Asmeninio archyvo nuotr.

Audrius Brūzga, Lietuvos ambasadorius Turkijoje

Dveji parlamento rinkimai įsiūbavo pilietinę šalies visuomenę, trys vyriausybės vis iš naujo brėžė šalies plėtros trajektorijas. Įsiplieskus karui Sirijoje, šalį užplūdo pabėgėliai. 2015 m. pabaigoje jie ėmė ieškoti kelių į Europą, sukeldami dar neregėto masto humanitarinę krizę ir netikėtą įtampą Turkijos santykiuose su Europos Sąjunga. Per atsinaujinusius kruvinus kurdų teroristinės organizacijos PKK išpuolius negailima nei Turkijos saugumo tarnybų pareigūnų, nei civilių gyventojų. Aukų skaičius jau siekia 2 tūkst. Į Stambulo ir Ankaros gatves išėjo ISIS savižudžiai smogikai. Kraupiais sprogdinimais ISIS mėgino kelti baimę ir sumaištį tarp žmonių ir diskredituoti Turkiją prieš tarptautinę bendruomenę. Užsienio politikoje vaizduotę audrino netikėtas santykių su Rusija atšalimas, Turkijos karinėms oro pajėgoms numušus Rusijos naikintuvą Su-24, bei toks pat staigus ir netikėtas tų santykių atkūrimas šių metų liepos mėnesį.

Reikia atminti, kad Turkijos iššūkiai neatskiriamai susiję su išorės grėsmėmis, pirmiausia kaimyninėje Sirijoje vykstančiu nuožmiu karu. Suteikusi prieglobstį 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos, Turkija pelnė viso pasaulio pripažinimą, o ginkluotų Sirijos kurdų grupuočių kėslai Turkijai kelia didelį nerimą. Sirijos karo baigtis turės didžiulį poveikį tolesnei viso regiono valstybių raidai, ir Turkija čia ne išimtis.

Scanpix nuotr.

Kai jau atrodė, kad į šalies gyvenimą grįžta stabilumas, š.m. liepos 15 d. Turkiją supurtė pučas – mėginimas karine jėga nuversti teisėtą šalies valdžią. Turkija patyrė didžiulį sukrėtimą, kurio pasekmės bus jaučiamos ilgai, bet kuris savo ruožtu gali suvienyti politines šalies jėgas ir mobilizuoti visuomenę toms pertvarkoms, kurios užtikrintų demokratinę šalies raidą ir saugotų piliečių teises bei laisves.

Jau metai, kai Turkijos pavadinimas mirga pasaulio spaudos antraštėse. Nėra dienos, kad nebūtų ko raportuoti iš Ankaros. Iš profesinės pusės žiūrint, diplomatui tai reta ir naudinga patirtis – būti ten, kur vyksta istoriniai įvykiai.

Mūsų ministras buvo pirmasis iš ES ir NATO šalių atvykęs į Ankarą parodyti solidarumo su turkų tauta ir tiesiogiai susipažinti, kaip vyriausybė tvarkosi su perversmo padariniais. Ministras Linas Linkevičius tuomet sakė, kad su artimais partneriais ir sąjungininkais reikia kalbėtis akis į akį, neapsiribojant spaudos pranešimais ir diplomatiniais reveransais. Privalu partnerį išklausyti, mėginti suprasti ir įvertinti visas priežastis ir aplinkybes, darančias įtaką politiniams sprendimams. Ko mažiausiai pasigenda kiekviena garbinga tauta – tai teisuoliškų pamokymų iš aukštų tribūnų.

Ko mažiausiai pasigenda kiekviena garbinga tauta – tai teisuoliškų pamokymų iš aukštų tribūnų.

Esu įsitikinęs, kad tik kantrus dialogas, abipusė pagarba ir įsipareigojimas gali laiduoti pageidaujamą sutarimą ir bendradarbiavimą. „Lietuva užėmė tvirtą poziciją dėl FETO mėginimo liepos 15 d. įvykdyti niekingą perversmą ir parodė, kad yra tikra draugė“, – parašė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Çavoşoǧlu savo „Twitter“ paskyroje, išlydėdamas kolegą L.Linkevičių.

