Pastaraisiais metais Alytus keitė savo veidą – šiandien čia akį traukia atnaujintos poilsio zonos ir plėtojama infrastruktūra. ,,Kurdami ir atnaujindami traukos centrus bei tinkamai įgyvendindami projektus, skirtus miesto problemoms spręsti, į Alytų tikimės pritraukti daugiau verslo investicijų ir lankytojų iš aplinkinių regionų‘‘, – sako Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius.

Justina KARINIAUSKAITĖ

Dzūkijos sostine tituluojamo Alytaus tikslas – tapti Pietų Lietuvos verslo centru, kuriame sudarytos sąlygos tobulėti, kurti, jauku bei saugu investuoti ir gyventi. Prioritetiniu uždaviniu miesto administracija laiko investicijų pritraukimą ir naujų pramonės centrų kūrimąsi. Ieškoma naujų investuotojų, ypač iš Vakarų, kurie paskatintų konkurenciją verslo sektoriuje. Savivaldybė siekia tapti ir skaidrumo pavyzdžiu Lietuvoje – korupcijos mažinimo ir prevencijos patirties semsis iš norvegų.

„Viena didelė įmonė žada perkelti savo gamybą iš Vilniaus į Alytų. Jeigu šie planai bus įgyvendinti, žadama pastatyti netgi tris gamyklas. Taip pat rengiame susitikimus su verslininkais iš Vakarų, o vienas garbės konsulas iš Jungtinių Amerikos Valstijų  turi minčių suburti regiono, kuriame jis gyvena, verslininkus, atvežti juos į Alytų ir čia organizuoti verslo susitikimus. Galbūt jie pagalvos apie verslo kūrimą Alytuje – tai dar vienas būdas pritraukti investicijų“, – pramonės stiprinimo planus atskleidžia V.Grigaravičius.

Tikimasi, kad padidėjus konkurencijai ne tik atsiras naujų darbo vietų, bet ir kils darbuotojų atlyginimai. Tikimybės, kad Alytuje pritrūks kvalifikuotų darbuotojų, meras nebijo – mieste sėkmingai veikia Alytaus profesinio rengimo centras ir Alytaus kolegija, kuriuose rengiami įvairių sričių specialistai.

V.Grigaravičius tikisi, kad miesto patrauklumą investuotojams didins ir savivaldybės atvirumas bei skaidri veikla. Alytaus miesto savivaldybė tapo partnere bendrame su Norvegija projekte, perteikiant žinias ir gerąją patirtį korupcijos mažinimo ir prevencijos srityje. Tarp kitų projekto partnerių – ir Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos bei Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Mūsų siekis – tapti skaidriausia savivaldybe šalyje“, – sako miesto meras, buvęs Lietuvos generalinis komisaras. Pasak jo, apklausoms rodant, kad savivaldybės laikomos itin korumpuotomis, tai svarbus rodiklis tiek gyventojams, tiek kuriamam ar jau veikiančiam verslui.

Naujai išrinkto mero planuose išnaudoti Alytaus potencialą tapti sporto miestu. „Užsiimti sportine veikla Alytuje sąlygos labai geros, čia plėtojamos 27 įvairios sporto šakos, išvystyta sporto bazė“, – džiaugiasi meras. Jo nuomone, tinkamai organizuojant masinius kultūros, sporto, laisvalaikio renginius, į miestą galima pritraukti daugiau lankytojų.

Nors dideliems sporto renginiams ir sporto stovykloms rengti sąlygos yra, Alytuje trūksta viešbučių. Meras tikisi, kad pavyks padrąsinti verslininkus imtis svečių apgyvendinimo verslo. Šiuo metu miesto svečius patogu apgyvendinti netoli Alytaus esančiuose kurortuose Birštone ir Druskininkuose. Sportininkams kurortai – taip pat tinkama vieta atsigauti po varžybų ar intensyvių treniruočių.

Jaukus ir saugus miestas

„Alytus įsikūręs dėkingame geografiniame regione. Iš trijų pusių miestą supa Nemunas, miškai ir parkai. Geras susisiekimas su Vilniumi, Kaunu, Druskininkais. Šalia – Lenkija, Baltarusija. Abi miesto dalys, kurias skiria Nemunas, yra savitos ir tarsi papildo viena kitą“, – miesto privalumus vardija V.Grigaravičius.

Meras taip pat džiaugiasi, kad Alytus nuo seno garsėja kaip viena saugiausių zonų Lietuvoje.

Dar vienas miesto privalumas – čia palankios sąlygos kurtis ir gyventi jaunai šeimai, auginti vaikus. „Matome tam tikrų gerų simptomų, jaunos šeimos sugrįžta iš užsienio ir kuriasi Alytuje, perka čia butus, statosi namus. Šiais metais darželiuose padaugėjo vaikų, bet jaunoms šeimoms nereikia rūpintis dėl vietų darželiuose, Alytuje jų yra pakankamai“, – teigia miesto vadovas.

Būsto ir sklypų kainos čia keletą kartų mažesnės nei didmiesčiuose, o galimybė dirbti yra tiek Alytuje, tiek šalia esančiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune. Alytus – kompaktiškas miestas, čia lėtesnis gyvenimo tempas, todėl daugiau laiko lieka šeimai ar laisvalaikio pramogoms.

