Edminas Bagdonas

Kalbėti apie dabartinius Lietuvos ir Izraelio santykius negalima neprisimenant to, kas vyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, neprisimenant tuo metu įvykusios Šoa tragedijos. Šimtmečiais nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikų žydai buvo svarbi ir integrali Lietuvos dalis. Jų indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi ir pažangą – akivaizdus ir neginčijamas. Holokaustas, vykęs Lietuvoje, yra tiesiog protu nesuvokiama ir niekaip nepateisinama tragedija. Baisūs Holokausto skaičiai daug pasako: iš kadaise klestėjusios ir šimtmečiais savo istoriją Lietuvoje skaičiavusios gausios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo liko tik keli procentai.

Edminas BAGDONAS, Lietuvos ambasadorius Izraelyje

Labiausiai mane glumina tai, kad kartais vis dar išgirstame Holokausto interpretacijų ir aiškinimų, esą tam, kas įvyko Lietuvoje, buvo priežasčių: žydai valdė bankus, žydai buvo vieninteliai darbdaviai ir engėjai, žydai buvo komunistai ir enkavedistai, kurie žudė ir trėmė lietuvius, ir t.t. Aš noriu pasakyti tiesiai šviesiai, kad daugiau nebūtų tokių baisių svaičiojimų: didelę dalį iš beveik 200 tūkst. nužudytų Lietuvos žydų sudaro vaikai. Kokią grėsmę mums, lietuviams, kėlė žydų vaikai?

Aš labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje matoma vis daugiau pilietinės sąmonės apraiškų, susijusių su mūsų nesenos istorijos permąstymu ir nauju vertinimu. Esu šalininkas teiginio, kad Lietuvoje vykęs Holokaustas yra ne tik žydų tautos tragedija, bet ir baisiausia Lietuvos ir lietuvių tragedija. Juk žydai buvo Lietuvos piliečiai. Matome, kad tai Lietuvoje vis geriau suvokiama, kartu keičiasi ir požiūris į viso žydų istorinio paveldo puoselėjimą, į žydų kapinių tvarkymą.

Mano įsitikinimu, nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva.

Nėra Lietuvai artimesnės šalies kaip Izraelis. Kad ir kur lankytumeisi šioje šalyje – moderniame Tel Avive ar senove alsuojančioje Jeruzalėje, operoje, teatre ar, neduok Dieve, medicinos įstaigoje, labai dažnai išgirsi, kad vienas kitas žmogus, esantis šalia, tiesiogiai susijęs su Lietuva.

Kur dar pasaulyje galima patirti tokį jausmą, kad tave supa taip glaudžiai su Lietuva susijusi aplinka?

Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 200 tūkst. litvakų. Labai džiugu, kad atsirado politinės valios savotiškai atkurti teisingumą: Izraelio piliečiai, litvakai ir jų palikuonys, kurių didžioji dalis gyvena Izraelyje, turi palengvintas sąlygas dėl Lietuvos pilietybės susigrąžinimo bei įgijimo. Pasididžiavimo jausmas apima matant tokį izraeliečių, norinčių turėti Lietuvos Respublikos pasą, siekį.

Didelė dalis Izraelio vadovų – politinio, ekonominio ir kultūrinio elito – didžiuojasi savo litvakiška kilme ir šaknimis. Negaliu neprisiminti tik ką išėjusio anapilin, ko gero, vieno iškiliausių šalies valstybininkų, IX prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Shimono Pereso.

Šiandien tarp Lietuvos ir Izraelio užsimezgė kaip niekad glaudūs tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Niekam ne paslaptis, kad Izraelio valstybė yra viena pirmaujančių biotechnologijų, medicinos, švietimo, meno, aukštųjų technologijų, startuolių ir kultūros srityse. Būtų tiesiog nepateisinama neišnaudoti dvišalio bendradarbiavimo potencialo minėtose srityse. Juolab kad Izraelis rodo didžiulį norą ir aktyvumą plėtoti dvišalę darbotvarkę. Per savo dvejus darbo Izraelyje metus mačiau, kaip daugėja Lietuvos Izraelyje.

