Klaipėdos „Švyturio Ekstra“ alus nuo šiol oficialiai gali vadintis geriausiu pasaulyje savo klasės alumi. Šiam alui JAV San Diego mieste vykusiose prestižiškiausiose pasaulinėse alaus varžybose – 2012 m. Pasaulio alaus taurė („World Beer Cup“) suteiktas aukso medalis.

„Švyturio Ekstra“ aplenkė dar 38 „Dortmunder / Export“ ir „German-Style Oktoberfest“ alaus stiliaus konkurentus iš viso pasaulio ir buvo apdovanotas aukso medaliu Dortmundo stiliaus lagerio kategorijoje. Uostamiesčio aludarių kūrinys „Ekstra“ alus šioje kategorijoje aplenkė net alų iš Vokietijos, kuris laikomas šio stiliaus alaus tėvyne.
„Aludaris, šiame konkurse laimėjęs aukso medalį, tvirtai žino, kad jo alus yra geriausias savo stiliaus alus pasaulyje. Ne veltui šis konkursas vadinamas alaus olimpiada – jis suvienija geriausius aludarius iš įvairių pasaulio kampelių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai subalansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus“, – „Ekstros“ laimėjimą komentuoja Barbara Fusco, JAV aludarių asociacijos, nuo 1996 m. rengiančios Pasaulio alaus taurę, prekybos ir rinkodaros vadovė.
„Švyturio“ apdovanojimo naudą visai šaliai mato ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius: „Man norisi parodyti šį laimėjimą kaip pavyzdį, kad lietuviai gali kurti geriausius pasaulyje gaminius. Reikia nebijoti užsibrėžti aukščiausių tikslų ir nuosekliai jų siekti. Tokie laimėjimai duoda didžiulę naudą ne tik įmonei, bet ir visai Lietuvos pramonei, smarkiai pakeldami mūsų gaminių kokybės vertinimą.“

Sugriežtinti kokybės reikalavimai
„Esu įsitikinęs, kad šį tarptautinį įvertinimą, kuris reiškia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lėmė labai sugriežtintas dėmesys mūsų alaus kokybei. Prieš dvejus metus, švęsdami „Ekstros“ jubiliejų ir paskelbę Kokybės deklaraciją, iškėlėme šiam alui aukščiausius kokybės reikalavimus. Tai, jog mums pavyko jų nuosekliai laikytis, ir lėmė, kad švenčiame šią pergalę“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Atkreiptinas dėmesys, kad darant „Švyturio Ekstrą“ nenaudojamos jokios šiuolaikinės fermentavimo pagreitinimo ar misos skiedimo technologijos. „Švyturio Ekstra“ alus verdamas tik iš vandens, lietuviško miežių salyklo, trupučio ryžių, pridedant karčiųjų ir aromatinių „Spalter Select“ apynių, auginamų tik Bavarijos Halertau ir Špalto regionuose, kuriuose geriausios klimatinės sąlygos apyniams auginti Europoje, bei alaus mielių.
Pasak „Švyturio“ vyriausiosios aludarės Džuljetos Armonienės, tokie laimėjimai tik įrodo, kad uostamiesčio aludariai neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų išlaiko aukščiausią kokybę. Išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder / European Export“ alų, pasak aludarės, leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, nenaudojant pagreitinimo technologijų, žaliavoms taikant aukštus ekologiškumo standartus.

Nukrypimo negali būti
„Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį. Pasak aludarės, dvylika metų išlaikyti aukščiausią kokybę pavyksta tik taikant griežtą kontrolę.
„Mes dirbame pagal „Carlsberg“ kokybės vertinimo sistemą, o „Ekstrai“ net ši sistema yra sugriežtinama, nukrypimo nuo tikslo praktiškai negali būti. Šiam alui virti naudojamam salyklui, apyniams, mielėms taikomi kur kas griežtesni reikalavimai, nei numato Lietuvos alaus gamybos reglamentas. Todėl ir sugebame kas dieną „Ekstrą“ padaryti būtent tokią – geriausią“, – dėsto Dž.Armonienė.