Su Turkija turime dėl ko tartis ir sutarti. Ne vien dėl to, kad esame įsipareigoję abiejų šalių gynybai ir saugumui NATO Vašingtono sutartimi. Turkija yra ir nori būti euroatlantinės bendruomenės narė. Nepaisant geografinių apribojimų, su ja mus sieja istorinės, kultūrinės ir ekonominės gijos. Dar niekuomet Turkija nebuvo tokia europietiška, kaip dabar. Pastarųjų dešimtmečių progresas akivaizdus: puiki transporto infrastruktūra nenusileidžia europiniams standartams; paslaugų sektorius padarė ženklų kokybinį šuolį – čia gyventojai jau kuris laikas naudojasi elektroniniu receptu, kai Lietuvoje mes tokio vis dar neturime; Stambulas gyvena Niujorko ir Londono ritmu, o istoriniuose Anatolijos miestuose steigiami universitetai, kuriasi modernūs muziejai, ir vis daugiau žmonių, vyrų ir moterų, iš tradicinės, konservatyvios namų aplinkos išeina į aktyvų socialinį gyvenimą. Pastebimas islamiškojo aktyvizmo didėjimas neturėtų gąsdinti, jei eitų kūrimo ir taikaus sambūvio, ne destrukcijos keliu.

Niekaip nenuneigsi fakto, kad prie Turkijos modernizavimo didžia dalimi prisideda Europos Sąjunga. Kaip ir Lietuvos atveju, stojimo derybų procese keičiami Turkijos įstatymai, kad atitiktų ES standartus, gerinamos verslo konkurencijos sąlygos, stiprinami demokratiniai institutai ir pagrindinių piliečių teisių bei laisvių apsauga. Čia ir Lietuvos patirtis bei gebėjimai labai praverčia ir yra vertinami. Lietuva laimėjo šešis ES finansuojamus techninės pagalbos Turkijai „dvynių“ projektus. Rugsėjo pradžioje Ankaroje startuos projektas „Teisinės pagalbos tarnybos stiprinimas Turkijoje“, kurį kartu su partneriais iš Italijos ir Ispanijos įgyvendins Vilniaus valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba.

Turkijos orientacija į Europos vertybių sistemą neabejoju, tik reikia Turkijai padėti nepamesti to orientyro. Svarbiausia šiuo metu – pasiekti santarvę šalies viduje ir išvengti pragaištingo Artimųjų Rytų suktuko.

Šiemet minint diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Turkijos užmezgimo 25 metų sukaktį, visiems Turkijos žmonėms reikia palinkėti taikos, stabilumo ir gerovės.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

“Lietuvoje pasibaigė vizijų ir strategijų laikotarpis, o tai reiškia, kad iki galo nesuvokėme, kaip iškovota laisve naudotis. Peršokę iš vienos santvarkos į kitą, esame šiek tiek destabilizuoti, tačiau svarbiausia suvokti, kokios atsakomybės imtis šiuo sudėtingu laikotarpiu”, – sako Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.
Trečius metus su šeima Vašingtone gyvenantis ir Lietuvai anapus Atlanto atstovaujantis ambasadorius neabejoja, kad esant tokiai grėsmingai situacijai kaimynystėje būtina susitelkti ir investuoti į kokybinę valstybės pusę.
Apie tai, kas efektyviausiai gelbsti nuo kaimyno agresoriaus ir telkia po visą pasaulį pasklidusią pasaulio lietuvių bendruomenę, “Veido” interviu su politikos mokslų daktaru, diplomatu Ž.Pavilioniu.