Ypač didelį pasididžiavimą teikia Lietuvos kultūros atstovų pasirodymai Izraelyje. Lietuvos menininkų pasirodymai sutraukia pilnutėles sales izraeliečių. Labai džiaugiuosi ir vis stiprėjančiais mūsų institucijų ryšiais, bendradarbiavimu, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir aukštųjų technologijų srityse. Geras ženklas dėl dvišalio Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo yra ir tai, kad Izraelyje pastaraisiais metais lankėsi Lietuvos Prezidentė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kiti Vyriausybės nariai, parlamentarai, merai bei verslininkai.

Tai, kad Lietuvos gyventojai atranda Izraelį, liudija ir statistika: didėja turistų srautai į Izraelį bei izraeliečių į Lietuvą, o ir plika akimi matoma tendencija – pilni lėktuvai iš Lietuvos, tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno, skrendantys į Izraelį. Štai mano dukra su vyru, lankydamiesi Eilate ir nardydami Raudonojoje jūroje, jos dugne atrado ne ką kita, o eurą su lietuvišku Vyčiu. Tikėtina, kad tai buvo lietuvių turistų moneta, mesta į jūrą kaip ženklas, siekiant dar kartą sugrįžti į šią šalį.

Didelį susižavėjimą kelia Izraelio valstybės požiūris į silpniausius visuomenės narius. Šalyje yra nemažai įmonių, kuriose dirba po kelis šimtus žmonių su negalia. Pagarbą kelia ir kasdien matomi karine uniforma apsirengę jaunuoliai su didžiulėmis kuprinėmis, ginkluoti automatais. Izraelio jaunimui net nekyla klausimų, kodėl jie turi tarnauti savo šaliai. Meilė savo valstybei čia pasireiškia labai konkrečiais veiksmais ir darbais. Izraelio Valstybėje tūkstančiai žmonių savanoriškai ir už savo lėšas baigia pirmosios pagalbos teikimo kursus, todėl ištikus bėdai jie pirmieji teikia pagalbą, kol atvyksta profesionalūs medikai.

Visa tai yra sektinas pavyzdys Lietuvai, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai. Iš tiesų, turime nemažai ko vieni iš kitų pasimokyti, pasidalyti patirtimi. Kaip Lietuvos ambasadorius Izraelyje, labai svajoju, kad įspūdingas šios valstybės potencialas būtų tinkamai panaudotas mano šalyje, ir ateityje Lietuvą bei Izraelio Valstybę saistytų strateginės partnerystės saitai.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

E.Meilūnas

Spalio mėnesį minime Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Tai gera proga ne tik įvertinti, kas pasiekta per šį laikotarpį, bet ir giliau pažvelgti į dviejų geografiškai tolimų valstybių bendrystę bei ateities galimybes.

Egidijus MEILŪNAS, Lietuvos ambasadorius Japonijoje

Jau daugiau kaip prieš šimtmetį Japonija lietuviams atrodė sektinas valstybės kūrimo pavyzdys. Būsimasis Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys dar 1906 m. Dėdės slapyvardžiu išleido tris knygas apie Japoniją, kuriose išsamiai pristatė savo tautiečiams tolimą šalį kaip pavyzdį, kokią Lietuvą galima kurti. S.Kairys neabejotinai nutiesė pirmuosius žmogiškus tiltus tarp dviejų šalių.

1922 m. gruodžio 20 d. Japonijai pripažinus Lietuvą atsirado galimybių pradėti tiesioginį bendradarbiavimą. Dviejų tautų bendrystės simboliu tapo legendinis japonų diplomatas Chiune Sugihara, 1939–1940 m. dirbęs Kaune ir išgelbėjęs daugiau kaip 6 tūkst. žydų pabėgėlių, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jo žygdarbį įvertino kaip neįkainojamo humanizmo pavyzdį, sujungiantį praeitį su dabartimi.