Apie Pasaulio alaus taurę
Amerikos aludarių asociacijos organizuojamas didžiausias pasaulio alaus kokybės konkursas, dar vadinamas alaus olimpinėmis žaidynėmis, vyksta kas dvejus metus.
Devintą kartą surengta Pasaulio alaus taurė pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi: šį kartą joje varžėsi net 799 alaus daryklos iš 57 šalių, kurios konkursui pateikė 3921 rūšies alaus iš viso 95-iose alaus stilių kategorijose.
Vidutiniškai vienai kategorijai buvo pateikta 41,2 rūšies alaus.
Alų aklosios degustacijos būdu vertino 211 ekspertų iš 27 pasaulio šalių. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus išvaizdą, aromatą ir skonio kokybę, kaip geriausiai subalansuotą ir atitinkančią savo stiliaus reikalavimus. Degustacijos vyko gegužės 1–2 d. San Diego mieste, Kalifornijoje.
„Švyturio Ekstra“ šiais metais yra vienintelis Baltijos šalių alus, Pasaulio taurėje apdovanotas aukso medaliu.

Šią savaitę į šalies alaus rinką sugrįžo atsinaujinęs alaus prekės ženklas – Vilkmergės alus. Pasak aludarių, kartu su šiuo alumi Vilkmergės alaus darykla atkuria savo krašto aludarystės tradicijas, kuriomis dabartinė Ukmergė garsėjo miesto klestėjimo laikotarpiu 18-ame amžiuje.
„Alaus pasiūla Lietuvoje yra gana didelė, tačiau matome nišą ieškantiems išskirtinio, įdomesnio skonio, gurmaniško alaus – tokie vartotojai anksčiau neretai rinkdavosi užsieninį mažų gamintojų alų. Manome, jog juos turėtų patraukti mūsų mažoje darykloje kruopščiai, nedidelėmis partijomis ir pagal senąsias aludarystės tradicijas gaminamas Vilkmergės alus. Jis, kaip ir garsiųjų  Belgijos vienuolynų alus, daromas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, tai yra vadinamasis elio tipo alus – sodraus, turtingo, išskirtinio skonio,“ – sakė „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas.
Pasak jo, kaip ir miesto klestėjimo laikais XVIII a., kai miesto teises gavusioje Vilkmergėje būrėsi aludarių gildijos, Vilkmergės alus verdamas iš vandens, salyklo ir apynių, gaminamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose ir nepasterizuojamas. Kartu su senuoju gamybos būdu, Vilkmergės darykla atgaivina ir to meto Lietuvoje paplitusį talpos matą – senąją lietuvišką kvortą. Mažosios daryklos alus bus pilstomas į tamsaus storo stiklo pusės kvortos butelius – 0,41 litro.
Istoriko prof. Alfredo Bumblausko teigimu, lietuviškoji kvorta buvo vienas iš ilgiausiai gyvavusių senovinių lietuviškų tūrio mato vienetų. „Lietuvoje skysčiai kvortomis buvo matuojami net iki XX a. pradžios, įvairiuose regionuose jų talpa kiek skirdavosi. Šiandien mums didelis atrodo puslitrio talpos bokalas, tuo tarpu seniau didelį bokalą atitiko kvortos talpos indas – iš pradžių pusantro litro, vėliau – 0,82 litro talpos. Įdėmiai stebint galima pastebėti tam tikras mažėjimo tendencijas: gal seniau žmonės buvo stambesni, o gal didesni alaus mėgėjai,“ – pokštavo prof. Bumblauskas.
Alaus someljė prof. Linas Čekanavičius pristatydamas alaus rūšis pasakojo, jog ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ilgą laiką dominavo būtent paviršinės fermentacijos alus – elis (ang. „ale“). „Skirtingai nei lageris, elis rauginamas šiltai, dėl to fermentacija vyksta sparčiau. Fermentacija aukštesnėje temperatūroje suteikia alui turtingesnį aromatą ir skonio kompleksiškumą. Elis paprastai yra sodresnio skonio nei apatinės fermentacijos alus. Geros kokybės elio paragauti verta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ir atrasti įdomesnius, netradicinius alaus skonius,“ – pasakojo L. Čekanavičius.
Vilkmergės aludariai kartu su aludarystės tradicijomis ketina puoselėti ir alaus kultūrą. „Vilkmergės alus – tai alus skirtas skanauti, todėl kartu gaivinsime ir alaus gėrimo kultūrą: kaip alus turi būti ragaujamas, patiekiamas, derinamas, pasakosime apie jo rūšis. O mūsų įsipareigojimas kiekvieną alaus kvortą išvirti tik aukščiausios kokybės iš vandens, salyklo bei apynių yra net įspaustas ant kiekvieno mūsų butelio,“ – sakė R. Blazarėnas. Pasak jo, aukštos kokybės pagal 18 a. tradicijas pagamintas alus turėtų tapti ir geromis lauktuvėmis iš Lietuvos, reprezentuojančiomis aukštą šalies aludarių lygį.
Pažymėdama senajam Lietuvos miestui svarbią datą – 1792 metus, kai Vilkmergei (dabartinei Ukmergei) buvo suteikta LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija, o mieste ėmė klestėti įvairūs amatai ir burtis gildijos, Vilkmergės alaus darykla išleido partiją išskirtinių butelių. Pirmieji 1792 kolekciniai buteliai pažymėti specialiais numeriais. Tikimasi, kad ilgainiui šie pusės kvortos buteliai įgis kolekcinę vertę.
„Vilkmergės“ alaus galima įsigyti pagrindiniuose šalies prekybos centruose ir kai kuriuose restoranuose bei kavinėse.

