"Scanpix" nuotr.

Stilingosios laidų vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės raginimas sugrąžinti mirties bausmę po tragedijos Saviečuose sukėlė audringą reakciją. Gal tai tebuvo emocijos, tačiau “The New York Times” pažymi, kad vis daugiau šalių sugrįžta prie mirties bausmės.

2014 m. mažiausiai 2 466 žmonės buvo nuteisti mirties bausme. T.y. 28 proc. daugiau nei 2013 m.

Dalis valstybių pradėjo taikyti mirties bausmę net ir už nusikaltimus, kurių nebuvo atimta gyvybė, kitos – po tam tikro laiko pradeda taikyti ją dažniau, ypač terorizmo bylose.

Pasak “Amnesty International”, 2014 m. mažiausiai 2 466 žmonės buvo nuteisti mirties bausme. T.y. 28 proc. daugiau nei 2013 m.

Tarp mirties bausmės taikytojų pirmauja Iranas ir Saudo Arabija. Pavyzdžiui, šeštadienį pastarojoje buvo įvykdyta mirties bausmė šiitų dvasininkui Sheikhui Nimrui al-Nimrui, kuri iššaukė išpuolius prieš Saudo Arabijos diplomatines atstovybes šiitų vyraujamame Irane, o galiausiai ir prie šių dviejų valstybių diplomatinio konflikto.

Vis dėlto pirmoji vieta pagal mirties bausmių taikymą atitenka Kinijai, nors tikslių skaičių nėra, nes tai yra valstybės paslaptis. Tiesa, JT skaičiavimais vien nuo 1999 iki 2003 m. 6687 žmonėms buvo įvykdyta mirties bausmė Kinijoje.

Iš viso 105 valstybės yra panaikinusios mirties bausmę, dar 60-yje šalių ji galioja, bet jau dešimtmetį netaikyta.

Penketuką užbaigia JAV ir Irakas. Amerikoje praėjusiais metais mirties bausmė įvykdyta 28 žmonėms, ir tai jau šešti metai, kai šis skaičius mažėja. 12 valstijų yra paskelbusios mirties bausmės moratoriumą.

Iš viso 105 valstybės yra panaikinusios mirties bausmę, dar 60-yje šalių ji galioja, bet jau dešimtmetį netaikyta.

28 valstybėse galioja ir buvo taikyta mirties bausmė per pastaruosius dešimt metų.

“Keistas paradoksas – dauguma valstybių yra panaikinusios mirties bausmę, tačiau nuteistųjų mirties bausme skaičius pastaruoju metu auga”, – teigė JT žmogaus teisių sekretoriato atstovas Ivanas Simonovicius.

“Kaltinimai terorizmu ir susiję su narkotikais, regis, yra varomoji to jėga, bet nėra jokių įrodymų, kad tai atneštų rezultatų”, – pridūrė jis.

Kai kurios šalys sugrįžo prie mirties bausmės taikymo, Jordanija ir Pakistanas – tai padarė 2014 m. Nuo to laiko maždaug 300 žmonių buvo nuteisti myriop Pakistane. Tais pačiais metais Egipte keli šimtai “Musulmonų brolijos” rėmėjų buvo nuteista aukščiausia bausme dėl dalyvavimo smurtiniuose protestuose.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” pateikė ataskaitą, kurioje sakoma, kad mažiausiai 200 civilių žuvo per Rusijos aviacijos atakas Sirijoje, praneša BBC.

“Amnesty International” taip pat apkaltino Rusiją naudojant kasetines ir nenutaikomas bombas civilių gyvenamose vietovėse. Pasak žmogaus teisių gynėjų, tai gali būti vertinama, kaip karo nusikaltimai.

Maskva neigia kaltinimus ir tvirtina, kad taikosi tik į “teroristus”, o kaltinimai tėra “informacinis karas” prieš Rusiją.

Pasak žmogaus teisių gynėjų, tai gali būti vertinama, kaip karo nusikaltimai.

Rusija oro atakas Sirijoje pradėjo rugsėjį. Pasak žmogaus teisių gynėjų, jie išnagrinėjo daugiau nei 25 Rusijos atakas, kurios surengtos Homse, Hamoje, Idlibe ir Alepo. Jie informaciją rinko intervuodami vietinius gyventojus, analizuodami video įrašus ir ginklų ekspertų įžvalgas.