Nauji miesto plėtros projektai

Stengdamasi užtikrinti miestiečių gyvenimo kokybę ir skatinti verslą savivaldybė žada tęsti poilsio zonų tvarkymo ir infrastruktūros gerinimo projektus. „Netrukus bus atidarytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, planuojame atstatyti Dainų slėnį, jame sukurti jaukią zoną įvairiems renginiams, turime minčių mieste įkurti japonišką sodą – visa tai sudarytų papildomą trauką, aplinkui kurtųsi nauji verslai“, – naujus projektus vardija V.Grigaravičius.

Alytus turi nemažai dviračių takų, kurie, kaip teigia meras, bus toliau plėtojami. Spalio pabaigoje bus atidarytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, o antras šio projekto etapas – sutvarkyti tolimesnę Piliakalnio gatvę ir dviračių takus, kurie sujungtų visą miestą. Planuojama sutvarkyti Alytaus Pramonės rajone esančius dviračių takus, taip skatinant dviratį naudoti kaip transporto priemonę ir saugiai vykti į darbą. Meras taip pat tikisi, jog dviračių takų infrastruktūrą pavyks išplėtoti taip, kad iš Alytaus dviračiu bus galima pasiekti Varėną ir Druskininkus.

Šį rudenį planuojama baigti tvarkyti miesto centre esančią Dailidės ežero teritoriją. „Dailidės teritorijoje mėginame sudaryti sąlygas ateiti privačiam verslui. Šalia Dailidės jau įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė su keturiais tinklais, toje teritorijoje ir toliau planuojama tvarkyti aplinką, nes ten labai geras traukos centras“, – teigia miesto vadovas.

Vis dėlto turbūt opiausia problema alytiškiams – apleista buvusi Alytaus autobusų stotis, esanti pačiame miesto centre. Meras ėmėsi iniciatyvos kuo greičiau šį klausimą pajudinti iš mirties taško. „Senoji autobusų stotis priklauso „Vilniaus prekybos grupei“, jiems esame parašę raštą. Atsakymo kol kas negauname, tačiau kalbėjome su vienu iš savininkų telefonu. Jis informavo, kad dėl šio objekto pirkimo vyksta derybos su verslininku iš Alytaus. Tas pats verslininkas į mus kreipėsi, pradėjo pokalbius, pasidalijo pamąstymais. Džiugu, kad šis žmogus žadėjo tartis su miesto gyventojais, kas galėtų atsirasti senosios stoties teritorijoje, kad jam tai būtų naudinga kaip verslininkui, tačiau kartu atitiktų ir miesto gyventojų interesus“, – viltimi puoselėti Alytaus miesto centrą dalijasi meras.

Problemas spręs kartu su miesto gyventojais

Dar vienas Alytaus miesto savivaldybės tikslas – skatinti gyventojus įsitraukti į miesto valdymą. Šiam tikslui įgyvendinti sukurta Visuomeninė konsultacinė taryba.  Nuspręsta, kad tarybą sudarys iki 30 narių. „Patys žmonės nuspręs, koks Alytus turtėtų būti“, – įsitikinęs V.Grigaravičius.

Prisidėti prie konsultacinės tarybos viešai buvo pakviesti visi Alytaus miesto gyventojai. „Jau turime visą tarybos sąstatą – savanorišku darbu prisidėti pasisiūlė įvairaus amžiaus ir išsilavinimo alytiškiai, mylintys miestą ir norintys jam padėti. Šios tarybos tikslas – ne konkuruoti su veikiančia taryba, bet pagelbėti, patarti merui ir tarybai. Miestui svarbiausi probleminiai klausimai, kurie nagrinėjami Alytaus miesto savivaldybės taryboje, bus nagrinėjami ir Visuomeninėje konsultacinėje taryboje. Tikimės, kad šios tarybos nariai teiks savo siūlymus, kaip spręsti miesto gyvenimo klausimus“, – apie Visuomeninės konsultacinės tarybos idėją pasakoja V.Grigaravičius.

Į miesto problemų sprendimą meras planuoja įtraukti ir didesnę Alytaus visuomenės dalį. Susitikimus su gyventojais planuojama rengti įvairiose miesto vietose, siekiant išsiaiškinti gyventojų poreikius, lūkesčius ir pasiūlymus. „Keletas tokių susitikimų jau įvyko. Vienas pavyzdys – susitikimas su gyventojais senosios autobusų stoties teritorijoje. Jo metu žmonės netgi pasiūlė „susimesti“ ir atpirkti objektą iš VP. Buvome susitikę ir su jaunimu, kalbėjomės apie tai, kokių atrakcijų jiems reikėtų. Kiti susitikimai su Alytaus miesto jaunimu planuojami rugsėjo pabaigoje ir spalį, su moksleiviais kalbėsime apie jų perspektyvas, profesijos pasirinkimą, sugrįžimą į miestą‘‘, – planus vardija Alytaus meras.

Projektus įgyvendina bendradarbiaudami su kitais miestais

Įgyvendindama projektus Alytaus miesto savivaldybė bendradarbiauja ir su kitais miestais. Šiuo metu bendradarbiaujama su 20 miestų, penki iš jų yra Lenkijoje. Su Lenkija planuojama įgyvendinti projektą, leisiantį atnaujinti Dainų slėnį.

„Turime gerų kontaktų, perleistų ankstesnės valdžios. Miestai partneriai iš Lenkijos  labai aktyvūs, labai gerai rengia projektus ir pritraukia investicijų savo reikmėms. Spręsdami miestų problemas lenkai stengiasi dėl miesto visumos ir verslo. Tikimės panaudoti jų sėkmės pavyzdžius Alytuje. Gražindama miestą savivaldybė turi sudaryti ir sąlygas verslui plėtoti‘‘, – teigia Alytaus miesto vadovas.

