Tokiems vartoti alkoholį reikėtų itin atsargiai, nes daug greičiau gali tapti priklausomi. Literatūroje užsimenama, kad alkoholio dehidrogenazės fermentų mažiau turi geltonodžių rasės žmonės, tarp kurių dažniausiai minimi japonai, taip pat Amerikos indėnai, kadaise palikę Azijos žemyną.

Lytis. Moterys alkoholiui yra jautresnės nei vyrai dėl savo hormonų ir fermentų sistemų ypatumų. Moterų kraujyje ir kepenyse pastarųjų yra gerokai mažiau, todėl alkoholis organizme skaidomas lėčiau. Moterys juo apsinuodija nuo gerokai mažesnių dozių, joms tris keturis kartus greičiau nei vyrams vystosi psichologinė ir fizinė priklausomybė. Na, o dėl hormonų svyravimų, pavyzdžiui, kamuojant premenstruaciniam sindromui, pogimdyminei depresijai, per menopauzę, moterys turi daugiau pagundų taurelėje ieškoti nusiraminimo.

Svoris. Daugiau sveriantys, stambesni žmonės ilgiau nepasigeria dėl to, kad jų kepenyse palyginti daugiau alkoholį skaidančių fermentų. Be to, jie turi palyginti didesnį kiekį kraujo, kuris cirkuliuoja didesniame organizme.

Pavojus organizmui

Kai alkoholis geriamas lėtai ir po truputį, be to, užkandžiaujant, nemaža jo dalis patenka į virškinamąjį taktą, kepenis ir čia pat yra skaidomas. Tačiau jei jis geriamas greitai ir dideliais kiekiais, kepenys nebespėja jo skaidyti, didesnioji jo dalis rezorbuojasi į kraują, dalis gryno alkoholio patenka į kitus organus, – taip šie apnuodijami.

Pykinimas vėmimas, galvos ir pilvo skausmas, viduriavimas, pusiausvyros sutrikimas, mirgėjimas akyse – dažniausi apsinuodijimo alkoholiu požymiai, kurie gali pasireikšti jau po trijų keturių valandų. Apsinuodijama dažniausiai dėl dviejų priežasčių: geriama per daug arba blogos kokybės gėrimų. Anot gydytojų, pas mus nėra svaigalų vartojimo kultūros. Žmonės geria tam, kad pasigertų, bet ne tam, kad maloniai atsipalaiduotų. O apsinuodijimas, nesvarbu, alkoholiu, maistu ar vaistais, organizmui yra didžiulis stresas, neretai ir mirtinas pavojus. Be to, nors kepenyse alkoholis suskaidomas į anglies dioksidą ir vandenį, jam skylant išsiskiria labai nuodingas tarpinis produktas acetalaldehidas. Štai kodėl nuolat piktnaudžiaujant alkoholiu vystosi kepenų cirozė – lėtinė, progresuojanti ir dažniausiai mirtimi pasibaigianti kepenų liga.

Alkoholis turi savybę sutraukti skysčius, dėl to po išgertuvių labai džiūsta burna. Dehidratacija – pavojinga būsena, nes netekdamas skysčių organizmas praranda ir elektrolitus, mikroelementus, iš kurių ypač svarbus kalis. Dėl alkoholio poveikio gali atsirasti vadinamoji acidozė, sutrikti rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Tada labai norisi “kažko rūgštaus”.

Ką daryti, jeigu vis dėlto apsinuodijote?

Pasak toksikologų, visos priemonės pagirioms palengvinti yra beveik neveiksmingos, šią būseną reikia tiesiog ištverti ir laukti, kol savaime praeis. Jeigu labai skauda galvą, galima išgerti paracetamolio ar tirpaus aspirino tabletę. Troškulį numalšinti gali padėti rūgpienis, kefyras, arbata su citrina, rūgščios sultys, pavyzdžiui, raugintų kopūstų, citrinų ir pan. Jei žmogus daug vėmė, būtina gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos ir atkurtas elektrolitų balansas – tam geriausiai tinka sūrus mineralinis vanduo. Jeigu apsinuodijimas labai stiprus, žmogus praranda sąmonę, būtina kviesti greitąją pagalbą.

Rasa Derenčienė

“Moters savaitgalis”

BFL

Net 4 iš 10 nužudymų bei 1 iš 6 savižudybių Europos Sąjungoje įvyksta dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Kuo veiksmingesnė šalies alkoholio kontrolės politika – tuo mažiau traumų, daugiau saugumo ir pinigų.

Europos Sąjunga yra daugiausiai alkoholio vartojantis pasaulio regionas. Dėl šios priežasties Europos gyventojai labiausiai kenčia nuo problemų, kurias sukelia alkoholio vartojimas. Apytiksliai 58 milijonai suaugusių europiečių alkoholį vartoja rizikingai, o 23 milijonai yra priklausomi nuo šios psichoaktyvios medžiagos. Be to, Europoje alkoholis yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastis.

Ši rimta Europos regiono problema tapo pagrindine Europos traumų prevencijos konferencijos tema. Birželio 16-ąją Budapešte vykusią konferenciją organizavo Europos traumų prevencijos ir saugumo skatinimo asociacija Eurosafe bendradarbiaudama su Europos Tarybai pirmininkaujančia Vengrija.

Kaip pabrėžiama dar 2007 metais parengtose „Europos tarybos rekomendacijose dėl traumų prevencijos ir saugumo skatinimo”, kasmet dėl nelaimingų atsitikimų ar smurto žūva beveik 235 tūkst. europiečių . Vaikų, paauglių ir jauno amžiaus žmonių pagrindinė mirties priežastis yra nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai vartojant alkoholį.