Pavyzdžiui, lapkričio 29 d. Rusijos lėktuvas paleido tris raketas į pilną žmonių turgų Arihoje. Iš viso 49 civiliai žuvo ar dingo be žinios tuomet.

“Buvo eilinis sekmadienis, nieko neįprasto. Žmonės apsipirkinėjo, vaikai valgė, – pasakojo vienas liudininkas. – Iš pradžių pasigirdo didelis sprogimas, pakilo dulkių debesis, kurį sekė žmonių riksmai, degėsių kvapas ir chaosas.”

“Kai kurios oro atakos buvo nukreiptos tiesiogiai prieš civilius ir civilinius objektus: gyvenamuosius rajonus, ir net medicinines įstaigas. Tai sąlygojo civilių mirtis ir sužalojimus,”- teigė ”Amnesty International” atstovas Philipas Lutheris.

“Amnesty International” taip pat tiria JAV vadovaujamos koalicijos oro smūgius Sirijoje.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” tris Rusijos opozicionierius, areštuotus po mitingo Maskvos Triumfo aikštėje gruodžio 31 dieną, pavadino sąžinės kaliniais.

“Trijų žmonių – Iljos Jašino, Konstantino Kosiakino ir Boriso Nemcovo sulaikymas yra žmogaus teisių pažeidimas. “Amnesty International” laiko juos sąžinės kaliniais, kurie buvo sulaikyti, kai vien taikiai siekė įgyvendinti savo teisę į susirinkimų laisvę ir laisvę pareikšti savo nuomonę”, – antradienio vakarą sakė “Amnesty International” Rusijos skyriaus vadovas Sergejus Nikitinas.

“Mes pareiškiame susirūpinimą dėl to, kad teisminis nagrinėjimas neatitiko pasaulinių teisingumo reikalavimų. Žinoma, kad teisėjas nepatenkino Boriso Nemcovo advokato prašymo panaudoti kaip įrodymą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad jis taikiai ėjo su teisėsaugininkais. Taip pat teisėjas atsisakė surengti dviejų teisėsaugos institucijų darbuotojų kryžminę apklausą”, – sakė S.Nikintinas.

“Rusijos Federacijos valdžia vėl neįvykdė savo įsipareigojimų ginti susirinkimų laisvę, kuri nustatyta Rusijos konstitucijoje. Mes reikalaujame paleisti sąžinės kalinius”, – pareiškė S.Nikitinas.

Anksčiau “Amnesty International” sąžinės kaliniais Rusijoje buvo pavadinusi opozicionierių Garį Kasparovą ir teisių gynėją Levą Ponomariovą, kuriuos milicija irgi sulaikė už dalyvavimą masinėse akcijose.

Gruodžio 31 dieną Maskvos Triumfo aikštėje įvyko piliečių aktyvistų mitingas, kurį surengti leido valdžia. Po mitingo milicija sulaikė keliasdešimt žmonių. Pastarosiomis dienomis Maskvos pirmosios instancijos teismai nuteisė mitingo dalyvius B.Nemcovą, I.Jašiną ir K.Kosiakiną areštu izoliatoriuje nuo 5 iki 15 parų.

Opozicionierius Eduardas Limonovas ketino surengti gruodžio 31 dieną Triumfo aikštėje savo mitingą. Gauti valdžios leidimą jam nepavyko. E.Limonovą sulaikė milicija, kai jis tik išėjo iš namų. Tą patį vakarą Maskvos teismas nuteisė jį 15 parų areštu izoliatoriuje.

Lietuva dar neišsėmė visų galimybių išsiaiškinti, ar slaptuose CŽV kalėjimuose šalyje buvo laikomi ir galbūt kankinami terorizmu įtariami žmonės, interviu BNS naujienų agentūrai sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Amnesty International” ekspertė kovos su terorizmu Europoje srityje Julia Hall (Džulija Hol).

BNS: Yra požymių, kad Lietuvos prokurorai norėtų baigti tyrimą, Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad mūsų šalyje galbūt nieko nebegalima surasti. Kaip jūs vertinate, ar Lietuvoje dar galima ką nors surasti?