Populiariausio Lietuvoje alaus vardą pelnė „Švyturio Ekstra“, būtent šį alų 2011 m. lietuvaičiai pirko dažniausiai. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, remdamasi produktų pardavimų mažmeninės prekybos tinkluose duomenimis, „Ekstrą“ paskelbė populiariausia pernai metų preke alaus kategorijoje.
„Šis apdovanojimas mums labai svarbus, nes jis atspindi Lietuvos vartotojų pasirinkimą. „Ekstra“ populiariausias alus kavinėse ir restoranuose jau ne vienerius metus, o dabar turime oficialų patvirtinimą, kad ir prekybos centruose lietuviai dažniausiai renkasi jį. Net šiek tiek didesnė „Ekstros“ kaina jiems nėra kliūtis, vartotojai vertina išskirtinę šio alaus kokybę, o ir mes, jai skirdami didžiausią dėmesį, esame teisingame kelyje“, – komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Perkamiausiu 2011 m. alumi šalies mažmeninės prekybos tinkluose išrinktas Dortmunder stiliaus lageris „Švyturio Ekstra“ pradėtas gaminti 1995 metais Klaipėdoje, kur jis verdamas ir šiandien.
Anot vyriausiosios „Švyturio“ aludarės Džuljetos Armonienės, „Švyturio Ekstra“ sėkmės pagrindas nėra viena kuri nors „atrasta“ jo savybė, bet kokybiškų žaliavų, nuo sukūrimo nekeičiamos receptūros ir tradicinio gamybos būdo visuma. „Švyturio Ekstra“ taikome didesnius reikalavimus ir griežtesnę kokybės kontrolę – mes patys išsikėlėme aukštesnius tikslus, nei numatyti Alaus gamybos reglamente. Tai ne tik specialistams svarbūs rodikliai, mes didžiuojamės, jog kokybę įvertina ir pirkėjai“, – komentuoja vyriausioji aludarė.
„Švyturio Ekstra“, be kitų apdovanojimų, yra pelnęs Pasaulio alaus čempionato Aukso medalį, „Pasaulio alaus taurės“ Sidabro medalį, bei Stokholmo alaus festivalio Aukso medalį.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamame konkurse „Populiariausia prekė 2011“ nustatomos prekės, kurios savo kategorijoje mažmeninės prekybos tinkluose buvo labiausiai perkamos 2011 metais.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsakymu atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad kas penktas lietuvis priimtiniausiu laiko stipresnį nei vidutinį – tarp 5,6 ir 6,5 laipsnių stiprumo alų.