Meras prasitarė, kad šiuo metu miestų partnerių ieškoma Estijoje. Jo manymu, Alytui naudingas skandinaviško tipo problemų sprendimas ir ten vyraujantis pragmatiškumas. „Mes mėginame dirbti kempinės princu: tai, kas gera, sugerti, prisitraukti ir panaudoti“, – apibendrina V.Grigaravičius.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, kalbėdamas apie savivaldybę, pasidžiaugė: yra sričių, kuriose savivaldybė, kaip sakoma, bėga pirma traukinio. Prieš porą metų viena tokių buvo daugiafunkcių centrų kūrimas, sukėlęs daugelio kitų šalies savivaldybių susidomėjimą.

Tada šalį sudomino pradėta pagalbos nuo alkoholio ar kitų svaigalų priklausomiems žmonėms programa. Pirmieji Lietuvoje alytiškiai atvėrė ir interaktyvias erdves jaunimui.

„Nors esame kaimiška savivaldybė, bet kai kuriose srityse sugebame diktuoti madas visai Lietuvai“, – džiaugiasi rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

– Ar būti pirmaisiais nėra rizikinga?

A.V.:Taip, tai reiškia tam tikrą riziką, bet kartu teikia ir malonų pasididžiavimą, kad mūsų žmonės yra smalsūs, inovatyvūs, ieškantys ir atrandantys. Kaimiškos savivaldybės išskirtinumas ir stiprybė yra žmonių bendruomeniškumas, kuris pastaruoju metu labai jaučiamas. Vien praėjusiais metais rajone atidarėme net septynis sporto aikštynus. Smagu, kad juose daug sportuojančių – vadinasi, padaryta tai, ko žmonėms iš tiesų reikėjo.

Alytaus rajone stipru tai, kas svarbiausia žmogui, – švietimas, sveikatos apsauga ir investicijos. Vienam rajono gyventojui užsienio investicijų pernai buvo 910,85 Eur  (3145 Lt). Tai gerokai daugiau nei didesnėse savivaldybėse – kai kuriose investicijos siekė tik  557,8 Eur (1926 Lt) vienam gyventojui.

– Ar tokie pokyčiai būdingi tik didiesiems rajono miestams bei miesteliams, ar šis procesas jau palietė ir mažesnius kaimus bei gyvenvietes?

A.V.: Vienas svarbiausių savivaldybės tikslų – kad gyvybė pulsuotų ir mažuosiuose, atokiuose mūsų kaimuose. Labai svarbu, kad žmonės naudotųsi sudarytomis sąlygomis jų poilsiui ir laisvalaikiui. Džiaugiuosi, kad įdomios veiklos randama ir pernai bibliotekose įkurtose interaktyviose erdvėse. Siekiu, kad jaunimas taptų aktyvia kaimo bendruomenės dalimi, nesijaustų svetimas ir neskubėtų ištrūkti kažkur svetur, o norėtų ir matytų perspektyvą kurtis bei gyventi gimtinėje.

Kasmet išduodame vis daugiau statybos leidimų – rajone kuriasi jaunos šeimos, statosi namus, augina vaikus, o tai reiškia, kad jaunimas mato perspektyvą dirbti ir gyventi Alytaus rajone.

– Tačiau žemės ūkis ir su juos susiję verslai, kurie dominuoja kaime, ko gero, nėra labai patraukli perspektyva jauniems žmonėms?

A.V.: Viskas priklauso nuo požiūrio ir aš džiaugiuosi, kad jis keičiasi. Žemės ūkis nėra ta sritis, kurioje lengva dirbti, bet ieškant naujovių, neužsidarant siaurame matymo ir mąstymo lauke tikrai yra galimybių dirbti ir užsidirbti, steigiant šeimos, specializuotus ūkius. Ūkininkas, kaip ir kiekvienas dirbantis žmogus, neturėtų jaustis išlaikytiniu.

Nors fanfaroms dar ne laikas, statistika rodo, kad atlyginimo vidurkis rajone auga, socialinių išmokų prireikė mažiau. Džiugina ne tik tai, kad sutaupyta pinigų, bet ir tai, kad parama pasiekė tuos, kuriems ji tikrai reikalinga. Kad piktnaudžiavimo socialine parama sumažėjo, labai didelis ir pačių bendruomenių nuopelnas. Iškalbingas faktas, kad nemažai ankstesnių jos gavėjų komisijose net nepasirodė: matyt, buvo gėda, nes jose – bendruomenių pirmininkai, kaimynai, pažįstami.

– Alytaus rajonas buvo vienas pirmųjų, kuriuose pradėjo veiklą seniūnaičiai. Kaip vertinate jų veiklą?

A.V.: Mūsų seniūnaičiai – svarbi rajono bendruomenės dalis. Jie dalyvauja seniūnijų ir savivaldybės veikloje, komisijose, darbo grupėse. Jie gyventojams – artimiausia valdžia, o mums – partneriai. Iš visuomeniniais pagrindais dirbančių seniūnaičių sulaukiame įvairių racionalių pasiūlymų. Jie yra aktyvūs, savo pavyzdžiu įkvepia ir kitus: įkūrė asociaciją, rašo projektus ir gauna lėšų jiems įgyvendinti.