J.Hall: Faktas, kad tos patalpos čia buvo. Parlamentinis tyrimas, kuris tai patvirtino bei rekomendavo pradėti baudžiamąjį tyrimą dėl buvusių Valstybės saugumo departamento pareigūnų, yra tik pradžia. Pati mintis, kad patalpos čia buvo, turėtų atverti visą galimybių pasaulį, kaip atlikti tyrimą ir rinkti įrodymus. “Amnesty International” prašo kruopštaus tyrimo. Mes žinome, kad patalpos buvo, tai buvo pripažinta. Tose patalpose lankėsi Europos komiteto prieš kankinimą atstovai.

Būtų labai neįprasta, jei tos patalpos būtų buvusios pastatytos ir jomis nebūtų pasinaudota. Reikia galutinio atsakymo. Ką, mūsų nuomone, šiuo metu daro prokurorai, tai bando nustatyti, ar patalpomis buvo pasinaudota. Tai reiškia, kad daugybė kelių, kaip prieiti prie žmonių, kuriuos reikėtų apklausti, liudininkų, su kuriais reikėtų susitikti, ir dokumentų, kuriuos reikėtų paviešinti. Ir ne tik tų, kuriuos turi Jungtinės Valstijos.

Slaptų kalėjimų tinklą Europoje sudarė trys įvardytos valstybės – Lenkija, Rumunija ir Lietuva. Tačiau buvo dar daugiau šalių, kurios dalyvavo kaip tranzito taškai pervežant sulaikytuosius. Negalima tiesiog pripažinti, kad kalėjimai buvo ir sustoti.

BNS: Jei teisingai suprantu, jūsų nuomone, Lietuvos teisėsaugos institucijos neturėtų apsiriboti tik Lietuva ir JAV, nes yra daug valstybių, kurios dalyvavo šioje programoje?

J.Hall: Galėjo būti. Surasti, ar žmonės nusileido Lietuvoje, kaip jie čia pateko, kokiais lėktuvais jie skrido, kokiais maršrutais, yra gyvybiškai svarbu tyrimui. Buvo įtarimų, kad atgabenant žmones į Vilnių buvo naudojamasi netikrais skrydžių planais. Žinome, kad netikri skrydžių planai buvo naudojami atvežant sulaikytuosius į Lenkiją, yra tvirtų įrodymų, kad taip buvo ir Rumunijoje. Tiesiog reikia uoliai rinkti įrodymus, įvairius šaltinius ir atlikti analitinį darbą nustatant ryšius.

Negaliu net nupasakoti, bet per pastaruosius aštuonerius metus šis darbas buvo tikrai varginanti duomenų analizė. Praeina valandų valandos, kad toks darbas būtų atliktas. Tyrimas Lietuvoje yra naujas tyrimas, ir gali užtrukti, kol bus atlikta tokia uoli analizė. Bet tai būtinai turi būti padaryta.

BNS: Galbūt jūs jau matėte Europos komiteto prieš kankinimą ataskaitą?

J.Hall: Komitetas yra labai skrupulingas, jie veikia remdamiesi tvirtais konfidencialumo principais. Jų ataskaita, kurią gaus Lietuva, bus konfidenciali. Ataskaita bus paviešinta tik leidus Lietuvos Vyriausybei. Ja nebus pasidalinta su “Amnesty International” ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vienintelis būdas mums ją pamatyti, tai susirasti ją komiteto tinklalapyje, jei Lietuva duos leidimą ją viešinti.

Praeityje Lietuvos Vyriausybė leido komitetui viešinti ataskaitas. Jei šiuo konkrečiu atveju leidimas nebus duotas, tai bus signalas, kad ataskaitoje yra kažkas, ko Lietuvos valdžia nenori viešinti, ta gali reikšti, kad yra kažkas, ko nenorima kruopščiai tirti. Mūsų nuomone, tai būtų labai blogas precedentas.

BNS: Galbūt galėtumėte paaiškinti savo kaip žmogaus teisių gynėjos požiūrį į slaptąsias tarnybas? Riba tarp teisėtų ir neteisėtų veiksmų gaudant teroristus ir juos apklausiant yra labai plona, ir sunku nuspręsti, ar tokie veiksmai gali būti pateisinti kokiu nors didesniu gėriu, kurį jie atneša.