Nauju atnaujintų santykių ir bendrystės simboliu tapo nedidelis Kudži miestas Japonijos Ivatės prefektūroje, dar 1989 m. oficialiai užmezgęs ryšius su Klaipėda. Tuometis miesto meras Yoshiaki Kuji 1991 m. sausį parašė protesto laišką Michailui Gorbačiovui, reikalaudamas sustabdyti ginkluotą agresiją prieš nepriklausomą Lietuvą.

Lietuviai, besilankantys Japonijoje, ar japonai, atvykstantys į mūsų šalį, neretai sako pajutę abipusį dviejų tautų artumą. Manau, kad tai galima paaiškinti pagarba toms pačioms žmogiškosioms vertybėms, suartinančioms tautas labiau nei geografinė kaimynystė. Tikriausiai todėl Lietuvoje labai populiari tradicinė ir moderni japonų kultūra, kuriami japoniški sodai, dviejuose universitetuose dėstoma japonų kalba. Tikriausiai todėl įvairiuose Japonijos miestuose buriasi Lietuvos draugų grupės, Tokijo užsienio studijų universitete dėstoma lietuvių kalba, daugėja atvykstančių į Lietuvą japonų, o Tokijuje, Hirošimoje, Kiote ir kituose miestuose veikia parduotuvės, kuriose parduodami tik lietuviški gaminiai.

Šiandien džiaugiamės ne tik geru bendradarbiavimu įvairiose srityse, bet ir šiltais ryšiais tarp žmonių, kultūros, jaunimo bei sporto mainais. Pagarbą bendroms vertybėms ir pasiryžimą jas ginti simbolizuoja ir istorinis Japonijos savigynos jūrų pajėgų mokomosios eskadros laivų vizitas Klaipėdoje šių metų rugpjūtį.

Darbas Japonijoje, mokslo ir technologijų šalyje, kuri pagal ekonomikos dydį yra trečia pasaulyje, leidžia įvertinti ekonominės ir mokslo diplomatijos galimybes, svarbą bei naudą. Šiais laikais eksporto skatinimas, investicijų pritraukimas, kontaktai su mokslo ir technologijų pasauliu tampa viena svarbiausių ambasadorių, diplomatų kasdienės veiklos sričių. Japonijoje, kur itin vertinama kokybė ir produktų originalumas, ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ jau yra pripažįstamas kaip kokybės ženklas. Tai pasakytina ne tik apie lietuviškus lazerius, bet ir apie tekstilės, ypač lino, gaminius, maisto ir žemės ūkio produktus, gėrimus. Sėkmingai kelią į Japonijos rinką skinasi ir Lietuvos biotechnologijos sektoriaus produkcija.

Ekonominės diplomatijos efektyvumą liudija ir kasmet daugiau kaip 40 proc. didėjantis turistų iš Japonijos skaičius, pernai pasiekęs 21 tūkst. (daugiau negu iš visų kitų Azijos šalių kartu paėmus). Visa tai – ir mūsų šalies įvertinimas. Norėčiau atkreipti Lietuvos verslininkų dėmesį, kad dabar, išaugus Lietuvos žinomumui Japonijoje, labai palankus metas megzti naujus verslo ryšius, pristatyti naujus produktus ir dar aktyviau kviesti japonų turistus į Lietuvą.

„Mokslo diplomatija“ – dar santykinai nauja sąvoka, bet neabejotinai reikšminga, kai kalbama ir apie glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą, ir apie bendrą diplomatų bei mokslininkų darbą įveikiant bendrus šiuolaikiniame pasaulyje kylančius iššūkius. Per pastaruosius metus, dirbdami kartu su Lietuvos ir Japonijos mokslo institucijomis, pasiekėme visiškai naują bendradarbiavimo lygį. Japonija tapo viena svarbiausių Lietuvos partnerių mokslo srityje, ypač tai pasakytina apie gyvybės mokslus. Tai neabejotinas Lietuvos pasiekimų pripažinimas, o kartu ir mokslo diplomatijos veiksmingumo liudijimas.

Japonija tapo viena svarbiausių Lietuvos partnerių mokslo srityje, ypač tai pasakytina apie gyvybės mokslus. Tai neabejotinas Lietuvos pasiekimų pripažinimas, o kartu ir mokslo diplomatijos veiksmingumo liudijimas.

