Avarija testas. Į Baltiją nukritusio lėktuvo An-2 gelbėjimo operacija kainavo brangiai, tačiau tuščios viltys ir pastangos išgelbėti mundurus bei tarnybų įvaizdį atsiėjo gerokai brangiau.

Šiandien kaip tamsus likimo ženklas skamba tai, kad vos keliomis savaitėmis anksčiau ir apytikriai tame pačiame Baltijos jūros rajone, kuriame gegužės 16 d. įvyko orlaivio An-2 katastrofa (t.y. Latvijos, Lietuvos ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonų sankirtoje), buvo surengtos Baltijos šalių jūros gelbėjimo centrų pratybos, pavadintos „Dynamic Mercy“ (Dinamiškas gailestingumas).

Tikslumo dėlei būtina pabrėžti, kad paieškos ir gelbėjimo (angl. ~Search and Rescue~ – SAR) rajono nedera painioti su valstybės išskirtine ekonomine zona jūroje. Lietuvos atveju pastaroji, imant tolimiausią tašką nuo Klaipėdos uosto vartų, driekiasi 129,6 km, o paieškos ir gelbėjimo rajonas – maždaug 198 km ir, be Lietuvos ekonominės zonos, apima dalį Latvijos bei Švedijos išskirtinės ekonominės zonos vandenų. Orlaivis An-2 buvo rastas Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, 70 jūrmylių (130 km) nuo Klaipėdos, tačiau tai – Lietuvos atsakomybei priskiriamas SAR rajonas.

Nuo 2009 m., vadovaujantis Saugios laivybos įstatymu, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė per Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą. Jei kalbama apie Baltijos jūrą – Lietuvos kariuomenė šiuos darbus ir vykdo. Kuršių mariose, remiantis minėtu įstatymu, žmonėms pagalbą teikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono tarnybai priklausantis laivynas.

„Dynamic Mercy“ yra kasmetinės NATO paieškos ir gelbėjimo pratybos, vykdomos Atlanto vandenyne arba Baltijos jūroje. Šių metų pratyboms iš viso buvo parengti trys scenarijai: vienas – darbų koordinavimo, vadinamųjų stalo pratybų, kiti du – kelių valstybių jungtinėmis pajėgomis praktiškai vykdomų gelbėjimo operacijų scenarijai.

Pagal vieną iš pastarųjų, už kurį buvo atsakingi Latvijos gelbėtojai, jūroje susiduria du laivai – naftos tanklaivis ir konteinervežis, o sraigtasparniai gelbsti už borto atsidūrusius jūreivius. Pagal antrąjį, lyg tyčia parengtą Lietuvos atstovų, nelaimę patiria virš jūros skrendantis lėktuvas, kurio įgulos nariai katapultuojasi, o gelbėtojai atviroje jūroje ieško dingusių pilotų. Jų, beje, irgi turėjo būti du: pratybų scenarijuje numatyta naudoti du žmogaus kūno formą imituojančius plūdrius muliažus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.