VEIDAS: Esate minėjęs, kad Vašingtone Lietuva laikoma geriausiu pavyzdžiu transformacijos to pasaulio, kurį pavyko sukurti po šaltojo karo. Tačiau iššūkių ir sričių, kuriose būtina pasitempti, netrūksta ir šiandien. Kokias iš jų išskirtumėte?
Ž.P.: Lietuva puikiai susitvarkė išorinę statistiką, ekonomiką (BVP, tenkantis vienam gyventojui, mūsų šalyje augo sparčiausiai iš visų valstybių, 2004-aisiais įstojusių į Europos Sąjungą), daugelis jos pastatų blizga kur kas labiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, o daugelyje sričių ji jau lenkia ir JAV: pradedant interneto ir traukinių greičiu, baigiant elektronine bankininkyste ir dar daug kuo.
Nepaisant to, kad esame geriausias transformacijos to pasaulio, kurį pavyko sukurti po šaltojo karo, pavyzdys, mūsų žmonės vis dar labai nusivylę, emigruojantys, nekovojantys už savo tėvynę taip, kaip Amerikoje. Sovietai per okupacijos metus atakavo mūsų vertybes, žmogaus ir bendruomenės orumą, todėl šiandien turime kiekybinę demokratiją, tačiau kokybės joje vis dar nėra – žmogus nevertinamas.
JAV visuomenė lyderius augina ir investuoja į juos nuo pat mažens. Mano paties keturi sūnūs, Amerikoje grįžę pirmą dieną iš pamokų, džiūgavo, kaip ten gera (ant jų niekas nešaukia, ieško galimybių, kaip dar labiau atskleisti jų asmenybės individualumą). Buvau šokiruotas, nes beveik metus laiko Briuselyje jie verkė.
Taigi Amerikoje daroma viskas, kad kiekvienas žmogus išaugtų stiprus, orus, pasitikintis savimi. Deja, Lietuvoje tai užmiršta.
VEIDAS: Tikriausiai tai ir lemia amerikiečių pilietiškumą bei pagarbą savo šaliai?
Ž.P.: Amerikoje kiekviena mokinių klasė rytą pradeda ištikimybės priesaika valstybei ir dažnai – himnu. Teko girdėti apie panašią iniciatyvą Kaune, tačiau netrukus tėvai apkaltino mokyklos vadovus, kad varžomos asmens teisės apsispręsti. Sunku įsivaizduoti, kuo tokia diskusija būtų pasibaigusi Amerikoje, bet jei nepaisysime šių dalykų, ilgainiui savo laisvę prarasime.
Kiekvienas iš mūsų (kiekviena valstybinė ir visuomeninė organizacija) turėtų savęs paklausti, ką padarė, kad žmonės mąstytų apie savo tėvynę ir iš jos nebėgtų. Šiandien jau yra ženklų, kad jaunoji karta be jokio valstybės įsikišimo imasi pilietinių iniciatyvų, tačiau palyginti su amerikiečiais, kurie keturias valandas per savaitę aukoja bendruomenei, valstybei, Lietuva vis dar smarkiai atsilikusi. Pas mus ryški ir kita problema: nuo politikos iš dalies nustumtas ir į valstybės kūrimą įsitraukti neskatinamas jaunimas.
Tuo metu kaimynines mūsų valstybes jau seniai valdo trisdešimtmečiai. Pažvelkime į Latviją, Estiją: prie valstybės vairo – Kristaus amžiaus žmonės.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, stebėdamas, kaip Lietuva perima dabar ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos patirtį, jaučiasi ramus, nes pirmininkavimui mūsų šalis esą ruošiasi preciziškai. Jo nuomone, dar daugiau aiškumo bus, kai bus aiškūs Airijos pirmininkavimo rezultatai.

VEIDAS: Airijai dar liko trečdalis viso jos pirmininkavimo ES Tarybai laiko. Ar jau galima daryti apibendrinimus, kaip šiai šaliai sekėsi? Ar šeši mėnesiai apskritai yra pakankamas laikas kokiai nors veiklai vertinti?
V.P.: Tokia tvarka galioja nuo ES įkūrimo – šeši mėnesiai, po kurių keičiasi pirmininkaujanti valstybė, užtikrina visų šalių narių lygias galimybes planuoti ES darbotvarkę. Be to, pirmininkausiančių valstybių veikla planuojama net pusantrų metų į priekį, nes svarbiausius darbotvarkės klausimus, bendradarbiaudamos su ES institucijomis, pasiskirsto trys valstybės, vadinamos trejetu.

VEIDAS: Kaip dabartiniam trejetui – Airijai, Lietuvai ir Graikijai sekasi koordinuoti veiksmus tarpusavyje, ypač kalbant apie Lietuvą ir Airiją?
V.P.: Lietuva ir Airija bendradarbiauja ypač glaudžiai jau nuo seno. Lietuva rengtis pirmininkavimui pradėjo vos įstojusi į ES. O Airija, kuri pirmininkauja jau septintą kartą, yra labai draugiška valstybė. Su Airija dirbame įvairiais lygiais – buvo daugybė vizitų, pasitarimų. Tai atviras, partneriškas bendradarbiavimas. Žinome airių prioritetus, jų darbotvarkę, matome, kaip jiems sekasi.