– Kokios yra realios savivaldybių galimybės skatinti verslo įmonių kūrimąsi, teikti joms paramą, užtikrinant ir naujų darbo vietų steigimą?

A.V.: Alytaus rajono savivaldybė stengiasi kurti kuo palankesnes sąlygas verslininkams ir investuotojams. Prieš daugiau kaip 10 metų įsteigtas Alytaus rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondas finansiškai remia rajono verslininkus. Vis dėlto, mano įsitikinimu, labai svarbu ne tik finansinė parama, bet ir nuolatinis bendravimas, rūpinimasis kasdienėmis vietos verslo problemomis, kurių sprendimas neretai priklauso ne vien nuo vietos, bet ir nuo centrinės valdžios.

– Prasidėjo naujas ES finansavimo laikotarpis. Kokių planų turi savivaldybė?

A.V.: Turime daug ambicingų planų. Naujuoju ES paramos programos laikotarpiu planuojame pirmieji Lietuvoje įrengti miesto geoterminį šildymą – tokį šildymą numatėme Dauguose. Be to, populiariame ant Didžiulio ežero kranto esančiame mažajame kurorte turėtų atsirasti nedidelis SPA centras. Taip pat esame numatę atnaujinti nekilnojamojo turto vertybių kompleksą – žymiąją Kurnėnų mokyklą, kurios statybą praėjusio amžiaus pradžioje finansavo rajone gimęs ir augęs Amerikos lietuvis Laurynas Radziukynas, ir joje įrengti konferencijų, muziejaus, švietimo, poilsio, kempingo kompleksą. Investuosime į kelių infrastruktūrą, dviračių takų plėtrą – dviračių takas nusidrieks per Alytaus rajoną iki Varėnos.

Legendinė šaldytuvų gamintoja „Snaigė“, perkopusi penktą dešimtį, primena entuziastingą ir ambicingą jaunuolį, nors susidūrė su neeiliniu iššūkiu – nestabilumu pagrindinėje rinkoje.

Gediminas Čeika 2005 m. atėjo į „Snaigę“ dirbti prekybos direktoriumi, o po trejų metų persėdo į generalinio direktoriaus kėdę. Save jis vadina skandinaviškos įmonių valdymo struktūros šalininku ir vertina minimalizmą bei paprastumą ne tik namuose, bet ir įmonėje vykstančiuose procesuose. „Mėgstu, kai viskas paprasta ir išgryninta“, – pripažįsta jis.

Kadangi prieš ateidamas į „Snaigę“ G.Čeika dirbo didelėje tarptautinėje bendrovėje, kuri anuomet vadinosi „Krafts Foods Lietuva“, o vėliau tapo „Mondelez Production“, jis turi su kuo lyginti. „Pirmiausia buvau prekybos vadovas Vilniaus regionui, paskui eksporto vadovas Latvijai, praktikavausi Čekijoje, grįžus į Lietuvą teko dirbti pagrindiniu derybininku su didžiaisiais prekybos tinklais, dalyvauti bendrose Europos lygiu darbo grupėse, kuriose aptardavome, kaip bendrai dirbti su tokiais tinklais, kaip „Ahold“, „Carrefour“ ar „Tesco“. Tai man leido įgyti patirties, kuri paskui buvo naudinga šitai įmonei“, – vardija vadovas.

G.Čeiką sužavėjo skandinavų įmonėms būdingas paprastumas: jie nekreipia tiek dėmesio į stilių, nereikalauja ilgesnių procesų, didesnių pasitarimų, o svarbiausia – sprendimai čia iš tikrųjų priimami daug dinamiškiau.

„Ir blogais, ir gerais laikais įmonės turi rūpintis, kad neapaugtų nereikalingomis struktūromis, – mano vadovas. – Noriu, kad įmonės struktūra būtų kuo plokštesnė ir, jeigu reikia, kiekvienas galėtų greitai, be jokių tarpininkų gauti reikiamą informaciją ar pateikti apdorotą sprendimą kitiems. Niekada nesupratau, kodėl reikalingi tokie dalykai, kaip komisijos, tarpiniai vertinimai. Privačios įmonės įsikūrusios būna labai lanksčios, tačiau kai pradeda augti, nesugebama suvaldyti procesų, viskas stipriai išsiplečia ir greitai apmiršta. Noriu, kad „Snaigėje“ liktų jaunatviškas dinamiškumas.“

Tai, kad Lietuvoje, nemaža dalis ES struktūrinių fondų paramos paprasčiausiai iššvaistoma – seniai nebe paslaptis.