Daugiau nei penktadalis 15 metų ir vyresnių Europos gyventojų prisipažįsta nesaikingai vartojantys alkoholį; 16 proc. smurto prieš vaikus atvejų – dėl alkoholio vartojimo; 350 tūkst. 15-16 metų jaunuolių įsivelia į muštynes tik dėl to, kad yra apsvaigę. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu įvyksta 4 iš 10 nužudymų bei 1 iš 6 savižudybių Europos Sąjungos šalyse. Apmaudu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Šios traumos – tai didžiulė finansinė našta sveikatos ir socialinio aprūpinimo sistemoms, kadangi jos nulemia apie 20 proc. nedarbingumo atvejų ir ryškiai sumenkina produktyvumą darbe.

Andrea Lavesson, organizacijos „Active – sobriety friendship and peace” prezidentė pažymi, kad tikrasis socialinės gerovės garantas yra saugumas, taigi – tai traumų prevencijos klausimai turi lemiamą įtaką Europos jaunuolių gyvenimo kokybei: „todėl mes reikalaujame, kad visų Europos šalių politikai įsiklausytų į Europos Tarybos rekomendaciją – veiksmingesnė alkoholio kontrolės politika sumažina alkoholio sukeliamą žalą, pagerina traumų prevenciją ir taip padaro Europą saugesniu bei finansiškai tvaresniu pasaulio regionu”.

Mariann Skar, Europos alkoholio politikos aljanso generalinė sekretorė, pabrėžia, kad „šiuo metu, kai visos Europos šalys susiduria su ekonominiais sunkumais, negalima leisti švaistyti visuomenės sveikatos biudžeto lėšų lengvai išvengiamų sužalojimų ir ligų gydymui. Geresnių visuomenės sveikatos rodiklių galima pasiekti sustiprinant alkoholio kontrolę: griežčiau kontroliuojant vairavimą išgėrus, mažinant leistiną alkoholio kraujyje vairuojant ribą, taikant vartojimo amžiaus ribojimą, draudžiant reklamuoti ir parduoti alkoholį masinių sporto ir muzikos renginių metu, jei šie skirti jaunų žmonių auditorijai”.

Faktai ir skaičiai apie alkoholį Europoje:

• Europa – daugiausiai alkoholio išgeriantis ir dėl to daugiausiai žalos patiriantis žemynas pasaulyje. Alkoholio vartojimas trečia svarbiausia lėtinių ligų priežastis. Savo ruožtu lėtinės ligos kelia ne menkesnį pavojų pasauliui nei visuotinė finansų krizė.

• Alkoholio sukelta žala Europos sąjungai kasmet kainuoja 125 milijardus eurų.

• Alkoholis svarbiausia nelaimingų atsitikimų priežastis: 1 iš 3 kelių eismo mirčių dėl alkoholio.

• Alkoholis Europos Sąjungoje sukelia beveik 195 000 mirčių per metus.

• 1 iš 4 15-29 metų vyrų Europoje miršta dėl alkoholio.

BFL

Vienas šalies gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,3 litro absoliutaus alkoholio, įskaitant nelegalius gėrimus, – tai 0,4 litro daugiau nei 2009 metais, skelbia Statistikos departamentas.

Anot išankstinės statistikos, vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui praėjusiais metais teko vidutiniškai 13,3 litro, arba 0,5 litro daugiau nei užpernai, absoliutaus alkoholio.

Tuo metu departamento pateikiamais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, arba 57 žmonėmis mažiau nei 2009 metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (13,5 proc.). 2010 metais vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo beveik keturis kartus viršijo moterų.

Statistikos departamento pristatomais Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pernai 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,1 tūkst. – dėl lėtinio alkoholizmo, tai atitinkamai 37 ir 152 asmenimis mažiau nei 2009-aisiais. Praėjusių metų pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų. Palyginti su 2009 metais, jų skaičius sumažėjo.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2010 metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 38 neblaivūs asmenys, iš kurių septyni žuvo (2009 metais – 11). Dar devyni neblaivūs asmenys (2009 metais –-6) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).

Policijos departamento teigimu, pernai užregistruoti 528 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 23 procentais. Juose žuvo 63, sužeisti 699 žmonės.

Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių 2010 metais sumažėjo 9 procentais.

Amžius, kurio sulaukus galima vartoti alkoholį, turėtų būti padidintas iki 24 metų, taip esą būtų užkirstas kelias alkoholizmui, skelbia mokslininkai.

BFL

Žmonės turėtų vengti alaus, vyno ir stipresnių gėrimų maždaug iki 25 metų, nes dažnai įvardijamos kaip „paaugliškos išgertuvės“ turi neigiamos įtakos intelekto koeficientui.

Dr. Aric Sigman, britų biologas ir Karališkosios medicinos visuomenės narys, kritikuoja britų tėvų europinį požiūrį į alkoholį. Pasak jo, „D. Britanijos viduriniosios klasės atstovų žavėjimasis prancūzų gėrimo įpročiais pakenkė mūsų vaikams“. Šiuo metu tėvai gali legaliai leisti 5 metų vaikams gerti alkoholį namuose, o paaugliai gali sėdėti baruose su savo draugais. Žmonės privalo turėti 18 metų, tik kai patys perka alkoholį.

Tačiau Dr. A. Sigman mano, kad toks požiūris palieka per daug vietos nesusipratimams ir manevrams. Mokslininko teigimu, privalo būti visuotinis bendras amžiaus cenzas. Idealiu variantu, jauni žmonės turėtų nevartoti alkoholio iki 24,5 metų, kai smegenys baigia formuotis.

„Viena didžiausių kliūčių tokios ribos įvedimui – suaugusiųjų požiūrių, lūkesčių, patirčių bei alkoholio pomėgio nesuderinamumas, – sakė mokslininkas. – Alkoholio vartojimas net ir vidutiniškais kiekiais yra itin pavojimas jauno žmogaus smegenims, kūnui ir genams. Efektai ir ilgalaikės pasėkmės pasireiškia ateinančius dešimtmečius po pirmojo gurkšnio”.