VEIDAS: Taigi mūsų darbotvarkę koreguos tai, ką pavyks susitarti ir užbaigti Airijai. Kaip manote, kurie iš perimtų klausimų gali būti sudėtingiausi?
V.P.: Kai kuriais atvejais mes linkime daug sėkmės Airijai, kad būtų sutarta dėl visai ES svarbių dalykų ir jų spręsti nereikėtų mums. Pavyzdžiui, Airija pasiekė sutarimą dėl septynerių metų ES finansavimo, bet Europos Parlamentas jam nepritarė. Taigi dabar vyksta intensyvus Airijos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbas, kad procesas būtų baigtas. Tai sudėtingas, jautrus politinis ir finansinis klausimas, tad Lietuvai ir visai ES svarbu, kad jis būtų iki galo išspręstas Airijos pirmininkavimo laikotarpiu, ypač dėl to, jog jau metas rengti 2014 m. biudžetą. Jei šis klausimas būtų perkeltas į mūsų pirmininkavimo laiką, tai būtų papildomas iššūkis Lietuvai, kurios pirmininkavimo darbotvarkė ir taip labai intensyvi.
Vis dėlto tai nėra kažkas netikėto, perimti kai kuriuos klausimus – normalus procesas. Taip pat bus ir mums – turime savų tikslų ir savo prioritetus sieksime maksimaliai įgyvendinti, bet jei dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyktų dėl ko nors sutarti, Graikija, kuri pirmininkaus po mūsų, tęs pradėtą darbą.

VEIDAS: Kaip manote, ar pirmininkavimo sėkmei turi įtakos pirmininkaujančios valstybės dydis? Ar skiriasi, tarkime, tokių šalių, kaip Vokietija, pasiekti rezultatai nuo, sakykime, dabar pirmininkaujančios Airijos ar po jos eisiančios Lietuvos?
V.P.: Neretai sakoma, kad kaip tik mažos valstybės pirmininkauja labai sėkmingai, nes jaučia didesnę atsakomybę, ilgiau ruošiasi pirmininkavimui, yra labiau susitelkusios ir linkusios tartis su partneriais. Pavyzdžiui, iš esmės visi iki šiol buvę Airijos pirmininkavimo laikotarpiai vertinami kaip geri.

VEIDAS: Ar stebėdamas Airijos pirmininkavimą iš vidaus matote, kokios patirties galėtų pasisemti Lietuva?
V.P.: Airija iš pat pradžių aiškiai deklaravo savo pirmininkavimo tikslus – ji siekė matyti visų ES valstybių interesus ir būti sąžininga tarpininkė. Be to, Airija suformulavo labai aiškius prioritetus: užbaigti ES daugiametės finansinės programos derinimą, pasiekti pažangą dėl bendros žemės ūkio politikos, pasistūmėti kuriant bendrą ES vidaus rinką, ypač skaitmeninę. Lygiai tą patį daro ir Lietuva, iš anksto numačiusi visai ES bendrus prioritetus.

VEIDAS: Vadinasi, Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui yra tinkamas?
V.P.: Manau, tinkamas. Ruošiamės ilgą laiką, kaupiame kitų valstybių patirtį, žinome ES darbotvarkę ir aktualiausius klausimus – ES finansinis patikimumas, ekonominis augimas ir užimtumas, tarptautinio ES vaidmens stiprinimas. Esame suplanavę renginių kalendorių, žinome, kas vyks Vilniuje, Briuselyje, Strasbūre ir kitose ES sostinėse.