Jį renkasi apie 18 proc. šalies alaus mėgėjų, daugiausia – vyrai ir mažesnių miestų, rajono centrų gyventojai. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, jog nemaža dalis vyrų ieško pilno, sodraus skonio alaus.
Pilno, sodraus skonio alus – tokias mėgstamas alaus charakteristikas įvardinusią alaus mėgėjų grupę galima apibendrinti vienu žodžiu – vyrai. Iš viso pilno, sodraus skonio alus labai patinka 40 proc. alaus pirkėjų, patinka 37 proc. alaus gėrėjų, o nepatinka – 21 proc. alaus mėgėjų.
Sociologai pastebėjo tendenciją, kad lengvas, gaivus ar klasikinio skonio lageris labiau mėgstamas tarp moterų ir didmiesčių gyventojų. O vyrams renkantis alaus rūšį labiau rūpi skonio pilnatvė, taip pat – sodrumas, aromatas, stiprumas.
„Švyturio Švyturio“ keičiasi kartu su vartotojais
„Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėję austrų filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad keičiasi ir skonis.
„Švyturio Švyturio“ brendo kartu su šio alaus mėgėjais, pagal jų poreikius nusprendėme šį alų kiek pastiprinti bei suteikti jam salyklinio skonio pilnatvės ir apynių išraiškingumo“, – pasikeitimus komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Nuo šiol „Švyturio Švyturio“ stiprumas siekia 6%, alus tampa pilnesnio kūno bei sodresnio skonio. Drauge su gėrimu keičiasi ir pakuotės: jų dizainas tampa ryškesnis, „vyriškesnis“, plečiama pakuočių įvairovė, ši alaus rūšis bus pilstoma ir į skardines.
Lietuviai mėgsta stipresnį šviesų alų nei europiečiai
„Spinter tyrimų“ atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai mėgsta vidutinio stiprumo (4,5-5,5%) alų. Jį priimtiniausiu laiko daugiau nei pusė, 52 proc., alaus pirkėjų Lietuvoje.
Europoje populiarus iki 4,5% laipsnių alus priimtiniausias vos 15% šalies gyventojų, daugiausiai tarp turinčių didesnes pajamas.
Tyrimas taip pat išsklaidė mitus apie daugumos gyventojų simpatijas stipriam, daugiau nei 6,5 laipsnių alui – jį rinktųsi vos kas dešimtas šalies gyventojas, o patį stipriausią per 7,5% alų – tik 4 proc. alaus vartotojų, daugiausia kaimo gyventojai. Nealkoholinis alus taip pat tik palengva pritampa šalies vartotojų sąmonėje – jį priimtiniausiu laiko 4 proc. alaus vartotojų.
Tyrėjai pastebėjo, kad naujos tradicinės alaus rūšys – kvietinis (jį iš viso mėgsta 45 proc. alaus mėgėjų) ir tamsusis (jį priimtinu laiko 37 proc. alaus pirkėjų) – taip pat santykinai labiau priimtinos vyrams nei moterims, kurios lieka prie lengvo ir gaivaus alaus rūšių. Nevieningiausia pasirodė nefiltruoto alaus mėgėjų grupė (iš viso jį mėgsta 29 proc. šalies alaus vartotojų) – jis geriamas arba didžiuosiuose miestuose, arba kaime.
Bendrovė „Spinter tyrimai“, atlikdama šalies alaus mėgėjų tyrimą, visoje Lietuvoje 2012 m. apklausė 629 suaugusius šalies gyventojus nuo 18 iki 75 metų. Alaus mėgėju tyrime vadinamas asmuo, kuris kartą per mėnesį ar dažniau buvo pirkęs alaus.

Siekis visuomenei kuo išsamiau atskleisti alaus istoriją, prisidėti prie šio gėrimo vartojimo kultūros puoselėjimo Lietuvoje, vieną seniausių alaus daryklų „Volfas Engelman“ paskatino išleisti knygą „Volfas Engelman. Bravoro istorija nuo 1853 m.“.

Knygoje aprašyti ne tik su minėta alaus darykla, bet ir su visos pramoninės alaus gamybos Lietuvoje pradžia susiję istoriniai faktai. Taip pat apžvelgiama, kaip politinės aplinkybės įtakojo šalies aludarystės raidą, koks alus buvo populiarus tarpukariu, kokią vietą lietuviško alaus istorijoje užima Kaunas, ką šiam gėrimui ir jo gamintojams teko išgyventi karo metais.

Vytautas Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, pastebi, kad knygoje pasakojama ne tik šalies alaus ir aludarystės verslo istorija, bet ir itin didelis dėmesys skiriamas tarpukario verslo aplinkai ir jo kultūrai Kaune, visuomeniniam gyvenimui. Tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras.