J.Hall: Mes nežinome, ką reikštų žvalgybos tarnyboms vadinamajame kare su teroru veikti teisėtai, nes jos niekada to nedarė. Po Rugsėjo 11-osios CŽV ir JAV Vyriausybė kartu su sąjungininkais Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose iškart puolė į kraštutinumą, iškart nusprendė, kad jie veiks už įstatymo ribų. Pirmasis mums žinomas sulaikymas įvyko 2001 metų gruodį.

Kai žmonės sako, kad “jie turėjo tai padaryti, norėdami sugauti įtariamuosius, ir tai buvo daroma dėl didesnio gėrio”. Mes tiesiog nežinome, kas būtų nutikę, jei jie būtų elgęsi pagal įstatymus. Ar jie būtų galėję pasiekti tų pačių rezultatų, mes galėtume pasakyti tik tada, jei jie būtų nuo pat pradžių laikęsi įstatymų.

O ką jie iš tiesų padarė – tai likusiam pasauliui parodė labai prastą pavyzdį. Jie pasakė, kad tais atvejais, kai civiliams kyla rimta grėsmė, galima daryti neteisėtus dalykus ir nusikaltimus. Tai yra siaubinga žinia kitoms vyriausybėms, ypač besivystančioms šalims.

Kalbant apie specialiųjų tarnybų operatyvinę veiklą, vienas iš demokratinio valdymo trūkumų šiuo atžvilgiu yra tai, kad tos tarnybos visame pasaulyje galėjo veikti labai autonomiškai. Civilinė kontrolė buvo nepakankama. Kai kurių vyriausybių teiginiai, kad jos ne visiškai suprato ar visai nežinojo, yra visai patikimi. Tačiau norint panaikinti šį trūkumą reikia pasakyti: “tai turi baigtis, žvalgybos tarnybos ir saugumo “aparatčikai” negali bėgioti aplink darydami, ką užsimano”. Turi atsirasti civilinės priežiūros institucijos tam, kad tokie dalykai kaip kankinimai ar slaptas kalinimas Europoje daugiau nepasikartotų.

BNS: Koks šįkart yra jūsų vizito į Lietuvą tikslas?

J.Hall: Lietuva, o ypač prezidentė kol kas buvo labai atvira domintis šiomis operacijomis. Pas jus buvo labai gerai atliktas parlamentinis tyrimas, buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, taigi šiandien procesas yra labai vientisas ir sąžiningas. Ši vizito tikslas yra padrąsinti eiti pirmyn, pasakyti, kad yra galimybių jį labai sąžiningai užbaigti.

BNS: Koks vaidmuo šioje istorijoje tenka įsitikinimui – ar tikite, kad Lietuvoje buvo kankinami žmonės?

J.Hall: “Amnesty International” savo susirūpinimą grindžia vieša informacija. JAV administracija yra pripažinusi, kad ji įkūrė slaptus kalėjimus. Tai yra oficiali JAV valdžios informacija. JAV administracija taip pat yra pripažinusi, kad patvirtino kvotimo procedūras, pažeidžiančias tarptautinę teisę. Yra prisipažinimai. Tai ne nuomonės, o faktais grindžiamos minties reikalas. O faktai, mūsų nuomone, labai aiškiai kalba, kad sulaikymai vyko, o slapti kalėjimai egzistavo. Europos vyriausybės atlikdamos nešališkus tyrimus turi nustatyti, koks buvo jų vaidmuo operacijose, kurios kaip rodo faktai, vyko.

BNS: Ar nėra taip, kad aiškinantis, ar Lietuvoje nebuvo kankinami žmonės “Amnesty International” priima tik vieną atsakymą?