VEIDAS: Kaip skiriasi ambasadoriaus darbas tuo metu, kai šalis, kurioje jis reziduoja, pirmininkauja ES? Ir ko laukiate kitą pusmetį, kai pirmininkaus jūsų atstovaujama valstybė?
V.P.: Airijoje dirbu nuo 2009-ųjų ir šie metai ambasadai tikrai kitokie. Padidėjo susidomėjimas ir Airija, ir Lietuva. Visi norėjo pasitarti su airių kolegomis, žinoti jų planus. Per pastaruosius mėnesius itin intensyviai dirbame su Airijos institucijomis – deriname visus susitikimus, konsultacijas. Kita vertus, jaučiame ir padidėjusį susidomėjimą Lietuva dėl jos vaidmens nuo liepos 1-osios. Be to, pagal galiojančią praktiką Lietuvos ambasada Dubline jau nuo sausio 1 d. atlieka ES renginiams pirmininkaujančios atstovybės funkcijas.
Kitas pusmetis, be abejo, vėlgi bus kitoks. Sieksime išnaudoti tą laiką kuo geriau, pristatydami Lietuvos laimėjimus, pažangą, investicinę ir verslo aplinką, skatindami ekonominius mainus. Tam tikrai organizuosime ne vieną renginį, išnaudosime visus būdus, politinius ir ekonominius forumus. Apie Lietuvą ir jos vaidmenį Europoje bei pasaulyje kalbėsime universitetuose, konferencijose, bendraudami su valstybės institucijomis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

BFL

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Hondūro ambasadoriaus Hernano Antonio Bermudezo skiriamuosius raštus.

Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos ir Hondūro santykiai užmegzti vos prieš keletą metų, todėl šiuo metu svarbiausia yra plėsti ir stiprinti abiejų šalių ryšius įvairiose srityse.

“Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros skalaujamas Hondūras lietuvius gali sudominti turistiniu, kultūriniu, netgi ekonominiu požiūriu. Svarbu Lietuvos ir Hondūro santykiuose įžvelgti potencialą ir jį išnaudoti”, – teigė Prezidentė.

61 metų amžiaus diplomatas 1988 – 2011 metais ėjo Hondūro ambasadoriaus pareigas Urugvajuje, Kolumbijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ekvadore bei Švedijoje.

Laisvalaikiu ambasadorius domisi poezija, yra išleidęs keletą knygų bei poezijos rinkinių.

„Ambasadorius artimiausiu metu bus atšauktas konsultacijoms“, – žurnalistams pirmadienį rytą sakė užsienio reikalų viceministrė Aistė Skaisgirytė – Liauškienė po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Kaip praneša naujienų agentūros, Prezidentė savo ruožtu Austrijos sprendimą skubiai paleisti buvusį KGB karininką pavadino „politiškai nepateisinamu veiksmu, kuris kompromituoja europietišką solidarumą ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje“.

Generalinis prokuroras Darius Valys po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite pareiškė, jog artimiausiu metu kreipsis į Austrijos teisingumo ministrą dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo.

Lietuvos pareigūnai sako laukiantys Austrijos pasiaiškinimo, kodėl buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo paleistas nepraėjus nė parai po sulaikymo Austrijos sostinėje Vienoje. Lietuva dėl jo yra išdavusi Europos arešto orderį. M. Golovatovas vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.

BFL

Dėl ryšių su buvusiomis komunistų slaptosiomis tarnybomis Bulgarijos ambasadorius iš Lietuvos kol kas atšauktas dviem savaitėms – nuo gegužės 1 iki 14 dienos, BNS trečiadienį patvirtino ambasada.

Formaliai ambasadorius Ivanas Penčevas Dančevas yra iškviestas konsultacijoms į Sofiją, nes prezidentas Georgijus Parvanovas, anksčiau pats dirbęs komunistiniam saugumui, jį ir kitus buvusius saugumo agentus atsisako atšaukti iš ambasadorių postų, sakė ambasados patarėjas Valentinas Panovas.

“Balandį ambasadorius gavo telegramą iš Užsienio reikalų ministerijos, kad turi nuo gegužės 1 iki 14 dienos atvykti į Sofiją konsultacijoms”, – BNS trečiadienį sakė diplomatas.

Pasak V. Panovo, tokių pranešimų sulaukė 13 ambasadorių. Tačiau numatoma, kad ir daugiau ambasadorių gaus tokias instrukcijas nuo birželio 1-osios ir metų pabaigoje.

“Buvo nustatyta, kad jie teikė paslaugas buvusio komunistinės Bulgarijos režimo buvusioms slaptosioms tarnyboms”, – kalbėjo ambasados patarėjas.

Jis sakė, kad formaliai atšaukti ambasadorius reikalingas prezidento G. Parvanovo dekretas, bet jis tai daryti atsisako.

“Prezidento ir Vyriausybės nuomonės skiriasi. Prezidentas pats paskyrė visus šiuos žmones, susijusius su buvusiomis komunistų slaptosiomis tarnybomis. Jis ir pats toks yra. Jis sakė, kad visi šie žmonės yra profesionalai, labai geri diplomatai ir jis jų neatšauks”, – sakė ambasados patarėjas.

