Seimas nutarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą laikyti nepriimtu. Už siūlymą svarstyti Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą iš naujo balsavo 46 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – 73 Seimo nariai.

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės siūlymui Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą laikyti nepriimta.

Respublikos Prezidentė, grąžindama Seimui nepasirašytą įstatymą, pabrėžė, kad “Seimo priimto Įstatymo nuostatos, kuriomis yra pailginamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas mažmeninės prekybos įmonėse nuo 8 iki 24 valandos, ne mažina, o tik didina alkoholinių gėrimų prieinamumą, o kartu ir jų vartojimą. Tai prieštarauja Lietuvos sveikatos programos, Valstybės alkoholio kontrolės programos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslams bei siekiams valstybės sveikatos sistemos politikos bei alkoholio kontrolės srityje, neatitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslo ir valstybės alkoholio kontrolės politikos principų. Taigi šios prielaidas alkoholinių gėrimų vartojimo didėjimui sudarančios Įstatymo nuostatos yra ydingos savo turiniu, todėl negali tapti valstybės vykdomos sveikatos politikos dalimi”.

Be to, Prezidentė mano, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko mažmeninės prekybos įmonėse pailginimas nuo 8 iki 24 valandos gali daryti įtaką šalies kriminogeninei situacijai.

Respublikos Prezidentė primena, kad Seimui 2008 metus paskelbus blaivybės metais, buvo priimtos įstatymų pataisos, padidinusios alkoholinių gėrimų akcizų tarifus, suteikusios savivaldybėms didesnius įgaliojimus riboti alkoholinių gėrimų prekybą, sugriežtinusios transporto priemonių vairuotojų kontrolę ir atsakomybę už vairavimą išgėrus, sugriežtinusios alkoholio reklamą, ribojusios prekybos alkoholiu vietas ir laiką, draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą sanatorijose, aukštosiose mokyklose ir jų teritorijose, automobilių salonuose, taip pat draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimą ar jų turėjimą nepilnamečiams, gerokai sumažino bendrą alkoholio suvartojimą ir jo daromą žalą šalies gyventojų sveikatos rodikliams, viešajai tvarkai ir nusikalstamumui, kelių eismo įvykiams ir jų pasekmėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas dėl pailginto prekybos alkoholiu laiko. Taip pat šalies vadovė vetavo ir pataisas, kuriomis siūloma sumažinti akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams.

D.Grybauskaitės teigimu, sumažintas akcizas alkoholiui dar labiau padidintų biudžeto deficitą – valstybė netektų 100 mln. litų pajamų, tai reikštų, jog tokia pačia suma būtų paremta alkoholio pramonė.

“Nepritariu atviram interesų grupių lobizmui. Nerandant galimybių kompensuoti sumažintas pensija s, remti alkoholio pramonę, piginti alkoholį ir skatinti jo vartojimą yra nemoralu ir prieštarauja sveikos ir blaivios tautos principams”, – pranešime sakė D.Grybauskaitė.

Piktnaudžiavimas alkoholiu, pasak šalies vadovės, daro nepataisomą žalą žmonių sveikatai ir visuomenei, skatina nusikalstamumą, viešosios tvarkos pažeidimus ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Tyrimais įrodyta, kad gaunamos pajamos iš prekybos alkoholiu pareikalauja apie šešis kartus didesnių biudžeto išlaidų alkoholio vartojimo padarytai žalai ištaisyti.

Pasak prezidentės, akcizo alkoholiui mažinimas ir prekiavimo alkoholiu laiko pailginimas padarys alkoholį labiau prieinamą, ypač jaunimui.

“Tautos girdymui nepritarsiu”, – teigia valstybės vadovė.

Seimas gruodžio pradžioje 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui tarifą -

nuo 2011-ųjų sausio 1-osios akcizas turėjo sumažėti nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Seimas taip pat leido parduotuvėms prekiauti alkoholiu dviem valandomis ilgiau – nuo sausio 1-osios stipriaisiais gėrimais turėjo būti galima prekiauti nuo 8 val. iki 24 valandos. Dabar tai daryti galima nuo 8 val. iki 22 val.