Dr. A. Sigman mitu vadina tėvų dažną požiūrį, kad esą kuo anksčiau vaikams duosi paragauti alkoholio, tuo lengviau juos apsaugosi nuo didelio girtuokliavimo ir alkoholizmo. „Nors ir būtų legalu, mes tikrai nerekomenduotume „lengvo narkotikų šniaukštimo“ tam, kad sukliudytume priklausomybei nuo kokaino ar „protingo rūkymo“ tam, kad vėliau neišsivystytų priklausomybė nuo nikotino“, – įsitikinęs mokslininkas.

technologijos.lt

BFL

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas įregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama Alkoholio kontrolės įstatyme reglamentuoti ant alkoholinių gėrimų etikečių ir pakuočių įspėjamąjį tekstą arba ženklus apie šių gėrimų žalingą poveikį sveikatai bei įpareigoti nurodyti alkoholinių gėrimų kaloringumą.

Alkoholio vartojimas yra viena iš ankstyvos mirties priežasčių, aktuali problema tarp jaunimo, taip pat yra dažna priežastis nelaimingų atsitikimų keliuose, todėl, siekiant išvengti minėtų padarinių, siūloma įpareigoti alkoholinių gėrimų gamintojus rašyti įspėjamuosius tekstus ar ženklus apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai ar kitus galimai neigiamus padarinius.

“Priprasti prie alkoholio galima vartojant ir alų ar sidrą, todėl rašyti įspėjamąjį tekstą reikia ant visų alkoholinių gėrimų. Galimi, mano manymu, ir ženklai, pavyzdžiui, simbolizuojantys, kad nėščiosioms vartoti alkoholį yra pavojinga, arba nurodantys, kad sėsti prie vairo neblaiviam yra draudžiama. Kaloringumo nurodymas ant alkoholinių gėrimų taip pat yra aktuali informacija vartotojams, todėl siekiant didinti alkoholio prevenciją būtų tikrai tikslinga reglamentuoti tokį etikečių žymėjimą”, – sakė Seimo narys V. Valkiūnas.

alcohol26

Susisiekimo ministerija siūlo vietinio susisiekimo traukiniuose leisti prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais.

Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos projektui, kad vietinio susisiekimo traukiniuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, būtų parduodamas natūralios fermentacijos alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų.

Už projektą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Susisiekimo ministerija šį projektą teikė bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” prašymu. Anot projekto rengėjų, taip siekiama patenkinti keleivių pageidavimus bei kuo efektyviau panaudoti turimus modernizuotus vagonus restoranus, kurie nuo 2009 metų pradėti eksploatuoti maršrutu “Vilnius-Klaipėda” kursuojančiuose traukiniuose.

“Lietuvos geležinkeliai” turi įvairiais būdais ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kad galėtų vežti keleivius”, – sakė projektą pristatęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Jo teigimu, alkoholio pardavimas traukiniuose padidintų keleivių skaičių.

“Jeigu nepritarsite, ieškosime kitų būdų, kaip padidinti “Lietuvos geležinkelių” pajamas”, – tvirtino viceministras.

“Ar neatrodo, kad keleivis gali tiek prisigerti, kad užmirš išlipti iš traukinio? Turėsite daugiau nuostolių nei pelno”, – pasiūlymo nauda abejojo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

R.Vaštako teigimu, alkoholiu prekiaujama tarptautiniame traukinyje “Vilnius-Maskva” ir ten esą nekyla problemų dėl itin neblaivių keleivių.

Liberalas Petras Auštrevičius ironizavo, kad alkoholio pardavimo priešininkai galėtų uždrausti parduoti svaigalus ir lėktuvuose, kai šie skrenda virš Lietuvos teritorijos.

“Traukinyje gal geriau knygą paskaityti, biblioteką padaryti, o ne alkoholį pardavinėti”, – sakė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa toliau bus svarstoma Seimo komitetuose. Dėl jos parlamente dar turi būti balsuojama du kartus

Neblaivius vairuotojus bei kitus pažeidėjus gaudantys pareigūnai naudoja ir tokius alkoholio matuoklius, kurių tikslumu patys abejoja.

“Lietuvos žinios” rašo, kad alkoholio matuoklių “Lion” Policijos departamentas įsigijo dar 2006 metais. Tarptautinį viešojo pirkimo konkursą laimėjo Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė, pasiūliusi minėtus prietaisus už palankią kainą. Policijos departamentas tąkart nupirko šios markės prietaisų už 850 tūkst. litų.

Pasak dienraščio, pirmieji žodiniai pareigūnų, naudojančių “Lion” alkoholio matuoklius, skundai į Policijos departamentą ėmė plūsti jau seniai. Pernai pasipylė oficialūs raštai dėl šių alkotesterių abejotino tikslumo.

Ryškiausias pavyzdys, verčiantis abejoti “Lion” prietaisų tikslumu, – neseniai įvykęs incidentas, kai darbe buvo užtiktas neblaivus Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas. Nuvežtas į komisariatą Z.Birštonas į tokį alkoholio matuoklį tepripūtė 0,59 promilės, nors sunkiai laikėsi ant kojų.

“Lion” matuoklių rodmenų paklaida didelė. Be to, prietaisai nuolat genda. Dabar dalis jų galbūt visai netinkami ir jais nebesinaudojama”, – dienraščiui pripažino Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Aistė Garunkštytė.

