Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Gruodžio pradžioje Vilniaus geležinkelio stotis kelioms dienoms pavirs senovine Sankt Peterburgo stotimi. Italų kino kompanija „Lux Vide“ stotyje filmuos dramos „Ana Karenina“ (rež. Christian Duguay) kulminacines scenas.
Filmavimo kūrybinė komanda jau porą savaičių pluša Vilniaus geležinkelio stotyje – ruošia dekoracijas, gamina senovinius žibintus, pagal dailininko brėžinius „sendina“ traukinių vagonus, kurie primins XIX a. antrąją pusę. Specialiai filmavimams kūrybinė komanda išsinuomojo ir senovinį lokomotyvą.
Milda Leiputė, „Nordic Productions“ prodiuserė, pasakoja, kad Vilniaus geležinkelio stotyje bus filmuojamos žinomiausios filmo scenos.
„Levo Tolstojaus romaną skaitę ar apie jį girdėję žmonės turbūt žino, kad Ana Karenina dėl nelaimingos meilės šoka po traukinio ratais. Šią sceną filmuosime būtent Vilniaus geležinkelio stotyje. Ten bus atliktas ir vienas sudėtingiausių filmo kaskadinių triukų“, – pasakoja su italų kompanija dirbanti prodiuserė.
Jūratės Pazikaitės, Vilniaus kino biuro direktorės, teigimu, italai iš pradžių tikėjosi nufilmuoti pagrindines scenas Maskvoje ar Sankt Peterburge, tačiau suteikus geresnes finansines sąlygas, jie kulminacines juostos scenas nusprendė filmuoti Vilniaus geležinkelio stotyje.
„Užsienio kino gamintojai vertina unikalias sostinės vietas ir  lietuvių profesionalumą. Mūsų geležinkelio stotis savo dydžiu neprilygsta milžiniškoms Maskvos ar Sankt Peterburgo stotims, tačiau šiuo atveju, svarbiausia – lankstumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie kūrėjų poreikių. Atsakingas ir kūrybiškas požiūris bei konkurencingos kainos – neabejotini lietuvių privalumai“, – sako J. Pazikaitė.
„Anos Kareninos“ filmavimai planuojami ir Lukiškių aikštėje, Verkių rūmuose, literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje, Šv. Nikolajaus cerkvėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Vilniaus kino biuras, siekiantis į sostinę pritraukti kuo daugiau kino kūrėjų iš užsienio, bendradarbiavo su prodiuseriais ir išdavė būtinus leidimus filmuoti minėtose Vilniaus vietose.
Spalio pabaigoje prasidėję filmavimai Lietuvoje planuojami iki gruodžio vidurio, kelias dienas kūrėjai dirbs Latvijoje, Rundalėje. Dviejų dalių filmas „Ana Karenina“ kuriamas anglų kalba. Pagrindinės filmo herojės vaidmenį atlieka žinoma italų aktorė Vittoria Puccini, juostoje taip pat vaidina garsi ispanų aktorė Angela Molina, Santjago Cabrera, Maxas Von Thunas.

Žinomas amerikiečių rašytojas ir žurnalistas Thomas Wolfe’as iš 125 garsiausių pasaulio autorių knygų sąrašo išrinko pačias garsiausias visų laikų knygas. Dešimtuke net keturios vietos skirtos rusų klasikams. Į pirmą vietą jis iškėlė Levo Tolstojaus romaną „Ana Karenina“.
Tai visai nenustebino leidyklos „Baltos lankos“ generalinio direktoriaus Sauliaus Žuko, vis dėlto teigiančio, kad absoliučių dešimtukų sudaryti neįmanoma, nes tai labai subjektyvus dalykas. Be to, kiekvienas stilius ir epocha turi savo lyderius. „Pavyzdžiui, man didelį įspūdį padarė Boriso Pasternako romanas „Daktaras Živaga“, kai jį skaičiau sovietmečiu. Kai knygą atsiverčiau vėliau, tokio stipraus įspūdžio jau nebuvo. Louis Ferdinandas Celine’as – dar vienas iš mane sukrėtusių autorių“, – savo įspūdžiais apie knygas dalijosi S.Žukas.
Šiuo metu leidykloje „Baltos lankos“ perkamiausi Haruki Murakami romanai. O štai neseniai išleistas Winfriedo Georgo Sebaldo romanas „Išeiviai“ puikus, bet jo skaitytojų ratas ribotas. Leidėjo nuomone, Lietuvoje išleidus Vakaruose pripažintą bestselerį dar nereiškia, kad jis bus populiarus ir pas mus.

Geriausių pasaulio knygų dešimtukas, pagal Thomą Wolfe’ą

Levo Tolstojaus „Ana Karenina“
Gustave’o Flaubert’o „Madam Bovari“
Levo Tolstojaus „Karas ir taika“
Vladimiro Nabokovo „Lolita“
Marko Twaino „Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykiai“
Williamo Shakespeare’o „Hamletas“
Francio Scotto Fitzgeraldo „Didysis Getsbis“
Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“
Antono Čechovo apsakymai
George’o Elioto „Middlemarch (provincijos miestelis)“