„Manau, kad ši knyga bus įdomi ne tik lietuviško alaus istorija ir aludarystės tradicijomis besidomintiems žmonėms, bet ir tiems, kuriems įdomi lietuviško verslo istorija. Sakoma, kad Lietuvos verslas dar yra labai jaunas, todėl neturi susiformavusių tradicijų ir kultūros, tačiau taip sakyti nėra teisinga, tereikia žvilgterėti į tarpukarį. Tuo laikotarpiu, o ypač Kaune, tikrai buvo susiformavusios tradicijos ir iš to meto verslininkų, jų iniciatyvų galima daug ko pasimokyti“, – įsitikinęs V. Meištas.

Knygą rengdamos istorikės Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir Giedrė Milerytė rėmėsi šalies archyvuose rastais istoriniais dokumentais, senąja periodika ir senomis alaus reklamomis, tačiau svarbiu informacijos šaltiniu joms tapo ir pokalbiai su ilgamečiais alaus daryklos darbuotojais.

Pasak Vytauto Meišto, tarpukariu „Volfas Engelman“ rėmė kultūrinius ir visuomeninius projektus, mecenavo visuomenines organizacijas, švietimo įstaigas, studentus. Šios tarpukariu užgimusios tradicijos yra tęsiamos ir šiandien. Viena naujausių iniciatyvų (be minėtos knygos išleidimo) yra bendradarbiavimo su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pradžia. Pasirašydamas paramos sutartį „Volfas Engelman“ padovanojo Lietuvos dailininko ir lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėjo Liudviko Strolio 1937 m. sukurtą Art Deco stiliaus apdovanojimo raštų Žemės ūkio rūmams komplektą.

„Šie eksponatai yra menininko palikimas, kurį šiuo metu saugo jo šeimos nariai. Jie papildys šiuo metu vykstančios jubiliejinės muziejaus parodos, kuri yra didžiausia per visą istoriją, eksponatų kolekciją“, – sako Osvaldas Daugelis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Pasak jo, muziejaus prioritetas yra tarpukario Kauno meno ir istorijos objektų kaupimas bei tyrinėjimas, todėl jiems itin malonu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi ilgametę istoriją, tiek tarpukariu, tiek dabar yra aktyvios Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės.

Pamatyti, kaip gaminamas alus ilgą laiką buvo galima tik apsilankius alaus daryklose. Nuo šiol susipažinti su alaus gimimu galima ir pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tam tereikia kompiuterio ir interneto ryšio.

Apsilankius alaus daryklos „Volfas Engelman“ interneto tinklalapyje galima sudalyvauti pirmojoje Lietuvoje virtualioje ekskursijoje ir pamatyti visą alaus gamybos kelią nuo žaliavų priėmimo iki alaus transportavimo.

Kuriant virtualų turą buvo panaudota trijų dimensijų (3D) technologija, interaktyvios 360 laipsnių apžvalgos panoraminės ir išskleistos panoraminės nuotraukos (pastarąsias galima žiūrėti įvairiais rakursais), filmuota vaizdo medžiaga. Dalis virtualioje ekskursijoje panaudotos vaizdo medžiagos yra iš žinomo režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinio filmo apie alaus daryklą. Šis virtualus turas yra unikalus tuo, kad jį kuriant kompleksiškai buvo naudojamos įvairios šiuolaikinės technologijos. Internete tai – pirmasis toks turas po realią gamyklą, kur visus alaus gamybos procesus galima pamatyti tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

„Pagal interneto skvarbą Lietuva yra tarp lyderių, o informacinės technologijos yra tapusios neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi, todėl tikiu, kad virtualus turas po alaus daryklą bus populiarus tarp interneto vartotojų“, – sako V. Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Pasak jo, šiuolaikinės technologijos suteikia visas galimybes tiesiogiai ir atvirai bendrauti su vartotojais, o skaidrumas ir atvirumas turėtų būti neatsiejamas nuo visų verslo įmonių, o ypač gaminančių gėrimus ir maisto produktus.