Seimas sumažino akcizą alkoholiui. 27,5 proc. mažesnis tarifas bus taikomas nuo 2011-ųjų sausio 1-osios.

Akcizas sumažintas nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Už tai antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė 8 parlamentarai.

“Ką tik Seimas iš jūsų atėmė 50 mln. litų”, – po balsavimo į parlamentarų darbą stebinčius pensininkus kreipėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė kreipsis į prezidentę, kad ji pataisą vetuotų.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisą pasirašys, akcizo dydis bus toks, koks galiojo 2001-2008 metais.

“Tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad atpigęs alkoholis taps kovos su kontrabanda ginklu: “Šiandien Baltarusijoje veikia 13 etilo alkoholio gamyklų, Kaliningrade kelios dirba. Pagal jų duomenis, kiekvieną ketvirtį atidaro papildomai po naują liniją. Po naują gamyklą planuoja atidaryti 2011 metais. Akcizo sumažinimu sustabdytumėm etilo alkoholio proveržį ir kontrabandos srautus į Lietuvą”, – sakė parlamentaras.

Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad pataisų priėmimas norimo efekto nepasieks, o socialinė žala bus padaryta didelė: “Atpigęs alkoholis – paskata vartoti ir bus prieinamesnis”.

“Jeigu norime, kad žmonės nepirktų šešėlyje esančio alkoholio, o pirktų viešą, tai reikėtų mažinti akcizą iki tiek, kad atsirastų konkurencija, o kaip dabar – truputį, neprotinga pamažinti”, – teigė parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius-krikdemas Petras Luomanas mano, kad biudžetas negaus 50 mln. litų pajamų.

“Jeigu prieinamumas geresnis ir vartojimas didesnis”, – aiškino parlamentaras.

Socialdemoktaras Bronius Bradauskas informavo, kad dabar į Lietuvą nelegaliai patenkantis rusiškas ir baltarusiškas alkoholis yra 10 litų pigesnis nei šalies parduotuvėse.

Nors Lietuvoje kasmet vis labiau plinta vyno gėrimo kultūra, tačiau alus ir degtinė kol kas vis dar yra lietuvių mėgstamiausi alkoholiniai gėrimai.

“Maxima LT” įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės duomenimis, populiariausias alkoholinis gėrimas yra degtinė – ji sudaro 28 proc. visų alkoholinių gėrimų  pardavimo, o vynui tenka 20 proc.

Pekybos tinklo “Rimi” atstovė Aurelija Jonušaitė teigia, kad pirkėjai jau išmoko vyną rinktis atidžiau, derinti su maistu, pamažu atsiranda supratimas apie šalis, regionus ir vynuogių rūšis. Didėjantį susidomėjimą vynu įrodo ir tai, kad šiemet per neseniai vykusią jauno  Božolė (Beaujolais Nouveau) vyno atvežimo šventę kavinės ir prekybos tinklai pardavė visas užsakytas šio vyno atsargas.

Kaip teigė A.Jonušaitė, šiuo metu pirkėjai daugiausia renkasi 16–25 Lt kainuojantį, pusiau saldųjį ir pusiau sausąjį vyną. L.Muižienės teigimu, iki sunkmečio buvo daugiau pirkėjų, kurie pirkdavo 30 Lt ir daugiau kainuojantį vyną.

“Anykščių vynas” paskelbė iki 30 proc. mažinantis darbuotojų skaičių, o putojančio vyno gamintoja “Alita” darbuotojų skaičių nusprendė sumažinti daugiau nei 25 proc. Ir visa tai vyksta prieš švenčių maratoną.

Beje, dramatiškus laikus išgyvena ir likusios dvi alkoholinių gėrimų gamyklos Lietuvoje. Dėl katastrofiškos situacijos alkoholio gamintojai kaltina valstybės akcizų politiką.

“Valstybėje įsigali nelegalus alkoholio verslas. Stipriųjų gėrimų rinkoje jis artėja prie 50 proc. Tai baisu. Juk legaliose gamyklose dirba nemažai žmonių, kurie neprašo pašalpų, bendrovės moka didelius mokesčius. Deja, susidaro įspūdis, kad valdžia tapo priklausoma nuo nelegalaus verslo, nes jos sprendimai juo toliau, tuo labiau palankesni jam. O valstybė dėl to praranda šimtus milijonų litų mokesčių”, – piktinasi “Anykščių vyną” valdančios “Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.