Vilniaus metrologijos centro Fizikinių ir cheminių matavimų laboratorijos technikos vadovė Natalija Nagurnienė teigė, kad pagal nurodytus parametrus “Lion” nėra blogesni už vokiškus “Drager”, jų paklaida tokia pati – 5 procentai. “Dukart per metus juos tikriname. Jei metrologiniai matavimai neatitinka nurodytų parametrų, rašome pažymą, kad prietaisą reikia remontuoti. Tačiau gedimų priežasčių nenustatinėjame, tai – remonto brigados kompetencija”, – sakė N.Nagurnienė.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus laikinasis vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad pernai dėl matuoklių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tačiau tikrinta ne matuoklių kokybė, o tai, ar nebuvo pažeistos viešojo pirkimo procedūros. Pažeidimų tąkart nenustatyta.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas pripažino, kad “Lion” prietaisai kelia rūpesčių, tačiau šiurkščių klaidų esą nebūna. V.Račkauską labiau jaudina kita problema – alkotesterių stygius. Dabar Lietuvos policija jų turi apie 800. Policijos automobiliuose, kuriuose sumontuota naujausia įranga, alkoholio matuokliai yra. Tokių mašinų – 700. Tad kitiems policijos padaliniams prietaisų pritrūksta.

Anot jo, naujiems alkoholio matuokliams šiemet ketinama skirti apie 300-400 tūkst. litų.

“Norime pirkti naujausius. “Drager”, žinoma, geri matuokliai, tačiau jie “nespausdina” rezultatų. Norimi pirkti matuokliai pateikia tarsi kasos čekį. Jį galima iškart segti prie protokolo ir tuomet nekyla nė mažiausių abejonių dėl alkotesterio rodmenų”, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Naujausias Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas rodo, kad žalingų įpročių lietuviai po truputį kratosi, tačiau vis aktualėja kita problema – didėja nutukusių ir antsvoriu besiskundžiančių gyventojų gretos.

Prieš kelias savaites viešėdama Suomijoje, Turku mieste, negalėjau atsigėrėti suomių aktyvumu. Nors ir spaudė nedidelis šaltukas bei pūtė šiaurys, gatvėse stebėjau šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis mosuojančius miestiečius, parkelyje įrengtose lygumų trasose švilpiančius slidininkus, o ant užšalusios jūros įrengtu taku būriais pasivaikščioti traukiančius tėvus su vaikais ir šunų vedžiotojus. Dar stebėjausi, kad ant duonos suomiai tepasi margariną (sviesto parduotuvėje net nerasi), o pritrūkę namie daržovių nemaloniai nustemba, mat jos – nepamainoma pietų ar vakarienės dalis.

Plika akimi matomus skirtumus, palyginti su lietuviais, atskleidžia ne tik šie vieno savaitgalio įspūdžiai, bet ir statistika – Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo palyginimas su analogiškais tyrimais Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.

“Pagal mitybos ir sveikatingumo įpročius mes ryškiausiai skiriamės nuo Suomijos. Tik apie procentą šios šalies gyventojų vartoja natūralų, riebų naminį pieną, kokį pas mus geria nemaža dalis žmonių. Suomiai tepasi ant duonos margariną, o ne sviestą, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, – jei jų vartojama per daug, didėja cholesterolio kiekis kraujyje ir skatina aterosklerozę. Be to, Suomijoje daug didesnė dalis gyventojų kasdien valgo daržoves, ypač moterų. Ryškiai skiriamės ir pagal fizinį aktyvumą”, – lygina Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo atsakinga vykdytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros profesorė Jūratė Klumbienė.

Vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, rūko dukart rečiau

Šiuo metu specialistai analizuoja naujausius, 2010 m. atlikto Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo rezultatus. Apžvelgusi išankstinius jau devinto tyrimo duomenis, J.Klumbienė tvirtina, kad ją labiausiai nudžiugino rūkančių vyrų mažėjimo tendencija. Naujausio tyrimo išankstiniais duomenimis, kasdien rūkančių vyrų Lietuvoje 2010 m. buvo 34,2 proc., o 2008 m. – 39 proc. Tai gerokai mažiau, palyginti su 1994 m., kai šis rodiklis siekė 43 proc.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tokios tendencijos ir tikėjosi. “Rūkymo paplitimo mažėjimui svarbiausią ir didžiausią įtaką padarė reikšmingai pakilusi cigarečių kaina. Kai įstojome į ES, prisiėmėme įsipareigojimus didinti tabako akcizą iki minimalaus ES lygio, tačiau tas sprendimas buvo vilkinamas. O sunkmečiu buvo ne tik padidintas akcizas, bet ir krito žmonių pajamos”, – komentuoja A.Veryga.

Tiesa, tarp rūkančių moterų tokios ryškios mažėjimo tendencijos nematyti, tačiau tyrimo vykdytojus džiugina bent jau tai, kad šis skaičius nedidėja. J.Klumbienė pasakoja, kad rūkymo paplitimas Lietuvoje didėjo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau dabar rūkančių moterų skaičius išlieka apie 15 proc.

Kodėl rūkančiųjų gretos didėjo 1994–2000 m., vaizdžiai iliustruoja A.Veryga. Specialistas primena, kad 1994-aisiais į Lietuvos rinką atėjus užsienio kompanijoms daug investuota į tabako reklamą ir rinkos plėtrą, todėl rūkančiųjų skaičius didėjo. Jis staiga sustojo 2000 m., kai įsigaliojo tabako reklamos draudimas. Prie šios tendencijos stiprėjimo prisidėjo ir draudimas rūkyti uždarose patalpose.

J.Klumbienė pastebi, kad rūkymo paplitimui didelės įtakos turi išsilavinimas: tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą rūkalių yra dukart mažiau negu tarp įgijusių žemą išsilavinimą – ypač tarp vyrų. Pernai Lietuvoje rūkė 21,4 proc. vyrų, turinčių universitetinį išsilavinimą, ir 40,8 proc. vyrų, įgijusių vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. “Pavyzdžiui, Suomijoje rūkančių vyrų yra daug mažiau negu pas mus, ypač baigusių aukštąjį mokslą. O Latvijoje atvirkščiai – fiksuojamas daug didesnis rūkymo paplitimas ir tarp vyrų, ir tarp moterų”, – su kitomis šalimis lygina J.Klumbienė.

