Nors ilgai lauktas Žolinės savaitgalis nepradžiugino šiltu saulėtu vasaros oru, tačiau atvykusius į Neringos kurortą svečius ir jos gyventojus Nida pasitiko iš anksto suplanuotais ilgojo savaitgalio renginiais.
Žolinės dienos vakarą iškilmingai užbaigtas jau 16-tas tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija’’. Užbaigimo koncerto programa ,,J.S.Bachas ir A.Vivaldi II’’ vyko Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios amfiteatre. Viso festivalio, prasidėjusio liepos 27 dieną, metu klausytojai buvo supažindinami su iškiliausiais baroko, klasikos ir šiuolaikinės epochos kūriniais.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugpjūčio 15-16 dienomis Nidos uosto teritorijoje, Žvejo etnografinėje sodyboje vyko Senųjų amatų dienos. Renginio svečiai dvi dienas turėjo galimybę susipažinti ir iš arčiau stebėti kaip gaminami kibirėliai iš liepos žievės, apdorojamas gintaras, kepama duona ant akmenų. Taip pat patys pasigaminti papuošalų, aplankyti XIX amžiaus vaistinę, susipažinti su to laikmečio lietuvių papročiais, valgiais, burtais bei išmėginti savo taiklumą šaudant iš lanko ar timpų.
Penktadienį ir šeštadienį netoli jūros įsikūrusiame restorane ,,Sensus’’ svečiai turėjo galimybę nusikelti į šiltą ir saulėtą Sardinijos salą ragaudami tikrus sardinietiškus patiekalus, pagamintus tikro sardo virtuvės šefo Antonio rankomis. Renginį, kurio metu instrumentinės grupės ,,Vera Primavera’’ akordeonistė Aurelija atliko itališkus kūrinius, kartu su restorano šeimininkais padėjo organizuoti Sardinijos draugų asociacija, skėmingai tiesianti tiltą tarp savo saulėtos salos ir gražaus, nors ir lietingo, Lietuvos krašto.
Nors ir Neringa izoliuota geografiškai ir pasiekiama tik persikėlus per marias, kasmet šis kurortas pritraukia ženklų skaičių gražios gamtos, autentiškos aplinkos išsiilgusių lietuvių bei šalies svečių. Čia atvažiuoti mėgsta tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui pirmenybę teikiantys poilsiautojai.

Š. m. rugpjūčio 18-19 d. Trakų salos pilyje šurmuliuos jau 8-oji Senųjų amatų šventė, kuri sukvies beveik 100 dalyvių. Senojo paveldo puoselėtojai dalinsis  savo amatų paslaptimis, tradiciškai vyks muzikinių kolektyvų pasirodymai bei riterių kovos.

“Senųjų amatų dienos rugpjūčio mėnesį yra organizuojamos neatsitiktinai,- pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius.-”Viduramžiais amatininkai jungėsi į cechus ir gildijas. 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose  Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Vilniaus auksakaliams patvirtino pirmąją privilegiją ir cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu. Tai buvo pirmas amatininkų cechas Lietuvoje. Vėliau į cechus jungėsi ir kitų amatų meistrai. Tai  puiki  proga čia ir šiuo metu surengti senųjų amatų šventę.”

Amatininkų organizavimas į cechus turėjo pagrindinį tikslą – monopolizuoti gamybą ir užtikrinti dirbinių kokybę. Anot juvelyro Kazimiero Barišausko, kandidatas į auksakalius meistrus turėjo pagaminti tris daiktus. Pirmiausia reikėjo pagaminti bokalą ar taurę.  Antras darbas turėjo būti spaudas su raižytu šalmu. Tuo pretendentas turėjo parodyti, ar moka graviruoti ir lieti. Paskutinis kontrolinis darbas buvo žiedas.

Kaip auksakaliai, taip ir kiti į renginį susirinkę amatininkai turi ką lankytojams parodyti bei papasakoti. Abi šventės dienas nuo 10 val. Trakų pilies lankytojai galės sužinoti, kaip įrišama knyga ir kokia ji buvo viduramžiais, kada atsirado vitražas ir kaip bei iš ko jis gaminamas, kokią avalynę avėjo pilies gyventojai ir kaip jie puošėsi, kokius įrankius naudojo medžio apdirbimo meistrai ir kaip nuo seno buvo gaminamos statinės.

Anot meistro Sauliaus Čėsnos, bačką, bačkutę, ar kitaip statinę, suvokiame kaip gaminį, susidedantį iš lentelių (šulų) sujungtų metaliniais lankais. Tačiau toks gaminys yra pakankamai nesenas. Jo prosenelis- tai indas, pagamintas iš išpuvusio ar išskobto vientiso medžio kamieno gabalo su įstatytu dugnu. Be lankų. Jie nebuvo būtini, jei žinojai ir naudojai medienos savybę džiūnant trauktis. Meistras žada parodyti įvairius medienos jungimo būdus be vinių. Gaus lankytojai ir galvosūkį išspręsti: kaip du vienu iš tokių būdų sujungtus medienos gabalus atskirti.
Renginyje dalyvaus ir bačkorius Arvydas Kundrotas, kuris paaiškins, kuri mediena ir kodėl šiam gaminiui yra naudojama, bei daugybę kitų įdomybių. Bačkoriaus kitaip kubiliaus amatą nūnai mažai kas išmano. Renginys suteikia galimybę susitikti net su dvejais šio nykstančio amato atstovais.

Tradiciškai bus žiedžiama ir ant stovylo lipdoma keramika, mokomasi kailių išdirbimo, susipažįstama su žolelių gydomosiomis savybėmis, vijamos bei pinamos juostos, meistraujama su kalviu bei kalamos monetos.