Naujausias akis badantis pavyzdys – Alytaus centre už milijonus litų ES lėšų išdygusi autostrados vardo verta šešių juostų gatvė su skiriamąja juosta per vidurį. Kaip informavo Alytaus miesto meras Feliksas Džiautas, praėjusią savaitę galutinai baigta tiesti 1,6 km ilgio Naujosios gatvė  kainavo įspūdingą sumą – beveik 10 mln. Lt. 85 proc. šios sumos skirta iš ES struktūrinių fondų, 7,5 proc. pridėjo Alytaus miesto savivaldybė, o dar 7,5 proc. atseikėta iš valstybės biudžeto.
Šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas tikrai ne tas, kurio gyventojai vykdami į darbą ar grįždami namo valandų valandas kankintųsi automobilių spūstyse. Tad kam nė 70 tūkst. gyventojų neturinčiame mieste reikalinga šešių juostų gatvė? Iš miesto valdžios įtikinamo paaiškinimo taip ir nepavyko išgirsti. “Kad Vilnius pavydėtų”, – bandė juokauti Alytaus miesto meras, pridūręs, kad atėjęs į valdžią tik užbaigė prie ankstesnės valdžios pradėtus darbus. “Tikėkimės, kad gyvenimas vietoje nesustoja, Alytus augs”, – kitų argumentų nesėkmingai ieškojo F.Džiautas. Tačiau Alytaus meras tikriausiai pamiršo, kad Lietuvoje stebima atvirkštinė tendencija – gyventojų mažėja, o Alytus jokia išimtis. Statistikos departamento duomenimis, Alytuje šių metų pradžioje gyveno tik 63 tūkst. gyventojų, o per dešimt metų jų sumažėjo 7,8 tūkst. – net 11 proc.
Beje, miesto valdžia svajoja autostradą Alytaus centre dar pailginti – už maždaug 4 mln. Lt pridurti 800 metrų Naujosios gatvės, tačiau kol kas laukiama žalios šviesos iš Transporto investicijų direkcijos.

Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, kartu su vyresniuoju patarėju Tomu Ragausku, patarėja Neringa Kučinskaite ir Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose stebėtojų grupės vyriausiąja specialiste Kristina Brazevič lankėsi Alytaus pataisos namuose, kur susitiko su pataisos namų administracija bei juose laikomais asmenimis.

“Mūsų institucija iš šių pataisos namų gauna mažiausiai skundų, todėl buvo aktualu išsiaiškinti, kokios priežastys tai lemia“, –  susitikimo tikslą įvardija Romas Valentukevičius.

Seimo kontrolieriaus susitikimo su Alytaus pataisos namų direktoriumi Kęstučiu Jasmontu, jo pavaduotojais ir kitais pareigūnais metu buvo aptarta Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų suimtųjų ir nuteistųjų skundų problematika bei reguliarios žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose stebėsenos būtinybė.

Alytaus pataisos namų  administracijos pareigūnai pasidalino kasdieninio darbo metu kylančiomis ir sprendimo reikalaujančiomis problemomis – tai ir dėl nuteistų asmenų laikymo sąlygų antrajame bendrabutyje, kuris vis dar nesuremontuotas, pareigūnų trūkumo, nepakankamo finansavimo. Įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojai informavo, kad įstaigoje laikoma 300 ŽIV infekuotų asmenų, tačiau iš jų gydomi tik 20. Nepakanka lėšų medikamentams, dėl menko darbo užmokesčio pataisos namuose jau 7 metai nėra gydytojo psichiatro, įstaigai taip pat reikalingas gydytojas infektologas.

Alytaus pataisos namų direktorius įvardijo problemas, kylančias dėl nuteistųjų asmenų turimų asmeninių kompiuterių.

„Manau, kad jau atėjo laikas pradėti diskusiją dėl pataisos ir suėmimo vykdymo įstaigose laikomų asmenų turimų asmeninių kompiuterių, nes informacinės technologijos sparčiai žengia į priekį ir pataisos įstaigų pareigūnai susiduria su sunkiai užkardomomis problemomis, todėl svarstytinas klausimas, ar nereikėtų tokiose įstaigose įrengti kompiuterių klasių, o asmeninių kompiuterių naudojimą apriboti“, – teigia Romas Valentukevičius.

Vizito Alytaus pataisos namuose metu Seimo kontrolierius apžiūrėjo, kaip laikomi nukentėjusieji, bendravo su jais, išklausė jų nusiskundimų.

„Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų gyvenimo sąlygos yra geros, išskyrus jau minėtą antrąjį korpusą, kurį reikia iš esmės pertvarkyti ir suremontuoti. Taip pat pataisos namų administracija skiria daug dėmesio nuteistųjų mokymuisi, socialinei reabilitacijai ir užimtumui, įstaigoje dirba 30 proc. nuteistųjų“,  – sako Romas Valentukevičius.

Vizito metu paaiškėjo, kad pataisos namuose yra ribotos galimybės aktyviau dirbti su netrukus į laisvę išeisiančiais asmenimis. Tam galėtų pasitarnauti šalia pataisos namų esantis nenaudojamas ir apleistas karinio dalinio pastatas, kuriame nesunkiai būtų galima įrengti atskirą gyvenamąją zoną tokiems asmenims.

„Manau, kad būtų tikslinga siūlyti Krašto apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai aptarti nenaudojamo karinio dalinio pastato perdavimo Alytaus pataisos namams galimybę“, – sako Seimo kontrolierius.

Alytaus miesto taryba nusprendė persvarstyti penkiolikai metų sudarytą šilumos tinklų nuomos sutartį su bendrove “Litesko” – dzūkai nusprendė, kad nuomoti įmonę dar dešimčiai metų yra rizikinga.

Sudaryta derybų grupė iš įvairių partijų atstovų įpareigota tartis su “Litesko” dėl sutarties 2001-2016 metams persvarstymo, atsižvelgiant į pasikeitusius šilumos tiekimą reglamentuojančius teisės aktus bei atsiskaitymo už ją nuostatas, penktadienį informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

Alytuje šilumos kaina – viena didžiausių šalyje. Už kilovatvalandę Alytaus gyventojai moka 29,60 cento, o vadinamasis gyvatuko mokestis išaugo iki 72 litų per mėnesį.