Rugsėjį, prieš vykdamas į trečiąjį Lietuvos ir Japonijos gyvybės mokslų simpoziumą Vilniuje, žymus onkologijos specialistas, Tokijo universiteto profesorius Kenzaburo Tani apsilankė mūsų ambasadoje. Kalbantis apie Lietuvos ir Japonijos santykių istoriją netikėtai paaiškėjo, kad buvęs užsienio reikalų ministras Yasuya Uchida, Japonijos vardu 1922 m. pasirašęs Lietuvos pripažinimo dokumentą, yra profesoriaus giminaitis. Šyptelėjome su profesoriumi – kaip netikėtai susipina praeitis ir ateitis: XX amžiaus pradžios diplomatinis dokumentas tapo tiltu į ateitį, padėjo pagrindą ir moksliniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Japonijos XXI amžiuje.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojai rugsėjo 27-ąją vykusios Europos kalbų dienos metu Madrido gyventojus ir svečius mokė seniausios gyvosios indoeuropiečių kalbos pagrindų.

Europos šalių kultūros institutų, ambasadų ir ES institucijų Ispanijos sostinėje surengtos šventės dalyviai buvo mokomi pagrindinių lietuvių kalbos frazių, jiems pristatyta šalies istorija ir kultūra, siūlyta paragauti lietuviško kulinarinio paveldo patiekalų.

Lietuvos stende taip pat rodyti filmai apie Lietuvą, siūlyta paskaityti lietuviškos literatūros.

Dirbant tokiame neeiliniame objekte kaip diplomatinė šalies atstovybė smulkmenų nebūna, patikino ką tik naują Lietuvos ambasados pastatą Londone šeimininkams užleidę Panevėžio statybos tresto (PST) specialistai. Už tūkstančio kilometrų nuo Lietuvos metus jų vykdytos rekonstrukcijos darbus sunkino statybinių medžiagų bei darbuotojų logistikos problemos, galvos skausmą kėlė ir skirtingi šalių įstatymai.

Lietuvos ambasados Londone rekonstravimo darbų sutartį pasirašę didžiausios Lietuvos statybos įmonės Panevėžio statybų tresto projektų vadovai nesitikėjo, kad pirmiausia teks užsiimti projekto derinimu su atsakingomis Vestminsterio institucijomis. Būtent šiame rajone dar 2007 metais buvo įsigytas erdvus maždaug 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto 5 aukštų Lietuvos ambasados pastatas, kuriame pritaikymo naujoms reikmėms darbai prasidėjo tik praėjusių metų rudenį. Lietuviai projekte privalėjo suderinti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos standartus, iš esmės skirtingas Lietuvos technines ir britų saugos bei ventiliacijos taisykles. Taip pat turėjo būti užtikrinta, kad remonto darbai atitiktų Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymą ir NATO valstybėms narėms privalomus specialius saugumo standartus.

Taigi iš anksto pagal Lietuvoje galiojančias normas bei standartus parengtą techninį pastato rekonstrukcijos projektą teko koreguoti. „Neplanuotas derinimo etapas užėmė šiek tiek laiko ir pareikalavo papildomų išteklių“, – pripažino PST projektų vadovas Tomas Gesevičius. Prasidėjus statybų darbams teko nuolat konsultuotis su Vestminsterio savivaldybės atstovais bei priešgaisrinėmis tarnybomis, kurių reikalavimai griežtesni nei Lietuvoje.

Po Antrojo pasaulinio karo iškilęs pastatas pastarąjį kartą buvo rekonstruotas 1984 metais, bet nebuvo labai apleistas, nes pastatytas iš itin kokybiškų medžiagų, turi betonines perdangas, pasakojo T. Gesevičius. Prieš 27 metus, kaip ir dabartinės rekonstrukcijos metu, buvo iš esmės pertvarkytas pastato vidus, tačiau išsaugotas istorinis fasadas.

Įmonės Jungtinių architektų dirbtuvių specialistai pasirūpino išsaugoti ne tik fasadą, bet ir interjero elementus, sukurtus, matyt, 1984 metais rekonstruojant pastatą.