Neatsiejama šventės dalis –  istorijos rekonstrukcijos klubų pasirodymai. Susirinkusiems programas parengė brolija „Viduramžių pasiuntiniai“, lankininkų klubas „Strėlė“, Kauno karo istorijos klubas.
Pagal viduramžių Europos dvaruose bei miesto aikštėse skambėjusią muziką suksis senovinių šokių ir kultūros trupės „Festa Cortese“ šokėjai, o šokių ir ugnies studija „Čiutyta“ surengs pasirodymą „Ta ta to“. Neleis nuobodžiauti ir daugelio lankytojų pamėgtas viduramžių muzikos ansamblis „Cornucopia“ iš Baltarusijos, o  neofolkloro grupė “Sen Svaja” užburs muzikos instrumentų ir balso dermės magija.

Renginio programa skelbiama muziejaus internetinėje svetainėje www.trakaimuziejus.lt

Jau keletą metų Lietuvoje organizuojamos senųjų amatų dienos ir festivaliai sulaukia gausaus būrio ne tik žiūrovų, bet ir dalyvių, demonstruojančių kalvystės, keramikos, odininkystės amatą.

O pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir centrai, kaimo turizmo sodybos, kuriose visiems galima išbandyti tradicinius lietuvių amatus.
„ES mažinant žemės ūkio finansavimą ir skatinant kaimo gyventojus keisti veiklą, jie labiausiai norėtų rengti edukacines programas ir mokyti norinčiuosius, pavyzdžiui, žiesti puodus, lieti žvakes ar kepti duoną. Ir vis daugiau žmonių imasi tokio verslo“, – teigia UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė Aušra Gaivenienė, rengianti mokymus kaimo gyventojams, norintiems pradėti ar plėsti verslą.
Beje, amatų centrai kuriami ne tik privačių asmenų, bet ir savivaldybių iniciatyva. Štai Birštone kitais metais planuojama atidaryti Menų industrijų centrą, kuriame turistai galės patys pasigaminti suvenyrų. Rekonstruojamame Platelių dvare taip pat įsikurs tradicinių Žemaitijos kraštui būdingų amatų centras.
Lina Dieninė, seminarus keramikams pradėjusi rengti dar 1990 m., pastebi, kad įvairios edukacinės programos tapo savotiška mada. „Mūsų sodyboje „Meniškas kaimas“ visą vasarą buvo norinčiųjų išmokti lieti žvakes ar nusižiesti juodosios keramikos puodą. Poreikis susipažinti su senaisiais amatais ypač juntamas pastaraisiais metais. Mat tai ne tik poilsis, saviraiška, bet ir pažintis su mūsų kultūra“, – mano L.Dieninė.
Nijolė Kočkuvienė, dvylika metų Anykščių Arklio muziejuje mokanti kepti duoną pagal senąsias tradicijas, sako, kad demonstruoti amatus būtina, nes senųjų meistrų lieka vis mažiau. Tad šitaip galima sudominti jaunimą ir skatinti perimti senąsias tradicijas. „Šiuo metu duoną kepti mokau kelis kartus per dieną. Pamatyti, kaip buvo kepama duona, ir patys jos išsikepti atvažiuoja žmonės, švenčiantys gimtadienius, krikštynas, vestuvių metines“, – pasakoja N.Kočkuvienė.
„Lietuviai per šeimos šventes nebenori tiesiog sėdėti prie maistu nukrauto stalo ar tik kaitintis pirtyje, o pageidauja prasmingiau leisti laiką. Tad edukacinės programos kaimo turizmo sodybose ypač tam tinka“, – neabejoja A.Gaivenienė.

Lietuvoje iki šiol nėra deramai įvertinti ir išnaudojami tradiciniai amatai, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Išgirdę žodį “paveldas”, dažniausiai pagalvojame apie išskirtinius architektūros kūrinius ar liaudies dainas – apie kultūrą, tautosaką. Tačiau Lietuva turi ir išskirtinio materialiojo, iš amatų atėjusio paveldo, kuris, manau, iki šiol deramai neįvertintas ir neišnaudojamas”, – sakė I.Degutienė, sveikindama Seime surengtos konferencijos “Lietuvos

tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos” dalyvius.

Parlamento vadovė palinkėjo nenurašyti viso to, ką kartais net labiau už Lietuvos gyventojus vertina svečiai iš užsienio.

“Keiskime požiūrį ir naudokimės tuo – rodykime, ką turime, džiaukimės kartu”, – sakė I.Degutienė.

Prieš renginį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžė, jog tradicinius amatus siejant išskirtinai su kaimu nukenčia miestuose vystomi amatai.

“Yra tokia problema, kad tradiciniai amatai dabar daugiausiai siejami su kaimu, bet kaip rodo draugijos atliktas tyrimas, daugiausiai tradicinių amatininkų susibūrę didžiuosiuose miestuose, ir čia reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti tiems amatininkams”, – sakė D.Urbanavičienė.

Taip pat kaip vieną problemų tradicinių amatų plėtrai ir įsitvirtinimui ji minėjo nuoseklaus mokymo sistemos nebuvimą.

“Įstatyme nebuvo įtvirtinta tradicinių amatų mokymo sistema, tikintis, kad tie dalykai pateks į profesinio mokymo įstatymą, o taip neatsitiko, ir tas tradicinio amatininko sertifikavimas nėra įtvirtinamas kvalifikacijų ir profesinio mokymo sistemoje”, – sakė EKGT vadovė.

Seime penktadienį surengta konferencija, skirta apžvelgti pasiektiems rezultatams prieš dvejus metus įsigaliojus Tautinio paveldo produktų įstatymui.

Konferencijos metu bus aptartos tradicinių amatų plėtros aktualijos, tautinio paveldo produktų sertifikavimo klausimai.