Alytaus šilumos ūkis bendrovei “Litesko” buvo išnuomotas 2001 metų rugpjūčio mėnesį penkiolikai metų – iki 2016-ųjų. Pasibaigus šiam terminui, buvo numatyta galimybė pratęsti sutartį dar penkeriems arba dešimčiai metų, prieš tai būtinai įvertinus, kaip įvykdyti įsipareigojimai.

Miesto savivaldybės taryba jau 2005 metais šią nuomos sutartį pratęsė dešimčiai metų – iki 2026 metų.

Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gaminto ja “Snaigė” toliau gerina veiklos rezultatus ir šiemet, nepaisydama be paliovos brangstančių žaliavų, norėtų grįžti prie pelningos veiklos, be to, planuoja naujas investicijas ir nelaidoja plėtros Kazachstane projekto.

Analitikai “Verslo žinioms” teigė, kad 2010 metų įmonės rezultatai jų nenuvylė.

“Snaigės” generalinis direktorius Gediminas Čeika sakė, kad nuostolių pernai ir iš viso galėjo nebūti, nes pati Alytaus gamykla praėjusiais metais patyrė tik 0,48 mln. litų nekonsoliduoto nuostolio.

“Susidaręs nuostolis – uždarytos “Snaigės” Kaliningrado gamyklos ir biuro Maskvoje išlaikymo išlaidos. Šios išlaidos sudarė daugiau nei 2 mln. litų ir tai tiesiogiai paveikė mūsų pelningumo rodiklius”, – sakė jis.

Anot G.Čeikos, jis tiki, kad įmonė jau pergyveno blogiausius laikus.

Bendrovės vadovas teigė planuojantis, kad įmonė 2011-uosius baigs geriau nei pernai, o prie to prisidės ir augančios investicijos. Jos šiemet, planuojama, paaugs iki 3,7 mln. litų (pernai buvo 1 mln. litų) ir daugiausia bus nukreiptos į naujų gaminių kūrimą, jau esamų tobulinimą ir gamybinio technologinio proceso atnaujinimą. Bendrovė taip pat planuoja netrukus išnuomoti uždarytą gamyklą Kaliningrade, todėl dėl jos išlaikymo, kaip teigiama, nepatirs nuostolio. Be to, toliau ieškoma šios gamyklos įrenginių, taip pat pačių patalpų pirkėjų.

“Jei Kaliningrado gamyklos pirkėjas pageidaus kartu su pastatu įsigyti dalį įrenginių, mes juos parduosime, o likusią dalį parsivešime į Alytaus gamyklą ir panaudosime savo reikmėms. Tačiau tai neturės jokios įtakos mūsų galimai būsimai veiklai Kazachstane”, – sakė G.Čeika.

Jis paneigė rinkoje sklandančias kalbas, kad, jei įranga Kaliningrade būtų parduota, planas investuoti Kazachstane nebūtų įgyvendinamas.

“Bendrovės paskelbti rezultatai tikrai nėra nuviliantys. Pardavimai auga jau du ketvirčius iš eilės ir tai yra teigiamas dalykas, matyti, kad prie jų augimo daug prisideda Ukrainos rinka. Bet drauge galima pasakyti, kad rezultatai neviršijo lūkesčių, o kai kuriais atvejais ir nuvylė – pavyzdžiui, tikėjomės išvysti maždaug nulinį veiklos pelną”, – sakė banko “Finasta” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad įmonė sėkmingai kontroliuoja veiklos sąnaudas, tačiau nerimą kelia auganti gaminių savikaina.

Alytaus rajono mero konservatoriaus Algirdo Vrubliausko, kandidatuojančio į savivaldybės tarybą, turtas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje paskelbtoje jo deklaracijoje buvo išaugęs 10 kartų – iki 4 mln. litų.

Kaip rašo “Lietuvos rytas”, A.Vrubliauskas Alytaus rajono rinkimų komisijai pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jo turto vertė – 457,9 tūkst. litų, o VRK internete paskelbė, kad politikas turi sukaupęs dešimt kartų daugiau turto – 4 mln. 579 tūkst. litų.

“Po kelių dienų iš savivaldybės darbuotojos išgirdau apie tokį fantastišką savo turtą. VRK paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė nemalonių išgyvenimų. Tai turės įtakos ne tik mano, bet ir konservatorių partijos rinkimų rezultatams”, – aiškino meras.

Sužinojęs apie klaidą, politikas kreipėsi į VRK pirmininką Zenoną Vaigauską, kad tikrovės neatitinkanti žinia būtų paneigta.

“Klaida buvo ištaisyta per kelias valandas, bet paneigimo vis dar nesulaukiu. Jis yra būtinas. Susitikęs su rinkėjais aš ir mano partijos kolegos priversti aiškintis, kaip mano turtas per kelerius metus taip išaugo”, – piktinosi konservatorius.

Anot “Lietuvos žinių”, Z.Vaigauskas tikino, esą klaida įsivėlė ne dėl VRK kaltės.

“Patikrinus paaiškėjo, kad klaidingi duomenys VRK pasiekė iš Alytaus rajono rinkimų komisijos. Kandidato žodžiu atsiprašiau”, – sakė VRK pirmininkas. Z.Vaigausko teigimu, ši klaida – ne vienintelė, pasitaikiusi kandidatų deklaracijose.