V.Panvovas sako nežinantis, kas bus po gegužės 14-osios, kada baigsis dviejų savaičių “konsultacijų” terminas.

“Nežinau, jūsų spėjimas būtų toks pat geras kaip ir mano. Turėsiu prašyti instrukcijų iš Politinio departamento Sofijoje. Žodžiu pranešėme Lietuvos ministerijai ir diplomatiniam korpusui, kad ambasadoriaus Ivano Dančevo nebus nuo gegužės 1 iki 14 dienos”, – kalbėjo ambasados diplomatas.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos ir viešųjų ryšių skyrius antradienio vakarą BNS patvirtino turintis neoficialių žinių, kad nuo 2008 metų lapkričio Lietuvoje reziduojantis ambasadorius I. P. Dančevas yra komandiruotas į Sofiją.

Tarptautinė ir bulgarų žiniasklaida antradienį pranešė, kad jį ir dar 12 tokio rango diplomatų Bulgarijoje sudaryta speciali darbo grupė įvardijo anksčiau dirbus buvusioms slaptosioms tarnyboms.

Anot tarptautinių naujienų agentūrų, Bulgarijos URM antradienį patvirtino, kad į Bulgariją sugrąžinta 13 ambasadorių.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad ketinama atšaukti ambasadorius iš Lietuvos, Bosnijos, Graikijos, Rumunijos, Gruzijos, Serbijos, Kinijos, Vokietijos, Baltarusijos, Makedonijos, Jungtinių Tautų ir UNESCO.

Speciali komisija Bulgarijoje pernai gruodį įvardijo apie 200 diplomatų, kurie dirbo slaptajai policijai. Anot portalo Novinite.com, 90 iš jų vis dar dirba Užsienio reikalų ministerijoje.

Bulgarijos valdžioje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki 1990-ųjų buvo įsitvirtinę komunistai, šalis priklausė Varšuvos sutarčiai ir iš sovietinio bloko šalių buvo bene labiausiai priklausoma Sovietų Sąjungos sąjungininkė.

Bulgarija 2004 metais tapo NATO nare, 2007 metais prisijungė prie Europos Sąjungos.

Neringos savivaldybės meru ketvirtadienį išrinktas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus.

Jis buvo vienintelis kandidatas mero rinkimuose. A.Vinkų palaikė 13 tarybos narių iš 15, vienas narys buvo prieš, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas.

Kaip BNS sakė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė, A.Vinkus mero pareigas pradės eiti tada, kai baigsis jo kaip ambasadoriaus įgaliojimai.

Su socialdemokratų partijos sąrašu į tarybą patekęs A.Vinkus žadėjo atsisakyti ambasadoriaus posto, jei bus išrinktas Neringos meru.

Posėdžio metu savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos laikinai pavestos eiti ligšioliniam vadovui Algimantui Vyšniauskui.

Neringos taryba kol kas neišrinko ir vicemero, nes ambasadoriaus pareigų neatsisakęs A.Vinkus negalėjo pirmininkauti posėdžiui, todėl buvo apsiribota tik mero išrinkimu.

Būsimasis Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis, susitikęs su Jungtinių Valstijų atstovybės Vilniuje vadove, tikino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra “antiamerikietiška”, tačiau, anot jo, JAV atstovams reikės pasistengti bandant ją patraukti savo pusėn.

“Ji yra labai europietiška. Ji nori, kad mes taptume gyvybinga, technologiškai atvira skandinaviško stiliaus visuomene. Tai yra suderinama su stipriu transatlantiniu ryšiu”, – paviešintoje JAV diplomatų Vilniuje ataskaitoje cituojamas Ž.Pavilionis.

Per susitikimą su JAV ambasadore Anne Derse (En Ders) jis sakė, kad aukšto lygio dėmesys būtų labai svarbus kuriant santykius su D.Grybauskaite. Pasak jo, amerikiečiams gali tekti pasistengti norint patraukti Lietuvos vadovę savo pusėn, tačiau tai nėra neįmanoma.