Bent kartą per savaitę alaus geria pusė vyrų

Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenys atskleidžia ir tai, ko nenori pripažinti alkoholio gamintojai: padidinus alkoholio akcizą, 2009–2010 m. geriančiųjų stipriuosius gėrimus sumažėjo. Nors alkoholio gamintojai ir jų lobistai visa gerkle rėkia, kad alkoholio vartojimas ne sumažėjo, o persikėlė į šešėlį, šis tyrimas atskleidžia, jog yra kitaip. Tyrimo duomenimis, 2010 m. vyrų, kurie bent kartą per savaitę gėrė stiprių alkoholinių gėrimų, buvo 23,6 proc., o 2004 m. taip atsakė net trečdalis apklaustųjų.

“Tikrai nesutinku su alkoholio gamintojais. Šitas ginčas senaskaip pasaulis, bet iš tikrųjų priemonės, nukreiptos prieš alkoholio plitimą, duoda tam tikrą efektą. Nors mūsų tyrimo duomenys dėl alkoholio vartojimo nėra labai optimistiniai, tendencijos pakankamai pozityvios”, – tvirtina J.Klumbienė.

“Kad mažėja alkoholio vartojimas, rodo ir mažėjantys psichozių bei apsinuodijimų alkoholiu skaičiai – jei jie būtų likę stabilūs, galėtume sakyti, kad vartotojai persimetė į šešėlinę rinką. Bet dabar, kad ir kokį rodiklį paimtume – ar neblaivių vairuotojų, ar psichozių, ar apsinuodijimų, visur matome mažėjimą”, – antrina A.Veryga.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. užregistruota 3114 alkoholinių psichozių – mažiausiai nuo 2004 m. 2007 m. užfiksuota 4330 tokių atvejų.

Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenys taip pat rodo, kad šiek tiek sumažėjo ir vyrų, ir moterų, kartą per savaitę geriančių alaus. 2010 m. alaus bent kartą per savaitę gėrė 51,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų. “Alkoholinių gėrimų vartojimo pikas buvo 2000–2002 m., o dabar stebimas reikšmingas bent kartą per savaitę alų vartojančių asmenų sumažėjimas”, – komentuoja J.Klumbienė.

“Jeigu apskritai vertintume alaus ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo tendencijas, tarp vyrų fiksuojamas mažėjimas, o tarp moterų padėtis išlieka stabili. Kita vertus, tos, kurios vartoja alkoholinius gėrimus, dabar jau išgeria reikšmingai daugiau nei 1994 m. Tarp vyrų tokios reikšmingos didėjimo dalies nėra”, – lygina J.Klumbienė.

Alkoholio vartojimo didėjimą iki 2002 m. vėlgi galima paaiškinti liberalesne tvarka. A.Veryga primena, kad 1999 m. drastiškai sumažinti alkoholio akcizai, prekyba stipriaisiais gėrimais liberalizuota – prasidėjo naktinė prekyba alkoholiu, prekyba degalinėse, stiprieji gėrimai intensyviai reklamuoti. Be to, jų kaina praktiškai nedidėjo, o gyventojų pajamos sparčiai augo.

Tyrimo vykdytojai atliko ir specialų testą, kuriuo nustatoma, kad žmogus gali turėti problemų dėl alkoholio. “Galima įtarti, kad maždaug pusė Lietuvos vyrų ir apie 16 proc. moterų turi kažkokių problemų dėl alkoholio vartojimo”, – apibendrina J.Klumbienė.

Nors dabartinė tendencija teikia vilčių, A.Veryga nėra nusiteikęs itin optimistiškai, kad ji ilgai išsilaikys. Specialistas baiminasi, kad jei ekonomika atsigaus, o gyventojų pajamos vėl pradės didėti, alkoholio vartojimas taip pat didės.

Antsvorio turi 62 proc. vyrų

Kas dvejus metus vykdomame Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrime daug dėmesio skiriama mitybai. Viena kertinių sveikos mitybos rekomendacijų – pakankamas suvartojamų daržovių ir vaisų kiekis. Deja, lietuvių pinigines patuštinusi krizė pakenkė ir mitybai. Bent tris dienas per savaitę šviežių daržovių pernai vartojo apie 59 proc. apklaustų moterų ir 50 proc. vyrų. Nors nuo 1996 m. padidėjimas tikrai ryškus – prieš 15 metų šviežių vaisių bei daržovių bent tris kartus per savaitę valgė tik 25 proc. moterų ir 18 proc. vyrų, palyginti su 2008-aisiais, stebima mažėjimo tendencija. 2008 m. šviežių daržovių nurodė valgantys 68 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.

“Šį sumažėjimą siečiau su įvairiomis priežastimis – tarp jų ir ta, kad kartais ir žiniasklaidoje skamba grėsmingos žinios apie visokius teršalus ir pesticidus, esančius daržovėse”, – svarsto tyrimo vykdytoja.

Vilniaus universiteto profesorius, mitybos specialistas Rimantas Stukas mano, kad lietuviai supranta, koks maistas naudingas jų sveikatai, tačiau galimybei sveikai maitintis koją kiša mažos pajamos. “Pernai atlikome ekologiškų maisto produktų vartojimo tyrimą, kuris parodė, kad apie 70 proc. gyventojų ekologiškų produktų vartotų kur kas daugiau, jei šie būtų pigesni. Žmonės supranta, kas palankiau sveikatai, bet ekonominė padėtis verčia juos rinktis pigesnius produktus”, – komentuoja profesorius.