Tačiau A.Vrubliauskas ir Alytaus rajono rinkimų komisijos pirmininkė Jolita Grudzinskienė nelinkę pritarti Z.Vaigauskui.

“Klaidinantys duomenys atsirado VRK, mes pildome tik kandidatų anketas, o turto ir pajamų metinės deklaracijos duomenis jie patys ima iš VMI duomenų bazės”, – sakė J.Grudzinskienė.

Pagal A.Vrubliausko pareiškimą Alytaus policijoje dėl galbūt suklastoto metinės turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą įstatymai numato areštą, baudą arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Pasibaigus aukcionui buvęs žlugusios bendrovės “Alytaus tekstilė” administracinis pastatas, kaip žadama, bus prikeltas naujam gyvenimui.

Milžinišką vienuolikos aukštų administracinį “Alytaus tekstilės” pastatą įsigijo du verslininkai – alytiškis bendrovės “Alytaus chemija” direktorius Saulius Klizas ir vilnietis, kurio pavardė kol kas neatskleidžiama, žinoma tiek, kad jis verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Daugiau kaip 1 tūkst. kvadratinių metrų ploto namą per septintą “Alytaus tekstilės” nekilnojamojo turto aukcioną verslininkai nupirko už pradinę 210 tūkst. litų sumą. Šis pastatas nebuvo įkeistas bankams už buvusios įmonės skolas.

S.Klizas sakė, kad pastatą pigiai nupirko, kad brangiai, kai sutvarkys, parduotų: “Pastatą įsigijome kaip investiciją”.

Jau paduoti skelbimai įvairioms nekilnojamojo turto agentūroms apie patalpų nuomą. Šiuo metu buvusiame administraciniame pastate veikia šešios įmonės, įsikūrusios prieš ir jau po bendrovės bankroto.

“Alytaus tekstilės” turtas pradėtas pardavinėti prieš dvejus metus. Už jį, įskaitant beveik 30 hektarų sklypą, buvo prašoma 52 mln. litų. Tokia suma beveik prilygo įmonės kreditorinėms skoloms.

Tačiau per pirmąsias ketverias varžytynes neatsiradus pirkėjų, pradinę kainą teko sumažinti iki 22 mln. litų, o nekilnojamąjį turtą išskaidyti ir atskirus pastatus parduoti aukcionuose.

Kol kas kartu su administraciniu pastatu nupirkta tik apie 5 tūkst. kv metrų ploto, nes klientus domina vien nedidelės patalpos.

Buvusios audimo ir taurinimo fabrikų patalpos, kurių dydis – per 50 tūkst. kvadratinių metrų, verslininkų nevilioja. Iki šios dienos neparduota apie 90 proc. “Alytaus tekstilės” nekilnojamojo turto.

Visos gautos lėšos skiriamos bankroto administravimo, komunalinėms paslaugoms apmokėti, aukcionams organizuoti ir atitinkamiems dokumentams parengti. Per dvejus metus, kai buvo pradėtas pardavinėti “Alytaus tekstilės” nekilnojamasis turtas, jo vertė krito maždaug iki 4 mln. litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę buvusį Alytaus merą Česlovą Daugėlą “žąsinu” pavadinusiam alytiškiui ir panaikino teismo skirtą 2 tūkst. 600 litų baudą.

Šalies vadovė taip pat atleido nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės antstolę Janiną Gančierienę, kuri nuteista dėl turto iššvaistymo.

Alytaus rajono apylinkės teismas praėjusių metų vasario 5 dieną Albiną Kvietkauską už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą nubaudė 2 tūkst. 600 litų bauda ir priteisė sumokėti tuometiniam Alytaus merui Č.Daugėlai 5 tūkst. litų kaip neturtinės žalos atlyginimą.

A.Kvietkauskas nuteistas už tai, kad 2007 metų lapkričio 11-12 dienomis “Alytaus naujienų” interneto svetainėje, komentuodamas publikacijas, įžeidė savo pareigas einantį Alytaus miesto merą Č.Daugėlą.

Vyras merą pavadino “išgama”, “žąsinas meras”, “žulikinis meras”.

Č.Daugėla Alytaus mero posto neteko praėjusių metų spalio 21-ąją, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai suėmė merą ir pateikė jam įtarimus dėl galimo kyšininkavimo rekonstruojant Alytaus miesto stadiono ir futbolo aikštę.

A.Kvietkausko malonės prašymą Malonės komisija svarstė penktadienį ir nutarė jį patenkinti. Be jo patenkinti dar penki prašymai. Atitinkamas prezidentės dekretas paskelbtas pirmadienį.

Malonė suteikta ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei areštuoto turto iššvaistymą nuteistai antstolei Janinai Gančierienei. Ji atleista nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą nuteistam Artūrui Mačiui laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta septyniais mėnesiais – nuo trejų metų aštuonių mėnesių.

D.Grybauskaitės sprendimu už sukčiavimą nuteistas Saulius Stonys kalės pusmečiu trumpiau. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 metų gruodžio 10 dieną jį buvo nuteisęs kalėti dvejus metus.

Už nužudymą 2008 metais nuteistai Alinai Zinai Macevičienei bausmės laikas sumažintas trejais metais ir trimis mėnesiais. Klaipėdos apygardos jai buvo skyręs aštuonerius metus nelaisvės.

Metams bausmė sutrumpinta ir Tomui Pogai, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2009 metų gruodį pripažino kaltu dėl sunkus kito asmens sveikatos sutrikdymo. Jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimas bausmė.