Tiek virtuali ekskursija po alaus bravorą, tiek sutrumpinta režisieriaus A. Baryso dokumentinio filmo versija yra pasiekiami naujajame įmonės interneto tinklalapyje www.volfasengelman.lt. Iš daugelio kitų interneto svetainių šį išsiskiria unikaliu dizainu, kuris yra pieštas dailininkės.

„Geras alus negimsta be kūrybos, rankų prisilietimo, todėl ir prie interneto svetainės daug darbavosi dailininkės rankos. Norėdami supažindinti visuomene su alaus gamybos procesu stengiamės senus laiko patikrintus dalykus integruoti, sujungti su šiuolaikinėmis technologijomis, priemonėmis. Pavyzdžiui, dailininkės piešiniai interneto tinklalapyje, virtualus turas, kuriame pavaizduotas alaus gamybos procesas, kuris bravore nekinta jau daugelį metų“, – sako V. Meištas.

BFL

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, kuriuo alus oficialiai priskiriamas prie alkoholinių gėrimų, praneša BBC.

Iki šiol Rusijoje gėrimai, turintys mažiau nei 10 proc. alkoholio, buvo priskiriami gaiviesiems gėrimams. Naujasis įstatymas leis kontroliuoti alaus prekybą taip pat, kaip ir stipriųjų gėrimų.

Rusijoje suvartojama dvigubai daugiau alkoholio nei kritiškas kiekis, kurį nustatė Pasaulio sveikatos organizacija. Ilgą laiką populiariausias alkoholinis gėrimas Rusijoje buvo degtinė, bet alaus populiarumas gerokai išaugo. Pasak BBC korespondentų, žmonės dažnai parkuose ir gatvėse geria alų kaip gaiviuosius gėrimus. Alų leidžiama pardavinėti visose parduotuvėse visą parą.

Naujasis įstatymas įsigalios 2013-aisiais ir alaus nebebus galima pardavinėti neturint licencijos, bus apribotas jo pardavimo laikas ir reklama.

"Veido" atchyvas

Prieš savaitę šalia Vilniaus, keli kilometrai už Riešės važiuojant Molėtų plentu, atidaryta nauja kavinė – poilsio oazė „HBH‘as“.

Naujosios kavinės savininkė Rada Matulevičienė primena, kad „HBH Juozo alus“ Kretingos rajone Žibininkų kaime netoli Palangos sėkmingai jau veikia 13 metų ir visą tą laiką džiugina lankytojus ne tik savo verdamu alumi ir lietuviškais patiekalais, bet ir neįprasta aplinka. Ar bus kas nors panašaus ir šalia Vilniaus?

R. Matulevičienė teigia, kad tiek alus, tiek ir maistas bus tokie patys kaip ir Žibininkuose, na, o aplinkos tvarkymui bei pramogoms jau sumanytos pirmosios naujovės. Tiesa, čia jau šiuo metu veikia kelios pirtys, poilsio kambariai.

Pasak R. Matulevičienės, dar šiais metais žadama išvalyti šalia esantį ežerą, nutiesti kelis lieptus, kad žmonės galėtų ne tik pavalgyti ir atsigerti, bei ir pasimaudyti ir pasideginti.

Apskritai, pasak kavinės savininkės, šioje vietoje žadama sukurti labai patrauklią viešojo maitinimo ir poilsio bazę.

FB-SZ18441

Danijos “Carlsberg” grupei priklausanti didžiausia Lietuvos alaus darykla “Švyturys-Utenos alus” dividendams išmokėti skirs 100 mln. litų, o likusį nepaskirstytą 45 mln. litų pelną perkels į kitus finansinius metus.

Toks sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame įmonės akcininkų susirinkime. “Švyturys-Utenos alaus” generalinio direktoriaus Rolando Viršilo teigimu, dividendams išmokėti bus panaudotas visas pernai uždirbtas 54 mln. litų grynasis pelnas ir dar 47 mln. litų iš anksčiau nepaskirstyto pelno, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Švyturio-Utenos” alaus grynasis pelnas pernai buvo 14,7 proc. mažesnis nei 2009 metais, kai įmonė buvo uždirbusi 63,3 mln. litų grynojo pelno. R.Viršilo teigimu, įmonės grynasis pelnas pernai sumažėjo dėl žaliavų ir energetinių išteklių brangimo.