Visiškai nusivylę ir kiti alkoholinių gėrimų gamintojai. “Stumbro” rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys pastebi, kad, įvairių apklausų duomenimis, stipraus alkoholio vartojimas kritęs apie 10 proc., tačiau realiai rinka smukusi daugiau nei perpus, tad nesunku suprasti, kur dingsta tas skirtumas. Siekdamas išgyventi “Stumbras” taip pat optimizavo veiklą, teko atleisti dalį darbuotojų. Štai 2006–2007 m. lapkričio gruodžio mėnesiais įmonėje dirbdavo arti 400 darbuotojų, o šiuo metu yra tik apie 250.

“Vilniaus degtinės” finansų ir administracijos direktorė Audra Jauniškienė prognozuoja, kad ir kitais metais alkoholio pramonėje dar nebus atsigavimo ženklų. “Manau, iš krizės išeisime paskutiniai, kai žmonės pajus galintys pirkti kokybiškesnį, bet brangesnį, nešešėlinį produktą”, – prognozuoja A.Jauniškienė.
Todėl alkoholio gamintojai ragina Vyriausybę ir politikus keisti akcizų politiką. Bet ši tokiems prašymams kurčia. Pasak “Alitos” vadovo V.Junevičiaus, premjeras Andrius Kubilius prieš metus pažadėjo susitikti su alkoholio įmonių atstovais, bet iki šiol tam laiko nerado.

Seimas nusiteikęs leisti ilgiau prekiauti alkoholiu – ketvirtadienį parlamentarai pritarė Seimo Ekonomikos komiteto išvadai, kuria siūloma ilginti prekybos stipriaisiais gėrimais laiką.

Nuo gruodžio 1-osios šalyje alkoholiu siūloma leisti prekiauti iki 24 valandos. Dabar alkoholiu prekiaujama nuo 8-os iki 22 valandos.

Seimas po svarstymo pritarė tokiam Ekonomikos komiteto siūlymui: už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 39, o susilaikė 17 parlamentarų.

Premjeras Andrius Kubilius tokį Seimo sprendimą sukritikavo: “Imam daryti sprendimus, kurie, mano įsitikinimu, yra skuboti ir gali iš tikrųjų duoti visiškai ne tuos rezultatus, kurių mes norėtume. Žmonių sveikata, alkoholizmo likvidavimas, mano įsitikinimu, yra svarbiausi prioritetai ir patys svarbiausi tikslai”.

Parlamentarai atmetė Ekonomikos komiteto narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymą nekeisti esamos prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ir toliau leisti alkoholiu prekiauti nuo 8 iki 22 valandos.

Seimas taip pat nepritarė “tvarkiečio” Algimanto Dumbravos siūlymui baigti vakarinę alkoholio prekybą valanda anksčiau negu dabar – ne 22 val., o 21 valandą.

“Negalima iš alkoholio pelnytis žmonių nelaimėmis”, – savo poziciją aiškino parlamentaras.

Atmesta buvo ir socialdemokrato Jono Juozapaičio pataisa prekybą alkoholiu leisti nuo 10 val. iki 22 valandos.

Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė ketinimus ilginti prekybos alkoholiu laiką vadino žalinga iniciatyva, nukreipta prieš visuomenės sveikatą, ir prognozavo, kad alkoholio prekybos valandų prailginimas kelia pavojų, nes papildoma prekybos valanda kelis kartus padidina nelaimingų atsitikimų ir kriminalinių įvykių statistiką.

“Tai auksinės valandos alkoholio prekybai. Labiausiai šis laiko prailginimas reikalingas degalinėms, kurios dirba visą parą, nes prekybos centrai bei parduotuvės jau pakeitė savo darbo grafikus ir prisiderino prie galiojančio draudimo”, – tvirtino parlamentarė.

Ji tvirtino norinti, kad degalinėse iš viso nebūtų prekiaujama alkoholiu, nes “vairavimas ir alkoholis yra nesuderinami dalykai”.