Dėl vartojamo kaloringo maisto ir mažo fizinio aktyvumo Lietuva, kaip ir kitos Vakarų šalys, neišvengia nutukusių ir antsvorio turinčių gyventojų būrio didėjimo. 2010 m. 62 proc. vyrų turėjo antsvorio (2008 m. – 61 proc.), o 20 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 17 proc.). Antsvorio turėjo ir pusė moterų (2008 m. – 46 proc.), o 22 proc. buvo nutukusių (2008 m. – 20 proc.).

Įdomu tai, kad nors suomiai pagal fizinį aktyvumą ar sveikesnę mitybą lenkia mus visa galva, antsvorio turinčių vyrų ten tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau suomės labiau prisižiūri ir tarp jų turinčiųjų antsvorio kur kas mažiau.

Iš biržos planuojanti pasitraukti koncerno “MG Baltic” valdoma didžiausia Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė “Stumbras” alkoholį gali pradėti gaminti Baltarusijoje.

Anot “Verslo žinių”, “Stumbras” Baltarusijoje su vietos gamintoju jau susitarė dėl pilstymo linijos įrengimo.

“Nieko nenoriu pasakoti, kol ten nesudėti visi taškai. Nei taip, nei ne nesakysiu”, – tvirtino “Stumbro” generalinis direktorius Česlovas Matulevičius.

“Stumbrui” pradėjus gaminti alkoholinius gėrimus kaimyninėje šalyje, atsivertų kur kas didesnės eksporto galimybės, mat Rusija dar pernai pasirašė su Baltarusija susitarimą, pagal kurį nuo 2010 metų liepos Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane, tiesa, su išimtimis įsigaliojo bendras muitų kodeksas.

“Stumbras” trauktis iš biržos prekybos sąrašo ketina dėl neva mažo rinkoje cirkuliuojančių akcijų skaičius ir neaktyvios prekybos emitento akcijomis. Kapitalo rinkos dalyviai tokią žinią įvertino neigiamai, juolab kad buvo lūkesčių, jog bendrovės didžiausia akcininkė -koncerno “MG Baltic” antrinė bendrovė “Mineraliniai vandenys” (valdo 94,93 proc. “Stumbro” akcijų) anksčiau ar vėliau įvykdys dar maždaug prieš ketverius metus duotus pažadus ir išplatins investuotojams iki 40 proc. turimų alkoholio gamintojo akcijų.

Užmojų kada nors įžengti į Baltarusiją turėjo ir Baltijos šalyse drabužių mažmeninės prekybos tinklą valdanti “Apranga”. “Kol kas konkrečių planų neturime”, – tikino “Aprangos” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

"Veido" archyvas

Prieš dešimt ir daugiau metų buvo tvirtinama, kad priklausomybė nuo alkoholio – neišgydoma liga. Šiandien medikai padeda jau 60-iai proc. pacientų.

Kauno rajone įsikūrusioje priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Sugrįžimas“ šiuo metu nuo alkoholizmo besigydantis 23-ejų metų Vygandas be svaigalų gyvena jau septynis mėnesius. Septynerius metus beveik kasdien gėręs vaikinas pasakoja, kad anksčiau ilgiausiai be alkoholio buvo ištvėręs tris mėnesius. Tada nuo svaigalų jį sulaikydavo tik baimė numirti, nes Vygandas buvo užsikodavęs. Tačiau potraukis alkoholiui buvo stipresnis. Dabar jam labiausiai padeda psichologės konsultacijos, bendravimas su kitais bendruomenės nariais ir anglų kalbos bei kompiuterinio raštingumo pamokos.

Visi „Veido“ kalbinti medikai tvirtina, kad būtent tokia kompleksinė pagalba ir yra veiksmingiausia (o ne kažkokie stebuklingi vaistai ar nauji gydymo metodai). Ir nors alkoholizmas priskiriamas prie sunkiausiai gydomų priklausomybės ligų, vis dėlto vis daugiau žmonių nuo šios ligos jau sugeba išsivaduoti (tiesa, su kitų pagalba). Tik negalima išskirti vieno metodo, kuris padėtų pasveikti visiems. Mat vienam tas pats metodas tinka, kitam ne.

Štai 36-erių Šarūnas R. alkoholio neragavo penkerius metus po išklausytų G.Šičko metodo kursų. Jie vyrui padėjo susivokti, kodėl jis gėrė, kad alkoholis iš tiesų nepadeda atsipalaiduoti, įtikino, kad net viena taurė raudono vyno, išgerta virškinimui pagerinti, gali atvesti prie degradacijos. Šarūną stipriai paveikė ir tai ką jis sužinojo apie alkoholio žalą sveikatai. „Pavyzdžiui, kad išgėręs alaus žmogus šlapinasi smegenimis, nes alkoholis naikina smegenų ląsteles, kurios pasišalina per šlapimą“, – prisimena Šarūnas ir priduria, kad jis du mėnesius prieš miegą rašydavo dienoraštį apie tai, kada vartoja alkoholį, kiek išgeria, kada būna linksma ir kaip jaučiasi paskui. Tai jam padėjo ne tik išlavinti savistabą, bet ir pakeisti požiūrį į svaigalus.

Psichosocialinė terapija – efektyviausia pagalba

Psichiatras Vytautas Taranda paaiškino, kad tokie kursai, kaip G.Šičko metodo arba anoniminių alkoholikų susirinkimai, nėra gydymas. „Tokios savitarpio pagalbos grupės tik padeda neatkristi ir grįžti prie žalingo įpročio.

Kadangi priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga, todėl visada išlieka rizika, kad žmogus vėl pradės gerti. Tačiau remisijos, šviesūs periodai, gali trukti net dvidešimt ir daugiau metų. O dvejų trejų metų remisiją pasiekia net 60 proc. pacientų, sąmoningai nusprendusių gydytis ir turinčių stiprią motyvaciją“, – pastebi V.Taranda.