“Ji nepriklausoma ir labai stipri asmenybė. (…) Jai reikia susitikimo su prezidentu (Baracku) Obama”, – teigė Ž.Pavilionis pridūręs, kad siekiant D.Grybauskaitės palankumo galėtų padėti jos patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

Pasak būsimojo ambasadoriaus Vašingtone, D.Grybauskaitė tikrai nėra prorusiška, tačiau Rusija visaip stengiasi įvaryti pleištą tarp JAV ir Lietuvos vadovės. Anot dokumento, kurį paskelbė portalas 15min.lt, Ž.Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, kritiškai nebežiūrėjo į save ir įstrigo, tuo metu D.Grybauskaitė stengiasi tai pakeisti.

Ž.Pavilionis, tuomet koordinavęs Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai, skeptiškai vertino savo tiesioginio vadovo buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko galimybes likti poste dėl asmeninio nesuderinamumo su D.Grybauskaite.

Pasak dokumento, Lietuvos diplomatas tikėjosi 2010 metų kovo 11-osios proga Vilniuje sulaukti aukšto rango svečių iš JAV Kongreso bei teigė, kad bet koks JAV administracijos atstovas prieš vykdamas į Maskvą gegužės 9-osios proga pirmiau turėtų užsukti į Vilnių.

“Wikileaks” gautame JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumente Ž.Pavilionis pristatomas kaip ambicingas bei JAV palankus diplomatas, kuris palaiko gerus santykius su D.Grybauskaite, ir būtų “veiksmingas ambasadorius Vašingtone”.

Ž.Pavilionis Lietuvos ambasadoriumi JAV pradėjo dirbti praėjusių metų rugpjūtį.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis šeštadienį Sankt Peterburge, Floridos valstijoje, su Lietuvos generaliniais ir garbės konsulais JAV tarsis, kaip geriau pristatyti Lietuvą JAV turizmo rinkai.

“Garbės konsulų patirtis ir žinios apie savo gimtąją šalį bei amerikiečių pomėgius gali mums geriau išryškinti stipriąsias Lietuvos kaip turistinės šalies savybes ir geriau padėti suformuluoti pasiūlymus dėl Lietuvos turizmo strategijos JAV rinkoje”, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas ambasadorius.

Anot pranešimo, su diplomatais taip pat bus kalbama apie bendrus veiksmus siekiant geriau atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams JAV.

Ž.Pavilionio teigimu, Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai nėra tokie intensyvūs, kokie galėtų būti, todėl didesnis garbės konsulų vaidmuo stiprinant šiuos ryšius yra itin pageidaujamas.

Kartu su diplomatais renginyje dalyvaus ekspertai iš Lietuvos.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė supažindins su Vyriausybės įgyvendinamomis priemonėmis investicijų ir eksporto srityse, aptars turizmo reikalus. “Investuok Lietuvoje” generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė dalysis investicijų vilionių patirtimi.

Šiuo metu Sietle besistažuojantis viešosios įstaigos “Saulėtekio slėnis” direktorius Andrius Bagdonas pristatys Lietuvoje įgyvendinamų integruotų mokslo studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą.

Viešosios įstaigos “Eksportuojančioji Lietuva” partnerė JAV Lietuvos garbės konsulė Ohajo valstijoje Ingrida Bublys informuos, kaip ketina padėti Lietuvos eksportuotojams patekti į JAV rinką.

Tradiciniame susitikime dalyvaus 13 Lietuvos garbės konsulų, iš viso jų JAV akredituota 17.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus dar nėra pranešęs Užsienio reikalų ministerijai, ar po sėkmingai susiklosčiusių savivaldos rinkimų liks diplomatinėje tarnyboje.

“A.Vinkus nėra ministerijai pranešęs savo apsisprendimo, ar jis lieka diplomatinėje tarnyboje. Kai jis taps žinomas, ministerija atitinkamai elgsis pagal teisės aktų nuostatas”, – sakoma BNS atsiųstame ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus atsakyme.

Socialdemokratai, kurių sąrašo lyderis buvo A.Vinkus, iškovojo pergalę rinkimuose į Neringos savivaldybę, o meras bus renkamas per pirmąjį tarybos posėdį balandžio pradžioje. A.Vinkus BNS sakė, jog Neringoje liks, jei bus išrinktas meru.