"Veidp" archyvas

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą.

Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius.

Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje. Šių metų birželio 10 d. Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai savo peticijoje, adresuotoje JAV ambasadorei Anai Dersė (Anne Derse), prašė jos tarpininkauti ginant Lietuvos lenkų tautinių mažumų interesus.

Akcijos metu Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovai protestavo prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kurios, jų nuomone, blogina tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje.

Seimui priėmus naują Švietimo įstatymą, šimtai Lietuvos lenkų protestavo prieš šį dokumentą.

Gegužės 19 d. apie 500 žmonių Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, susirinko į protesto akciją, kurioje buvo reiškiamas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.

Gegužės 23 d. į piketą prie Vengrijos ambasados susirinkę Lietuvos lenkai kreipėsi į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Organą (Viktor Orban), prašydami pagalbos sprendžiant jiems aktualias problemas.

Piketuotojų manymu, paradoksalu, bet, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos lenkų teisinė situacija, užuot gerėjusi, pradėjo blogėti.

Rusijos prezidento žmona Svetlana Medvedeva atvažiavo į Lenkijos ambasadą Rusijoje tragedijos netoli Smolensko, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), metinių dieną.

Ji paliko įrašą užuojautų knygoje.

S.Medvedeva, kurią prie ambasados durų pasitiko Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis) su žmona, padėjo vainiką prie L.Kaczynskio su žmona portreto, kuris pastatytas Lenkijos diplomatinės misijos Maskvoje pagrindinėje salėje.

Kalbėdamasi su ambasadoriumi ir jo žmona S.Medvedeva pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų katastrofoje netoli Smolensko giminaičiams ir artimiesiems, pabrėždama, kad Rusija sielojasi drauge su lenkų tauta.

S.Medvedeva pareiškė nuomonę, kad neigiami dalykai abiejų šalių santykiuose atsitraukė į antrą vietą, ir dabar “reikia žiūrėti į ateitį” Rusijos ir Lenkijos labui.

“Nors ir patirta labai sunki netektis, mūsų širdyse turi pasilikti meilė”, – sakė Rusijos prezidento žmona.

Siūloma atšaukti iš pareigų pirmąjį Lietuvos ambasadorių Šveicarijoje Vytautą Petrą Plečkaitį. Vyriausybė trečiadienį nutarė teikti prezidentei atšaukti V.P.Plečkaitį nuo rugpjūčio 16-osios.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Lietuva ambasadą Šveicarijoje, Berne, atidarė 2007 metų birželio 1-ąją. Iki tol Lietuvos interesams šioje valstybėje atstovavo ambasada Italijoje bei Generalinis konsulatas Ženevoje.

Lietuva diplomatinius santykius su Šveicarija atkūrė 1991 metų rugsėjo 5 dieną.

Vyriausybė teikia prezidentei Žygimanto Pavilionio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius JAV. Pritarus siūlomai kandidatūrai, ambasadorius ypatingiems pavedimams Ž. Pavilionis pakeistų ambasadai JAV nuo 2007-ųjų vadovaujantį Audrių Brūzgą.

Diplomatinę karjerą Užsienio reikalų ministerijoje Ž .Pavilionis pradėjo 1993 m. Jis dirbo URM Vakarų Europos šalių skyriaus trečiuoju sekretoriumi, Politikos direktoriaus padėjėju, Europos integracijos departamento Politinio bendradarbiavimo skyriaus pirmuoju sekretoriumi, Politinio bendradarbiavimo skyriaus vedėju.

1999-2002 metais Ž.Pavilionis buvo paskirtas patarėju į Lietuvos nuolatinę misiją prie Europos Sąjungos, vėliau ministru-patarėju. 2002-2004 metais Ž. Pavilionis buvo URM Europos integracijos departamento direktorius, Lietuvos vyriausiojo derybininko su ES pavaduotojas, o 2006 metais diplomatas paskirtas URM sekretoriumi ir ėjo šias pareigas iki pernai metų vidurio, kada tokios pareigybės buvo panaikintos.