Alytuje į valdžią atėjus naujam merui socialdemokratui Feliksui Džiautui, miesto savivaldybės taryba penktadienį atleido vicemeres Rimą Rakauskienę, Nijolę Makštutienę ir administracijos direktorių Giedrių Čereškevičių.

Iš balsuojant dalyvavusių 23 tarybos narių už R.Rakauskienės atleidimą balsavo 18, prieš buvo 4 politikai, vienas biuletenis rastas sugadintas. Už N.Makštutienės atleidimą pasisakė 16, prieš – 6 tarybos nariai, 1 biuletenis buvo negaliojantis. Už G.Čereškevičiaus atleidimą balsavo 17, prieš – 5 politikai, vienas biuletenis taip pat buvo negaliojantis.

Prieš savaitę naujai išrinkto mero socialdemokrato Felikso Džiauto siūlymu abi vicemerės “dėl naujo komandos formavimo” atleistos nuo gruodžio 17-osios, nuo šios dienos iš pareigų pašalintas ir G.Čereškevičius.

Laikinai administracijai vadovauti pavesta administracijos direktoriaus pavaduotojui Linui Jonui Palioniui.

Vicemerėms nutarta išmokėti išeitines kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir 3 vidutinio darbo mokesčio išmoką – maždaug po 8000 litų.

Dėl siūlymo atleisti praėjusią savaitę per mero rinkimus F.Džiautui pralaimėjusią liberalcentristę N.Makštutienę posėdžio metu kilo diskusijos – liberalcentristas Gediminas Jegelevičius aiškino, kad jai “nėra jokių priekaištų, jokių įtarimų”, skirtingai nei kitiem dviem atleistiems pareigūnams.

“N.Makštutienė gavo pakankamai balsų ir garbingai kandidatavo į mero postą. Deja, žymėti biuleteniai – nesąžiningas reikalas, kuris įvyko praėjusiame posėdyje”, – aiškino jis.

Kitas liberalcentristas Gediminas Daukšys ragino leisti naujam merui suformuoti naują komandą, kad taryboje nekiltų chaosas.

“Nijolė tikrai parodė sugebėjimą vadovauti, ypač bevaldystės metu. Bet atsiradote netinkamu metu netinkamoje vietoje. Politika su sąžine, deja, retai suderinama”, – replikavo socialdemokratas Jurgis Krasnickas.

Savivaldybės administracijos direktorius G.Čereškevičius atleistas kaip praradęs politinį ir asmeninį pasitikėjimą ir kaip įtariamasis su buvusiu meru Česlovu Daugėla susijusiame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tame pačiame tyrime įtariamoji yra ir atleista vicemerė R.Rakauskienė.

G.Čereškevičiaus ir R.Rakauskienės narystė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje sustabdyta.

Pats G.Čereškevičius Alytaus politikams aiškino supratęs, kad dirba mėgstamą darbą, o žiniasklaidoje neskaidria veikla esą buvo apkaltintas “siekdamas gero ir spręsdamas įsisenėjusias problemas”.

“Sudėtinga atleidinėti žmogų. Ant jūsų sąžinės lieka ir kaltinimai man. Kol žmogus nenuteistas, jis negali būti kaltas. Mane atleidote, o dabar atleidimas vėl – dėl neaiškių kaltinimų. Tai nesąžininga, mat įtarimai – tai ne viskas. Pagal statistiką, kaltais iš įtariamųjų lieka tik vienetai”, – per posėdį dėstė iš mero pareigų pašalintas susikompromitavęs Č.Daugėla.

Praėjusią savaitę, aplenkęs N.Makštutienės kandidatūrą, F.Džiautas mero poste pakeitė korupcija įtariamą Č.Daugėla, netekusį pareigų spalio mėnesį.

Č.Daugėla spalio pradžioje buvo suimtas dėl galimų nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono ir futbolo aikštės rekonstrukcijos darbų projektavimu bei viešaisiais pirkimais, bet vėliau jis paleistas į laisvę.

Penktadienį posėdžiavusi Alytaus miesto savivaldybės taryba neišrinko naujo mero.

Šis postas liko laisvas iš pareigų atleidus korupcija įtariamą Česlovą Daugėlą. Laikinai miestui vadovauja vicemerė liberalcentristė Nijolė Makštutienė.

Penktadienio posėdyje kandidatais iškelti konservatorius Dobilas Kurtinaitis ir socialdemokratas Feliksas Džiautas, tačiau nė vienas nesurinko pakankamų balsų skaičiaus, BNS sakė D.Kurtinaitis.

Už D.Kurtinaitį balsavo aštuoni, už F.Džiaustą – penki tarybos nariai. Tam, kad būtų išrinktas meru, kandidatas turi sulaukti 14 tarybos narių palaikymo.

Iš viso balsavime dalyvavo 22 tarybos nariai, bet devyni biuleteniai buvo sugadinti. Keturi “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovai balsavime nedalyvavo.

Dabartinę Alytaus tarybos daugumą, turinčią 15 iš 27 tarybos narių, sudaro konservatoriai, liberalcentristai, socialliberalai ir darbiečiai.

Alytaus radijo stoties FM99 žurnalistai balsavimo rezultatus įvertino kaip korupciniais nusikaltimais įtariamo ir tik ketvirtadienį į laisvę paleisto Č.Daugėlos pergalę.