“Jeigu būsiu išrinktas miesto meru, lieku Neringoje dirbti miesto ir žmonių labui, – BNS antradienį sakė A.Vinkus, paklaustas, ar atsisakys ambasadoriaus pareigų.

Paklausus, ar A.Vinkus gali būti savivaldybės tarybos nariu tuo pat metu eidamas ambasadoriaus pareigas, ar turi iš jų pasitraukti dar prieš pirmąjį tarybos posėdį, ministerijos atstovai atsakė abstrakčiai.

“Šį klausimą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos, Valstybės tarnybos, Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai”, – teigiama ministerijos atsakyme.

Rinkimų agitacijos metu ambasadoriui nuo vasario 4 dienos vienam mėnesiui buvo suteiktos nemokamos atostogos.

A.Vinkus Lietuvos ambasadai Rusijoje pradėjo vadovauti 2008 metų pabaigoje. Prieš rinkimus jis yra sakęs, kad norėtų sugrįžti į Neringą, kurioje pradėjo savo kaip gydytojo praktiką, jei socialdemokratai šioje savivaldybėje iškovotų pergalę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, socialdemokratai Neringoje surinko 48,19 proc. balsų ir turėtų gauti aštuonis mandatus iš 15.

Oficialus 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato (“EuroBasket 2011″) ambasadorius Arvydas Sabonis antradienį kelione į Slovėniją pradėjo seriją vizitų po šalis, kurios dalyvaus Senojo žemyno pirmenybėse. Šių vizitų tikslas – populiarinti “EuroBasket 2011″ ir pakviesti į Lietuvą kuo daugiau užsienio sirgalių.

“Tai, kad savo turą pradėsime vizitu Slovėnijoje, yra simboliška. Slovėnai 2013 m. rengs Senojo žemyno pirmenybes”,- kalbėjo Europos pirmenybių organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas.

A. Sabonio kelionė buvo pristatyta specialioje spaudos konferencijoje Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ten Olimpiečių ložėje taip pat buvo pasirašyta sutartis su “Birštono mineraliniais vandenimis”, pagal kurią šios lietuviškos kompanijos gaminamas vanduo “Vytautas” ir “Akvilė” tapo oficialiu “EuroBasket 2011″ vandeniu.

Slovėnijoje A. Sabonis apsilankys specialioje vaikams rengiamoje krepšinio stovykloje “Playful Basketball” bei stebės Eurolygos rungtynes tarp Liublianos “Union Olimpija” (Slovėnija) ir Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) komandų.

Po kelionės į Slovėniją Lietuvoje vyksiančių pirmenybių ambasadorius planuoja apsilankyti Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Izraelyje.

Šias keliones su “EuroBasket 2011″ organizaciniu komitetu organizuoja Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 rugsėjo – 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos, o dvi į finalą iškopusios rinktinės užsitikrins kelialapius į Londono olimpiadą.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė 2008 metais, praėjus dviem savaitėms po Gruzijos karo, pagrasino, kad Lietuva kentės už išreikštą paramą Tbilisiui, pranešė Prancūzijos dienraštis “Le Monde”, remdamasis “Wikileaks” paviešintu JAV diplomatų susirašinėjimu.

“Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitekūnui, kad Lietuva patirs paramos Gruzijai pasekmes”, – rašė Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje diplomatas.

Pasak “Le Monde”, rugpjūčio 27 dieną V.Čchikvadzė pareiškė, kad “Rusija imsis “nepaprastų priemonių” prieš Lietuvą ir šalis turės sumokėti už savo elegsį”. Rusijos ambasados vadovas, kaip teigiama, nekonkretizavo, kokios gali būti tos priemonės.

Dienraščio teigimu, JAV telegramoje rašoma, kad Lietuvos atstovas V.Čchikvadzės elegsį apibūdino kaip skandalingą, o Vilnius po to paprašė “NATO ir JAV paramos ženklų”.

Rusijos ir Gruzijos karas Tbilisui pabandžius jėga susigrąžinti separatistinės Pietų Osetijos kontrolę kilo 2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį. Karas truko penkias dienas, jo metu Rusijos pajėgos užėmė dalį Gruzijos teritorijos.

Po karo Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau šių šalių nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir dar kelios valstybės.

Lietuva aktyviai palaikė Gruziją karo metu ir iki šiol laikosi nuomonės, kad Rusija neįvykdė visų paliaubų susitarimo sąlygų.