Pasak Seimo narės, 1 litas, gautas iš alkoholio, atneša 5-6 litus nuostolio valstybei.

B.Vėsaitė siūlė susimąstyti apie didžiųjų prekybos centrų darbuotojus, kuriems leidimas alkoholiu prekiauti ilgiau – “vos ne mirties nuosprendis”.

“Jie vėl dirbs iki 24 valandos, nėra transporto grįžti, po darbo jie dar lieka apsitvarkyti ir faktiškai, manyčiau, kad tiems žmonėms jūs vėl pratęsiate darbo laiką, už kurį kai kada nesumokama”, – kalbėjo parlamentarė.

Liberalsąjūdiečių, kurie inicijuoja prekybos alkoholiu laiko ilginimą, frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas tvirtino, kad padaugėjo bylų naminės degtinės gamybos – 2009 metais nustatyti 542 tokie atvejai arba 90 proc. daugiau negu 2008 metais.

“Lietuvos muitinės duomenimis, 8,5 karto padažnėjo alkoholio kontrabandos gabenimo per valstybinę sieną atvejų”, – sakė jis.

E.Tamašauskas tvirtino, kad apribojus prekybą alkoholiu, tvirtinimai, kad sumažėjo jo prieinamumas, tėra deklaracijos.

“Kaune iki 2009 metų sausio veikė 25 specializuotos parduotuvės, turinčios licenciją prekiauti “kiaurą” parą, šiandien jau išduota 80 licencijų visuomeninio maitinimo įstaigoms, turinčioms teisę prekiauti visą parą alkoholiniais gėrimais vietoje”, – sakė politikas.

Seimas po svarstymo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse galiotų tik nuo 24 iki 8 val.

Už siūlymą keisti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiką balsavo 60 Seimo narių, prieš – 39, susilaikė 17. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Pasak projekto iniciatorių Eriko Tamošausko ir Audriaus Endzino, šias pataisas paskatino rengti legaliai parduodamo alkoholio mažėjimas bei nelegalios apyvartos ir nelegalaus alkoholio vartojimo didėjimas.

Siūlomoms pataisoms nepritariantys parlamentarai tikino, kad įstatymo projektas prieštarauja pagrindiniam Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti alkoholio suvartojimą, ir ragino jį atmesti.

Šiuo metu prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė naują programą kovai su rūkymu ir alkoholio vartojimu, tačiau pasirinktas priemones ekspertai vertina skeptiškai, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Alkoholio ir tabako kontrolės programos 2011-2014 metams projektą netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė. Pasirinktoms priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto siūloma skirti beveik 4 mln. litų.

Didžiąją dalį šios sumos prarytų socialinė reklama, sveiko gyvenimo būdo propagavimas žiniasklaidoje ir įvairūs tyrimai, kurie aiškintųsi gyventojų požiūrį į svaiginimąsi bei rūkymą.

Projekto autoriai taip pat siūlo svarstyti galimybę taikyti didesnį akcizo tarifą alui ir kitiems silpniesiems alkoholiniams gėrimams, įvertinti galimybę įteisinti 0,00 promilės leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje pradedantiesiems vairuotojams, uždrausti alkoholinių gėrimų pardavimą degalinėse bei automobilių techninės priežiūros įmonėse.

“Mano nuomone, su alkoholio paplitimu kovojama visiškai ne taip, kaip reikėtų. Lankstinukai ir visa kita – 0,1 proc. sėkmės. Turi būti kitos priemonės”, – “Lietuvos žinioms” sakė žinomas toksikologas ir buvęs ilgametis Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.

Jis čia pat pridūrė nenorintis pradėti vardyti, ką reikėtų daryti, nes jam atsibodo “kovoti su vėjo malūnais”.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas “Lietuvos žinioms” pripažino, kad socialine reklama, specialiais leidiniais ir renginiais žmonių pomėgio rūkyti ir svaigintis nepavyks išgyvendinti. ‘Tokios priemonės būtų veiksmingos, jei būtų padidinta alkoholio kaina ir juo būtų leidžiama prekiauti tik specialiose parduotuvėse. Manau, kad reikia uždrausti alkoholio reklamą”, – sakė politikas.