J.Hall: Ne, nes “Amnesty International” rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei vieną dalyką – atlikti pilną, teisingą ir nešališką tyrimą. Jei tyrimas, kaip mes sakome, atitinka žmogaus teises ir yra atliekamas taip, kad kad būtų laikomas teisingu, priimsime bet kokią išvadą. Esmė yra tai, ar tyrimo procesą mes iš tiesų galime įvardyti nepriklausomu. Šioje vietoje vyriausybėms paprastai ir nepavyksta.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija “Amnesty International” 2009 metais Lietuvą įsidėmėjo dėl nustatyto jos dalyvavimo steigiant slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus ir Seimo priimto Nepilnamečių apsaugos įstatymo, kurį kritikai vadino homofobišku.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriui Henrikui Mickevičiui nekelia nuostabos tai, kad Lietuva pateko į pasaulinę “Amnesty International” 2009 metų ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Pasak jo, Lietuva nuosekliai siekia tokio “pripažinimo”.

Ataskaitoje rašoma, kad šalis tarptautinės bendruomenės dėmesį atkreipė 2009 metų rugpjūtį ir lapkritį, kai pasigirdo kaltinimų, jog 2004 ir 2005 metais netoli Vilniaus, Antaviliuose, esančiame sulaikymo centre buvo laikoma iki 8 įtariamųjų terorizmu.

“Po to sekęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas atskleidė, kad šalies saugumo pareigūnai Lietuvos teritorijoje padėjo įsteigti slaptą kalėjimą įtariamiesiems terorizmu. Vis dėlto komitetas nenustatė, kad sulaikytieji ten iš tiesų buvo laikomi. Jis išsiaiškino, kad leidosi Lietuvoje CŽV lėktuvai, kuriems nebuvo taikoma pasienio kontrolė, o saugumo atstovai neinformavo nei prezidento, nei premjero, taip pažeisdami įstatymus. Žmogaus teisių organizacijos ragino tęsti tyrimą ir nustatyti, ar su slaptu kalėjimu nebuvo susiję žmogaus teisių pažeidimai”, – teigia “Amnesty International”.

Už žmogaus teisių laikymąsi kovojanti organizacija taip pat prisiminė, kad 2009-ųjų liepą, nepaisant prieš tai buvusio prezidento veto, Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, o Europos Sąjungos institucijoms kilo įtarimų, kad dėl to gali būti pažeistos Bendrijos sutartyje minimos “bendros ES vertybės”.

“Įstatymas įsigaliojo 2010 metų kovą, ir mokyklose, viešose vietose bei žiniasklaidoje uždraudė skelbti informaciją, kuria “propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai” ir ji yra prieinama vaikams. Įstatymas buvo kritikuojamas kaip įteisinantis homofobiją ir pažeidžiantis saviraiškos laisvę ir laisvę nuo diskriminacijos”, – rašoma ataskaitoje.

Žmogaus teisių gynėjai taip pat pažymėjo, kad Jungtinių tautų komitetas prieš kankinimus išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie padėtį Lietuvos sulaikymo įstaigose, kuriose, kaip teigta, laikoma per daug žmonių, yra prastos higienos sąlygos.

H.Mickevičius BNS komentuodamas šią ataskaitą pažymėjo, kad didelių tarptautinių organizacijų metinės pasaulinės žmogaus teisių ataskaitos yra ir tam tikras politinis dokumentas, kuriame Lietuva, būdama maža ir nereikšminga šalis,

pagal susiklosčiusią praktiką apskritai neturėtų būti. Tai, kad Lietuva ataskaitoje yra minima neigiamame kontekste, anot jo, nepraeis be politinių ir ekonominių pasekmių ir turės įtakos šalies įvaizdžiui.

“Paprastai tos organizacijos kreipia dėmesį arba į dideles ir įtakingas šalis, arba į šalis, kur yra sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai. (…) Šiai metais mums teko “garbė” būti šioje pasaulinėje ataskaitoje, ir tai yra savaime požymis, kad su žmogaus teisėmis Lietuvoje nėra gerai. Jei mes patekome, nesvarbu dėl kokių klausimų, svarbu, kad Lietuva yra žmogaus teisių pažeidėja. Aš galvoju, kad Lietuva pateko į apyvartą, dabar eisime iš ataskaitos į ataskaitą”, – sakė H.Mickevičius.

Pasak jo, Lietuvoje nėra vykdoma ir nėra suprantama žmogaus teisių politika. Žmogaus teisių gynėjo teigimu, šalyje yra daug kontrolierių, kurių reakcija į piliečių skundus yra “pakankamai nebloga, tačiau proaktyvaus, intelektinio, politikos formavimo darbo Lietuvoje niekada nebuvo ir nėra”.