“Mūsų apyvarta smuko maždaug 5 proc., nes krito vidutinė alaus kaina, mažiau nupirkta alkoholinių kokteilių ir sidro. Pirmųjų trijų mėnesių (šių metų – BNS) rezultatai neguodžia – pardavimai prastesni nei pernai. Tačiau tikimės, kad rinka netrukus atsigaus”, – sakė R.Viršilas.

Anot jo, “Švyturys-Utenos alus” šiemet investicijos ketina skirti apie 20 mln. litų, daugiausia bus investuota į prekybos įrangą ir logistiką.

Pernai bendrovė dividendams išmokėti skyrė 63,2 mln. litų, 2009 metais – 30,68 mln. litų, o 2008-aisiais – 139,9 mln. litų.

Didžiausia Lietuvoje alaus gamybos bendrovė “Švyturys-Utenos alus” dalį įrenginių iš Klaipėdos perkelia į Uteną ir teigia, kad dėl to gamybos apimtis nenukentės, o gamyba uostamiestyje bus toliau tęsiama.

“Verslo žinios” rašo, kad uostamiesčio alaus darykloje trečiadienį buvo išmontuotos keturios talpyklos, kurios bus panaudotos gamybos procese Utenoje.

“Švyturio” gamybos procesui šis perkėlimas neturi jokios įtakos ir nesumažins verdamo alaus kiekių, kurie šiemet, palyginti su pernai, net didėja. Nė vienas gamybos padalinys “Švyturio” darykloje nėra uždaromas”, – tvirtino “Švyturio-Utenos alaus” korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.

Anot jo, į Uteną perkeliamos 4 talpyklos iš 20, taip suvienodinant gamybos pajėgumą abiejose daryklose.

Aiškinama, kad “Švyturys” turi dvigubos fermentacijos galimybę, o Klaipėdoje labiau naudojant senas tradicijas turintį būdą, nevisiškai buvo išnaudojamos moderniai aludarystei priskiriamos talpyklos, todėl jos ir perkeliamos.

D.Smailio teigimu, prieš porą metų iš Utenos į Klaipėdą buvo perkelta pilstymo linija – tai esą įprasta gamybos įmonėse stengtis racionaliau naudoti gamybos technologinius įrenginius.

Jis nurodė, kad dėl šių procesų nebus atleistas nė vienas darbuotojas, šiuo metu jų Klaipėdoje dirba 90, iš jų 47 gamyboje, ir per pastaruosius dvejus metus atleidimų nebūta.

Pilnatis dažnai asocijuojasi su potvyniais ir atoslūgiais, pamišimu ir būtybėmis, panašiomis į vilkolakius, bet Belgijos aludariai įrodė, kad pilnatis – idealius laikas gaminti putotą gėrimą.

Mažame tyliame Periuvė miestelyje Belgijos pietuose alaus darykloje, priklausančioje Caulier (Koljė) šeimai, daromas ypatingas alus, verdamas tik šviečiant Mėnuliui.

Tai ne duoklė mitologijai, o pripažinimas fakto, kad gamta turi labai didelės įtakos alaus darymui.

“Mes atlikome kelis testus ir pastebėjome, kad rūgimas vyksta greičiau, aktyviau”, – paaiškino alaus daryklos “Caulier” savininkas Roger Caulier (Rožė Koljė), kurio senelis dar ketvirtajame dešimtmetyje pardavinėjo naminį alų.

“Galutinis produktas buvo visiškai nepanašus į paprastą alų, stipresnio skonio, trunkančio ilgiau nei paprastai”, – pridūrė jis.

Pilnatis pagreitina rūgimą nuo septynių iki penkių dienų ir suteikia alui “aštrumo”, bet jis nebūna aitrus, sako gėrimo vertintojai.

Alus yra aukso spalvos ir turi 10 procentų alkoholio. Daugumoje Europos šalių ir JAV manoma, kad toks alus per stiprus, bet dažnai jo galima paragauti Belgijoje, kur garsusis vienuolių trapistų daromas alus būna 10-12 procentų.

Alaus darykla “Caulier” ketina padaryti maždaug 12 tūkst. butelių savo “pilnaties” alaus “Paix-Dieu Pleine Lune” ir pradėti pardavimą spalio 31 dieną.