Seimas nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Akcizų įstatymo projektui, kuriuo buvo siūloma sumažinti akcizą alkoholiui.

Už pagrindinio komiteto siūlymą nuo 2011 m. liepos 1 d. Etilo alkoholiui taikyti 3 740 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 12. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra taikomas 4416 litų akcizo tarifas.

Nepritarus pagrindinio komiteto išvadai, paskirtas kitas – Ekonomikos komitetas Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui tobulinti. Už siūlymą pavesti šį projektą tobulinti Ekonomikos komitetui balsavo 60 Seimo narių, už siūlymą paskirti pagrindiniu komitetu Sveikatos reikalų komitetą – 44 Seimo nariai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data nenustatyta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Akcizų įstatymo projektui. Juo siūloma mažinti akcizą stipriam alkoholiui.

“Nors šis sprendimas ir pavėluotas, nes nelegali rinka jau pasiekė grėsmingas apimtis, bet esu įsitikinęs, kad sumažintas akcizas etilo alkoholiui teigiamai paveiks biudžeto pajamų surinkimą ir neleis žlugti legaliam alkoholio verslui. Prognozuojame, kad sumažinus akcizą stipriam alkoholiui nelegali rinka per kelis metus turėtų sumažėti apie 40 proc., o valstybės biudžeto pajamos iš akcizo padidėtų apie 70 mln. litų per metus. Padidinto akcizo žąlą valstybės biudžetui įvertino ir Valstybės kontrolės auditoriai, kurie savo ataskaitoje patvirtina, kad akcizų kėlimas neįvertinant pasekmių, lemia legalios rinkos praradimą,” – teigia Laurynas Vilimas, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas.

Per 2007– 2009 metus legali alkoholio rinka sumažėjo 41 proc.. Vien per šių metų liepos – rugpjūčio mėnesius legalaus alkoholio pardavimai dar sumažėjo 30 procentų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis stipraus alkoholio akcizo tarifas 2,3 karto viršija nustatytą ES minimumą.

Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus iniciatyva parengtas tarybos sprendimo projektas, kuriame siūloma prekybą silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose ir paviljonuose leisti tik nuo 15 iki 18 valandos.

“Uždrausti visiškai negalima, tad ieškome būdų riboti laiką taip, kad neapsimokėtų prekiauti alkoholiu”, – BNS ketvirtadienį sakė S.Buškevičius.

Parengtame sprendimo projekte siūloma “apriboti nuo 2010 metų gruodžio 1 dienos prekybos alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, laiką kioskuose ir paviljonuose Kauno mieste nuo 18 val. iki 15 valandos”.

Sprendimo projektą lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog “vykdant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kioskuose nuo 2012 metų sausio 1 dienos prekyba silpnais alkoholiniais gėrimais bus draudžiama”.

Didelių akcizo mokesčių ir išsiplėtusio šešėlinio verslo prispausta Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonė vis labiau smunka. Statistikos departamento duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius spirituotų alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutųjį alkoholį, pagaminta 544,6 tūkst. dekalitrų – 110 tūkst. dekalitrų mažiau negu pernai per tą patį laiką. Tuo tarpu pernai buvo pagaminta 32,7 proc. spirituotų alkoholinių gėrimų mažiau nei 2008 m.

“Mūsų padėtis stabiliai blogėja kiekvieną ketvirtį”, – konstatuoja Alkoholinių gėrimų gamintojų asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas. Pagrindiniai gamintojai “Alita”, “Anykščių vynas” ir “Stumbras”  vis dar dirba keturias dienas per savaitę. Mokesčių į valstybės biudžetą šios įmonės sumoka gerokai mažiau – akcizo mokesčio pernai sumokėta 150 mln. Lt mažiau negu 2008 m., o darbuotojų sumažėjo 25 proc. Legalūs stipriųjų gėrimų pardavimo rodikliai nuo 2008-ųjų pradžios, kai pradėti didinti akcizai, iki 2009 m. nukrito  42 proc.

“Alitos” valdybos pirmininkas Vytautas Junevičius atkreipia dėmesį, kad stipraus alkoholio akcizai Lietuvoje 2,3 karto viršija ES rekomenduojamą minimalų mokestį.