Padėtis, anot jo, blogėti pradėjo į valdžią atėjus konservatoriams, kurių politinės vadovybės abejingumas esą leidžia radikalių pažiūrų partiečiams formuoti darbotvarkę žmogaus teisių klausimais. Pasak H.Mickevičiaus, Nepilnamečių apsaugos įstatymas yra “ryškiausias pavyzdys”, bet “Amnesty International” esą galėjo pažymėti ir daugiau Lietuvoje esančių problemų.

“Į politiką atėjo daug baimių, kad jei mes vykdysime reikalavimus, ateinančius iš Briuselio ir kitų tarptautinių organizacijų, tai bus paplautos mūsų tautinės tradicijos, vertybės, prarasime savitumą ir identitetą. Tokie sentimentai dabar turi stiprų politinį atstovavimą Seime, didžiausioje valdančiojoje partijoje, kadangi partijos vadovybė arba tyliai pritaria, arba visiškai nesidomi šiais klausimais, kaip, pavyzdžiui, premjeras. Todėl tą nišą, kuri liečia žmogaus teisių klausimus, užėmė labai reakcinga politikų grupė, ir jie inicijavo daug įstatymų, kurie sulaukė didelio tarptautinio dėmesio”, – aiškino H.Mickevičius.

“Amnesty International” ataskaitoje minimi ir visi Lietuvos kaimynai.

Pažymima, kad Latvijoje netradicinės seksualinės orientacijos žmonės tapdavo šalies pareigūnų priekabiavimo objektu ir buvo pranešta apie netinkamą elgesį su kaliniais. Estijoje buvo pastebėta kitakalbių diskriminacija, žmogaus teisių organizacijos buvo persekiojamos valdžios, o parlamentas priėmė teisės aktus, kurie gali apriboti susirinkimo ir saviraiškos laisvę.

Lenkijoje žmogaus teisių gynėjams taip pat kliuvo įsitraukimas į JAV vykdytą neteisėtą įtariamųjų terorizmu pervežimą ir slaptą sulaikymo programą, taip pat moterims sveikatos sistemoje taikomi apribojimai, kaip, pavyzdžiui abortų draudimas, net jei dėl to kyla pavojus gyvybei.

Baltarusija minima dėl vis dar įteisintos ir vykdomos mirties bausmės, susirinkimų ir saviraiškos laisvės ribojimo bei valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos. Bene daugiausia priekaištų teko Rusijai, kurioje, kaip teigiama, buvo užpuldinėjami, o kartais ir nužudomi teisininkai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, vyravo nebaudžiamumo už šiuos nusikaltimus atmosfera, teisėsauga neatliko rezultatyvių tyrimų.

Daugėjo pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze, Rusija pilnai neištyrė žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos per ginkluotą 2008 rugpjūčio konfliktą su Gruzija įvykdė jos kariuomenė. Išliko susirūpinimas dėl nesugebėjimo užtikrinti teisingo teismo standartų, valdžios atstovai pasisakė prieš rasizmą, bet nuolat vyko rasistiniai išpuoliai.

Pasak H.Mickevičiaus, lyginant su Latvija, Estija ir Lenkija, Lietuva “atrodo blogiau”. Jo nuomone, Lietuvoje nėra iki galo suprantama, kas yra žmogaus teisės ir koks jų santykis su demokratija, be to, aktualu tai, kad Lietuvoje stipri Bažnyčios įtaka.

Vis dėlto, pasak žmogaus teisių gynėjo, lyginant su Baltarusija ir Rusija, “skirtumas yra tikrai mūsų naudai. ir mes drąsiai galime sakyti, kad esame laisva šalis”.

“Tai daro labai didelę įtaką pasinaudojant klasikinėmis – žodžio, susirinkimų, religijos – laisvėmis. Na ir tokie dalykai, kaip teisė į teisingą teismą, Bet aš manau, kad nėra perspektyvu lygintis su šalimis, kurios nėra labai pažangios. Geriau lygintis su Danija ar Švedija. Jei iš vienos pusės paimtume Švediją, iš kitos Rusiją, tai mes esame lygiai per vidurį”, – reziumavo H.Mickevičius.