Tačiau vien tik pačio alkoholiko apsisprendimo atsisakyti svaigalų nepakanka, kad gydymas būtų sėkmingas. Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų tuo pačiu metu būtina gydyti fizinę bei psichologinę priklausomybę, derinti medikamentinį gydymą su psichoterapija. Be to, labai svarbus šeimos ir artimųjų palaikymas. „Kai gydyme aktyviai dalyvauja šeimos nariai, yra net 95 proc. tikimybė, kad žmogus pasveiks. Palaikymas – labai svarbus motyvuojantis faktorius, kuris priverčia geriantįjį susimąstyti“, – sako Vilniaus toksikologijos klinikos vadovas Evaldas Atkočiūnas.

Jis pabrėžia, kad pasaulyje dar nėra išrasta tokio gydymo būdo, kuris padėtų per dieną ar mėnesį pasveikti nuo alkoholizmo. Kadangi problema formuojasi ne vienerius metus, tai ir gydymui reikia ne vieno mėnesio. Ir tik psichiatras išanalizavęs konkretaus žmogaus ligos istoriją, gali parinkti jam tinkantį gydymą. „Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Pagal vieną kurpalį taikyti metodų neįmanoma. Efektyvus gali būti ir kodavimas, ir vaistai, slopinantys potraukį alkoholiui, tačiau tik kartu su psichoterapija. Mat reikia spręsti nerimo sukeltas problemas, išmokti įveikti stresą. Dažniausiai būna pašliję sutuoktinių, tėvų ir vaikų santykiai“, – sako E.Atkočiūnas.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras patvirtina, kad Lietuvoje naudojamas gydymas, kuris kaip efektyviausias pripažintas visame pasaulyje, t.y. psichosocialinė terapija. Kitose šalyse skiriasi tik komforto sąlygos. Pavyzdžiui, Izraelyje išblaivinti nuo narkotikų gydytojai narkozės būdu gali per keturiasdešimt minučių. Tokia procedūra kainuoja 12 tūkst. dolerių. Lietuvos priklausomybės ligų centruose tai atliekama per dvi savaites, lašinant vaistus.

Kiek žmonių pasiekia remisiją

T.Zikaras atkreipia dėmesį, kad priklausomybės nuo alkoholio negalima visiškai išgydyti, nes suserga geriančio žmogaus smegenys. „Atsiranda patologiniai židiniai, kurie lieka visam gyvenimui. O smegenų persodinti kol kas dar niekas negali. Todėl tokiems ligoniams, net ir pasiekusiems dešimties metų remisiją, priežiūra bus reikalinga visą gyvenimą“, – sako Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius.

Vis dėlto, moksliniai tyrimai atliekami nuolat ir vilties sulaukti greitesnės pagalbos daugėja. Pavyzdžiui, manoma, kad potraukį alkoholiui sumažintų tam tikrų smegenų sričių stimuliavimas elektros impulsų pagalba. Panašiu metodu jau pradėtas gydyti parkincionizmas. Tačiau dar nėra patvirtintų jokių klinikinių tyrimų, įrodančių, kad tai padėtų išgydyti alkoholizmą.

„Kol kas tiems, kurie patys nenori gydytis ir keistis, nepripažįsta, kad turi problemą, medikai apskritai negali padėti“, – pabrėžia E.Atkočiūnas.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis liūdnai konstatuoja, kad tik 35 proc. ligonių, patekusių į šią gydymo įstaigą dėl alkoholinių psichozių, gydosi toliau. „Kiti grįžta į seną terpę ir toliau geria, kol vėl suserga kokia nors psichoze. Nors visų būklę per dvidešimt dienų atstatome, pravedame psichoterapijos pokalbius, rekomenduojame savitarpio pagalbos grupę, pasiūlome, kokiame priklausomybės ligų centre galėtų gydytis“, – pasakoja V.Mačiulis.

Viena iš priežasčių, kodėl nedaugelis kenčiančių nuo alkoholizmo praveria valstybinių priklausomybės ligų centrų duris, ta, kad nenori būti įtraukti į įskaitą. Be to, Lietuvoje jų tik penki, todėl susidaro mėnesio ar dviejų eilės. „Mūsų centre 38 vietos. Pagal Minesotos programą vykstančius užsiėmimus vienu metu gali lankyti tik dvylika žmonių“, – teigia Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius T.Zikaras. Jis tikisi, kad artimiausiu metu centro patalpos išsiplės iki daugiau kaip 50 vietų. Tačiau, kažin, ar tai tikslinga, nes net neaišku, kokiam skaičiui žmonių po gydymo valstybiniuose priklausomybės ligų centruose pavyksta pasiekti bent jau metų ar pusmečio remisiją. „Nėra skaičių, nes nėra sistemos. Pacientai iškeliauja į erdvę, kurios mes nematome, todėl nežinome, kiek žmonių pasiekia remisiją. Seimo valdyba priėmė nutarimą, kad būtų kreipiamasi į vyriausybę dėl vieningos sistemos sukūrimo. Turėtų būti įkurtas metodinis centras suaugusiems Vilniuje, o vaikams ir jaunimui Kaune“, – tikisi T.Zikaras.

Kita alkoholio sukeliama žala – didesnė

V.Mačiulio vertinimu, kiek bebūtų kuriama centrų ar finansuojama sveikatos sistema, vis tiek nepavyks sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia alkoholis, kol nebus pradėta efektyviai kovoti su girtavimu. Mat mūsų šalyje tai yra didžiausia problema. Lietuva tarp visų ES valstybių pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam asmeniui per metus yra antroje vietoje po Vengrijos. Kiekvienam suaugusiam Lietuvos gyventojui tenka daugiau nei po 10 litrų absoliutaus alkoholio. Todėl alkoholizmas tik viena iš girtavimo pasekmių. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų. Yra viena pagrindinių savižudybių, nusinuodijimų, mirčių dėl vidaus organų pažeidimų priežasčių.

„Nuo 2002 m. Lietuvoje didėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų, nes alkoholis skatina jų vystymąsi. O ES valstybėse mirtingumas nuo šių ligų mažėja“, – supažindina V.Mačiulis ir priduria, kad girtavimas būtų sustabdytas, sumažinus alkoholio prieinamumą. Tai kad, prieš dvejus metus buvo įvesti pardavimo laiko apribojimai, uždrausta gerti viešose vietose, anot jo, davė neblogų rezultatų. Apie 27 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių, 41 proc. mažiau eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai. Tačiau kas devintas eismo įvykis vis tiek kyla dėl neblaivių vairuotojų kaltės. „Buvo padaryti tik keli nedideli žingsniai kovojant su girtavimu. Toliau reikia mažinti alkoholio prieinamumą, tada reikės mažiau lėšų skirti priklausomybės nuo alkoholio ir kitų ligų gydymui“, – apibendrina V.Mačiulis.

Seimas ketvirtadienį pritarė prezidentės pozicijai dėl alkoholio akcizo ir paliko galioti dabartinį tarifą. Tokiu būdu Seimas pakeitė savo ankstesnį sprendimą maždaug 30 proc. mažinti alkoholio akcizą.

Seimas ketvirtadienį pirmą kartą balsuodamas atsisakė vėl paremti anksčiau parlamentarų priimtą sprendimą beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiui. Už tai, kad būtų paliktas ankstesnis sprendimas, balsavo 34 parlamentarai, prieš – 63, o susilaikė du parlamentarai.

Vėliau Seimas parėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl pataisų: už balsavo 69 parlamentarai, prieš – 8, o susilaikė 18 Seimo narių.

Dabar alkoholio akcizas siekia 4,416 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Ekonomikos komiteto narys “darbietis” Kęstutis Daukšys prognozavo, kad sprendimas neigiamai paveiks vietos alkoholio pramonę – teks atleisti iš darbo žmones, nes mažės stipriųjų gėrimų pardavimai, brangesnį legalų alkoholį gyventojai keis į pigesnį nelegalų ar kontrabandinį.

“Siūlysiu pataisas, kad 70 proc. iš alkoholio surinktų pajamų į biudžetą būtų skirtos sportui, kultūrai bei kovai su alkoholizmu”, – sakė K.Daukšys.

Ekonomikos komitetas siūlė pataisas dėl alkoholio akcizo mažinimo iš naujo apsvarstyti kitais metais, o Sveikatos reikalų komitetas pataisas siūlė atmesti, kadangi jos prieštarauja pagrindiniam valstybės alkoholio kontrolės politikos principui – mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pristatydamas šalies vadovės veto, sakė, kad norint kompensuoti biudžeto netektį, alkoholio realizacija turėtų padidėti 63 proc. – 10 proc. viršyti pardavimų piką, kuris pasiektas 2007 metais.

Premjeras Andrius Kubilius piktinasi parlamentarų sprendimu iš naujo svarstyti, ar mažinti alkoholio akcizą. Jis viliasi, kad kitą savaitę Seimas nepritars jo mažinimui.

“Tikiu Seimo išmintimi kitą savaitę vis dėlto paremti prezidentę, kuri tautos girdymui nepritaria (…). Noriu priminti, kad Seimas akcizus padidino tada, kai girti policininkai įvažiavo į vaikus. Ar tai, kas įvyko Vilkaviškyje – ne tragedija?” – kalbėdamas Seime priminė premjeras.

A.Kubilius, ragindamas parlamentarus iki kitos savaitės balsavimo persigalvoti ir neremti akcizo mažinimo, prisiminė ir tragiškai žuvusį tėvą.

“Esu praradęs tėvą. Nežinau, ar jaunuolis buvo pagėręs ar nepagėręs, to nebuvo nustatyta, bet faktas, kad gyvenimo būdas, kurį Lietuvoje nesugebame vis dar suvaldyti, lemia tas tragedijas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak spaudos, automobilio avarijoje prieš dvi savaites žuvę Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras ir sunkiai sužalotas meras buvo neblaivūs.

Seimas ketvirtadienį nutarė iš naujo svarstyti įstatymo pataisas dėl mažesnio alkoholio akcizo.

Jis nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui pataisas laikyti nepriimtomis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pristatydamas šalies vadovės veto, sakė, kad norint kompensuoti biudžeto netektį, alkoholio realizacija turėtų padidėti 63 proc. – 10 proc. viršyti pardavimų piką, kuris pasiektas 2007 metais.

Pasak jo, valstybės išlaidos dėl finansavimo tų padarinių, kurie atsiranda dėl alkoholio vartojimo, būna 6 kartus didesnės už pajamas, gautas iš alkoholio pardavimų.

D.Grybauskaitė šią savaitę grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, kuriomis siūloma beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams.

Pataisas ji pavadino “atviru interesų grupių lobizmu”.

D.Grybauskaitės teigimu, sumažintas akcizas alkoholiui dar labiau padidintų biudžeto deficitą – valstybė netektų 100 mln. litų pajamų, tai reikštų, jog tokia pačia suma būtų paremta alkoholio pramonė.

Seimas gruodžio pradžioje 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui tarifą – nuo 2011-ųjų sausio 1-osios akcizas turėjo sumažėti nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Dėl alkoholio akcizo tarifo keitimo Seimas apsispręs iki Kalėdų. Išvadą Seimui šiuo klausimu vėl teiks Ekonomikos komitetas, kuris jau yra pritaręs alkoholio akcizo sumažinimui.